MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Polinkį į alergiją vaikas gali paveldėti

Alergija atsiranda tuomet, kai imuninė sistema pradeda reaguoti į visiškai nekenksmingas medžiagas (alergenus) kaip į pavojingus virusus ir bakterijas. Kovai su alergenu susidaro antikūnai ir išsiskiria veikliosios medžiagos, jos ir sukelia įvairius alergijos požymius.

Alergija priskiriama genetiškai paveldimoms ligoms: paveldimas polinkis į ligą. Taigi, jeigu vienas iš tėvų kenčia nuo alergijos, tokios ligos tikimybė vaikui yra 50 %. Jei alergija kamuoja abu tėvus, tikimybė, kad ir vaikas susirgs, gali padidėti net iki 80 %. Tai taip pat priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, kurie skatina alergijos atsiradimą, tokių kaip nepalankios gyvenimo sąlygos, nesveika mityba, prasta ekologija ir kt. Deja, susirgusiųjų alerginėmis ligomis pastaraisiais dešimtmečiais nuolat daugėja.

Atopinis dermatitas skatina kitas alergines ligas

Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda kūdikiui antrą – trečią gyvenimo mėnesį. Parausta skruostai, kaklo oda, apninka bėrimai, oda pleiskanoja, skilinėja, niežti ir išsausėja. Jei gydymas nepradedamas laiku, odos pažeidimai gali išplisti į liemenį, rankų bei kojų linkius ir sustiprėti. Nukasytose vietose oda sustorėja, gali šlapiuoti, atsiranda įtrūkimų. Atopinio dermatito paūmėjimo periodus keičia remisijos laikotarpiai, kai simptomai susilpnėja.

Šios ligos pasekmė vaikui vadinamasis „atopinis maršas“ – kai vieną alerginę ligą keičia kita: sergantiems atopiniu dermatitu vaikams atsiranda astma ir kitos alerginės ligos. Tai yra, atopinis dermatitas gali būti alerginių ligų vystymosi pradinis etapas: viršutinių kvėpavimo takų (alerginis rinitas, laringitas), taip pat – apatinių kvėpavimo takų (alerginis bronchitas, bronchinė astma). Net 40 proc. atopinio dermatito kamuojamų vaikų suserga bronchine astma iki 4 metų amžiaus.

Kaip padėti vaikui?

Atopiniu dermatitu sergantis vaikas gydomas kompleksiškai – pagal ligos sunkumą individualiai parenkami vaistai. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti alergijos tyrimus: odos dūrio mėginius ir (arba) specifinių imunoglobulinų E (IgE) kiekio kraujo serume nustatymą.

Gydant bet kokią alerginę ligą svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti ją sukeliančius alergenus. Mažiems vaikams dažniausia ligą lemia maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, šokoladas, žuvis, paukštiena). Kartais nepalankias odos reakcijas sukelia ir toks maistas kaip kai kurios kruopos, bulvės, obuoliai. Tai gali būti vienas produktas arba visa grupė.

Gydytojas gali patarti į vaiko racioną neįtraukti ligos paūmėjimą sukeliančių produktų. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad sergant maisto alergija panašių alergenų turintys maisto produktai taip pat gali sukelti alergines reakcijas, tai vadinamosios kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, esant alergijai karvės pienui, 90 % atvejų yra alergija ožkos ir avies pieno produktams, 10 % – jautienai.

Sulaukus 3 metų alergijos maistui tikimybė sumažėja, tačiau padidėja aplinkos alergenų (dulkių, naminių gyvūnėlių plaukų, akvariumo žuvų maisto, paukščių plunksnų, ploviklių, namų dulkių erkučių, pelėsinių grybų sporų ir kt.) pavojus. Todėl patalpose, kuriose būna atopiniu dermatitu sergantis vaikas, būtina sumažinti alergenų koncentraciją. Tam rekomenduojama: vilnones ir pūkines antklodes ir pagalves pakeisti į sintetines, medvilnines, pašalinti kilimus, nelaikyti gyvūnų, įstiklinti knygų lentynas. Namus patariama siurbti dulkių siurbliu su vandens filtru, plauti grindis, drėgna šluoste valyti paviršius, įsigyti oro valytuvą.

Pagalba sudirgusiai odelei – tinkamas drėkinimas

Vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, odoje atsiranda epidermio (viršutinio odos sluoksnio) struktūros pažeidimų, dėl kurių sutrinka jo apsauginė funkcija. Odoje sumažėja drėgmę sulaikančių lipidų (ypač keramidų) ir ji išsausėja.

Išsausėjusioje nukasytoje odoje susidarius mikroįtrūkiams, lengvai gali prasiskverbti aplinkoje esantys alergenai ir bakterijos, kurios sukelia uždegimą. Tinkama atopinės odos priežiūra gali užkirsti kelią atopinio dermatito paūmėjimams arba jų sumažinti, nes apsaugo nuo kenksmingų išorinių veiksnių, padeda išlaikyti drėgmę ir išvengti infekcijos.

Atopiniu dermatitu sergančio vaiko odą būtina drėkinti. Todėl rekomenduojama jį dažniau maudyti po 15–20 min. Maudynės valo ir drėkina odelę, sustiprina išorinių preparatų įsiskverbimą, suteikia komforto jausmą ir teikia malonumą. Maudant vonioje gerai įpilti specialaus aliejaus, kuris neleis odelei išdžiūti. Vanduo neturėtų būti karštas (geriausia 35–36 С), nenaudokite kempinių, o po maudynių odą atsargiai nusausinkite rankšluosčiu, jos netrindami ir nešluostydami.

Maudynėms naudokite švelnius prausiklius (specialius muilus, gelius, putas, aliejinius skystus prausiklius), kurių pH  5,5–6,0, t. y. padedantis išsaugoti odos hidrolipidinę plėvelę.

Po maudynių per 3 minutes būtina odą patepti specialiu drėkinamuoju emolientu ar kremu, kad apsaugotume nuo išsausėjimo, įskilimų, kad sumažėtų niežulys. Tepti odelę atopinei odai skirtais kremais būtina bent 2–3 kartus per dieną. Šiuolaikinės atopinės odos priežiūros priemonės ne tik gerai ją drėkina, bet ir padeda atkurti barjerinę funkciją.

Jeigu atopiniu dermatitu serga naujagimis ar kūdikis, rinkitės priemones, kurios tinka šio amžiaus mažyliui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Odos priežiūros ABC

Pirmų gyvenimo mėnesių mažylių oda būna rausva, nes ji labai plona ir pro ją prasišviečia kraujagyslės.  Ji yra labai jautri, nes neturi apsauginio raginio sluoksnio. Ji taip pat neturi sluoksnio, apsaugančio nuo rūgščių, bakterijų, grybelių, virusų ir dirginimo. Mažylių odos sluoksniai nėra tvirtai sukibę, todėl jos negalima trinti. Mažylių odoje yra daug vandens ir mažai riebalų, todėl pro ją gali lengvai prasiskverbti įvairių kenksmingų medžiagų. Svarbu yra naujagimių, kūdikių ir mažų vaikų odos apsauga nuo:

• natūralių išskyrų (šlapimo, išmatų, seilių) ir maisto likučių poveikio;
• dirginančių ir alergizuojančių priemonių (nepritaikytų amžiui muilo, prausiklių, drabužėlių skalbimo priemonių, o pritaikytų – gausaus naudojimo, drabužėlių audiniuose bei jų dažuose galimai esančių toksinių medžiagų galimo poveikio);
• mechaninių veiksnių (trinties) poveikio;
• fizinių veiksnių (drėgmės, saulės, karščio, šalčio) poveikio.

Mažylis pervystomas, kai tik jis pasišlapina ar pasituština.

Kitaip tariant, sauskelnės keičiamos kas 2–3 valandas. Ilgalaikė drėgmė silpnina odą. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Dėl to oda greitai sudirgsta, parausta, peršti, Iupasi, ją beria, ypač kirkšnyse ir bet kokio gylio raukšlėse.  Nusegus sauskelnes, švelniai ir kruopščiai apiplaunant vandeniu (geriau tekančiu), nuo odos pašalinami visi nešvarumai. Prisilietimais (patapšnojimais) nusausintas mažylis kelis kartus per parą 10–15 minučių paliekamas be sauskelnių. Oro vonios padeda išvengti odos sudirgimo, o sudirgusiai odai padeda greičiau gyti. Be to, oro vonios mažylį grūdina.

Jeigu paisydami naujagimio, kūdikio higienos, aptinkate odos sudirgimą, paraudimą, bėrimus ten, kur uždėtos sauskelnės, jas pakeiskite kito gamintojo sauskelnėmis. (…)

Naujagimiams ir kūdikiams skirti prausikliai, muilai vartojami saikingai, maudant ne dažniau kaip kartą per savaitę. Jų drabužėliai skalbiami tik su jiems skirtomis skalbimo priemonėmis ir paskui gerai išskalaujami (skalbimo mašinos skalavimo režimas užprogramuojamas du kartus).

Dėl silpnos termoreguliacijos naujagimio, kūdikio oda negali greitai prisitaikyti prie aplinkos temperatūros pokyčių, todėl labai greitai ji sudirgsta, prakaituoja arba sausėja. Kambaryje, kuriame būna naujagimis, kūdikis, nuolat turėtų būti 20–21 °C temperatūra ir ne mažesnė nei 50–60 proc. drėgmė. Vaiko erdvę dera kuo dažniau vėdinti. Saikingos saulės vonios, kaip ir grynas oras, yra svarbi priemonė nuo prakaitavimo, iššutimų ir jų vieno iš požymių – bėrimų. Geriausia saulė mažylio odai yra popiečio saulė, kai ji tampa švelni ir nebedegina. Saulės vonios trukmė 5–10 minučių. (…)

 Iššutimas (vystyklų dermatitas)

Tai gana dažna mažylių odos problema. Iššutimus provokuoja neteisinga mažylio priežiūra, kai jis retai apiplaunamas, keičiamos sauskelnės (vystyklai), oda „nekvėpuoja“, per šiltai rengiamas.

Kuo ilgiau oda drėksta nuo šlapimo, didėja trintis, sumažėja odos „kvėpavimas“, tuo labiau didėja

mikroorganizmų aktyvumas. Išmatose esantys virškinimo fermentai dirgina ir pažeidžia ploną mažylio odą.

Būdinga:

• odos sudirginimas, pleiskanojimas, paraudimas stebimas sėdmenų, šlaunų, kirkšnių,

tarpvietės paviršiuje, t.y. tose vietose, kur odą dirgina išmatos, šlapimas, prakaitas ir dengia sauskelnės ar vystyklai, drabužėliai;

• raudonos odos ploteliuose pastebimos mažytės pūslelės ir opelės;
• odos raudonis ir kiti jos pakenkimo požymiai yra ryškesni raukšlėse ir odoje apie jas.

Kartais gali atsirasti ant odos ir pūlinukų;

• odos pažeidimo židiniai būna gana riboti, kurie blogai gydomi gali susilieti;
• rečiau minėti odos pažeidimai pažastų, kaklo raukšlių srityje;
• kartais šlapiuojančioje, paraudusioje odoje pastebimos įvairaus dydžio iki 1–4 mm skersmens baltos, vos pakilusios dėmelės. Jos leidžia įtarti, kad prisidėjo grybelinė infekcija, pvz., pienligė (…);
• verksmas, irzlumas, ypač kai mažylis pervystomas.

Iššutimų prevencijai svarbu:

– sauskelnes keisti ne rečiau kaip kas 3–4 val., o naujagimiams dar dažniau – kas 2–3 valandas (…);

– užpakaliuką nuplovus šiltu, geriau tekančiu vandeniu, jo netrinant, švelniu rankšluosčiu arba šilta plaukų džiovintuvo oro srove jis ir visos raukšlės kruopščiai išsausinamos;

– jei mažylio neįmanoma apiplauti, odą ir raukšleles atidžiai išvalykite tik bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis;

– tik po to, kai užpakaliukas 15–20 minučių pabus nuogas – oda „pakvėpuos”, užsekite sauskelnes;

– sauskelnes užsekite laisvai, palikite galimybę odai kvėpuoti. Kol uždegimas nuslops, naudokite vienu dydžiu didesnes sauskelnes, kad nesitrintų prie pažeistų vietų;

– jei mažylis linkęs šusti, suraskite tą sauskelnių rūšį, kuri geriausiai tinka tik jam. Kartais tenka išbandyti net visas Lietuvoje parduodamas rūšis. Kartais nesvarbu, kas parašyta sauskelnių etiketėje, kad jos ekologiškos, pralaidžios orui, nealergizuoja, pažymėtos visais įmanomais sertifikatais ir ženklais, bet gali netikti konkrečiam mažyliui ir paaiškinimo nebus;

– pažeistoms vietoms gydyti ir profilaktikai tinka cinko preparatai (purškiami, tepami).

Priemonė su cinku pažeistai odai vartotina ne rečiau kaip tris kartus per dieną, kai oda yra sausa ir „pakvėpavusi”. Jeigu naudojate tepamąją priemonę, švarios ir sausos rankos pirštų galiukais paėmę nedidelį kremo gabaliuką, švelniai sukamaisiais judesiais masažuojamos pažeistos odos vietos. Kremas turi susigerti ir likti plona peršviečiama plėvelė;

– jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“

Šildymo ir žiemos temperatūrų kontrastų išvargintą odą pavasarį pasitinka nauji iššūkiai: ryški saulė, vitaminų stoka ir prasidedantis alergijų sezonas. Nualinta šiuo laikotarpiu yra bet kokia oda, o ypatingai – jautri, kurią reikia itin kruopščiai prižiūrėti ir apsaugoti. Tai padaryti padeda specialiai jautriai odai skirtos kosmetikos priemonės.

Kodėl oda pasidaro jautri?

Daugeliui pažįstami jautrios odos požymiai: tempimo jausmas, paraudimas, pleiskanojimas, bėrimai. Iš tikrųjų jautri oda – nėra vieno iš odos tipų, tokių kaip riebi ar sausa, apibūdinimas. Tai bet kurio odos tipo būklė, kuriai būdingi nemažą diskomfortą sukeliantys požymiai. Jautri gali būti ir riebi, ir mišri oda, greičiausiai tokia pasidaro sausa oda, kuri veikiama tam tikrų dirgiklių sukelia nemalonius pojūčius.

Jautrią odą galime paveldėti iš tėvų ar senelių. Dar odą veikia daugybė vidinių ir išorinių faktorių, o kasdien susiduriant su jais silpnėja odos imunitetas, plonėja sluoksniai ir ji tampa vis labiau pažeidžiama. Silpną imunitetą turinti bet kurio tipo oda negali apsisaugoti nuo išorinių dirgiklių, joje greitai atsiranda raudonų, pleiskanojančių plotų, pradeda kamuoti niežulys, tempimas, deginimas ar dilgčiojimas.

Gyvename permainingo oro sąlygomis: vėjas, temperatūros svyravimai, šaltis, karštis; tai, atrodytų, turėtų užgrūdinti. Nuo gimimo pamažu prisitaikome prie tokios oro įvairovės, bet kai kurių oda vis tiek tampa jautri.

Nuo žalingų aplinkos veiksnių odą saugo išorinis sluoksnis – epidermis, jame esantys lipidai sulaiko ir vandenį joje. Pažeidus šį apsauginį barjerą, oda praranda ir vandenį, ir atsparumą aplinkai, todėl šį barjerą turime atkurti.

Drėgme epidermį aprūpina kitame odos sluoksnyje – dermoje esančios kraujagyslės ir limfagyslės. Nuo drėgmės praradimo taip pat saugo dar vieno odos dangalo – hipodermos riebalinis sluoksnis. Sulėtėjus limfotakai, kraujotakai, yrant lipidų struktūrai, mažėjant riebaliniam sluoksniui epidermis gauna mažiau drėgmės ir oda nukenčia.

Labiausiai odą nualina:

– užterštas, sausas oras, dulkės, oro kondicionieriai;
– stiprus vėjas, ultravioletiniai spinduliai, soliariumas;
– chloruotas, užterštas, kietas vanduo;
– netinkamai parinkta odos priežiūros kosmetika;
– odos pažeidimai: žaizdelės, uždegimo židiniai;
– pagrindinis sveikatos, taip pat ir odos, priešas – stresas;
– vaistai, sukeliantys neigiamas odos reakcijas;
– hormoniniai pokyčiai;
– nesveikas gyvenimo būdas: riebūs, aštrūs, kepti patiekalai, konditerijos gaminiai, greitas maistas, rūkymas, alkoholis.

Jautrioje odoje greičiau susidaro raukšlės, pigmentinės dėmės, atsiranda alergijos. Bet tinkamai ją prižiūrėdamos galime išvengti nemalonių, gyvenimą gadinančių, sudirginimo požymių.

Jautrios odos priežiūra

Prižiūrėti jautrią odą reikia nuosekliai ir naudoti specialią kosmetiką. Jos sudėtyje neturi būti dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, konservantų, kvapiklių, dažiklių, alkoholio. Jautriai odai netinka priemonės, kuriose yra naftos produktų. Jie sudaro sluoksnį, neleidžiantį odai kvėpuoti ir trukdantį prasiskverbti drėgmei. Turėtumėte laikytis pagrindinių jautrios odos priežiūros taisyklių.

Odą būtina valyti kasdien ryte ir vakare, nes susikaupę teršalai: dulkės, nešvarumai, prakaitas, negyvos odos ląstelės, trukdo odai kvėpuoti. Valyti patariama priemone be muilo ir rinktis tokią, kuriai sunaudojama mažiau vandens, nes jis taip pat gali dirginti, pavyzdžiui, micelinį vandenį. Šią procedūrą svarbu atlikti ypatingai atsargiai ir švelniai, kad nepažeistumėte sudirgusios odos ir dar labiau nesuprastintumėte jos būklės. Kadangi vienas iš odą dirginančių veiksnių yra temperatūrų skirtumai, praustis reikia ne karštu ir ne šaltu, o drungnu vandeniu.

Turinčioms jautrią odą derėtų pamiršti apie tokias procedūras kaip šveitimas valomąja priemone su kietomis dalelėmis, kurios žaloja ir dirgina. Geriausia rinktis švelnios sudėties priemonę, tinkančią konkrečiam odos tipui.

Rinkitės veido priežiūros kremus, skirtus jautriai odai, kuriose yra natūralių ingredientų. Tokie produktai skirti jautrios odos problemoms spręsti ir paprastai pagrindiniai juose yra raminamieji komponentai. Jautriai odai skirta kosmetika padeda atkurti natūralią odos drėgmę ir apsauginę funkciją.

Turinčioms jautrią odą reikia saugoti ją nuo karščio, saulės, vėjo. Dieną, ne tik vasarą, bet ir ištisus metus, būtina naudoti kremą, apsaugantį nuo ultravioletinių spindulių. Būnant patalpoje, kurioje veikia kondicionierius, drėkinamuoju kremu patariama tepti veidą kelis kartus per dieną.
Kosmetikos priemonių stenkitės naudoti kuo mažiau ir rinkitės tokias, kuriose nedaug sudedamųjų dalių.

Parengė Undinė Gilė

RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Oda kūdikystėje gali sukelti nemažai problemų – ji ypatingai jautri, greitai sudirginama. Dėl to kūdikį kamuoja ne tik diskomfortas, skausmas, bet ir odos infekcijos, nuo kurių apsaugo sveika oda. Išsausėjimas, niežulys ir bėrimai dažnai mamai pažįstamos gležnos odelės bėdos. Todėl pačių mažiausiųjų odelės priežiūrai keliami ypatingi reikalavimai.

Ypatinga ir pažeidžiama

Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis. Todėl oda yra lengvai pažeidžiama.

Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą. Iššusti gali ir pažastų bei šlaunų raukšlių oda. Taigi, kad išvengtume odelės problemų, turime ją tinkamai prižiūrėti.

Kūdikio drabužėliai turi būti natūralaus audinio, o sauskelnės kiek įmanoma minkštesnės, laidžios orui. Sauskelnės turėtų būti keičiamos nedelsiant, kai tik vaikas pasituština, ir ne rečiau kaip kas 3–4 valandas. Naujagimio ir kūdikių odą labai svarbu tinkamai valyti, drėkinti ir apsaugoti.

Rūpinamės švara ir leidžiame odelei atsikvėpti

Viena iš dažniausių kūdikio higienos procedūrų – užpakaliuko apiprausimai. Galite prausti kūdikį po čiaupu, nepamiršdamos, kad mergaitės prausiamos nuo priekio išangės link. Kruopščiai nuprauskite ir nusausinkite odos raukšles. Jose kaupiasi šiluma ir drėgmė, o trinantis pažeidžiama odelė. Kai esate tokioje vietoje, kurioje negalite apiprausti vaiko vandeniu, odą valykite kūdikiams skirtomis drėgnosiomis servetėlėmis.

Svarbi higienos procedūra – maudynės, bet dažnai maudant kūdikį oda netenka apsauginio rūgščių sluoksnio ir tampa dar labiau pažeidžiama. Užtenka 2–3 maudynių per savaitę, dažniau galima maudyti, jeigu atsiranda prakaitinis bėrimas. Vandens temperatūra turi būti maždaug 37 laipsniai. Kad mažylio odelė neišsausėtų, prausiklį naudokite tik 1–2 kartus per savaitę, rinkitės pagamintą specialiai kūdikiams, kurio pH yra neutralus.

Nupraustą mažylio odą kruopščiai nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po maudynių ar apipraususios, neskubėkite užmauti sauskelnių – trumpam palikite mažylį nuogą – kad odelė pakvėpuotų. Oro vonios yra svarbi prevencinė procedūra nuo bėrimų.

Drėkiname ir apsaugome specialiais kremais

Nors kūdikio odoje ir gausu vandens, plona ir mažai riebalinių liaukų turinti odelė greitai praranda drėgmę ir išsausėja. Naujagimių oda 2–3 savaites po gimimo būna sausa ir pleiskanoja, todėl po maudynių ją derėtų patepti drėkinamuoju kremu.

Po sauskelnėmis vargstančiai odelei padės apsauginis kremas, kuris sukurs ploną barjerą, saugantį nuo drėgmės, erzinančio išskyrų dirginimo ir neleis išsausėti. Ant švarios sėdmenų ir kirkšnių klosčių odos tepkite specialų vaikišką kremą ar tepalą, tolygiai paskirstykite jį plonu sluoksniu ir palaukite, kol gerai įsigers.

Jeigu odelę išbėrė, keisdamos sauskelnes kiekvieną kartą patepkite specialiu uždegimą slopinančiu bei gijimą skatinančiu kremu ar tepalu, kuris nuramins ir apsaugos išsausėjusią, niežtinčią ar sudirgusią odą.

Naudojame tinkamas odos priežiūros priemones

Odą taip pat sausina netinkamos kosmetikos priemonės. Dėl plono epidermio sluoksnio ir arti odos paviršiaus esančio tankaus kraujagyslių tinklo kūdikių oda lengvai sugeria iš išorės ant jos patenkančias įvairias medžiagas – taip pat ir žalingas, kurios ją sudirgina ir pažeidžia. Todėl jos priežiūrai svarbu naudoti tik alergijos nesukeliančias priemones, kuriose yra natūralių komponentų. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais. Kosmetika turi būti sukurta specialiai kūdikiams ir turėti atitinkamus sertifikatus.

Kūdikių odos priežiūrai patariama naudoti bekvapes, bespalves priemones, nes kvapą ir spalvą suteikia cheminės medžiagos, kurios sukelia alergiją ir dirgina odą.

Neleidžiame perkaisti

Plonytės odelės šilumos reguliavimo funkcija silpna, todėl ji nesugeba tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius ir kūdikiai greitai perkaista bei peršąla. Tai irgi dirgina odą ir joje greičiau plinta infekcija. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Tai rausvi mazgeliai ant krūtinės, kaklo ar veiduko.

Todėl mama visada turėtų stebėti kambario temperatūrą ir tinkamai aprengti bei užkloti lovelėje gulintį kūdikį. Kambaryje neturi būti šilčiau kaip 18–20 laipsnių, mažyliui reikalingas grynas oras, taigi kuo dažniau vėdinkite patalpas.

Parengė Undinė Gilė

Gelbėkite odelę tuojau pat

Suaugusio žmogaus odą nuo žalingų veiksnių saugo hidrolipidinė plėvelė, kuri yra rūgštinė. Kūdikio oda plonesnė, jos rūgštingumas mažesnis, todėl ir apsauga silpnesnė. Ypatingai jautri yra alergiškų vaikų oda, todėl jie dažniau serga vystyklų dermatitu, ši liga kamuoja linkusius viduriuoti mažylius.

Vystyklų dermatitas – tai odos uždegimas, kuriam didelės įtakos turi dirginančios medžiagos: išmatose esantys virškinimo fermentai, o šlapime yra amoniako, kuris ardo dar silpną rūgštinį barjerą. Vystyklų dermatitas gali atsirasti ėmus maitinti dirbtiniais mišiniais, pradėjus primaitinti, nes tuomet pakinta šlapimo bei išmatų sudėtis, ligą paskatina antibiotikai.

Iš pradžių pasirodo smulkus rausvas susiliejantis bėrimas, liečiant oda atrodo įkaitusi. Vystyklų dermatitas gali būti sunkesnio ir lengvesnio laipsnio. Paprasčiausias – tai odos paraudimai, kurie gali išplisti. Esant antrojo laipsnio vystyklų dermatitui, atsiranda erozijų ir įtrūkių. Dar sunkesnis – trečiojo laipsnio negalavimas, kai paraudimai apima didesnį plotą, oda pradeda šlapiuoti, padaugėja erozijų, atsiranda mazgelių. Tai sukelia mažyliui skausmą ir niežulį, jis tampa neramus, irzlus, prastai miega.

Kol dar vystyklų dermatitas neišplito, įveikti ligą lengviau, todėl susirūpinkite iš karto – pastebėjusios paraudimus. Tada išbertai odelei galime padėti gana paprastai, svarbiausia – tinkamos sauskelnės, kruopšti higiena ir specialios odos priežiūros priemonės. Laiku nepasistengus padidėja infekcinių komplikacijų tikimybė – ypač grybelinės infekcijos. Rūpesčių bus mažiau, jeigu vaiko užpakaliuku pradėsite rūpintis iš anksto, kol dar nėra bėrimų.

Dažniau keiskite sauskelnes

Pagrindinės vystyklų dermatito priežastys – šiluma ir drėgmė, taip pat – odelės trynimasis į sauskelnes bei dirginančios išskyros. Todėl odelės būklė labai priklauso ir nuo sauskelnių kokybės. Vystyklų dermatitas dažniau atsiranda prastesnes sauskelnes vilkintiems kūdikiams, nes jos greitai sudrėksta, trina odelę, nepraleidžia oro ir net gali sukelti alergiją.

Dažniau išberia kūdikius, kuriems per retai keičiamos sauskelnės. Pirmus tris gyvenimo mėnesius jas patariama keisti prieš kiekvieną maitinimą bei po jo, taip pat – kūdikiui pasituštinus. Vėliau užtenka tai daryti 6–7 kartus per parą.

Atgaivina švara ir oro vonios

Vilkėdamas kokybiškas sauskelnes kūdikis jaučiasi sausas, nes jos gerai sugeria skystį, bet ne visada apsaugo nuo amoniaką gaminančių bakterijų. Todėl pakeitus sauskelnes, nors kūdikis tik pasišlapino, jį būtina apiplauti šiltu vandeniu.

Po maudynių arba apipraususios užpakaliuką, odelę atsargiai nusausinkite, ypač – jos raukšles, neskubėkite vėl apmauti sauskelnes. Atsigauti odai labai padeda oro vonios – tai puiki bėrimų prevencija.

Odelę gali sudirginti ir skalbikliuose esančios cheminės medžiagos. Mažylio drabužėlių ir rankšluosčių skalbimui nenaudokite miltelių ir skalbiklių su sintetiniais kvapikliais. Drabužėlius ir rankšluosčius gerai išskalaukite, kad audinyje nebebūtų skalbimo priemonės likučių.

Padeda specialūs tepalai ir kremai

Nepamirškite, kad odą taip pat dirgina netinkamai parinktas prausiklis ar kremas. Kad išvengtumėte vystyklų dermatito ar padėtumėte jau išbertai odelei, naudokite švelnias priežiūros priemones.

Kūdikių oda jautresnė aplinkos poveikiui – į ją daug greičiau prasiskverbia įvairios medžiagos negu į suaugusiųjų odą. Nepamirškite to rinkdamiesi prausiklį, tepalą ar kremą. Kūdikiams ne visada tinka net tos priemonės, kurių etiketėje parašyta, kad yra natūralios ar ekologiškos. Gali sudirginti net augalinės medžiagos, todėl kūdikių priežiūros priemonėms keliami išskirtiniai reikalavimai.

Išbertoms vietoms valyti netinka jokios drėgnosios servetėlės, nes jos gali dar labiau sudirginti. Nepatariama naudoti vaikiškos pudros, kuri sukietėjusi, mažyliui judant, braižys odelę.

Kaskart, keisdamos sauskelnes, švarią ir nusausintą odą tepkite kūdikiams skirtu tepalu ar kremu, stiprinančiu ir palaikančiu odos barjerinę funkciją. Jis sumažins drėgmės ir kitų dirgiklių poveikį. Taip pat tokios priemonės sudėtyje turi būti išbertai odelei sugyti padedančių medžiagų. Rinkitės tepalą ar kremą, pagamintą be konservantų, parabenų ir kvapiųjų medžiagų, kurios taip pat gali sudirginti.

Parengė Dalia Petrutytė

Dabartiniame chemijos amžiuje alergija dažnai prasideda vaikystėje, be to, ji gali būti paveldėta. Jeigu mama ar tėtis alergiškas, 20-40 proc. tikėtina, kad ir vaikas susirgs šia liga. Jei alergiški abu tėveliai, ši tikimybė jau 40-60 proc. Anksčiausiai žmogus susiduria su maisto alergenais – dar kūdikystėje. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai dažniausiai išauga maisto alergiją, bet pasidaro jautrūs įkvepiamiesiems alergenams.

Slogos kaltininkas – šienligė

Užburkusi nosis, jos niežulys, vandeningos išskyros, nuolat atakuojantis čiaudulys dažniausiai praneša apie alerginę slogą, vadinamą šienlige. Ją sukelia medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Labiausiai šienligė neduoda ramybės intensyviausiu žydėjimo periodu – gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais. Bet jei esate alergiški, pavyzdžiui, lazdynui arba alksniui, liga su pavasariu pasveikins jau antroje kovo pusėje. Pasibaigus medžių žydėjimui, vasarą pasklinda žolių ir piktžolių žiedadulkės, kurios alergiškiems žmonėms sukelia nemažai problemų. Gegužę ir birželį pražįsta miglė, motiejukas, šunažolė, eraičinas. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį ore sklando balandų, pelynų, kukurūzų ir saulėgrąžų žiedadulkės. Šienligė nesnaudžia ir žiemą, nes alergenai slepiasi verbose ir sausose puokštėse.

Jei alerginė sloga tęsiasi ištisus metus, galite įtarti, kad dėl jos kaltos dulkių erkutės, šunys ar katės, galbūt pelėsiai ar tabako dūmai. Be to, alerginį rinitą gali sukelti ir daugelis maisto produktų.

Prie šios ligos dažnai prisijungia alerginis konjunktyvitas. Jį atpažinsite iš perštinčių ir ašarojančių akių, kurios bijo šviesos. Dar parausta junginė, paburksta vokai, teka gleivingos akių išskyros. Tik neapsigaukite, nes alerginio konjunktyvito požymiai panašūs į infekcinio.

Alergijos pėdsakai odoje – atopinis dermatitas ir dilgėlinė

Atopinis dermatitas dažnai užklumpa vaikus pirmaisiais gyvenimo metais. Šis lėtinis alerginis odos uždegimas kamuoja mažylio odą bėrimais, niežuliu, pleiskanomis. Neaplenkia ši alergija ir suaugusiųjų. Jos priežasčių gali būti nemažai – įvairūs įkvepiamieji bei maisto alergenai, ligą paskatina odos sausumas.

Maisto produktai bei jų priedai, dažikliai, vaistai, vaistažolės, cheminės medžiagos gali tapti dilgėlinės alergenais. Ant odos atsiranda rausvos, susiliejančios pūkšlės, kurias niežti bei degina. Per parą bėrimai vienoje vietoje išnyksta ir atsiranda kitoje. Tik šios ligos nedera painioti su kita dilgėlinės rūšimi – nealergine, kurios požymiai panašūs. Prie dilgėlinės dažnai prisijungia ir Kvinkės edema – pabrinksta poodis ir gleivinės vokų, lūpų ir ausų sritys, degina, niežti. Ypač pavojingas alergijos smūgis – anafilaksinė reakcija. Tuomet pažeidžiama ne tik oda, bet ir širdis, kraujagyslės, sutrinka kvėpavimas bei virškinimas. Anafilaksija pavojinga gyvybei, todėl prireikia medikų pagalbos.

Kokie maisto produktai gali sukelti alergiją?

Alergenais gali tapti praktiškai visi maisto produktai, kuriuose yra baltymų. Kūdikiams tai dažniausiai pienas ir kiaušiniai, vyresniems vaikams dar ir kviečiai, žuvis, sojos, citrusiniai vaisiai. Paaugliai ir suaugusieji jautrūs vaisiams, daržovėms, prieskoniams, riešutams ir vėžiagyviams. Jeigu teko susidurti su maisto alergija, seni jūsų pažįstami: bėrimai, gomurio pabrinkimas ir niežulys, sloga, čiaudulys, pilvo diegliai, viduriavimas. Šie alergijos maisto produktams požymiai panašūs į tam tikrų fermentų stokos sukeltus negalavimus, o tikrąją priežastį galima nustatyti tik tyrimais.

Dalis alergiškų žmonių jautrūs įvairių rūšių alergenams – maisto produktams ir žiedadulkėms. Pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms ir obuoliams, vyšnioms, abrikosams, persikams, slyvoms, morkoms, salierams, bulvėms. Tai vadinamoji kryžminė alergija.

Kas yra imunoglobulinai E ir kaip jie susiję su alergija

Kai į organizmą patenka visiškai nepavojinga medžiaga, bet imunitetui ji pasirodo grėsminga, įsijungia pavojaus signalas ir įsibrovėlį stengiamasi sunaikinti. Kaip ginklą organizmo apsauginė sistema ima sparčiai gaminti antikūnus.

Antikūnas – tai kraujo baltymas, vadinamas imunoglobulinu E (IgE). Antikūnai nėra vienodi – kovai su kiekvienu alergenu susidaro kitoks IgE. Taigi, kiek yra alergenų, tiek susidaro ir skirtingų imunoglobulinų E rūšių. Šie baltymai cirkuliuoja kraujyje ir patenka į organus bei audinius, kurių kiekvieną gali pažeisti. Nuo pažeistos organizmo vietos priklauso ir alergijos požymiai. Alergeną pašalinus arba kuo mažiau su juo susiduriant, ligos požymiai susilpnėja. Kai dirginanti medžiaga vėl atsiranda aplinkoje, alergija atsinaujina.

Svarbu nustatyti konkretų alergeną, kurį parodo tik kraujo tyrimai

Taigi, prieš pradedant gydytis, pirmiausia reikia nustatyti ligą sukėlusį alergeną, taip pat įsitikinti, kad liga tikrai alerginės kilmės. Pirmiausia alergologas išsiaiškina požymius, kas juos provokuoja, kaip liga atsirado, kokiems alergenams jautrūs šeimos nariai, atsižvelgiama ir į sezoną. Jeigu įtariama alerginė liga, gydytojas nukreipia konkretiems tyrimams.

Vieni iš imunoglobulino E tyrimų – odos dūrio mėginiai: ant vidinio dilbio paviršiaus odos užlašinama alergenų tirpalo, po to odos paviršius įduriamas adata. Bet šie tyrimai nėra tikslūs, nes jų rezultatams turi įtakos ląstelių, kraujagyslių ir odos būklė, vartojami vaistai. Be to, atliekant odos dūrio mėginį gali ištikti gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Svarbiausia, kad iš odos dūrio mėginio galima sužinoti tik bendrą įvairių rūšių IgE kiekį. Todėl šis tyrimas gali suklaidinti. Nors jis ir parodys normalų arba tik šiek tiek didesnį bendrą IgE kiekį, tai nereikš, kad alergijos nėra. Mat, būtent kovai su konkrečiu alergenu pasigaminusio IgE baltymo gali būti daug. Skirtingų baltymo rūšių kiekius gali parodyti tik kraujo tyrimas. Be to, kraujo tyrimai saugūs – neturi įtakos odai ir kitiems organams. Jie visiškai nepavojingi, o rezultatai bus tikslūs – net jei vartojate vaistus.

Nustatyti konkretų alergeną arba jų grupę būtina ketinant gydytis specifine alergenų imunoterapija. Ja gydomam žmogui skiriamas vis didesnis alergeno kiekis, kad imuninė sistema su juo susigyventų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vėjaraupiai

Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio ir mažesni mokyklinio amžiaus vaikai, bet gali susirgti ir naujagimiai, jeigu jų mamos neturėjo imuniteto šiai ligai, taip pat – paaugliai bei suaugusieji. Ligonis pavojingas aplinkiniams jau dvi dienas iki atsirandant bėrimui ir penkias dienas po to, kai iškilo paskutinė pūslelė.

Įkyriai niežtintys bėrimai

Infekcija į organizmą patenka per viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Čia besidaugindamas virusas nukeliauja į kraują, kuris jį išsklaido visur. Vėjaraupių sukėlėjo mėgstamos vietos – odos epitelis ir gleivinės – čia jis ir sukelia bėrimus.

Liga užpuola staiga. Temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių, išberia ne tik veido, rankų, kojų, liemens odą, bet ir burnos, nosiaryklės, akių, lytinių organų gleivinę, taip pat – galvos odą. Iš pradžių atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o jas apjuosia raudoni lankeliai. Po to pūslytės sudžiūna ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta po 1-3 savaičių. Penkias ligos dienas atsiranda vis naujų bėrimų, todėl odą išmargina ir rausvos dėmelės, ir pūslelės, ir šašeliai.

Tie bėrimai – dar pusė bėdos. Blogiausia, kad odą labai niežti, o nusikasęs vaikas gali užsikrėsti dar ir pūline infekcija. Dar daugiau – nudraskytų pūslelių ir šašų vietoje gali likti randų.

Nepavojinga, bet gali pridaryti bėdų

Ligos eiga vaikams dažniausiai nėra sunki, nors ir nemaloni, todėl laikoma, kad geriausia ja persirgti vaikystėje, nes suaugusiuosius vėjaraupiai kamuoja labiau. Pavojinga ši liga nėščiosioms – ypač pirmąjį trimestrą, nes ji gali būti apsigimimų priežastis. Jeigu būsima mama ja persirgs, liga persiduos ir gimusiam kūdikiui.

Ši dažna infekcinė liga vaikui, atrodytų, nėra pavojinga, bet neapsigaukite – ji klastinga, nes gali komplikuotis sunkiomis ligomis. Dažniausios – odos bakterinė infekcija bei plaučių uždegimas. Vėjaraupiai gali būti sunkių nervų sistemos pažeidimų, encefalito, meningito priežastis. Jeigu vėjaraupiais sergančiam vaikui ėmė svaigti galva, jį pykina, krečia drebulys, jis pasidarė dirglus, sutriko eisena, nedelsdami kvieskite gydytoją.

Dar vienas blogas dalykas, kad nors persirgęs vėjaraupiais vaikas įgyja imunitetą, virusas gali tebetūnoti nugaros smegenų mazgeliuose, o nusilpus organizmui jis suaktyvėja ir galima susirgti juostine pūsleline.

Kaip padėti išbertam vaikui?

Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien jį maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį, pavyzdžiui, Octenisan. Šis losjonas neutralaus pH, todėl švelnus vaiko odelei, o jo poveikis išlieka 24 valandas. Jame esanti veiklioji medžiaga oktenidino dihidrochloridas naikina mikrobus, bet nepažeidžia odos audinių ląstelių, todėl losjonas taip pat tinka jautriai odai – apsaugoti ją nuo mikroorganizmų. Losjonu galite nuprausti ir vaiko veiduką. Nuplautą odelę atsargiai nusausinkite švariu, išlygintu ir minkštu rankšluosčiu.

Anksčiau buvusi įprastinė vėjaraupiais sergančio vaiko puošmena, paslėpdavusi bėrimus – briliantinis žaliasis skystis – jau praeitis. Tepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis nevalia, nes dar labiau pažeisite odą. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas – antiseptikas Oktiseptas. Jis dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas, kurios gali išprovokuoti pūlines odos ligas.

Paprastai ligoniukas gydomas namuose. Jam gali prireikti temperatūrą mažinančių vaistukų, kartais skiriami antivirusiniai vaistai. Kai vaikas karščiuoja ir atsiranda vis naujų bėrimų, jis turėtų gulėti lovoje. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais, pvz., burnos skalikliu Octenidol. Vaiko drabužėliai ir patalynė turi būti nuolat keičiami ir išlyginti. Nukarpykite trumpai nagučius ir nuolat plaukite vaikui rankytes. Tai padės išvengti pūlingos odos infekcijos.

Kada vaikas visiškai pasveiksta?

Net ir lengva vėjaraupių forma sergantis vaikas į darželį ar mokyklą gali eiti tik tada, kai visiškai pasveiksta. Turi praeiti ne mažiau kaip 5 dienos, kai atsirado paskutinė pūslelė, nukritę visi šašeliai – mažiausiai tai trunka 10 dienų. Su ligoniuku bendravę neskiepyti vaikai turi būti paskiepyti ne vėliau kaip trečią dieną po draugystės su sergančiuoju.

Parengė Undinė Gilė

Kūdikio oda

Ką daryti, jei išbėrė užpakaliuką

Įskilusiose odos vietose ir prie išangės atsiranda smulkus rausvas bėrimas, kuris gali išplisti į odos klostes. Negydoma odelė pradeda šlapiuoti, atsiranda opelės. Vystyklų dermatitas pažeidžia kirkšnių raukšles, kaklą, pakinklius ir pilvo apačią. Nemalonūs šio negalavimo simptomai: skausmas, niežulys ir deginimas. Kūdikis pasidaro neramus, irzlus, dažnai verkia, prastai miega ir mažai valgo.

Nekreipti dėmesio į išbertą kūdikio odelę rizikinga, nes bėrimai gali pažeisti didelius odos plotus ir negalavimas komplikuosis bakterine arba grybeline infekcija.

Lengvo vystyklų dermatito gydyti nereikia. Pakanka sustiprinti higieną ir pasirinkti tinkamą kūdikio priežiūros kosmetiką. Pirmiausia, išbertą odelę būtina prausti keletą kartų per dieną, ypač po tuštinimosi, vartoti ypač švelnius prausiklius. Tinkamiausi pažeistai odelei švelnūs vonios aliejukai kūdikiams. Jie gaminami be muilo, todėl švelniai valo, drėkina ir ramina odelę. Nuprausta oda švelniai nusausinama ir patepama specialiu kremu nuo sauskelnių bėrimo. Paskui kūdikiui leidžiama 10 –15 minučių pasispardyti nuogu užpakaliuku. Išbertai odelei padės kremukai, gaminami be aromatų ir dažiklių. Vienas iš paprastai juose pasitaikančių komponentų – cinko oksidas, kuris pasižymi antiseptiniu poveikiu, ramina sudirgusią bei pažeistą odą. Cinko oksidas –žinomas kaip ypatingai efektyvi priemonė odos egzemai bei kūdikių iššutimui gydyti.

Kremai sveikai kūdikio odelei

Kruopšti higiena ir alergijų nesukelianti kosmetika – puiki bėrimų profilaktikos priemonė. Nors ir sveiką kūdikio odelę profilaktiškai patepkite specialiu priežiūros kremu po kiekvieno prausimo. Jis nuramins ir sudrėkins nuolat sauskelnių ir drabužėlių trinamą bei šlapimo dirginamą plonytę odą. Taip pat sudarys nuo drėgmės saugančią plėvelę.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikių oda išskiria mažai riebalų ir prakaito, kurių reikia ją saugančiai hidrolipidinei plėvelei susidaryti. Kai kurių kūdikių oda sausa nuo gimimo. Taigi veiduko odą taip pat reikia saugoti nuo išsausėjimo ir įtrūkimų. Todėl verta įsigyti specialų kremą jautrios kūdikio odos priežiūrai. Kremas ne tik sudrėkins švelnią naujagimio ir kūdikio odelę, bet ir apsaugos nuo saulės spindulių, šildymo ir kondicionavimo sistemų išsausinto oro poveikio.

Parengė Undinė Gilė