Atopinis dermatitas yra rimta lėtinė liga, kuri dažniausiai atsiranda dėl alergijos. Netinkamai gydantis odos būklė gali pablogėti, o prie atopinio dermatito prisijungia kitos, pavojingesnės alerginės ligos, pavyzdžiui, lėtinis rinitas ar bronchinė astma. Jei pastebėjote odos bėrimus, paraudimą, stiprų niežulį tose vietose, neatidėliokite apsilankymo medicinos įstaigoje.
Polinkį į alergiją vaikas gali paveldėti
Alergija atsiranda tuomet, kai imuninė sistema pradeda reaguoti į visiškai nekenksmingas medžiagas (alergenus) kaip į pavojingus virusus ir bakterijas. Kovai su alergenu susidaro antikūnai ir išsiskiria veikliosios medžiagos, jos ir sukelia įvairius alergijos požymius.
Alergija priskiriama genetiškai paveldimoms ligoms: paveldimas polinkis į ligą. Taigi, jeigu vienas iš tėvų kenčia nuo alergijos, tokios ligos tikimybė vaikui yra 50 %. Jei alergija kamuoja abu tėvus, tikimybė, kad ir vaikas susirgs, gali padidėti net iki 80 %. Tai taip pat priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, kurie skatina alergijos atsiradimą, tokių kaip nepalankios gyvenimo sąlygos, nesveika mityba, prasta ekologija ir kt. Deja, susirgusiųjų alerginėmis ligomis pastaraisiais dešimtmečiais nuolat daugėja.
Atopinis dermatitas skatina kitas alergines ligas
Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda kūdikiui antrą – trečią gyvenimo mėnesį. Parausta skruostai, kaklo oda, apninka bėrimai, oda pleiskanoja, skilinėja, niežti ir išsausėja. Jei gydymas nepradedamas laiku, odos pažeidimai gali išplisti į liemenį, rankų bei kojų linkius ir sustiprėti. Nukasytose vietose oda sustorėja, gali šlapiuoti, atsiranda įtrūkimų. Atopinio dermatito paūmėjimo periodus keičia remisijos laikotarpiai, kai simptomai susilpnėja.
Šios ligos pasekmė vaikui vadinamasis „atopinis maršas“ – kai vieną alerginę ligą keičia kita: sergantiems atopiniu dermatitu vaikams atsiranda astma ir kitos alerginės ligos. Tai yra, atopinis dermatitas gali būti alerginių ligų vystymosi pradinis etapas: viršutinių kvėpavimo takų (alerginis rinitas, laringitas), taip pat – apatinių kvėpavimo takų (alerginis bronchitas, bronchinė astma). Net 40 proc. atopinio dermatito kamuojamų vaikų suserga bronchine astma iki 4 metų amžiaus.
Kaip padėti vaikui?
Atopiniu dermatitu sergantis vaikas gydomas kompleksiškai – pagal ligos sunkumą individualiai parenkami vaistai. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti alergijos tyrimus: odos dūrio mėginius ir (arba) specifinių imunoglobulinų E (IgE) kiekio kraujo serume nustatymą.
Gydant bet kokią alerginę ligą svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti ją sukeliančius alergenus. Mažiems vaikams dažniausia ligą lemia maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, šokoladas, žuvis, paukštiena). Kartais nepalankias odos reakcijas sukelia ir toks maistas kaip kai kurios kruopos, bulvės, obuoliai. Tai gali būti vienas produktas arba visa grupė.
Gydytojas gali patarti į vaiko racioną neįtraukti ligos paūmėjimą sukeliančių produktų. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad sergant maisto alergija panašių alergenų turintys maisto produktai taip pat gali sukelti alergines reakcijas, tai vadinamosios kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, esant alergijai karvės pienui, 90 % atvejų yra alergija ožkos ir avies pieno produktams, 10 % – jautienai.
Sulaukus 3 metų alergijos maistui tikimybė sumažėja, tačiau padidėja aplinkos alergenų (dulkių, naminių gyvūnėlių plaukų, akvariumo žuvų maisto, paukščių plunksnų, ploviklių, namų dulkių erkučių, pelėsinių grybų sporų ir kt.) pavojus. Todėl patalpose, kuriose būna atopiniu dermatitu sergantis vaikas, būtina sumažinti alergenų koncentraciją. Tam rekomenduojama: vilnones ir pūkines antklodes ir pagalves pakeisti į sintetines, medvilnines, pašalinti kilimus, nelaikyti gyvūnų, įstiklinti knygų lentynas. Namus patariama siurbti dulkių siurbliu su vandens filtru, plauti grindis, drėgna šluoste valyti paviršius, įsigyti oro valytuvą.
Pagalba sudirgusiai odelei – tinkamas drėkinimas
Vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, odoje atsiranda epidermio (viršutinio odos sluoksnio) struktūros pažeidimų, dėl kurių sutrinka jo apsauginė funkcija. Odoje sumažėja drėgmę sulaikančių lipidų (ypač keramidų) ir ji išsausėja.
Išsausėjusioje nukasytoje odoje susidarius mikroįtrūkiams, lengvai gali prasiskverbti aplinkoje esantys alergenai ir bakterijos, kurios sukelia uždegimą. Tinkama atopinės odos priežiūra gali užkirsti kelią atopinio dermatito paūmėjimams arba jų sumažinti, nes apsaugo nuo kenksmingų išorinių veiksnių, padeda išlaikyti drėgmę ir išvengti infekcijos.
Atopiniu dermatitu sergančio vaiko odą būtina drėkinti. Todėl rekomenduojama jį dažniau maudyti po 15–20 min. Maudynės valo ir drėkina odelę, sustiprina išorinių preparatų įsiskverbimą, suteikia komforto jausmą ir teikia malonumą. Maudant vonioje gerai įpilti specialaus aliejaus, kuris neleis odelei išdžiūti. Vanduo neturėtų būti karštas (geriausia 35–36 С), nenaudokite kempinių, o po maudynių odą atsargiai nusausinkite rankšluosčiu, jos netrindami ir nešluostydami.
Maudynėms naudokite švelnius prausiklius (specialius muilus, gelius, putas, aliejinius skystus prausiklius), kurių pH 5,5–6,0, t. y. padedantis išsaugoti odos hidrolipidinę plėvelę.
Po maudynių per 3 minutes būtina odą patepti specialiu drėkinamuoju emolientu ar kremu, kad apsaugotume nuo išsausėjimo, įskilimų, kad sumažėtų niežulys. Tepti odelę atopinei odai skirtais kremais būtina bent 2–3 kartus per dieną. Šiuolaikinės atopinės odos priežiūros priemonės ne tik gerai ją drėkina, bet ir padeda atkurti barjerinę funkciją.
Jeigu atopiniu dermatitu serga naujagimis ar kūdikis, rinkitės priemones, kurios tinka šio amžiaus mažyliui.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
