Svarbiausia – saugus maistas ir higiena

Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.

Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).

Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.  

Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).

Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.

Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.

Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.

Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?

Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.

Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.

Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.

Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai

Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.

Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii  yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.

Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Užkrėsti gali dar nepajutęs ligos požymių žmogus

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Plinta virusai ir per vandenį.

Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį. Galime užsikrėsti per orą, jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis neužsidengs burnos ir nosies.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Ūminis viduriavimas paprastai trunka keletą dienų, bet kartais užsitęsia iki dviejų savaičių.

Didelis pavojus, kurį sukelia žarnyno infekcijos – dehidratacija:

Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Kartu su juo pasišalina kenksmingos medžiagos, apykaitos produktai.

Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius, tai:

• retas šlapinimasis ir patamsėjęs šlapimas;
• troškulys, nesiliaujantis net išgėrus daugiau vandens;
• sausa oda, išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos;
• silpnumas ir nuovargis;
• sutrikusi dėmesio koncentracija;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis ir raumenų spazmai.

Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį. Netekus daug skysčių, prireikia ir elektrolitų tirpalo. 

Ligos sunkumą lemia amžius ir sveikata

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Patekę į organizmą jie išskiria toksinus, taip sukeldami enteritą (plonosios žarnos uždegimą). 

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Rotavirusai ypač pavojingi vaikams iki dvejų metų, nes labai greitai sukelia dehidrataciją.

Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Šios infekcijos protrūkiai dažni uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, mokyklose, ligoninėse.

Enterovirusinė infekcija – dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Enterovirusų sukeltos infekcijos paprastai yra lengvesnės, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, simptomai gali būti stipresni.

Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus. Paprastai simptomai lengvi, tačiau silpną imuninę sistemą turintys žmonės serga sunkiau.

Kaip gali padėti probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii?

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Svarbiausia palengvinti simptomus ir išvengti dehidratacijos.

Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai. Todėl svarbi užduotis – atkurti viduriuojant sutrikdytą žarnyno mikrobiotą.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti – papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau šis mieliagrybis atlieka panašias funkcijas kaip normali žarnyno mikrobiota – padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė – atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl virškinamajame trakte jis išlieka gyvybingas.

Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą – skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotiko preparatą patariama pradėti vartoti prasidėjus viduriavimui iš karto ir dar keletą dienų praėjus infekcijos simptomams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Ką apie vandenį turi žinoti būsimos mamos ar kūdikius ką tik pagimdžiusios moterys? Kokį vandenį pasirinkti, kiek jo išgerti, kokių klaidų nedaryti?

Apie tai – pokalbis su bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktore Aiste Pranckuviene. Seniausios Lietuvoje natūralų mineralinį vandenį pilstančios įmonės vadovė yra sukaupusi daugybę įdomios ir naudingos informacijos apie vandenį, jo svarbą, sudėtį ar poveikį.

– Turbūt jau visi žino, kad suaugusiam žmogui per dieną vidutiniškai reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Ar laukiantis kūdikio šis poreikis padidėja?

– Taip, nes rekomendacijos dėl skysčių priklauso nuo žmogaus kūno svorio: per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti 30 ml vandens kilogramui kūno svorio. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis.

Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens.

Ir jeigu moters svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens, – pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Tad nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis.

Todėl patarčiau moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.

– Kodėl taip svarbu, kad laukiantis būtų palaikoma reikiama skysčių pusiausvyra?

– Hidratacijos – skysčių pusiausvyros organizme – lygis turi labai daug įtakos tiek moters, tiek kūdikio sveikatai.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaisiaus, o po to vaiko mityba ir gėrimai iki 7 metų turi labai daug įtakos jo smegenų vystymuisi. Ir tam įtakos turi ne tik nėščiosios mityba, bet ir hidratacijos lygis.

Gimdoje bręstant kūdikiui formuojasi nauja kraujotakos sistema – jai taip pat reikia papildomo vandens.

Pakankama skysčių pusiausvyra nėštumo metu reikalinga dar ir dėl to, kad vanduo padeda išnešioti maisto medžiagas po organizmą, kartu tarsi praplauna jį. Nėščias moteris dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas – dėl to nepasišalina ne tik atliekos, bet ir toksinai. Pakankamas skysčių kiekis, padedantis pašalinti toksinus, gali veikti kaip profilaktinė priemonė tiek išvengiant šlapimo takų uždegimo, tiek vidurių užkietėjimo.

Tokia paprasta priemonė kaip vanduo yra itin naudinga ir gali veikti kaip prevencinė priemonė. Be to, kad kūdikis normaliai vystytųsi, taip pat ir pačiai moteriai nėštumo metu itin reikalingas pakankamas mineralų kiekis.

– Kokiais požymiais pasireiškia dehidratacija? Ar tai pavojinga moteriai, jos įsčiose augančiam vaisiui?

– Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai.

Troškulys – jau dehidratacijos požymis. Kaip ir vidurių užkietėjimas, kūno temperatūros nesusireguliavimas, nes dėl vandens trūkumo gali kamuoti karštis. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius.

Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas.

Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybines sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais – ir mineralų.

Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims – joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose.

Visais atvejais reikia stengtis aprūpinti organizmą skysčiais, mineralais ir konsultuotis su gydytoju.

Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti.

Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat – tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu.

Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama su savimi visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų. Geriausia gurkšnoti po truputį, per valandą – apie 200 mililitrų, o vėliau po truputį didinti vandens kiekį.

– O kuo vanduo toks svarbus maitinančioms moterims?

– Vandens reikia ne tik dėl visų anksčiau išvardytų priežasčių. Vien tik maitindama kūdikį moteris jam su pienu atiduoda apie 750 ml vandens, o dar jo reikia normaliai pieno gamybai, kitiems organizmo procesams. Dėl to maitinant kūdikį skysčių poreikis padidėja iki 3,8 litro per dieną.

Atrodytų, tai labai didelis kiekis. Bet daugybė mokslu pagrįstų rekomendacijų nurodo, kad gerti vandenį reikia kaip ir įprastai, tačiau su kiekvienu kūdikio maitinimu papildomai išgerti apie 250 ml vandens.

Beje, gamta taip sutvarkė, kad maitinanti moteris daug geriau nei nėščioji pajunta troškulio jausmą. Su tuo susijęs hormonas oksitocinas, kurio organizme padaugėja pagimdžius. Šis hormonas skatina pieno gamybą ir kartu siunčia organizmui signalus, kad ima trūkti skysčių. Todėl maitinanti moteris troškulio jausmo nesupainios su kitu.

– Ką saugu ir ką nesaugu vartoti būsimoms mamoms ar kūdikius maitinančioms moterims? Ar užtenka paprasčiausio vandens iš čiaupo?

– Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo.

Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų – nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas.

Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai – net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.

Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienerių metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.

Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.

Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų – kaulų, raumenų, kitų sistemų. Kitaip tariant, jis dehidratuoja.

Mineralų nėra ir gaiviuosiuose gazuotuose gėrimuose, nes jie gaminami iš distiliuoto vandens, jų nebelieka ir vandenį užvirinus. Organizmą dehidratuoja ir kava.

– Kas geriausiai užtikrina reikiamą skysčių kiekį besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims?

– Paprasčiausia išeitis – rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų – būtent toks yra vanduo „Akvilė“.

Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas vanduo. Supilstytas į butelius jis nėra paveikiamas jokiomis medžiagomis ir kiekvienus namus pasiekia toks, koks susiformavo žemės gelmėse.

Dar viena puiki šio vandens savybė – jis yra natūraliai šarminis. O tai reiškia, kad jis padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Ne veltui besilaukiančiai, maitinančiai moteriai labai naudinga valgyti daug daržovių, vaisių – juose yra ne tik daug vandens, galinčio patenkinti apie penktadalį skysčių poreikio, bet kartu tai ir natūraliai šarminantys produktai, atsveriantys rūgštinių produktų – mėsos, pieno produktų, kavos, saldumynų – poveikį.

Todėl visame pasaulyje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojamas natūralus mineralinis vanduo, o jeigu jis šarminis – tai dar viena papildoma nauda.

Be vandens, besilaukiančioms ir nėščioms moterims rekomenduojamas ir pienas, bet ne visos jį toleruoja, be to, tiek pieno, kiek vandens, sunku išgerti.

– O jeigu moteris negali ar nenori gerti negazuoto vandens? Ar gazuotas „Akvilės“ vanduo toks pat naudingas?

– Iš tiesų moterims dažnai patariama – jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti gazuotą natūralų mineralinį vandenį ir jis patenkins skysčių pusiausvyros poreikius.

Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio.

Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks.

Negazuoto „Akvilės“ vandens pH siekia 8, gazuoto – 5. Netgi angliarūgštei išgaravus išlieka toks pat pH, mat vanduo turi atmintį: jeigu jis buvo paveiktas angliarūgštės, šarmingumas liks toks pat. Kaip ir vanduo iš čiaupo niekada nebus šarminis, nes jis jau paveiktas cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad tekėdamas ilgais vamzdynais jis nesugestų. Tos medžiagos gali išgaruoti, bet vanduo vis tiek liks rūgštinis.

Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį – gazuoto. Ir skysčių poreikis bus patenkintas, ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra stabili.

Svarbu nepamiršti valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie taip pat padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Beje, gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą. Tai taip pat svarbu laukiantis ar maitinant kūdikį.

Tačiau kasdieniam organizmo aprūpinimui skysčiais ir mineralais nėra geresnio vandens kaip iš natūralių gręžinių išgautas mineralinis vanduo, nepaveiktas jokiomis medžiagomis, natūraliai šarminis ir dar negazuotas – tai pati geriausia gamtos dovana besilaukiančiai ir kūdikį maitinančiai moteriai.

Lina ŠALTĖ

Partnerio turinys

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kiek vandens reikia vaikui?

Organizme nėra vandens atsargų, kurios galėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kiekį. Nuolat netenkame vandens kvėpuodami, prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis.

Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skysčių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovėmis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vaikams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradedamas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau reikalingas vanduo.

Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo metais reikia 150–200 ml vandens vienam svorio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis – 100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip pat įeina maiste esantis skystis.

Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime atsižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąlygas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sūraus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau vandens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkaitus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtektinai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuomet taip pat greitai netenkame daug skysčių. Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuosius dehidratacijos simptomus.

Kaip atpažinti dehidrataciją?

Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau vandens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad organizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos požymius:

• sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina;
• vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra;
• šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau nepamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą);
• oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsiranda lūpų sausumas;
• pasidaro silpna, svaigsta galva;
• vaiką labai troškina, jis godžiaigeria;
• vaikas pernelyg nerimauja;
• vyresnio amžiaus vaikas dėl dehidratacijos greičiau pavargsta, jam sunku sutelkti dėmesį.

Pastebėję kurį nors iš šių simptomų, duokite vaikui gerti daug skysčių, tinkamiausias – negazuotas vanduo. Jeigu vaikas vis jaučiasi prastai ar kūno temperatūra pakyla per 38 laipsnius, jis vangus ar silpnas, sutriko kalba, skubiai kreipkitės į medikus.

Vasaros karštyje reikia daugiau vandens

Ypatingai svarbu užtektinai gerti karštą vasaros dieną, nes trūkstant skysčių vaikas gali patirti šilumos smūgį. Mat organizmas ginasi nuo kaitros garindamas vandenį ir karštyje jo greitai pritrūksta. Geriant per mažai vandens karštą dieną organizmas negali pašalinti susikaupusio šilumos pertekliaus ir ištinka šilumos smūgis. Šis negalavimas ypač pavojingas vaikams, nes jų medžiagų apykaita spartesnė ir dehidratacija juos ištinka greičiau negu suaugusiuosius. Be to, kartu su skysčiais netenkama ir organizmui reikalingų druskų.

Gėrimų karštą dieną ypač svarbu pasiūlyti vaikams iki vienerių metų, kurie patys negali jų paprašyti. Vien motinos pienu maitinamam kūdikiui net karštą dieną duoti papildomai vandens nereikia – mažylį svarbu žindyti tiek, kiek jis nori.

Kūdikiui, kuris maitinamas mišiniais, arba primaitinamam mažyliui vandens siūlykite tarp maitinimų. Išsiruošę pasivaikščioti, į kelionę visada pasiimkite vaikui tinkamo vandens buteliuką.

 Kokių gėrimų reikia duoti vaikams?

Vaikams duodamas kambario temperatūros negazuotas vanduo, nesaldintos žolelių arbatos. Galite paskaninti vandenį  vaisiais ar uogomis be cukraus. Nedera vaikams gerti skrandį dirginančių gazuotų gėrimų, pirktinių saldintų gėrimų, energinių gėrimų. Vaikui netinka šulinio vanduo, nes dažnai jis būna užterštas nitratais, kurie nesunaikinami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais. Iš čiaupo Lietuvoje bėga kokybiškas požeminis (gruntinis) geriamasis vanduo. Tačiau patiems mažiausiems patariama duoti pirktinį vandenį, apie kurio sudėtį galima sužinoti.

Jeigu perkate vandenį, vaikui tinkamiausias natūralus negazuotas vanduo. Vandenį reikia gerti dažnai ir nedideliais gurkšneliais – taip geriau numalšinsite troškulį. Taip pat svarbu vaikui neduoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo jis gali susirgti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vasarą bakterijos tyko maiste ir ant rankų

Žarnyno infekcijos priežastis gali būti virusai, bakterijos, taip pat jų gaminami toksinai. Rotavirusų, norovirusų ir kt. virusų sukeltos infekcijos labiau plinta žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės žarnyno ligos, tokios kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ir kt. – šiltuoju metų laiku. Bakterijos mėgsta šilumą ir greitai joje dauginasi.

 Karštuoju metų laiku mikrobai lengviau patenka į mūsų organizmą, nes:

• šviežių daržovių ir vaisių dažnai paskanaujame darže ar sode, nespėję parsinešti namo ir nuplauti;
• atsigaiviname šaltinio vandeniu, kelionėje geriame nevirintą vandentiekio vandenį, nors vandens iš čiaupo gerti daugelyje šalių nedera;
• maisto produktai (ypač mėsa, pienas, žuvis) genda greičiau, o tai sunku pastebėti, nes maistas gali būti beveik nepakitęs. Gamindami grilyje ne visada gerai iškepame mėsą, o iškylaudami ne visada pasiimame šaltkrepšį;
• atsiranda labai daug vabzdžių. Pavyzdžiui, musės, ant savo kojų gali pernešti net 6 mln. bakterijų;
• išvykus svetur pasikeičia aplinka ir valgome kitokį maistą, todėl virškinamajame trakte atsiranda kitokių nei įprasta bakterijų, kurios sutrikdo mikrobiotos pusiausvyrą.

Pavojingiausi tampa netinkamai laikomi ir gaminami šie produktai: nepakankamai termiškai apdorota mėsa, ypač paukštiena, žali kiaušiniai, kuriuose gali tūnoti salmonelės. Pieno produktai, mėsa ir pyragaičiai su kremu gali būti pavojingi dėl auksinio stafilokoko. Ešerichiozę sukeliančiomis E. coli bakterijomis užsikrečiama per dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas.

Pagrindiniai žarnyno infekcijų platintojai – sergantys žmonės, o dažniausiai kaltos mūsų pačių rankos. Mikrobai ant jų patenka pirmiausia – tereikia paliesti durų rankeną ar klozeto vandens nuleidimo mygtuką ir pamiršti nusiplauti rankas.

Nuo užterštų rankų mikrobai arba jų gaminami toksinai gali patekti į maistą. Ligos sukėlėjai patenka ant rankų ir plaunant jas užterštu vandeniu. Taip pat galite užsikrėsti gurkštelėję vandens maudydamiesi upėje ar ežere.

Infekcijos keliami pavojai – dehidratacija ir imuniteto susilpnėjimas

Patekę į skrandį, o iš ten į žarnyną, mikrobai pradeda aktyviai daugintis ir gaminti įvairius toksinus. Pirmieji ligos simptomai atsiranda po 6–48 valandų. Žarnyno infekcija sukelia viduriavimą, vėmimą, silpnumą, sunkumą skrandyje, pilvo skausmą, suprastėja apetitas. Gali pakilti kūno temperatūra ir krėsti šaltis.

Žarnyno infekcija yra rimta liga. Viduriavimas ir vėmimas gali sukelti dehidrataciją, kuri sunkiu atveju sutrikdo normalią smegenų, širdies ir inkstų veiklą. Persirgus šia infekcija pažeidžiama žarnyno mikrobiota ir susilpnėja imunitetas.

Vaikai yra imlesni žarnyno infekcijoms, nes jų organizmo gynybiniai mechanizmai dar nėra pakankamai išsivystę, jie dažnai pamiršta asmens higienos taisykles. Skysčių praradimas vaikui yra ypač pavojingas, greičiau vystosi dehidratacija.

Nepamirškite, kad vėmimas ir viduriavimas yra apsauginė reakcija – organizmas atsikrato svetimų medžiagų. Todėl esant infekcinei žarnyno ligai negalima gerti viduriavimą stabdančių vaistų. Gydant žarnyno infekcijas svarbu pašalinti iš organizmo mikrobus ir toksinus, atkurti mikrobiotą ir prarastus skysčius.

Viduriuojant patariama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapsunkina virškinimo sistemos, kol susitvarkys žarnynas. Reikėtų valgyti lengvai virškinamus maisto produktus, pavyzdžiui, avižinius dribsnius, bananus, skrebučius, ryžius, vengti riebių, saldžių patiekalų, pieno produktų, prieskonių.

Kodėl sergant žarnyno infekcija reikia probiotikų?

Žarnyno mikrobiotą sutrikdo ir infekcinės žarnyno ligos, ir pakitusi mityba bei antibiotikai. Naudingieji mikroorganizmai atlieka daug svarbių funkcijų: skaido nesuvirškintą maistą, dalyvauja sintetinant vitaminus ir įsisavinant tam tikrus mikroelementus, šalinant toksinus. Žarnyno mikrobiota lemia sveikatą ir atsparumą infekcinėms ligoms.

Todėl gydant viduriavimą būtina atkurti infekcijos sutrikdytą žarnyno mikrobiotą, o tam patariama vartoti probiotikus. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių nuo viduriavimo, taip pat padedanti išvengti šio nemalonumo. Probiotikų preparatai gali būti naudingųjų bakterijų, taip pat –nebakteriniai. Patekę į žarnyną probiotikai pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais.

Jei organizmas stiprus, gali užtekti simptominio gydymo – skys­čių arba elektrolitų tirpalų, probiotikų. Bet gydytojas gali skirti antibiotikus, kurie taip pat dažnai sukelia viduriavimą. Tuomet nepakeičiamas yra grybelinės kilmės probiotikas Saccharomyces boulardii, nes jis, skirtingai nuo bakterinių probiotikų, yra atsparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniais vaistais.

Mieliagrybis Saccharomyces boulardii  atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, kasos fermentams, todėl jis nepažeistas patenka į žarnyną. Šis mieliagrybis veikia kaip normali mikrobiota – slopina patogeninių organizmų ir jų toksinų poveikį. Toks probiotikas, vartojamas nuo infekcijos pradžios, sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą, padeda greičiau pasveikti esant bet kurios kilmės viduriavimui. Vartoti probiotikus patariama ne tik užklupus viduriavimui, bet ir keliaujant, ir prieš kelionę, tuomet gerosios bakterijos efektyviau įsitvirtins žarnyne ir neleis daugintis ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Viduriavimas gali būti pavojingas

Virusine žarnyno infekcija gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausia ši liga iki 5 metų vaikams. Susergama virusui patekus į burnos ertmę ir beveik visada dėl to pykina, vemiama ir viduriuojama. Virusai plinta per išmatas, per užkrėstą vandenį, maistą, ir patekę į organizmą sukelia virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Užsikrėsti galima per namų apyvokos daiktus, įvairius paviršius ir nešvarias rankas.

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, tačiau paveikęs jis gali išskirti virusų dar keletą dienų. Jei tomis dienomis pasinaudojęs tualetu jis nenusiplaus rankų, lengvai perduos infekciją.

Žarnyno infekcijas sukelia įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, adenovirusai ir kiti. Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai, dažniausiai 1–5 dienos. Virusinio viduriavimo simptomai:

• pykinimas;
• vėmimas;
• gausus vandeningas viduriavimas;
• pilvo pūtimas ir skausmas;
• gali būti kvėpavimo takų infekcijos požymių: sloga, nestiprus kosulys, paraudusi ryklės gleivinė;
• intoksikacijos simptomai: bendras negalavimas, silpnumas, galvos skausmai;
• pakilusi kūno temperatūra.

Viduriavimas paprastai tęsiasi iki 7 dienų, tačiau dėl skysčių trūkumo nulemtos dehidratacijos vaiką gali tekti paguldyti į ligoninę. Viduriuodamas ir vemdamas jis greitai netenka daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės), kuriuos būtina greitai atkurti. Todėl svarbu pastebėti dehidratacijos požymius ir iš karto pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėje. Netekęs daug skysčių vaikas verkia be ašarų, suretėja šlapinimasis, sumažėja seilių, liežuvis pasidaro sausas ir su apnašom, išsausėja ir suskeldėja lūpos, suglemba oda. Atsiradus šiems požymiams reikia kreiptis į gydytoją.

Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, netenkama daugiausiai elektrolitų. Rotavirusine infekcija nuo 6 mėnesių iki 3 metų perserga dauguma vaikų. Išvengti šios infekcijos galima pasiskiepijus. Tai vienintelė virusinė žarnyno infekcija, nuo kurios yra sukurta vakcina.

Pagrindinė pagalba viduriuojant – skysčiai ir probiotikai

Jeigu viduriuojantis vaikas nevemia, temperatūra nėra aukšta, gali užtekti skysčių ir probiotikų, kuriuos reikia pradėti duoti kuo greičiau. Kad išvengtumėte dehidratacijos, viduriuojantį vaiką girdykite vandeniu ir arbatomis (tinka mėlynių, kmynų, ramunėlių arbatos), gerti jis turi dažnai ir po truputį. Nuo pat viduriavimo pradžios vaikui patariama duoti probiotikų. Įrodyta, kad probiotikai pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.

Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra ir svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Tai padaryti padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą. Įrodyta, kad jie ne tik padeda greičiau susidoroti su viduriavimu, bet ir jo išvengti.

 Išskirtinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii

Probiotikai yra ne tik sveikatai naudingos gerosios bakterijos. Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Išskirtinės šio mieliagrybio savybės, kad jis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš žarnyno daugiau patogeninių mikroorganizmų. Šis mieliagrybis atsparus skandžio rūgštims, todėl nepažeistas ir gyvybingas pasiekia žarnyną, net storąją žarną, ir išlieka maksimaliai veiksmingas.

Saccharomyces Boulardii sudaro palankias sąlygas žarnyne daugintis gerosioms bakterijoms, išskiria fermentus, kurie neleidžia patogenams prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Šio mieliagrybio nauda žarnynui ir pagalba gydant daugelį žarnyno ligų patvirtinta klinikiniais tyrimais.

Vartojant šio mieliagrybio preparatą viduriavimo metu ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažiau netenkama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir imunitetas. Šio mieliagrybio preparatą rekomenduojama pradėti vartoti ne tik viduriuojant, bet ir tęsti dar keletą dienų, jau pasveikus.

Siaučiant virusinėms žarnyno infekcijoms, šio mieliagrybio preparatą patariama vartoti profilaktiškai, ypač tai svarbu mažiems vaikams ir kam nors susirgus kolektyve.

Kad neužsikrėstų kiti

Pradėjusio viduriuoti vaiko neleiskite į darželį ar mokyklą ir kreipkitės į gydytoją. Kadangi virusai išsiskiria ne tik sergant, bet ir kelias dienas po to, vaikas turėtų pabūti namuose dar ir pasveikęs.

Ligoniukui skirkite atskirą kambarį, kurį dažnai vėdinkite ir valykite. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais. Ypač kruopščiai valomas ir dezinfekuojamas vonios kambarys, klozetas, durų rankenos, laiptų turėklai.  Aplinkos dezinfekcija svarbi vaikų ugdymo įstaigose.

Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu. Drabužiai ir patalynė skalbiami ne žemesnėje nei 60⁰ C vandens temperatūroje.

Kad neužsikrėstumėte, būtina laikytis higienos patiems ir išmokyti vaikus, kad jie gerai nusiplautų rankas su muilu po tualeto, grįžę iš lauko ar eidami valgyti, verta nusiplauti rankas pakeitus sauskelnes.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė