MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Dažniausiai žindymas dovanoja daug laimės, švelnumo, džiaugsmo, būties prasmės išgyvenimų, bet nebūtinai tik taip – būna visaip. Šįkart aptarsime, kas vyksta moters emociniame pasaulyje žindymo laikotarpiu, kaip žindymas gali paveikti jos savijautą, taip pat paguosime mamas, kurios ne(be)gali žindyti.

Kaip žindydama jaučiasi mama?

Daugeliui moterų žindymo akimirkos yra vienos maloniausių gyvenime ir atneša pilnatvės jausmą. Žindymas joms siejasi su emociškai labai glaudžiu ryšiu su vaikeliu. Tuo metu būna neapsakomai gera į vaikelį žiūrėti, bučiuoti jam galvytę, glausti prie savęs, uosti jo kvapą. Žindant smegenyse išsiskiria daug hormono oksitocino, o tai teikia gerą savijautą tiek moters psichikai, tiek kūnui.

Kai kurios moterys žindymą patiria kaip malonų emociškai, tačiau kūno pojūčiai išlieka neutralūs. Būna moterų, kurioms fiziniai pojūčiai nėra malonūs, tačiau patirdamos emocinį pasitenkinimą glaudžiant, uodžiant, myluojant savo vaikelį, vis dėlto žindymą jos vadina maloniu.

Taigi, būna visaip ir nereikėtų savęs kaltinti ar smerkti, jei mums kažkuria prasme tai nėra malonu. Viskas priklauso ne tik nuo mūsų nusiteikimo ir noro išgyventi vienus ar kitus jausmus ir pojūčius, bet ir nuo mūsų galimybių šiuo metu. Fiziniai pojūčiai ir emociniai potyriai yra neatsiejami nuo moters bendros fizinės ir dvasinės savijautos, jos emocinės būsenos. Dažnokai žindymas siejamas su moters nuovargiu (kuris išties labiau kaupiasi nuo skubos ir įtampos tarp žindymų), o tam, kad bendras žindymo vertinimas pagerėtų, užtenka tiesiog nurimti ir atsipalaiduoti – pailsėti bent tuo metu.

Kaip žindymas veikia moters savijautą?

Kai moteris pradeda žindyti, jos organizmas yra veikiamas hormonų, kurie keičia tiek jos kūno fiziologiją, tiek emocinę būseną. Taigi, vien žvelgiant iš fizinių veiksnių pusės, motinystė, ypač susilaukus pirmojo vaikelio ir pradėjus žindyti, yra ypatingas laikas. Moteris tampa motina – tuo, kuo iki tol niekada nebuvo ir jaučiasi taip, kaip dar niekada nesijautė. Šalia užduoties priimti pokyčius savyje, reikia pajėgti pasirūpinti vaikeliu, santykiais su vyru ir artimaisiais, buitimi, dar susidėlioti ir darbinės veiklos planus, o galbūt ją ir tęsti. Taigi, iššūkių tikrai daug, tad ir streso, kurį tenka išgyventi, netrūksta. Tačiau nuostabu tai, kad gamta yra davusi priemonę moteriai su šiuo stresu lengviau susidoroti – žindymą.

 Žindymo metu mama ne tik atiduoda, bet ir gauna atlygį sau. Gamta per moters fiziologiją rūpinasi, kad motina suteiktų vaikeliui ne tik geriausią maistą, bet ir saugią emocinę erdvę. Mokslinių tyrimų metu buvo įrodyta, jog žindančios moterys lengviau susidoroja su stresu, lyginant su nežindančiomis. Pastebėta, kad tai siejasi su oksitocino poveikiu. Kuo daugiau oksitocino išsiskiria, tuo lengviau žindanti mama išgyvena kasdienybėje kylančią įtampą ir stresą.

Žindymas ne tik tausojančiai veikia moters savijautą, sumažindamas motinystėje išgyvenamą stresą, bet ir padeda geriau pailsėti. Žindyme dalyvaujantis hormonas prolaktinas prailgina moters gilaus miego fazę. Taigi, natūralu, kad moterys, kurios žindo, savo savijautą įvertina geriau, nei tos, kurios nežindo. Tyrimais rastas ryšys tarp ilgalaikio žindymo ir motinų depresijos simptomų – žindymas gali sumažinti moterų, tapusių mamomis, tikimybę susirgti depresija arba švelnina jos sunkumą. Pastebėta, kad moterų, kurioms nebūdingi depresijos požymiai, kraujyje oksitocino kiekis didesnis, lyginant su moterų, kurioms depresijos simptomai būdingi. O mes jau žinome – žindymo metu hormono oksitocino išsiskiria daug.

Gamta daugybe būdų pasirūpina, kad motina globotų savo vaiką. Žindymas žinduoliams yra būtina sąlyga, kad patelės, susilaukusios jauniklių, elgtųsi motiniškai ir rūpintųsi savo jaunikliais. Oksitocinas padeda kurti mamos ir vaiko ryšį. Ne veltui, šalia visų kitų nuopelnų, oksitocinas dar vadinamas ir meilės, prieraišumo hormonu. Jis paveikia motinos balso tembrą, akių žvilgsnį nukreiptą į kūdikį, lietimosi švelnumą ir daug kitų aspektų, padedančių kurti meilės ryšį.

Ar mamos emocinė savijauta persiduoda žindomam vaikeliui?

Vienas iš kelių klausimų, kurių sulaukia mažą vaikelį auginanti mama, yra: „Ar vaikas ramus?“ Vaiko ramybė / neramybė savotiškai apsprendžia motinystės lengvumo / sunkumo laipsnį.

Vaikelio neramumo priežasčių yra labai daug. Vienos jų kyla iš prigimtinio temperamento, kai vaikas tiesiog stipriau ir jautriau reaguoja į viską, kas aplink jį ir jame vyksta. Kitos priežastys gali būti sąlygotos situacijos ar prastos savijautos. Egzistuoja ir rimtesnės priežastys, tokios kaip sveikatos sutrikimai, kai jau reikia gydytojų pagalbos.

Ir vis dėlto, kiek pagrįsta manyti, jog žindomas vaikas neramus todėl, kad nerami jo mama? Viena iš priežasčių, susijusių su žindymu, yra, buitine kalba kalbant, tokia, jog stresas persiduoda per mamos pieną. Streso hormono kortizolio kiekis mamų ir jų žindomų vaikų kraujyje yra panašesnis nei mamų ir vaikų, kurie maitinami mišiniu. Taigi galima daryti prielaidą, kad žindymo metu iš mamos vaikui pereinantys hormonai suvienodina jų abiejų streso hormonų lygius. Pastebėta, jog kūdikiai, kurių kraujyje yra daugiau kortizolio, pasižymi didesniu neigiamu emocionalumu, lyginant su kūdikiais, kurių kraujyje kortizolio mažiau. Neigiamas emocionalumas – tai polinkis išgyventi neigiamas emocijas, didelis emocinis jautrumas, nerimastingumas ir emocijų kontrolės stoka. Visi išvardyti ypatumai puikiai apibūdina neramius vaikus. Taigi, labai tikėtina, jog liaudyje vartojamas posakis, kad žindanti mama perduoda savo stresą vaikui, turi fiziologinį pagrindą.

Pažvelkime į situaciją ir kitu kampu. Pasirodo, kad galima būtų sakyti ir taip: „Neramus vaikas – nerami mama.“ Mokslininkai nustatė, jog nuo vaiko temperamento priklauso mamos elgsena su vaiku ir judviejų santykiai. Taip pat pastebėta, kad nuo vaiko temperamento priklauso ne tik tai, kaip mama jį augina, bet net ir tai, kaip tėvai augindami vaiką sugeba bendradarbiauti tarpusavyje. Išskiriamas sunkaus temperamento vaiko tipas, kuris apibūdinamas kaip sunkiai prisitaikantis prie kintančių aplinkybių, patiriantis ir išreiškiantis daug neigiamų emocijų, stipriai reaguojantis į įvairius dirgiklius. Tokie vaikai turi itin jautrią nervų sistemą ir į viską reaguoja labai emocionaliai. Jie jautresni ir įvairiems auklėjimo niuansams, tad tokiems vaikams lengviau padaryti tiek neigiamą, tiek teigiamą įtaką. Pastebėta, kad mamos, auginančios sunkaus temperamento vaiką (-us), savo motinystę vertina prasčiau – jaučiasi blogesnėmis mamomis, nei tos, kurių vaikai lengvesnio temperamento. Natūralu – kai vaikelis dirglus, išreiškiantis daug neigiamų emocijų, dažnai nepatenkintas, mama pergyvena ir svarsto, gal ji kažką daro negerai, kažko nesugeba, tad atitinkamai jaučia daugiau streso ir nerimo, lyginant su mamomis, kurių vaikai ramesni.

Mamoms, kurios ne(be)gali žindyti

Kad ir kokios būna ne(be)galėjimo žindyti priežastys, dažniausiai tai kelia sunkias ir sudėtingas emocijas. Tarp slegiančių išgyvenimų yra nerimas ir liūdesys, kad ne(be)žindydama savo vaikelio mama nesukurs pakankamai gero ir artimo ryšio su juo. Šio nuogąstavimo nuraminimui pasidalinsime įvairių mokslinių tyrimų duomenimis.

Kaip jau aptarėme anksčiau, žindymo metu pagausėję tam tikri hormonai paveikia moters fiziologiją ir psichologiją taip, kad ji geriausiu būdu sąveikautų su savo vaikeliu. Žindanti mama darosi jautresnė vaiko siunčiamiems signalams, tad atitinkamai greičiau į juos reaguoja. Tokia mama dažnai liečia savo vaikelį ir tai padeda kurti jų abipusį ryšį. Oda prie odos sąlytis tiek vaiko, tiek mamos organizme skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, o tai stiprina prieraišumą. Tokia mama su vaikučiu yra glaudžiau susijusi, nes jo naujagimystėje ir kūdikystėje dėl mažojo mitybos poreikių abu beveik visą laiką praleidžia kartu, tad bet kuriuo momentu yra vaikui lengvai pasiekiama.

Galime vardinti daugybę aplinkybių, atsirandančių, kai moteris žindo, ir padedančių megztis vaikučio ir mamos saugiam prieraišumui. Bet pasvarstykime – negi tokių pačių aplinkybių ir sąveikų su vaiku nesukurtume jo nežindydamos? Tai, kad negalime žindyti, nereiškia, kad ir negalime daryti viso kito, ką daro žindančios mamos. Galbūt per hormonų poveikį gamta mūsų neaprūpins tokiu stipriu fiziologiniu užtaisu rūpintis vaikeliu, kokį turi žindančios mamos, bet tam mes ir esame protaujančios būtybės – žmonės, kad savo veiksmus galėtume kreipti tikslingai valios pastangomis, o ne tik veikiamos instinktų. Ir visa tai gali puikiai pavykti.

Nors vienas iš žindymo privalumų yra tai, jog motinos būna jautresnės savo vaikų poreikiams, tačiau tyrimais nustatyta, kad niekada nežindžiusios moterys taip pat buvo jautrios savo vaikų poreikiams, ir jų jautrumas nebuvo mažesnis nei reikėtų, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Stebėtas geras ryšys tarp žindančių mamų ir jų dvylikos mėnesių amžiaus vaikų, tačiau ir ryšys tarp iš buteliuko maitinamų vaikučių bei jų mamų taip pat nebuvo prastas ar nesaugus.

Žindymas užtikrina mamos ir vaikelio fizinį sąlytį, nes žindydama mama vaikutį laiko priglaudusi, apkabinusi, glosto jam galvytę, bučiuoja, liečia rankutes ir panašiai. Taigi, natūraliai žindomas vaikas gauna daug motinos meilės per lietimąsi. Turėdamos tai mintyje, nežindančios mamos vaikučiui taip pat gali teikti tokį fizinį sąlytį. Pavyzdžiui, mokslininkų pastebėta, kad mamoms, kurios žaidimų metu dažniau lietė savo vaikus, į kraują išsiskyrė daugiau oksitocino, lyginat su tomis, kurios vaikus lietė rečiau. Jeigu negalime pasididinti šio prieraišumo hormono kiekio žindydamos, tai pagausinkime jį paglostydamos, apkabindamos, bučiuodamos vaikutį.

Mamos savo meilę vaikui išreiškia daugybe būdų. Žindymas yra tik vienas jų. Jeigu ne(be)galime žindyti, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesugebėjusios, kažko nesuteikusios savo vaikui, jį nuskriaudusios. Kiekviena vaiko auginimo akimirka gali būti kupina meilės, kuri išreiškiama vienu ar kitu būdu. Jei ne(be)galime žindyti, vis dar galime turėti visus kitus būdus. Tad svarbiausia – mylėkime savo vaikučius. Puoselėkime tarpusavio ryšį, džiaukimės juo ir mūsų gyvenimas bus nuspalvintas gražiausiomis spalvomis.

Kai mama laiminga – laimingas vaikelis

Galime įsivaizduoti, kad mama yra tarsi angelas, gaubiantis vaikutį savo sparnais it apsiaustu. Ko pilna po šiuo apsiaustu – kokių emocijų, minčių, jausmų ten prikaupta, tuo dvelks visas vaiko pasaulis. Arba trumpai sakant – pirmasis vaiko pasaulis yra jo mama. Todėl labai svarbu, kaip jaučiasi pati mama – ir ne tik žindymo metu, bet gyvenime apskritai. Nuo mamos emocinės gerovės priklauso ir vaiko emocinė gerovė. Todėl rūpinkimės savimi ir leiskime kitiems pasirūpinti mumis, kol mes darom prasmingiausią darbą gyvenime – auginam žmogų.

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.lt

Feisbukas: Išsipildymas Motinystėje

Daugiau apie žindymo įtaką mamos ir vaiko santykiams skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Tačiau, kartais nutinka taip, kad, atsižvelgiant į šią didelę vyro palaikymo naudą, gimus vaikeliui į tėtį ir imama žiūrėti daugiausia tik kaip į tam tikras funkcijas privalantį atlikti pagalbininką. Pamirštama, kad jis šiuo pokyčių laikotarpiu, laukiantis ir susilaukus vaikelio, taip pat patiria daug įvairių jausmų, emocijų, iššūkių ir pokyčių. Negalime iš vyro tik reikalauti besąlygiško palaikymo ir įsitraukimo, pamiršdami pasigilinti, ką tuomet tenka išgyventi jam pačiam.

Šiame skyriuje aptarsime, kaip jaučiasi vyrai tapdami tėvais, kas juos jaudina kalbant apie žindymą bei kaip geriausiai jie galėtų įsitraukti į tėvystės pareigas, palaikydami savo žindančią moterį.

Vyro savijauta tapus tėčiu

 Tapę tėvais, vyrai susiduria su daugybe iššūkių ir visa tai paveikia jų emocinę savijautą. Dažnai ankstyvuoju laikotarpiu po vaikelio gimimo vyrai išgyvena didesnį nei įprastai nerimą ir stresą, jiems padidėja rizika susirgti depresija. Vyrai, kurie susilaukia vaiko, šešias savaites po jo gimimo jaučia didesnį nuovargį, irzlumą, stipresnes depresines nuotaikas, nervingumą, dėmesio koncentracijos sumažėjimą, juos dažniau kankina nemiga, galvos skausmas, nugaros skausmai ir peršalimo ligos.

Stipresnis stresas vyrams dažniausiai pasireškia jau laukiantis vaikelio ir tai yra susiję su daugeliu psichologinę būseną lemiančių veiksnių: finansiniais sunkumais, gyvenimo būdo pokyčiais, identiteto pasikeitimu, o ypač santykių su žmona problemomis bei menku socialinių ryšių tinklu. Pastarieji nesklandumai lemia didesnį psichologinį pažeidžiamumą. Nepasitenkinimas tarpusavio santykiais, įvairūs sunkūs išgyvenimai prieš susilaukiant vaikelio, anksčiau buvusi depresija, socialinės paramos stoka bei ribotas suvokimas, ko iš vyro tikimasi susilaukus vaikelio, gali kelti nerimą bei padidinti depresijos riziką.

Nereikia galvoti, kad tik moterys patiria stresą tapusios mamomis. Tose situacijose, kuriose stresą patiria moteris, stresą išgyvena ir vyras. Nors vyrams psichiniai sunkumai po vaiko gimimo pasireiškia šiek tiek silpniau nei moterims, tačiau visokios problemos veikia juos abu. Būtina paremti vienas kitą ir ieškoti pagalbos, nes jei ir moterį, ir vyrą tuo pačiu metu ištinka depresija po gimdymo, jie veikia vienas kitą ir jų būklė dar pasunkėja. Jei vaikui tenka augti su abiem depresija susirgusiais tėvais, tai neigiamai veikia jo socialinę, psichologinę ir pažintinę raidą. Gera žinia ta, kad jei tik moteris serga depresija po gimdymo, sveikas tėtis turi galimybę kompensuoti tai, ko vaikelis negauna iš mamos ir apsaugoti nuo žalingų mamos depresijos padarinių jo vystymuisi.

Taigi, matome, kad vyro vaidmenų pokyčiai, laukiantis ir susilaukus vaikelio, turi reikšmingos įtakos jo savijautai. Kad būtų mažiau streso ir įtampos, labai svarbu ruoštis laikui, kai vaikelis gims. Svarbu domėtis vaiko priežiūra, raidos ypatumais, maitinimo ir miego klausimais, galimais pavojais poros santykiams ir kitais ne tik mamos, bet ir tėčio laukiančiais iššūkiais. Kuo daugiau žinių – tuo mažiau nežinomybės ir nerimo. Žinojimas, kas laukia ir kaip su tuo galės susitvarkyti, vyrui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Taip pat labai svarbu apgalvoti, į ką bus galima kreiptis pagalbos įvairiais klausimais, turėti aplinkinių rato paramą ir rūpintis sveikata, kad užklupus iššūkiams pakaktų energijos juos įveikti.    

Kas vyrus neramina žindymo pasirinkimuose?

Viena svarbiausių iš daugybės temų, kurias reikia aptarti ir apgalvoti laukiantis vaikelio, yra jo maitinimas. Nors vyrai būna linkę žindymą vertinti palankiai, tačiau, kai susilaukia vaikų, vis dėlto dažnai turi mažai žinių apie žindymo naudą. Pastebėta, jog vyrai turi mažiau žinių apie žindymą ir palankesnį požiūrį į maitinimą mišiniais, lyginant su moterimis. Todėl jie paprasčiau žiūri į pasiūlymus vaiko mitybą papildyti mišiniu, o tai gali tapti įtampos šaltiniu santykiuose su žindančia moterimi, kai jos nuomonė yra kitokia. Manoma, kad taip įprastai atsitinka stokojant žinių, kadangi vyrai apskritai mažiau domisi žindymo tema, nes jie negali nei gimdyti, nei žindyti, tad nesijaučia tiesiogiai su tuo susiję, o ir daugelis reklamų apie žindymo naudą yra orientuotos į moteris ir sulaukia mažiau vyrų dėmesio.

Vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad vis daugiau porų renkasi natūralų kūdikio maitinimą – žindymą. Daugelis tokį sprendimą priima lengvai, tačiau yra ir tokių porų, kur diskusijos verda ilgiau ir karščiau. Egzistuoja įvairūs klausimai apie žindymą, kurie gali jaudinti vyrus, turinčius ne išsamią, o tik dalinę, ir kartais įvairiais mitais bei gandais apipintą informaciją.

Viena iš aplinkybių, kuri gali sukelti vyro abejones dėl žindymo ir padidinti jausmą, jog jis paliktas nuošalyje ir nebeįdomus moteriai, yra tai, jog kai kurioms moterims žindymo laikotarpiu daugiau ar mažiau susilpnėja lytinis aktyvumas. Dažnai šis moterų lytinio aktyvumo sumažėjimas siejamas su žindymu. Iš dalies žindymas gali paveikti seksualinį gyvenimą, tačiau tai tik vienas iš keleto reikšmingų veiksnių. Visų pirma reikia pastebėti, kad seksualinis gyvenimas bei moters savijauta santykiaujant pradeda kisti jau nėštumo metu, o vėliau yra paveikiami gimdymo patirties bei įvairių tiek fizinių, tiek aplinkybių pokyčių, atsiradusių po gimdymo. Žindymas yra tik vienas iš jų. Vadinasi, net ir nežindančios moterys patiria seksualinio gyvenimo sunkumų ir pokyčių po vaikelio gimimo. Taigi, jei vyras atkalbės moterį žindyti vaikelį, bijodamas, kad tai paveiks poros lytinius santykius, tikrai neapsisaugos nuo pokyčių – jie bus bet kokiu atveju, ir su tuo reikia susitaikyti bei rasti būdų, kaip atsiradusius sunkumus įveikti arba laikinai kompensuoti kitais dalykais.

Kai kurie vyrai nerimauja, kad glaudi mamos ir vaiko sąveika bei nuolatinis buvimas kartu dėl žindymo gali apsunkinti jų, kaip tėčių, galimybes kurti santykį su vaiku. Kartais net ir tie vyrai, kurie yra palankūs žindymui, jaučia pavydą, matydami mamos ir vaiko glaudų santykį. Tokia tėčių savijauta gali lemti, jog jie atideda pastangas kurti savo ryšį su vaikeliu iki jo nujunkymo. Tačiau tai yra didelė klaida ir taip daryti nereikėtų. Priešingai, jei tėtis nori kurti ir puoselėti glaudžius santykius su vaiku, tai geriausia pradėti tuojau po gimimo – kaip ir mama pradeda vaikelį žindyti iškart jam gimus. Ryšio kūrimas prasideda nuo psichologinės vyro savijautos tapus tėčiu – to, ką jis jaučia savo vaikui, kaip jaučiasi būdamas šio vaikelio tėvu. Tokios pastangos įsisąmoninti savo tėvystę kloja tvirtus jų abiejų ryšio pamatus.

Taigi tėčio santykių su vaiku puoselėjimui tikrai nebūtinas beveik nuolatinis fizinis sąlytis, kokį turi žindanti mama. Tyrimai patvirtina, kad ir žindant betarpiškai nedalyvaujantys artimieji gali sukurti gerą ryšį su vaiku. Svarbiausia, kad tėtis kuo artimiau bendrautų su vaiku. Vaikas turi kartkartėmis matyti tėvo veidą, girdėti jo balsą, jausti prisilietimą. Maudynės, sauskelnių keitimas, nešiojimas – tai puiki praktika kuriant ryšį su vaikeliu, ir visa tai galima daryti, kai vaikelis nėra žindomas, o mama turi atlikti kitus svarbius darbus bei spėti pasirūpinti savimi.

Dar viena iš prieštaringai vertinamų temų yra kūdikio žindymas viešumoje. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad daugumos vyrų nuomonė apie tokį žindymą yra palanki, tačiau, kitų tyrimų duomenimis, vis dėlto nemažai vyrų yra linkę tai vertinti neigiamai, kadangi moters krūtų nuogumas gali trikdyti aplinkinius. Dažniausiai toks požiūris kyla iš nuostatos, jog moters krūtys yra seksualumo atributas, pamirštant, kad jų svarbiausia funkcija, duota gamtos, vis dėlto yra kūdikio maitinimas. Taigi reikėtų išnagrinėti žindymo viešumoje temą, aptariant krūtų seksualizavimo problemą ir akcentuojant, kad žindymas yra natūralus, normalus dalykas. Taip pat reiktų iš anksto apgalvoti, kaip ramiai ir pasitikint savo pasirinkimais atlaikyti kitų žmonių neigiamą požiūrį į žindymą, ypač viešumoje.

Vyrai – neatsiejama sėkmingo žindymo dalis

Tėvo vaidmuo labai reikšmingas nuo pat nėštumo ir pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Sėkmingai žindymo pradžiai svarbus vyro dalyvavimas gimdymo procese, stengiantis, kad moteris patirtų kuo mažiau streso. Tiek mamos, tiek vaikelio nerimas nėštumo bei gimdymo laikotarpiu lemia vėlesnę pieno liaukų veiklos pradžią. Vyro vaidmuo taip pat itin reikšmingas prižiūrint vaikelį pirmosiomis dienomis, paremiant žindančią mamą – visa tai padeda užvesti žindymo motoriuką ir palaiko jo sėkmingą veikimą bei stiprina moters pasitikėjimą savimi.

Svarbu, kad vyro palaikymas žindymo laikotarpiu apimtų ne tik su žindymu susijusius klausimus ar veiksmus – bet kokia pagalba prižiūrint vaikelį atitinkamai yra ir pagalba žindant: kuo moteriai lengvesnė kasdienybė, tuo sėkmingesnis ir žindymas. Dalyvauti vaikelio auginime reiškia nepalikti visų rūpesčių tik mamai. Tad tėčiui derėtų domėtis, kartu su mama pasitarti, padiskutuoti – tiek pasirenkant kaip kūdikėlį geriau maitinti, tiek ir vėliau svarstant įvairius su žindymu susijusius reikalus. Sprendimus priimant abiem drauge vėliau būna lengviau atlaikyti aplinkinių spaudimą, skeptiškus komentarus ir kritiką.

Vyro požiūris į žindymą yra labai reikšmingas ir stipriai veikia moters požiūrį, todėl būtina domėtis žindymo tema dar iki susilaukiant vaikelio: skaityti apie žindymo naudą, lankyti paskaitas, kuriose kalbama apie tai. Žindymo nauda yra didžiulė tiek vaikui, tiek mamai, tiek šeimos gyvenimui apskritai, tad reikia tik pasidomėti ir įsidėmėti.

Dažnai moterys tiesiog nori jausti, kad vyras yra šalia – jos siekia bendrumo ir patvirtinimo, kad vaiko auginimas yra abiejų laimė ir pareiga. Moteriai reikia pajusti, kad tėtis vaikelio auginime dalyvauja ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Dažnai, net ir vyrui esant labai rūpestingam, moteriai kažko trūksta. Pavyzdžiui, ji norėtų, kad jis ne tik išvirtų arbatos ir atneštų su užkandžiu žindančiai mamai, bet taip pat ilgėliau pasėdėtų šalia, pabendrautų su ja ir kartu pasidžiaugtų vaikeliu. Moteriai reikia dėmesio, kurio ji gali stokoti, nes gimus vaikeliui natūraliai viskas namų pasaulyje ima suktis aplink jį. Dažnai mamos, visą dėmesį skirdamos vaikeliui, pasijaučia taip, tarsi jų pačių nelieka. Moteris norėtų, kad kažkas pasidomėtų ir ja: ką ji jaučia, apie ką mąsto ir svajoja, ko pasiilgo, kokių turi tikslų ir planų. Ši emocinė parama pirmiausiai laukiama iš vyro. 

Dažnai moterims kelia pyktį vyrų nesugebėjimas suteikti joms pagalbą žindant, o vyrai tiesiog nežino, kuo ir kaip galėtų padėti – juk tėtis neturi krūtų ir negali pažindyti už mamą. Tačiau galima padėti moteriai nudirbti visus kitus darbus – taip jai liks daugiau laiko, jėgų ir ramybės žindymui. Tai gali būti vaikelio maudymas, žaidimai su juo, panešiojimas, aprengimas, pasakų skaitymas, sauskelnių keitimas, išėjimas pasivaikščioti, pavežiojimas vežimėlyje. Beje, tai tikrai padės tėčiui ir megzti ryšį su vaikeliu.

Vyro emocinio skydo taip pat reikia atlaikant aplinkinių klausimus ir komentarus dėl žindymo pasirinkimų. Moteris, augindama vaikelį, yra labiau pažeidžiama nei iki motinystės, tad aplinkinių kritiškos užuominos ir įkyresnės atakos prieš jos sprendimus vaikelio auginimo klausimais kelia daug įvairių, kartais ir labai nelengvų emocijų. Jai norisi sulaukti palaikymo, supratimo, turėti užnugarį, už kurio galima nuo viso to pasislėpti ir pailsėti. Vyro empatija, supratingumas ir palaikymas yra ypatingai svarbūs ir žindymo sėkmei.

 Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.lt

Feisbukas Išsipildymas Motinystėje

Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)

Ką turime žinoti apie depresiją?

Liūdesys po gimdymo yra dažnas reiškinys. Tačiau jeigu slogi nuotaika užsitęsia ilgiau negu dvi savaites, ir darosi vis blogiau, tai gali būti liga. Depresija dažniausiai atsiranda per pirmas keturias savaites po gimdymo, tačiau gali užklupti ir bet kuriuo kitu metu per pirmuosius metus.

Pradeda kamuoti nuolatinė nevilties būsena, nebeįdomi įprastinė mėgstama veikla, nesugebama užsiimti kasdieniais darbais. Be to, dažnai kamuoja energijos trūkumas, mieguistumas arba nemiga, būdingas nerimas, neryžtingumas, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas.

Po gimdymo užklumpančios depresijos simptomai: bejėgiškumo jausmas, dažnos ašaros be aiškios priežasties, teigiamų emocijų vaikui, meilės vaikui stoka, abejonės dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir vaiku, dirglumas, pyktis ir neapykanta. Žinoma, galima atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti kūdikį, tačiau tik iš neišvengiamos pareigos, nejaučiant jokio malonumo.

Depresija po gimdymo gali būti susijusi su hormoniniais pokyčiais moters organizme, psichologiniais veiksniais, lemiančiais reakciją į pasikeitusias gyvenimo sąlygas gimus kūdikiui. Ligą gali paskatinti paveldimumas, cezario pjūvis ar sunkus gimdymas, komplikacijos po gimdymo, nemalonūs kūno pokyčiai po gimdymo, stresinės situacijos, susijusios su įvairiomis gyvenimo problemomis, vaiko ar mamos liga, kūdikio miego režimo pažeidimas ir kt.

Ką daryti pajutus, kad motinystė neteikia džiaugsmo?

• Pasidalinkite savo jausmais su artimaisiais ir kreipkitės į juos pagalbos. Jie gali padėti rūpintis vaiku tais momentais, kai reikia skirti laiko sau arba pailsėti.
• Jei trūksta miego, išsimiegokite. Miegas yra svarbus gerai nuotaikai. Jeigu kamuoja nuovargis – atidėkite nebūtinus darbus.
• Pasikalbėkite su kitomis mamomis: jos gali pasidalinti savo patirtimi ir patarti.
• Kiek įmanoma daugiau laiko leiskite gryname ore. Pasivaikščiojimai naudingi tiek jums, tiek vaikui.
• Po gimdymo atsiradusi depresija ne tik labai suprastina moters savijautą, santykius su vyru, bet ir kenkia kūdikio emociniam bei fiziniam vystymuisi. Jeigu jokios priemonės nepadeda, kreipkitės į gydytoją. Padėti esant tokiai būsenai gali psichologo konsultacijos, vaistų terapija.

MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Gimus sūneliui toliau tęsiate savo darbus, kurių turite nemažai, kaip spėjate suderinti juos su šeimos rūpesčiais?

Iš pradžių viskas buvo paprasčiau, nes Oskaras dažnai miegodavo ir galėdavau daug ką nuveikti. Dabar reikia jam skirti daugiau laiko ir dėmesio, todėl aplink mane atsirado daugiau dirbančių žmonių, o aš daug darbų atsisakau.

Padeda tai, kad daugumą darbų darau namuose nuotoliniu būdu. Kai Oskaras miega, dirbu su ausinėmis, kai nubunda, su juo žaisdama dar prie kompiuterio atsakinėju į laiškus. Kartais jis vienas pažaidžia ir leidžia man užsiimti rūbų ar aksesuarų projektais. Per pietus, jeigu turiu važiuoti į biurą, miegantį vaiką pažiūri teta, auklytė, arba vyras atvažiuoja namo. Visada buvau veikli ir man nėra sunku.

Po pusės metų Oskaras eis į darželį, tada laiko bus daugiau. Gal iš pradžių reikės pratinti po pusdienį, bet suprantu, kad vaikui tikrai to reikia. Kai su Oskaru nuvažiuojam į svečius pas kitus vaikus, matau, kad vienas vaikas draugiškesnis, o kitas pradeda verkti tik palietus jo daiktą. Vaikui reikia išmokti bendrauti, būti draugiškam.

Gali pasirodyti, kad aš visą laiką dirbu, bet vakare padedu telefoną. Nors instagramo  istorijos įkeliamos, bet viskas yra suplanuota iš anksto. Man padeda du asistentai, kurie žino, kurią valandą, kokią istoriją įdėti. Kai kurios jų būna filmuotos prieš dieną ar savaitę.

Nemažai laiko reikia makiažui, šukuosenai ir pačioms fotosesijoms – per valandą neapsisuksite, kokią išeitį tada randate?

Viską įmanoma susiderinti. Pavyzdžiui, makiažą pasidarau, kai vaikas miega, šukuoseną – iš pat ryto.  Arba atsikeliu šeštą, kad Oskaras užsimanytų po kelių valandų miegoti, o jam miegant, per valandą plaukų stilistė padaro šukuoseną. Į fotosesiją važiuoju su vaiku, pasiimu kartu draugę arba kolegę, kurios mielai sutinka su juo ten pabūti. Mano fotosesijos trumpos – trunka apie valandą: moku greitai išgauti reikiamą kadrą. Be to, nesu reikli smulkmenoms nuotraukose – nesijaudinu dėl kažkokios neidealios detalės.

Instagramas buvo mano hobis, kuris tapo darbu ir atneša nemažas pajamas. Tačiau projektus atsirenku, bet kokios reklamos nesiimu. Nereklamuoju daikto, kurio nenaudočiau, pavyzdžiui, papildų, kurių man daug siūlo, bet ne visus galiu dabar vartoti žindydama. Negaliu pasakyti, kad juos vartoju, parodyti, kad baigiasi pakuotė.

Instagrame bendraujate su daug mamų, kokią nuomonę susidarėte, ko labiausiai trūksta šiuolaikinei mamai?

Stebėdama moteris instagrame supratau, kad yra labai mažai veiklių mamų. Mama, pavyzdžiui, ryte pagamina maistą, išeina su vaiku į lauką, ir jau 4 valandą popiet pasakoja, kokia ji pavargus, kiek daug darbų padarė nuvažiavus į parduotuvę vaikui rūbelių nupirkti. O viskas priklauso nuo psichologijos, tačiau trūksta viešų asmenų, kurie ragintų mamas tuo domėtis.

Aš irgi negimiau pasiruošus dirbti 10 darbų. Jei nori turėti verslą su 10 mėn. vaiku ant rankų, nebūtinai tai duota tau ar ne. Supranti, kad stengiantis tai yra įmanoma. Manau, pravartu pasikonsultuoti su psichologais, kaip nepavargti, kaip neįklimpti į depresiją. Ar ne todėl mane stebi tiek daug mamų, kurios nesupranta, kaip aš viską spėju?

Nežinau, iš kur tas mano noras, pavyzdžiui, 8 valandą skubėti į masažą, o tam, kad suspėčiau tai padaryti, atsikelti šeštą. Ne kiekviena mama, maitindama naktį, atsikels dėl savo grožio, ar ne? Svarbiausia, galvoti apie tai, kad po šio masažo visą dieną jausiesi geriau. Pagerės tavo kraujotaka, limfotaka, smegenys veiks visai kitaip negu pamiegojus tiek, kiek vaikas, o ir atsikelsi vis tiek pavargus.

Manau, kad mamoms tiesiog trūksta motyvacijos, todėl daugelis jų netiki, kad gali pavykti, tik stebisi, kaip viena ar kita nusiperka brangesnį daiktą, kaip visur spėja. Gerai būtų, kad ragintų kreiptis daugiau specialistų, galinčių padėti mamoms kūdikystės metu. To labai reikia šiuolaikiniam gyvenime, kai yra daug kur nukeliaut, pamatyt, daug ką nusipirkt.

Apmaudu matyti, kaip kita už kelių namų gyvena daug geriau, o tau nepavyksta ir nežinai, kaip tai padaryt. Man parašo daug mamų, kurios turi 15–18 tūkst. sekėjų ir klausia, kaip aš viską spėju. To galima pasiekti – idėjos ir sprendimai gimsta galvoje.

Kas padeda išvengti streso turint tiek darbų?

Yra dienų, kai jaučiuosi pavargus, tada padeda psichologai. Kiekvieną ketvirtadienį skiriu pokalbiams su psichologu apie kai kuriuos įvykius, savijautą dėl tam tikros situacijos, konfliktus, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Būna ir taip, kad nėra apie ką šnekėt, tada tiesiog pakalbam, kaip praėjo savaitė. Tai padeda nebūti impulsyviai, išlikti ramiai nemaloniose situacijose, ir visada pagalvoti į priekį ir apie kitą, priimti teisingus sprendimus.

Pavyzdžiui, supranti, kad nespėji atlikti kokio darbo, o vaikas reikalauja dėmesio ir vyras pavėlavo grįžti iš darbo. Kai daug dirbi, aplinkiniai gali nervinti dėl smulkmenų. Vieną kartą gali nutylėti, bet nervus gadina mintis, kad nori greičiau atlikti tą darbą. Tokia situacija nervina, bet nenori sukelti konflikto. Kaip elgtis? Dažnai moterys puola į visokias depresijas. Bet, ar kas atsitiktų, jei tą darbą padarytum kitą dieną? Tiesiog išmoksti į daug dalykų nekreipti dėmesio, tada ir nesinervini, ir konfliktų išvengi.

 Instagramo paskyroje užsimenate apie greitai pasirodysiantį naują projektą – „Vijolė15“. Gal papasakotumėte apie jį?

Sekėjai dažnai parašydavo, kad būtų patogu visus mano siūlomus prekių ženklus pamatyti vienoje vietoje. Taigi ir sugalvojau šį projektą, o toks bus pirmasis Lietuvoje. Tai internetinė platforma, per kurią galima įsigyti prekes panaudojant nuolaidos kodą. Jame bus ne tik prekių, bet ir paslaugų pasiūlymų, pavyzdžiui, restoranų. „Vijolė15“ jau mano sekėjams žinomas kodas, kurį taiko ir internetinės, ir fizinės parduotuvės.

Aktyviai dalyvaujate socialiniuose tinkluose, dalinatės patarimais. Kas įkvepia, teikia džiaugsmo šioje veikloje?

Neturiu nei giminaičio, nei draugės, nei kito žmogaus, kuris skatintų. Tiesiog pats gyvenimas pastūmėja. Pavyzdžiui, negaliu tylėti, jeigu sutinku mamą, kuri sako: „Šiandien neploviau galvos, bet tiek to,“ – ir išeina į parką pasivaikščioti. Mano požiūris yra kitoks, ir ne dėl to – ką kiti pagalvos. Ar sunku atsikelti anksčiau ir išsiplauti galvą? Vyras ateina iš darbo ir tu pasitinki jį nesusitvarkiusi, o administratorę biure jis mato su šukuosena. Po to skundiesi, kad vyras nemyli ar dėmesio neskiria ir t. t.

Kai nuvažiuoju pas draugę, kuri pasitinka su apdrabstytomis kelnėmis – ir ne tik mane, bet ir savo vyrą, visada pasakau savo nuomonę. Nemanau, kad namuose reikia puošnios suknelės, bet tvarkingų, kad ir sportinių rūbų, tikrai. Jeigu tokios moters paklaustum: „Ar norėtum, kad tavo vyras vaikščiotų su purvinom kelnėm ar murzina galva“, – manau, kiekviena atsakytų: „Aišku, kad – ne.“ Lygiai taip pat ir vyras.

Galbūt ir tos mamos draugės tokios pat, ir nėra į ką kreiptis, o jeigu kas ją paskatintų, galbūt ir pasikeistų. Internete daug visko parduoda – rūbų, daiktų, bet nėra skatinančių nepamiršti moteriškumo, noro tobulėti. Kad visko neužgožtų vaiko auginimo rūpesčiai. Tai ir yra mano įkvėpimas. Nereikia manyti, kad gali būti liekna ir graži, jeigu turi pinigų lankytis sporto klube. Aš galiu atiduoti vaiką auklei ir eiti į sporto klubą, bet to nedarau – paguldau Oskarą miegoti į vežimėlį ir einu pabėgioti į Vingio parką.

Dirbate ir projekte „Sąmoningumo renginiai“, papasakokite plačiau apie jį.

Sąmoningumo renginiai tėvams padeda įvairiose situacijose, tarkim, kaip tėvams ugdyti vaiko sąmoningumą 6, 8, 14 metų tarpsniais, kai sunku su juo susišnekėti, kada keičiasi jo charakteris arba turi įtakos mokykla, draugai ir t. t. Dalyvavusieji patenkinti: vyksta diskusijos, tėvai gali bendrauti su lektorium. Renginiai vyksta nuotoliniu būdu, kartu su kolegėm kviečiam patyrusius lektorius ir su būriu savo sekėjų organizuojamės. Renginiai mokami, bet nebrangūs: kainuoja iki 20 eurų.

Ar vyras nepriekaištauja dėl gausybės darbų? Koks jūsų šeimos gyvenimo būdas?

Vyras priprato, tik sako: „Gal pailsėk, tu tiek daug dirbi.“ Nuo pat pradžių jam daug ką patikiu. Kai vyras peržengia namų slenkstį, vaikas yra jo: ir maitina jį, ir košę verda. Jų abiejų ritualas – kas vakarą eiti kartu į vonią, o ten išbūna ištisą valandą. Kelis kartus per savaitę vakare išeiname pabėgioti arba pasivaikščioti, pakalbėti apie darbus, praėjusią dieną.

Daug laiko susitaupo, nes negaminu maisto. Nusprendėm, kad geriau daugiau dirbsim ir užsakinėsim subalansuotą maistą į namus. Per mano instagramo paskyrą panaudota daug nuolaidos kodų šiam maistui, tai turbūt ir kitoms moterims patiko jo privalumai. Žinoma, kainuoja nepigiai, bet kiek nusiperki produktų, iš kurių nepagamini ir išmeti! O užsisakius patiekalus, 5 kartus per dieną valgai šviežią, ne vakarykštį, ir įvairų maistą. Neįsivaizduoju, kas yra problemos dėl nesuvirškinto maisto: skrandžio skausmas, rėmuo.

Ir Oskarą pratiname prie kai kurių patiekalų, pavyzdžiui, duodam moliūgų sriubos. Gaila, kad Lietuvoje nėra siūlančių vaikiško maisto užsakymų į namus. Kol kas Oskaras dažniausiai valgo tyreles, nes su savo 4 dantukais tiesiog nenori kramtyti. Konsultavausi dėl tyrelių su specialistais, kurie patvirtino šiuolaikinių tyrelių kokybę. Auga Oskaras puikiai, kraujo tyrimų rezultatai geri. Žinoma, kai ką pagaminu, ko nėra tyrelėse, pavyzdžiui, išverdu kiaušinius, padarau bulvių košę ir sumaišau su tyrele.

Kai kurios mamos pyksta, kai siūlau tyreles. Žinoma, pirkti produktus ir gaminti pigiau, bet nemanau, kad turint galimybę būtina atsisakyti.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Kitų nuotraukų fotografė Gabrielė Gudkovaitė, Modestos Akstinės makiažas, Živilės Klimašauskienės šukuosena

Moterims stresas pavojingesnis

Moterų smegenys veikia kitaip negu vyrų – dailiosios lyties atstovės emocingesnės, į stresą reaguoja stipriau ir ilgiau dėl jo sielojasi.

Natūralus su stresu kovojantis hormonas oksitocinas, vadinamas meilės hormonu, gaminamas moters organizme gimdymo metu, žindymo periodu, taip pat abiejų lyčių organizmuose lytinio suartėjimo metu. Šis hormonas išsiskiria ir po nemažo sukrėtimo, turi raminamąjį, laimės suteikiantį poveikį. Emocinei sveikatai palaikyti moterims reikia daugiau oksitocino nei vyrams, todėl įvairiose gyvenimo situacijose, taip pat ir tarpusavio santykiuose, jos patiria didesnį stresą nei vyrai.

Stresas yra natūralus savisaugos instinktas, skatinantis atsiradus pavojui priimti sprendimus, bet pernelyg dažnas ir užsitęsęs stresas pavojingas sveikatai.

Organizmo signalai, perspėjantys apie stresą

Kiekvienam žmogui streso pasekmės gali būti skirtingos, nes pirmiausia nukenčia silpniausia organizmo sistema. Streso poveikis gali pasireikšti įvairiai: ir galvos skausmu, ir dirgliosios žarnos sindromu.

Stresą galima patirti dėl įvairių gyvenimo situacijų, tačiau jei tuo pačiu metu nerimaujate dėl darbo, vaikų, kaimynų ir savo santuokos, tai labai rimta. Moterims stiprus stresas gali sukelti menstruacijų sutrikimus. Streso pasekmė gali būti plaukų slinkimas, nuovargis, aukštas kraujospūdis, virškinimo ir tuštinimosi sutrikimai.

Štai keletas organizmo reakcijų į stresą.

• Valgymo sutrikimai. Anoreksija ir bulimija moterims yra 10 kartų dažnesnė nei vyrams, ir yra siejama su stresu. Kaip ir depresija, šie sutrikimai atsiranda dėl serotonino trūkumo ir dažnai gydomi antidepresantais, kurie padidina šio hormono gamybą.
• Žarnyno problemos. Stresas verčia valgyti nesveiką, lengvai paruošiamą maistą, kuriame yra daug kalorijų. Gali būti taip, kad dėl streso visiškai negalite valgyti. Pagrindiniai su stresu susiję sutrikimai yra pilvo pūtimas, rėmuo, skrandžio skausmas, šleikštulys. Priklausomai nuo to, ar persivalgote, ar, priešingai, badaujate, priaugate arba numetate svorio.
• Odos reakcijos. Stresas gali sukelti niežtinčius bėrimus ar spuogus, pabloginti esamas odos ligas.
• Emociniai sutrikimai. Patiriant stresą gali apnikti bloga nuotaika, dirglumas ar rimtesnės psichinės problemos, tokios kaip depresija. Smegenų struktūros skirtumai lemia tai, kad moterys geriau slepia pyktį nei vyrai, tačiau dailiosios lyties atstovės yra dvigubai labiau linkusios į depresiją.
• Miego problemos. Patiriančios stresą moterys sunkiai užmiega ir naktį dažnai nubunda. Tai pablogina savijautą, o sveikas gilus miegas, atvirkščiai, padeda sumažinti neigiamą streso poveikį.
• Dėmesio koncentracijos problema. Stresas trukdo susikaupti ir veiksmingai susidoroti su darbu ir namų ruoša. Jei stresą sukelia problemos darbe ir jis trukdo dirbti, atsiranda užburtas ratas.
• Susilpnėjęs imunitetas. Viena iš sunkiausių streso padarinių yra sumažėjęs organizmo gebėjimas kovoti su ligomis, nesvarbu, ar tai būtų peršalimas, ar lėtinės ligos.

Nuolatinė įtampa skatina oksidacinį stresą – laisvųjų radikalų susidarymą. Tai gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, padidinti kraujospūdį, sukelti infarktą ir insultą. Tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp streso ir krūties bei kiaušidžių vėžio. Nustatyta, kad krūties vėžio rizika buvo 62 % didesnė moterims, kurios patyrė daugiau nei vieną svarbų įvykį, tokį kaip skyrybos ar sutuoktinio mirtis.

Kaip sumažinti stresą?

Svarbiausia numatyti, kas jus gali sutrikdyti, ir pasitelkti stresą malšinančius metodus. O jie yra gana paprasti.

• Tinkama mityba. Venkite nesveiko maisto, maitinkitės subalansuotai. Taip pagerinsite savo fizinę būklę, o vėliau ir emocinę.
• Raskite laiko fiziniams pratimams. Sportas yra vienas paprasčiausių būdų įveikti stresą. Tyrimai rodo, kad mankšta gerina nuotaiką ir skatina gaminti endorfinus – natūralias medžiagas, gerinančias emocinę būklę.
• Raskite atsipalaidavimo būdus. Susitikite su šeima ir draugais, su kuriais malonu bendrauti. Prisiminkite ankstesnius savo pomėgius. Atsikratyti streso gali padėti, pavyzdžiui, mezgimas ir nėrimas, joga ir meditacija.

Jei nuolat patiriate stresą, būtinai išmokite jį valdyti. Mokykitės slopinti savo reakcijas į stresą, pasitarkite su gydytoju, nepalikite visko likimo valiai, kol nuolatiniai išgyvenimai per stipriai nesutrikdė sveikatos.

Parengė Undinė Gilė

Pirmoji didelė pramoga po gimdymo tikriausiai buvo dalyvavimas muzikiniame projekte „X Faktorius“, kai Majus tesulaukė vos penkių mėnesių?

Norėjau įveikti scenos baimę stebima daug žmonių ir padainuoti. Senokai nestovėjau priešais tokią auditoriją. „X – Faktorius“ man buvo svarbus žingsnis: įveikiau savo baimę, įrodžiau, kad galiu tai padaryti ir ėmiau labiau pasitikėti savimi. Emocijos veržte veržėsi po tokio įvykio, dėl įtampos jaučiausi išsekusi, bet tas nuovargis labai malonus. Po to taip ir apleidau šį užsiėmimą, bet turiu vilčių, kad vis tiek dar grįšiu dainuoti, nes to išties labai noriu. Tik iš pradžių reikia pradėti porą kartų per savaitę lankyti pamokas, lavinti balsą, nes pastaruoju metu dainuoju tik per vestuves arba karaokės vakarus.

Dainuoju nuo mažens. Mama pasakojo, jog atsisėsdavau mūsų sodyboje ant palangės ir traukdavau dainas. Dainavimo mokiausi Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, taip pat pas Ona Valiukevičiūtę. Koncertuodavau su grupe po visą Lietuvą, o dabar liko tik svajonė vėl dainuoti.

Kitas smagus užsiėmimas – šokiai, gal dabar jau šokate visi trys?

Šokti specialiai nesimokiau – tiesiog savaime jaučiu muzikos ritmą. Tiesa, buvo minimalios pamokos muzikos mokykloje, be abejo, reikėtų užsiimti daugiau – norėčiau mokytis pas profesionalius Lietuvos šokėjus arba „Todes“ studijoje.

Sūnus kol kas nelanko dainavimo arba šokių, muziką mėgsta ir klausa jo nebloga, bet neverčiu vaiko pildyti mano neišsipildžiusių svajonių. Tegul pasirenka, kas jam patinka. Jeigu tai bus dainavimas arba šokiai, džiaugsiuosi, bet kol kas mokomės anglų kalbos ir sportuojam.

Kiek laiko sūnų auginote namuose? Ar neapniko depresija be dainų, šokų ir kitokių pramogų? Kaip gelbėjotės?

Sūnų auginau namuose trejus metus. Buvo visokių momentų – ir laimingų, ir nelabai. Būna, atsikeli ryte ir atrodo, o dieve, ir vėl ta pati košė, ta pati virtuvė, tos pačios sauskelnės ir mišiniai. Kad nenukankintų depresija, eidavom dažniau į lauką, užsirašėm į Jamahos muzikos mokyklą. Ten galėjau pabendrauti su kitom mamytėm, auginančiom panašaus amžiaus mažylius. Mes gana aktyvūs, todėl stengiamės aplankyti visas vietas mūsų mieste – ir ne tik skirtas vaikams. Jeigu tik nesergam, einam ir į svečius ir pas mus ateina svečiai, turim daug pažįstamų, draugų, su kuriais laikas neprailgsta.

Būdami namie nusifilmavom laidoje „Mamyčių klubas“. Tai buvo labai įdomi ir įsimintina patirtis mums abiems. Paaugus Majui, galėsiu jam parodyti gražias vaikystės akimirkas.

Kokios didžiausios problemos užgriuvo auginant sūnų ir kaip jas išsprendėt?

Pirmiausia susidūriau su žindymo sunkumais. Maitinau Majų iki 10 mėnesių. Iš pradžių, tik gimus mažyliui, buvo tikras vargas, labai skaudėjo, net iki kraujo nukramtydavo – jau norėjau pasiduoti ir pereiti prie mišinio, bet kažkokiu būdu susikaupiau ir pavyko. Iki 6 mėnesių vaikui užteko mano pieno, nors nutraukti pieno nesugebėdavau, bet tiek, kiek jam reikėjo, buvo.

O kad pieno būtų daugiau arba nedingtų, svarbiausia – nesinervinti. Daug kas priklauso nuo tavo minčių.

Buvo problemų dėl pilvo diegliukų, kaip ir daugumai berniukų, bet susitvarkėm su gerųjų bakterijų ir kantrybės pagalba – ėjom masažuotis, darėm mankštas ir nė patys nepastebėjom, kaip greitai visi sunkumai liko praeityje.

Gal domitės sveika mityba, kokius patiekalus gaminat šeimai? Ar saldumynų duodate vaikui?

Sveikai valgyti stengiamės. Nesam vegetarai ar veganai, neatsisakom mėsos, tik mažiau valgome kiaulienos, o daugiau daržovių, vaisių. Perkam ekologiškus kaimiškus kiaušinius, kaimišką vištieną. Abu su vyru esam gurmanai – ir jūros gėrybių paskanaujam, ir sraigių, ir varlių kojų. Mėgstu suktis virtuvėje ir pagaminti kažką naujo, įdomaus, neragauto. Stengiuosi mažinti saldumynų kiekį, nes daugiau jų suvalgius Majų beria, o ir aš manau, kad vaikui cukraus per daug nereikia.

Ar atsilaiko mažasis darželinukas prieš ligas? Kaip gelbėjatės nuo jų? Ką darote, kad nesirgtumėt?

Pirmieji darželio metai buvo kažkas baisaus. Nueidavom porą dienų, o sirgdavom visą mėnesį– ir tai tęsėsi ištisus metus. Prasidėjo problemos dėl nosytės. Išvešėjo adenoidai, todėl teko paauginti mažylį ir atlikti operaciją, po kurios, tfu tfu tfu, beveik nesergam. O mūsų gydymosi būdai, jeigu įmanoma, be antibiotikų, tai žolelių, aviečių arbatos ir homeopatiniai vaistai. Vasarą būnam daug gamtoje, lakstom basom kojom, maudomės upėje, stengiamės grūdintis.

Ar lengva susitarti su sūneliu – netrukdo „ožiukai“? Gal turite kokių savų metodų, kaip nuraminti vaiką? Kaip auklėjat sūnų?

Auklėjam visų pirma save – juk vaikai mokosi iš mūsų! Todėl būtinai reikia pradėti nuo savęs.

Namuose ožiukai labiau trukdo nei svečiuose. Paimam už rankos mažylį ir einam kartu į tualetą nuleisti ožiukų, nejučia užsimiršta vaikas tuo momentu. Nukreipiam dėmesį į kažką kita, kad per stipriai neįsivažiuotų. Įvairiai būna…

Rugpjūčio pabaigoje jau būsite keturiese. Ko gero, mielus užsiėmimus teks atidėti dar tolimesnei ateičiai…

Užtat knygų neapleidau niekada – tik randu laiko, užsidarau vonioje, palikusi vaiką vyrui, ir skaitau. Tai yra mano atsipalaidavimo būdas. Sūnus iš tikrųjų labai norėjo sesės, bet susitaikė su situacija, kad turės broliuką ir žada, kad žaislais dalinsis. Tikiuosi – turėsiu pagalbininką, o ir Dainius prisideda visur ir visada palaiko mane.

Dainuoti nėra kaip, šokių kol kas nelankau, bet turiu viltį pradėti, gal ir vyrą prigriebčiau kartu, jeigu sutiktų…

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara