Tikriausiai jau niekas negalėtų užginčyti fakto, kad vyro palaikymas ir pagalba laukiantis ir susilaukus kūdikio yra labai svarbu. Tai, be abejo, labai svarbu ir kalbant apie žindymą. Dažniausiai didžiausią įtaką moteriai iš visų artimųjų žindymo pasirinkimuose daro jos vyras ar partneris. Daugybė tyrimų patvirtina, kad vyro požiūris ir nuomonė žindymo klausimais labai glaudžiai siejasi su moters pasirinkimu žindyti ir žindymo trukme.
Tačiau, kartais nutinka taip, kad, atsižvelgiant į šią didelę vyro palaikymo naudą, gimus vaikeliui į tėtį ir imama žiūrėti daugiausia tik kaip į tam tikras funkcijas privalantį atlikti pagalbininką. Pamirštama, kad jis šiuo pokyčių laikotarpiu, laukiantis ir susilaukus vaikelio, taip pat patiria daug įvairių jausmų, emocijų, iššūkių ir pokyčių. Negalime iš vyro tik reikalauti besąlygiško palaikymo ir įsitraukimo, pamiršdami pasigilinti, ką tuomet tenka išgyventi jam pačiam.
Šiame skyriuje aptarsime, kaip jaučiasi vyrai tapdami tėvais, kas juos jaudina kalbant apie žindymą bei kaip geriausiai jie galėtų įsitraukti į tėvystės pareigas, palaikydami savo žindančią moterį.
Vyro savijauta tapus tėčiu
Tapę tėvais, vyrai susiduria su daugybe iššūkių ir visa tai paveikia jų emocinę savijautą. Dažnai ankstyvuoju laikotarpiu po vaikelio gimimo vyrai išgyvena didesnį nei įprastai nerimą ir stresą, jiems padidėja rizika susirgti depresija. Vyrai, kurie susilaukia vaiko, šešias savaites po jo gimimo jaučia didesnį nuovargį, irzlumą, stipresnes depresines nuotaikas, nervingumą, dėmesio koncentracijos sumažėjimą, juos dažniau kankina nemiga, galvos skausmas, nugaros skausmai ir peršalimo ligos.
Stipresnis stresas vyrams dažniausiai pasireškia jau laukiantis vaikelio ir tai yra susiję su daugeliu psichologinę būseną lemiančių veiksnių: finansiniais sunkumais, gyvenimo būdo pokyčiais, identiteto pasikeitimu, o ypač santykių su žmona problemomis bei menku socialinių ryšių tinklu. Pastarieji nesklandumai lemia didesnį psichologinį pažeidžiamumą. Nepasitenkinimas tarpusavio santykiais, įvairūs sunkūs išgyvenimai prieš susilaukiant vaikelio, anksčiau buvusi depresija, socialinės paramos stoka bei ribotas suvokimas, ko iš vyro tikimasi susilaukus vaikelio, gali kelti nerimą bei padidinti depresijos riziką.
Nereikia galvoti, kad tik moterys patiria stresą tapusios mamomis. Tose situacijose, kuriose stresą patiria moteris, stresą išgyvena ir vyras. Nors vyrams psichiniai sunkumai po vaiko gimimo pasireiškia šiek tiek silpniau nei moterims, tačiau visokios problemos veikia juos abu. Būtina paremti vienas kitą ir ieškoti pagalbos, nes jei ir moterį, ir vyrą tuo pačiu metu ištinka depresija po gimdymo, jie veikia vienas kitą ir jų būklė dar pasunkėja. Jei vaikui tenka augti su abiem depresija susirgusiais tėvais, tai neigiamai veikia jo socialinę, psichologinę ir pažintinę raidą. Gera žinia ta, kad jei tik moteris serga depresija po gimdymo, sveikas tėtis turi galimybę kompensuoti tai, ko vaikelis negauna iš mamos ir apsaugoti nuo žalingų mamos depresijos padarinių jo vystymuisi.
Taigi, matome, kad vyro vaidmenų pokyčiai, laukiantis ir susilaukus vaikelio, turi reikšmingos įtakos jo savijautai. Kad būtų mažiau streso ir įtampos, labai svarbu ruoštis laikui, kai vaikelis gims. Svarbu domėtis vaiko priežiūra, raidos ypatumais, maitinimo ir miego klausimais, galimais pavojais poros santykiams ir kitais ne tik mamos, bet ir tėčio laukiančiais iššūkiais. Kuo daugiau žinių – tuo mažiau nežinomybės ir nerimo. Žinojimas, kas laukia ir kaip su tuo galės susitvarkyti, vyrui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Taip pat labai svarbu apgalvoti, į ką bus galima kreiptis pagalbos įvairiais klausimais, turėti aplinkinių rato paramą ir rūpintis sveikata, kad užklupus iššūkiams pakaktų energijos juos įveikti.
Kas vyrus neramina žindymo pasirinkimuose?
Viena svarbiausių iš daugybės temų, kurias reikia aptarti ir apgalvoti laukiantis vaikelio, yra jo maitinimas. Nors vyrai būna linkę žindymą vertinti palankiai, tačiau, kai susilaukia vaikų, vis dėlto dažnai turi mažai žinių apie žindymo naudą. Pastebėta, jog vyrai turi mažiau žinių apie žindymą ir palankesnį požiūrį į maitinimą mišiniais, lyginant su moterimis. Todėl jie paprasčiau žiūri į pasiūlymus vaiko mitybą papildyti mišiniu, o tai gali tapti įtampos šaltiniu santykiuose su žindančia moterimi, kai jos nuomonė yra kitokia. Manoma, kad taip įprastai atsitinka stokojant žinių, kadangi vyrai apskritai mažiau domisi žindymo tema, nes jie negali nei gimdyti, nei žindyti, tad nesijaučia tiesiogiai su tuo susiję, o ir daugelis reklamų apie žindymo naudą yra orientuotos į moteris ir sulaukia mažiau vyrų dėmesio.
Vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad vis daugiau porų renkasi natūralų kūdikio maitinimą – žindymą. Daugelis tokį sprendimą priima lengvai, tačiau yra ir tokių porų, kur diskusijos verda ilgiau ir karščiau. Egzistuoja įvairūs klausimai apie žindymą, kurie gali jaudinti vyrus, turinčius ne išsamią, o tik dalinę, ir kartais įvairiais mitais bei gandais apipintą informaciją.
Viena iš aplinkybių, kuri gali sukelti vyro abejones dėl žindymo ir padidinti jausmą, jog jis paliktas nuošalyje ir nebeįdomus moteriai, yra tai, jog kai kurioms moterims žindymo laikotarpiu daugiau ar mažiau susilpnėja lytinis aktyvumas. Dažnai šis moterų lytinio aktyvumo sumažėjimas siejamas su žindymu. Iš dalies žindymas gali paveikti seksualinį gyvenimą, tačiau tai tik vienas iš keleto reikšmingų veiksnių. Visų pirma reikia pastebėti, kad seksualinis gyvenimas bei moters savijauta santykiaujant pradeda kisti jau nėštumo metu, o vėliau yra paveikiami gimdymo patirties bei įvairių tiek fizinių, tiek aplinkybių pokyčių, atsiradusių po gimdymo. Žindymas yra tik vienas iš jų. Vadinasi, net ir nežindančios moterys patiria seksualinio gyvenimo sunkumų ir pokyčių po vaikelio gimimo. Taigi, jei vyras atkalbės moterį žindyti vaikelį, bijodamas, kad tai paveiks poros lytinius santykius, tikrai neapsisaugos nuo pokyčių – jie bus bet kokiu atveju, ir su tuo reikia susitaikyti bei rasti būdų, kaip atsiradusius sunkumus įveikti arba laikinai kompensuoti kitais dalykais.
Kai kurie vyrai nerimauja, kad glaudi mamos ir vaiko sąveika bei nuolatinis buvimas kartu dėl žindymo gali apsunkinti jų, kaip tėčių, galimybes kurti santykį su vaiku. Kartais net ir tie vyrai, kurie yra palankūs žindymui, jaučia pavydą, matydami mamos ir vaiko glaudų santykį. Tokia tėčių savijauta gali lemti, jog jie atideda pastangas kurti savo ryšį su vaikeliu iki jo nujunkymo. Tačiau tai yra didelė klaida ir taip daryti nereikėtų. Priešingai, jei tėtis nori kurti ir puoselėti glaudžius santykius su vaiku, tai geriausia pradėti tuojau po gimimo – kaip ir mama pradeda vaikelį žindyti iškart jam gimus. Ryšio kūrimas prasideda nuo psichologinės vyro savijautos tapus tėčiu – to, ką jis jaučia savo vaikui, kaip jaučiasi būdamas šio vaikelio tėvu. Tokios pastangos įsisąmoninti savo tėvystę kloja tvirtus jų abiejų ryšio pamatus.
Taigi tėčio santykių su vaiku puoselėjimui tikrai nebūtinas beveik nuolatinis fizinis sąlytis, kokį turi žindanti mama. Tyrimai patvirtina, kad ir žindant betarpiškai nedalyvaujantys artimieji gali sukurti gerą ryšį su vaiku. Svarbiausia, kad tėtis kuo artimiau bendrautų su vaiku. Vaikas turi kartkartėmis matyti tėvo veidą, girdėti jo balsą, jausti prisilietimą. Maudynės, sauskelnių keitimas, nešiojimas – tai puiki praktika kuriant ryšį su vaikeliu, ir visa tai galima daryti, kai vaikelis nėra žindomas, o mama turi atlikti kitus svarbius darbus bei spėti pasirūpinti savimi.
Dar viena iš prieštaringai vertinamų temų yra kūdikio žindymas viešumoje. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad daugumos vyrų nuomonė apie tokį žindymą yra palanki, tačiau, kitų tyrimų duomenimis, vis dėlto nemažai vyrų yra linkę tai vertinti neigiamai, kadangi moters krūtų nuogumas gali trikdyti aplinkinius. Dažniausiai toks požiūris kyla iš nuostatos, jog moters krūtys yra seksualumo atributas, pamirštant, kad jų svarbiausia funkcija, duota gamtos, vis dėlto yra kūdikio maitinimas. Taigi reikėtų išnagrinėti žindymo viešumoje temą, aptariant krūtų seksualizavimo problemą ir akcentuojant, kad žindymas yra natūralus, normalus dalykas. Taip pat reiktų iš anksto apgalvoti, kaip ramiai ir pasitikint savo pasirinkimais atlaikyti kitų žmonių neigiamą požiūrį į žindymą, ypač viešumoje.
Vyrai – neatsiejama sėkmingo žindymo dalis
Tėvo vaidmuo labai reikšmingas nuo pat nėštumo ir pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Sėkmingai žindymo pradžiai svarbus vyro dalyvavimas gimdymo procese, stengiantis, kad moteris patirtų kuo mažiau streso. Tiek mamos, tiek vaikelio nerimas nėštumo bei gimdymo laikotarpiu lemia vėlesnę pieno liaukų veiklos pradžią. Vyro vaidmuo taip pat itin reikšmingas prižiūrint vaikelį pirmosiomis dienomis, paremiant žindančią mamą – visa tai padeda užvesti žindymo motoriuką ir palaiko jo sėkmingą veikimą bei stiprina moters pasitikėjimą savimi.
Svarbu, kad vyro palaikymas žindymo laikotarpiu apimtų ne tik su žindymu susijusius klausimus ar veiksmus – bet kokia pagalba prižiūrint vaikelį atitinkamai yra ir pagalba žindant: kuo moteriai lengvesnė kasdienybė, tuo sėkmingesnis ir žindymas. Dalyvauti vaikelio auginime reiškia nepalikti visų rūpesčių tik mamai. Tad tėčiui derėtų domėtis, kartu su mama pasitarti, padiskutuoti – tiek pasirenkant kaip kūdikėlį geriau maitinti, tiek ir vėliau svarstant įvairius su žindymu susijusius reikalus. Sprendimus priimant abiem drauge vėliau būna lengviau atlaikyti aplinkinių spaudimą, skeptiškus komentarus ir kritiką.
Vyro požiūris į žindymą yra labai reikšmingas ir stipriai veikia moters požiūrį, todėl būtina domėtis žindymo tema dar iki susilaukiant vaikelio: skaityti apie žindymo naudą, lankyti paskaitas, kuriose kalbama apie tai. Žindymo nauda yra didžiulė tiek vaikui, tiek mamai, tiek šeimos gyvenimui apskritai, tad reikia tik pasidomėti ir įsidėmėti.
Dažnai moterys tiesiog nori jausti, kad vyras yra šalia – jos siekia bendrumo ir patvirtinimo, kad vaiko auginimas yra abiejų laimė ir pareiga. Moteriai reikia pajusti, kad tėtis vaikelio auginime dalyvauja ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Dažnai, net ir vyrui esant labai rūpestingam, moteriai kažko trūksta. Pavyzdžiui, ji norėtų, kad jis ne tik išvirtų arbatos ir atneštų su užkandžiu žindančiai mamai, bet taip pat ilgėliau pasėdėtų šalia, pabendrautų su ja ir kartu pasidžiaugtų vaikeliu. Moteriai reikia dėmesio, kurio ji gali stokoti, nes gimus vaikeliui natūraliai viskas namų pasaulyje ima suktis aplink jį. Dažnai mamos, visą dėmesį skirdamos vaikeliui, pasijaučia taip, tarsi jų pačių nelieka. Moteris norėtų, kad kažkas pasidomėtų ir ja: ką ji jaučia, apie ką mąsto ir svajoja, ko pasiilgo, kokių turi tikslų ir planų. Ši emocinė parama pirmiausiai laukiama iš vyro.
Dažnai moterims kelia pyktį vyrų nesugebėjimas suteikti joms pagalbą žindant, o vyrai tiesiog nežino, kuo ir kaip galėtų padėti – juk tėtis neturi krūtų ir negali pažindyti už mamą. Tačiau galima padėti moteriai nudirbti visus kitus darbus – taip jai liks daugiau laiko, jėgų ir ramybės žindymui. Tai gali būti vaikelio maudymas, žaidimai su juo, panešiojimas, aprengimas, pasakų skaitymas, sauskelnių keitimas, išėjimas pasivaikščioti, pavežiojimas vežimėlyje. Beje, tai tikrai padės tėčiui ir megzti ryšį su vaikeliu.
Vyro emocinio skydo taip pat reikia atlaikant aplinkinių klausimus ir komentarus dėl žindymo pasirinkimų. Moteris, augindama vaikelį, yra labiau pažeidžiama nei iki motinystės, tad aplinkinių kritiškos užuominos ir įkyresnės atakos prieš jos sprendimus vaikelio auginimo klausimais kelia daug įvairių, kartais ir labai nelengvų emocijų. Jai norisi sulaukti palaikymo, supratimo, turėti užnugarį, už kurio galima nuo viso to pasislėpti ir pailsėti. Vyro empatija, supratingumas ir palaikymas yra ypatingai svarbūs ir žindymo sėkmei.
Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė
Feisbukas Išsipildymas Motinystėje
Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)
