Peršalimas ir COVID-19

Koronavirusinė infekcija, kaip ir peršalimas bei gripas, priskiriama ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms. Bet ši liga gali būti daug sunkesnė, dažniau sukelia komplikacijas ir net mirtį. COVID-19 infekcijos inkubacinis laikotarpis yra ilgesnis – gali tęstis iki 2 savaičių, o peršalus jis trunka 2–3 dienas, kol pajuntame pirmuosius simptomus. Užkrėsti pavojinga liga gali ir dar nejaučiantis jokių simptomų žmogus, todėl koronavirusinę infekciją svarbu atskirti nuo kitų ligų ir laiku diagnozuoti.

Peršalimas paprastai išgydomas per savaitę, o nuo COVID-19, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visiškai pasveikstama maždaug per 2 savaites, bet sunkesniais atvejais liga gali labai užsitęsti. Sunkesni simptomai, t. y. dusulys ir kvėpavimo nepakankamumas, gali atsirasti per 10 dienų nuo ligos pradžios.

Bendrų peršalimo ligų ir koronaviruso simptomų netrūksta: gerklės perštėjimas ir skausmas, kosulys, galvos skausmas. Kuo skiriasi koronavirusas ir peršalimas?

• Kosulys, sergant koronavirusine infekcija, dažnai būna sausas, kankinantis, prisideda apsunkintas kvėpavimas ir krūtinės skausmas, o taip nebūna sergant peršalimo liga, nors sausas kosulys taip pat atsiranda.
• Sloga retai pasitaiko užsikrėtus COVID-19, tai vienas iš pagrindinių peršalimo simptomų.
• Būdingas peršalimui simptomas yra čiaudulys, kurio nebūna sergant COVID-19 infekcija.
• Karščiavimas yra dažnas COVID-19 simptomas, o sergant peršalimo liga temperatūra paprastai pakyla nedaug ir retai, arba yra normali.
• Koronavirusas gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą, o segant peršalimo liga taip nenutinka.
• Sergantį koronavirusine infekcija kamuoja silpnumas ir nuovargis, bet šie simptomai kai kuriems atsiranda ir peršalus.
• Uoslės ir skonio praradimas gali būti ir COVID-19, ir slogos padarinys.

Gripas ar koronavirusinė infekcija?

Prasidėjus gripo sezonui, svarbu žinoti COVID-19 infekcijos ir gripo skirtumus. Atskirti patiems, kuria iš šių ligų susirgome, dar sunkiau ir jas dar lengviau supainioti. Abu virusai perduodami oru ir labai užkrečiami. Panašūs simptomai trukdo nuspėti ligą, tad reikėtų įvertinti jų visumą ir, žinoma, kreiptis į gydytoją.

• Ir gripui, ir COVID-19 infekcijai būdingas simptomas yra pakilusi temperatūra ir sausas kosulys.
• Oro trūkumas, dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas gali būti koronavirusinės infekcijos požymiai. Tačiau dusulys gali atsirasti ir dėl gripo komplikacijos – plaučių uždegimo.
• Maudžia kūną ir skauda galvą tiek sergant gripu, tiek koronavirusine infekcija.
• Abiems ligoms galime priskirti silpnumą ir nuovargį.
• Sloga sergant gripu pasitaiko retai, dar rečiau užsikrėtus COVID-19. Abiems ligoms nebūdingas čiaudulys.
• COVID-19 infekcijos požymiai vėmimas ir viduriavimas sergant gripu nėra dažni.

Svarbu, kad gydytojas nustatytų, kuria liga susirgome, nes gripu sergančiam žmogui taip pat reikia gydymo. Be to, abi ligos gali sukelti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Kitos ligos

Taip pat svarbu atskirti koronavirusinę infekciją ir jos komplikacijas nuo kitų ligų. Pavyzdžiui, plaučių uždegimas, gali būti ir COVID-19 infekcijos, ir gripo komplikacija, ligą gali sukelti kitos priežastys. Plaučių uždegimo priežastis gali būti peršalimas, ligą sukelia ir virusai, ir bakterinė infekcija.

Stiprus kosulys, karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys ir silpnumas – tai plaučių uždegimo požymiai, kurie gali atsirasti ir sergant koronavirusine infekcija. Spausti ir skaudėti krūtinę gali ne tik užsikrėtus COVID-19, bet ir sergant plaučių uždegimu. Nustatyti ligą gali tik gydytojas, apžiūrėjęs ligonį ir atlikęs tyrimus.

COVID-19 infekcijai būdingas dusulys ir uoslės problemos – simptomai, kurie gali atsirasti ir dėl alergenų: dulkių, maisto produktų ir kt. Alergijos gydomos antihistamininiais vaistais, kurie neefektyvūs esant virusinei infekcijai.

Koronaviruso sukeltas padažnėjęs kvėpavimas, dusulys, sausas kosulys taip pat būdingas bronchinei astmai.  Dažna astmos priežastis – alergija įkvepiamiesiems alergenams (žiedadulkėms, gyvūnų plaukams, namų dulkių erkutėms, pelėsiui ir kt).

Kaip apsisaugoti nuo virusų?

Labiausiai COVID-19 plinta per orą, sklidiną kvėpavimo takų sekreto lašelių, kuriuos sergantis žmogus išskiria kosėdamas, čiaudėdamas, net kvėpuodamas. Užsikrėsti galima ir palietus virusais užterštus daiktus ir po to nešvariomis rankomis – akis arba nosį. Užkrėsti kitus gali ir nežinantis, kad serga žmogus, todėl apsaugos priemonės yra būtinos kiekvienam.

Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo koronavirusinės infekcijos, kaip ir nuo kitų kvėpavimo takų ligų, medicininė kaukė. Bet ją svarbu tinkamai užsidėti, kitaip veiksmingumas bus mažesnis.

• Medicininė kaukė turi gerai priglusti prie veido iš visų pusių, uždengti burną ir nosį, surišama taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų, viršutinė dalis priglaudžiama metaliniu nosies spaustuku.
• Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis, o nusiimkite laikydami už raištelių.
• Palietę kaukę, nusiplaukite rankas.
• Jeigu kaukė sudrėko, pakeiskite nauja.
• Vienkartinių kaukių negalima užsidėti dar sykį – panaudotas išmeskite.

Kai tokią kaukę dėvi sergantis žmogus, ji sulaiko kvėpavimo takų sekreto lašelius ir gali apsaugoti nuo užkrato šalia esančius žmones. Bet yra pavojus užsikrėsti artimai kontaktuojant. Saugus kontaktas yra didesniu nei 2 metrų atstumu ir trumpesnis nei 15 minučių pokalbis.

Taigi, vien tik medicininė kaukė nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Efektyviau apsaugo nuo virusų respiratoriai. Tačiau bet kuriuo atveju nedera pamiršti kitų svarbių infekcijos prevencijos priemonių – rankų plovimo, kosėjant ir čiaudint prisidengti veidą alkūne ar vienkartine servetėle, mūvėti pirštines.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl vaikas suserga bronchitu?

Kai kurie tėvai jaučiasi kalti dėl to, kad vaikas susirgo bronchitu, nes netinkamai rūpinosi negaluojančiu ligoniuku. Tačiau be reikalo – rūpestingiausios mamos prižiūrimas mažylis gali pasigauti šią ligą, o kalta dėl to dar nespėjusi sustiprėti mažo vaiko imuninė sistema.

Ūminio bronchito priežasčių yra keletas. Dažniausiai liga atsiranda sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimais ir gripu. Iš pradžių virusai atakuoja gerklę, po to keliauja žemyn – į kvėpavimo takus ir pažeidžia bronchus. Kartais prie virusinės infekcijos prisijungia bakterinė ir liga pasidaro dar sunkesnė. Jeigu įtariate bronchitą, vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas. Gydantis savarankiškai, liga gali užsitęsti ir komplikuotis plaučių uždegimu, taip pat tapti lėtine.

Ūminiu bronchitu susirgusiam vaikui gali neduoti ramybės bronchų spazmai, dusulys. Taip atsitinka, kai dėl paburkusios gleivinės užsikemša kvėpavimo takai. Toks bronchitas vadinamas obstrukciniu.

Kaip atpažinti bronchitą?

Šią ligą ne visada lengva atpažinti, nes ji iš pradžių panaši į peršalimą. Pagrindiniai bronchito požymiai: sausas kosulys (kartais vaikai atkosėja skreplių), pakilusi kūno temperatūra, sloga ir užgulta nosis, šaltkrėtis, galvos skausmas ir bendras silpnumas. Sergantis virusiniu bronchitu vaikas gali švokšti, girdisi karkalai, iš kvėpavimo takų išsiskiria gleivingi skrepliai. Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų dažnai atsikosėja labai sunkiai, kartais išvemia skreplių.

Iškvepiant orą obstrukciniu bronchitu sergančiam vaikui girdisi švilpimas, švokštimas, mažylį kamuoja dusulys. Labai mažam vaikui gali sutrikti kvėpavimas, ištikti hipoksija (vadinamasis deguonies badas) ir cianozė (pamėlsta oda ir gleivinės).

Kita bronchito rūšis – bronchiolitas – smulkiųjų bronchų uždegimas. Šia liga dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai iki 2 metų. Kūdikiams liga primena plaučių uždegimą – vaikas dūsta, plaučiuose girdisi daugybė drėgnų karkalų. Kiti požymiai: sausas kosulys, pamėlynavusi oda aplink burną, šiurkštus kvėpavimas, ypač iškvepiant.

Kaip gydomas bronchitas?

Ūminiu bronchitu sergantis vaikas turi gerti daug šiltų skysčių – jie skystina skreplius ir palengvina jų tekėjimą iš bronchų. Kelis kartus per dieną ligoniukui galite duoti karštoko vištienos sultinio. Vaikui atsikosėti lengviau, kai jo kambarys drėkinamas. Todėl jeigu mažylis dažnai serga, pravartu įsigyti specialų oro drėkintuvą.

Ligos pradžioje gydytojai skiria atsikosėjimą gerinančių bei skreplius skystinančių preparatų, ligoniukui tenka duoti antivirusinius vaistus, o sergančiam bakterine ligos forma prireikia ir antibiotikų. Jei vaikas karščiuoja, skiriami temperatūrą mažinantys vaistai. O kad vaistai būtų švelnesni mažajam pacientui, gydytojai pataria ne girdyti tabletes, o atlikti inhaliacijas.

Greičiau pasveikti padeda inhaliacijos

Inhaliacijos padeda greičiau pasveikti vaikui ir suaugusiajam, sergantiems ne tik bronchitu, bet ir bet kuria kita kvėpavimo takų liga. Šios procedūros atliekamos specialiu prietaisu –  inhaliatoriumi. Vaistai per prietaisą į kvėpavimo takus patenka suskaidyti į mikrodaleles – aerozolio pavidalo. Inhaliuojamo tirpalo mikrodalelės gali patekti giliai į bronchus bei plaučius ir greitai pagerinti sergančiojo būklę.

Universalūs yra kompresoriniai inhaliatoriai, kurie išskaido vaistus į mažiausias daleles ir jos pasiekia net smulkiausias plaučių alveoles. Be to, tokiu inhaliatoriumi galima atlikti procedūras su negazuotu mineraliniu vandeniu. Tėveliai, naudojantys namuose šiuos prietaisus, pastebi, kad vaiko sloga ar kosulys dažnai išgyja be vaistų.

Inhaliacijos metu įkvepiamos vaistų dalelės iškart patenka į pažeistą kvėpavimo takų gleivinę, skirtingai negu geriamieji vaistai, keliaujantys ilgu keliu per visą virškinamąjį traktą. Todėl sergančiojo būklė greitai pagerėja.  Dar vienas inhaliacinės terapijos privalumų – inhaliuojamos vaistinės medžiagos beveik nesirezorbuoja į kraują, todėl nesukelia šalutinių negalavimų, kurie pasitaiko geriant tabletes. Kompresorinis inhaliatorius padės greičiau išgydyti ne tik bronchitą, bet ir slogą, sinusitą, gerklų uždegimą, laringitą, astmą.

Tokiu inhaliatoriumi galima atlikti gydomąsias procedūras bet kuriam šeimos nariui – net mažiausiam kūdikiui, tai patogu daryti ir gulinčiam, ir ant rankų laikomam mažyliui.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kas per baubas – tas netikras krupas?

Per nosį ir nosiaryklę patekusi infekcija išplinta į gerklas ir trachėją. Ūmus stenozuojantis laringitas – virusinis gerklų uždegimas, kaip ir laringotracheitas, kai gerklų uždegimas pažeidžia ir trachėją. Dėl infekcijos paburksta gleivinės ir kamuoja spazmai, todėl vaikui sunku kvėpuoti ir gali ištikti dusulio priepuoliai. Gerklų stenozę (tinimą) dažniausiai sukelia virusai: paragripo virusas, respiracinis sincitijaus virusas (RSV) ir adenovirusas.

Netikruoju šis krupas pavadintas todėl, kad skirtume nuo tikrojo krupo, kuris ištinka sergant difterija. Abiejų negalavimų simptomai labai panašūs. Tik sergant difterija, orui sunku prasiskverbti dėl kvėpavimo takuose išplitusių balkšvai pilkų apnašų, o ne dėl balso klosčių ir poklostinės srities audinių paburkimo, kaip ištikus netikram krupui.

Pavojaus signalai mamai ir tėčiui

Ūmaus stenozuojančio laringito simptomai: lojamas kosulys, užkimęs balsas, švilpimo garsas įkvepiant, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai: pakilusi kūno temperatūra, sloga, kosulys. Lojamo pobūdžio kosulio priepuoliai kamuoja dažniausiai naktį ir paryčiais. Vaiką gali ištikti stridoras – garsus dusulys įkvepiant, triukšmingas kvėpavimas, gali sustiprėti kvėpavimo raumenų susitraukimai.

Mama turėtų prisiminti, kad netikro krupo požymiai atsiranda ir staiga, atrodytų, vaikui esant sveikam, ir palaipsniui – praėjus keletui dienų nuo ūmios kvėpavimo takų infekcinės ligos pradžios.

Efektyvi pagalba – inhaliacijos

Jeigu vaikas ima dusti stipraus kosulio priepuolio metu, mama turėtų veikti ramiai ir stengtis, kad ir vaikas išliktų ramus. Paimkite mažylį ant rankų, kalbėkite su juo. Kuo ramesnis vaikas, tuo jam lengviau kvėpuoti. Paprasčiausia liaudiška pagalbos priemonė – kvėpavimas garais. Vonioje atsukite karšto vandens čiaupą ir pabūkite su vaiku garuose.

Pagrindinė ir rimčiausia pagalbos priemonė laringitu sergančiam vaikui – inhaliacija. Dažnai sergančiam vaikui pravartu nupirkti inhaliatorių. Staiga ištikus priepuoliui juo galėsite atlikti negazuoto mineralinio vandens arba fiziologinio tirpalo inhaliacijas.

Daug privalumų turi kompresorinis inhaliatorius. Jis skystį paverčia aerozoliu, todėl vaistai nenunešami į kitus organus, nes nepatenka į kraują – veikia reikiamą vietą, būtent – kvėpavimo takus. Inhaliacijoms tinka visi gydytojo išrašyti skysti vaistai. Procedūras patogu atlikti ir sėdinčiam, ir gulinčiam žmogui. Tai ypač patogu, jeigu serga mažas vaikas arba kūdikis. Inhaliacijos padės vos tik atsiradus pirmiesiems slogos, tonzilito ar faringito požymiams, bronchitu sergančiam vaikui ar suaugusiajam.

Duokite vaikui pakankamai skysčių – jie suskystins ir gleives. Labai svarbu vaikui daug gerti po priepuolio, nes patyrus stresą ir stiprią įtampą sutrinka skysčių organizme pusiausvyra. Ekstremaliu atveju tai gali sukelti kraujotakos sutrikimus.

Pasirūpinkite, kad kambario, kuriame miega kūdikis arba vaikas, oras būtų drėgnas. Jeigu neturite oro drėkinimo prietaiso, prie vaiko lovelės pakabinkite drėgnus rankšluosčius.

Mama, prisimink, ko daryti nevalia

Nenaudokite garstyčių kompresų ir tepalų įtrinimams su aštraus kvapo eteriniais aliejais. Jie gali sukelti refleksinius gerklų spazmus. Venkite medaus, citrusinių vaisių sulčių – alergiškam vaikui šie produktai gali padidinti gerklų paburkimą.

Jokiu būdu neduokite vaikui kosulį slopinančių vaistų. Kosulys atlieka apsauginę organizmo funkciją, todėl reikia skatinti gleivių atkosėjimą.

Jeigu vaikas linkęs sirgti laringitu, mama ir tėtis turi skirti ypatingą dėmesį profilaktikai ir būti pasirengę tuojau pat padėti vaikui, kol atvyks gydytojas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kada galime įtarti vaikui bronchitą?

Bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas. Gleivinė patinsta dėl į ją patekusios infekcijos, todėl susiaurėja bronchai ir sunkiau cirkuliuoja oras. Dėl uždegimo sutrinka bronchų liaukų veikla ir jos pradeda gaminti daug tiršto sekreto, kurį vaikui sunku atkosėti. Virusai, mikrobai, toksinai bei alerginės medžiagos pažeidžia bronchų blakstienėles, todėl sutrinka bronchų apsivalymas, o sekretas susikaupia kvėpavimo takuose. Išvalyti bronchus padeda kosulys, bet jeigu sekretas labai tirštas, gleives sunku pašalinti.

Taigi, pagrindiniai bronchito požymiai – kosulys ir atkosėjami skrepliai. Dažnai ligos pradžioje vaikui atsiranda sloga, parausta gerklytė, pakyla temperatūra, ligoniukas gali užkimti. Aukšta temperatūra šiai ligai nebūdinga. Vyresni vaikai skundžiasi krūtinės skausmu, gali skaudėti tarpumentę. Iš pradžių kankina dažnas sausas kosulys. Po kelių dienų kosulys pasidaro drėgnas ir vaikas atkosėja skreplius.

Kūdikius pirmaisiais gyvenimo metais dėl patinusios kvėpavimo takų gleivinės gali kankinti kvėpavimo sutrikimas ir dusulys. Tai vadinamasis obstrukcinis bronchitas.

Sunki ir pavojinga bronchito rūšis – bronchiolitas. Tai smulkučių bronchų, kurie vadinami bronchiolėmis, uždegimas. Mažylio kvėpavimas sutrinka, trūksta deguonies kankina sunkus dusulys. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, skubiai kvieskite gydytoją.

Bronchito gydymas

Jeigu įtariate vaikui bronchitą, būtinai nuvykite pas gydytoją. Reikiamus vaistus parinks tik gydytojas, o netinkama savigyda gali būti žalingesnė net už pačią ligą.

Padėti mažyliui galite ir namų priemonėmis. Pasirūpinkite šilta vaiko aplinka, jam būtinas švarus ir grynas oras, todėl vėdinkite kambarius. Stenkitės, kad ligoniukas mažiau kalbėtų, nekrykštautų, nes balso stygoms reikia poilsio. Kai vaikui nukris temperatūra, jis galės judėti, kaip įpratęs.

Duokite vaikui kuo daugiau gėrimų, nes jie skystina tirštas gleives ir jos lengviau pašalinamos. Jeigu vaikas gers per mažai skysčių, jo gydymas atsikosėjimą skatinančiais vaistais nebus efektyvus. Ligoniukui išvirkite nestiprios arbatos, vaisių ir uogų gėrimų, duokite mineralinio vandens.

Mažylio savijautą pagerins šilumos procedūros: prieš miegą karštame vandenyje pamirkykite kojas. Ant krūtinės ir nugarytės galite uždėti garstyčių kompresus.

Sergančiam vaikui padės inhaliacijos

Inhaliacija greitai pagerins mažojo ligoniuko savijautą. Ypač geras efektas pasiekiamas kompresoriniu inhaliatoriumi: jis skystį paverčia garais ir įkvepiamos medžiagos suskaidomos į smulkutes daleles, kurios greitai pasiekia žemutinius kvėpavimo takus, todėl puikiai pasisavinamos. Inhaliacijas galima daryti su visais gydytojo išrašytais skystais vaistais, taip pat ir antibiotikais. Kol pateksite pas gydytoją, šią procedūrą galite atlikti su paprasčiausiu negazuotu mineraliniu vandeniu.

Inhaliuojamos vaistinės medžiagos garų pavidalo greitai nukeliauja į plaučių alveoles ir beveik nesirezorbuoja į kraują. Ši procedūra drėkina bronchų gleivinę, mažina jos dirglumą, skystina klampų bronchų sekretą, kuris lengviau pasišalina drauge su ligos sukėlėjais. Todėl mažylis pradeda lengviau kvėpuoti, mažiau vargina kosulys.

Inhaliacijas verta atlikti pastebėjus pirmuosius ūmių ir lėtinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (slogos, tonzilito, faringito) požymius, taip pat bronchinės astmos priepuoliui malšinti. Tai puiki skubi pagalba susirgusiam vaikui ir suaugusiajam.

Taigi, namų vaistinėlėje turėkite inhaliatorių, kuris pravers visai šeimai, net pačiam mažiausiam kūdikiui.

Parengė Dalia Petrutytė

Angina ir šiaip skaudanti gerklė gali apsunkinti vaikui rijimą, nes padidėja tonzilės, bet priepuolį ši priežastis sukelia retai. Didesnių problemų gali sukelti antgerklio uždegimas – epiglotitas (Švilpiamas kvėpavimas).

Dusulys gali būti ūmus, pavyzdžiui, ištikus bronchų astmos priepuoliui, arba lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu. Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams (pavyzdžiui, sergant krupu) sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas. Dusulys, kurio metu sunkiai iškvepiama, būdingas bronchų astmai, bronchiolitui, ir kitoms ligoms, dėl kurių susiaurėja bronchų ir bronchiolių spindis.

Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas? Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis. Dusuliui palengvinti skiriama deguonies, kvėpavimo takų paburkimą bei spazmus mažinančių ir kitų vaistukų.

Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis – į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės. Įtarti, kad kad vaiko kvėpavimo takai užkimšti svetimkūniu galite tuomet, kai vaikui staiga sutrinka kvėpavimas, jis kosėja, sunku įkvėpti ir iškvėpti, pamėlsta lūpos.

Pirmoji pagalba. Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint. Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės. Vienas žmogus turi suteikti pagalbą, o kitas skubiai kviesti medikus.

Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą. (Pirmoji pagalba užspringus. Svetimkūniai).

Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu. Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono. (Apalpimas).

Didesnė problema vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Bet tai nėra dažna problema. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai. Taip pat – smegenų pažeidimai, cerebrinis paralyžius, kurie gali pažeisti kvėpavimą kontroliuojančius nervus ir raumenis, ir jį sutrikdyti.

Stiprus naujagimio dusulys gali byloti apie sunkią ligą, pavyzdžiui, netinkamą stemplės vystymąsi.

Ką daryti?

Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Taip pat – jeigu žįsdamas krūtį kūdikis ima dažnai kvėpuoti, pamėlsta nosies ir burnos trikampis: reikėtų ištirti ar jis neserga įgimta širdies liga.

Jeigu vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas. Drėkinkite patalpos, kurioje yra vaikas, orą, pavyzdžiui, nuneškite jį į vonią leisdami vonioje karštą vandenį ir skubiai kvieskite gydytoją.

Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Vaikui prireiks kvėpavimo takus plečiančių vaistų, padės krūtinės ląstos įtrynimas eterinių aliejų turinčiais balzamais.

Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39–40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą – epiglotitą. Šiuo atveju skubiai vežkite vaiką į ligoninę arba kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Staiga ištinkančių dusulio priepuolių gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo ( Svetimkūniai . Švilpiamas kvėpavimas).