MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kada suskaudus gerklę reikia antibiotikų?

Gerklės skausmas visiems gerai pažįstamo peršalimo palydovas – kartu su nosies užgulimu, sloga, čiauduliu ir kosuliu. Tačiau gerklės skausmo priežastis gali būti rimtesnė liga, kuria susirgę be gydytojo pagalbos neapsieisime.

Viena iš jų – gripas, jo simptomai yra aukšta temperatūra, užgulta krūtinė, sausas kosulys, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, silpnumas. Ši liga pavojinga dėl galimų komplikacijų: bronchito, sinusito, plaučių uždegimo, meningito, širdies raumens uždegimo miokardito. Todėl susirgus gripu patariama kreiptis į gydytoją.

Nei peršalimas, nei gripas, jeigu neišsivysto bakterinė komplikacija, antibiotikais negydomas. Šie vaistai virusų neveikia – antibiotikus gali skirti gydytojas susirgus bakterine infekcija.

Skauda gerklę sergant faringitu. Tai virusų arba bakterijų sukeltas ryklės uždegimas. Ligoniui skauda ryjant maistą, silpna, kamuoja karščiavimas, raumenų skausmas. Virusinė liga praeina per keletą dienų, užtenka simptomus malšinančių preparatų. Bakterinis faringitas gydomas gydytojo skirtais antibiotikais.

Gerklės skausmo priežastis gali būti gerklų gleivinės uždegimas laringitas, kurį dažnai išprovokuoja peršalimas. Tai mažų vaikų liga, kurią dažniausiai sukelia virusai. Išskirtinis laringito simptomas yra lojimą primenantis kosulys, užkimimas, gali pakilti temperatūra. Ligai progresuojant, darosi sunku įkvėpti, gali atsirasti dusulys, dėl kurio tenka vykti pas gydytoją.

Stiprus ryklės skausmas kamuoja sergant gomurio tonzilių uždegimu tonzilitu (dar vadinamu angina). Ligai būdingas skausmingas rijimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Gydant tonzilitą, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali prireikti antibakterinių vaistų arba antibiotikų.

Gerklę skauda ir sergant alergija. Dulkės, žiedadulkės ir kiti alergenai ją dirgina ir gali sukelti uždegimą. Kartu su gerklės skausmu atsiranda tipiški alergijos simptomai, pavyzdžiui, akių niežėjimas, paraudimas ir ašarojimas, nosies užgulimas, vandeninga sloga ir čiaudulys.

Kaip numalšinti gerklės skausmą?

Gerklės gleivinę svarbu drėkinti, todėl gerkite daug skysčių, kurie padės pašalinti ligos sukėlėjus. Nuraminti gerklę padės ne per karšta arbata arba sultinys. Pasirūpinkite tinkama oro drėgme namuose – dažniau vėdinkite. Jeigu oras vis tiek sausas, įjunkite drėkintuvą. Galima apmuturiuoti kaklą šaliku arba užsidėti kompresą su pakaitinta druska. Šiluma skatina aktyvią kraujotaką, o su krauju atiteka daugiau imuninių ląstelių, kurios kovoja su liga. Taip pat svarbus poilsis, suteikiantis organizmui jėgų susidoroti su liga.

Sumažinti skausmą, esant gerklės uždegimui, gali ir ledai – vėsindami jie suteikia vietinę nejautrą. Tačiau tik trumpam, o dažniausiai juose yra daug cukraus, kuris stiprina uždegimą ir silpnina imunitetą.

Dezinfekuoti gerklę galite naminėmis priemonėmis – skalaudami tirpalu su druska ar medetkų, ramunėlių, čiobrelių nuoviru. Skalavimui galima pasigaminti druskos tirpalą: šilto vandens stiklinėje išmaišykite šaukštelį druskos.

Puiki naminė priemonė medus, turintis antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jį išmaišykite šiltame gėrime arba iš lėto šiek tiek jo suvalgykite. Antiseptiškai veikia kitas bičių produktas – propolis, dar vadinamas bičių pikiu.

Tradicinis receptas – karštas pienas su medumi iš tikro gali pakenkti. Pienas skatina gleivių gamybą ir tai dar labiau sustiprina nemalonius simptomus. Be to, karštame piene medus praranda savo naudingąsias savybes.

Skaudančiai gerklei padės vietinio poveikio priemonės: skausmą malšinantys purškalai, tabletės, pastilės, skalavimo skysčiai. Tokios priemonės turi drėkinamųjų, antiseptinių bei uždegimą mažinančių medžiagų. Vaistinėse galima rasti įvairių purškalų ir tablečių, turinčių natūralių gerklės skausmą malšinančių ir dezinfekuojančių augalinių medžiagų, pavyzdžiui, čiobrelių, propolio, medaus. Purškiami preparatai gerai pasiekia užpakalinę ryklės sienelę ir padengia gleivinę – taip ją apsaugodami.

Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją

Jei po savaitės savijauta nepagerėjo, gerklės skausmas nepraeina, metas kreiptis į gydytoją. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, jeigu atsirado šie simptomai:

• stipriai skauda gerklę,
• pasunkėjo kvėpavimas,
• sunku nuryti seiles ir išsižioti,
• temperatūra didesnė nei 38 laipsniai,
• sunku pajudinti kaklą.

 Parengė Undinė Gilė

Abi šios ligos gali komplikuotis į ūminį bronchitą. Ką turėtume žinoti, atsiradus tokių ligų požymiams?

Kaip atpažinti gripą?

Vienintelė gripo ir kitos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos priežastis – į organizmą patekę virusai. Užkratas perduodamas kalbantis, čiaudint ar kosint oru sklindančiais kvėpavimo takų išskyrų lašeliais. Galima užsikrėsti ir nuo daiktų, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos, o paskui palietus nosį, burną ar akis. Sušalę, išėję į lauką ką tik išsiplovę plaukus ar be kepurės, nesusirgsime.

Paprastesnę virusinę ligą (peršalimą) gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Pavojingiausi yra du pagrindiniai gripo virusų tipai – A ir B, kurių kiekvienas turi savo potipius. Peršalimas trunka apie savaitę, tinkamai gydantis gripą dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tik dar keletą savaičių gali užsitęsti prastoka savijauta.

Susirgus nesunkia virusine kvėpavimo takų infekcija (peršalimu) temperatūra dažniausiai pakyla iki 38 laipsnių, atsiranda tradiciniai ligos požymiai – gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys.

Gripui būdinga staigi pradžia ir panašūs, tik stipresni negu peršalimo simptomai, itin vargina sausas kosulys. Temperatūra pakyla per 38 laipsnius, krečia šaltis, skauda raumenis ir galvą, vargina silpnumas. Gripas – pavojinga liga, nes gali komplikuotis bakterine infekcija, net plaučių uždegimu ir miokarditu. Todėl pajutus panašius simptomus nedera užsiimti savigyda.

Kodėl ligos komplikuojasi?

Šaltuoju metų laiku dažniau palaužia virusai dėl nusilpusio imuniteto, o sausas šildomų patalpų oras sutrikdo apsaugines nosies funkcijas. Per išdžiūvusią nosies gleivinę virusai gali lengvai prasiskverbti giliau – į ryklę, sinusus, gerklas, bronchus, plaučius.

Vieną dažniausių virusinės kvėpavimo takų ligos komplikacijų ūminį bronchitą sukelia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo, adeno- ir rinovirusai. Iš pradžių šie virusai lokalizuojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, tačiau, netinkamai gydantis ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali nusileisti į bronchus. Dėl uždegimo patinus bronchams žymiai sumažėja jų spindis, todėl kvėpuojant girdimas švokštimas.

Pagrindiniai bronchito simptomai yra bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, sloga, raumenų ir krūtinės skausmas, ligos pradžioje kamuoja sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių, kurie dažnai tampa gleivingi ir pūlingi. Kosulys kamuoja apie tris savaites, tačiau gali užsitęsti. Vaikai skreplius nuryja, todėl tėvai gali jų nepastebėti.

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai, o tai reiškia, kad antibiotikai nereikalingi. Šie vaistai vartojami tik nustačius, kad ligą sukėlė prisijungusi bakterinė infekcija. Todėl, įtarus bronchitą, reikia kreiptis į gydytoją. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – laiku gydyti ūmines kvėpavimo takų infekcijas.

Kaip išsirinkti inhaliatorių?

Sergant retai apsiribojama vienu vaistu. Paprastai geriami karščiavimą ir skausmą mažinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais prireikia antibiotikų.

Visi sergant vartojami geriamieji vaistai iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką, o iš ten – į visus organus ir sistemas, apkrauna kepenis, nors gydyti reikia tik kvėpavimo takus. To išvengti padės šiuolaikiniai prietaisai – inhaliatoriai. Jie leidžia pristatyti vaistus tiesiai į kvėpavimo takus, aplenkiant kraujotaką, ir suteikia gydomąjį poveikį konkrečioje infekcijos vietoje.

Kosulys, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas vaiką labai nukamuoja. Inhaliacijos padės greičiau ir veiksmingai palengvinti ligos simptomus.

Mažiems vaikams ir visai šeimai galite įsigyti tinklelinį inhaliatorių. Tai mažas, lengvas ir tylus prietaisas. Jo išpurškiamu aerozoliu vaikas galės kvėpuoti ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir užsiimdamas bet kuria veikla. Vaistinėje galėsite įsigyti nereceptinį tirpalą inhaliacijoms (tokį kaip „Rinoflux“) arba gydytojo išrašytus vaistus. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, todėl tirštas sekretas bei gleivės lengviau išsiskiria ir pasišalina iš kvėpavimo takų.

Rinkdamiesi inhaliatorių atkreipkite dėmesį, kokio dydžio daleles jis išpurškia. Apatinius kvėpavimo takus pasiekia 1–3 mikronų aerozolio dalelės, didesnės (4–5 mikronų) užsilaiko gerklėje. Taip pat svarbu, kad tokių dalelių inhaliatorius galėtų išpurkšti ne mažiau kaip 70 % (įkvepiama frakcija). Ne visi tinkleliniai inhaliatoriai pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kurios leidžia pasiekti giliai esančius kvėpavimo takus – ir bronchus, ir plaučius.

Tinkleliniai inhaliatoriai gali būti naudojami bet kurioje ūminių kvėpavimo takų infekcijų stadijoje, gydant tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Ligai nustatyti pasidarome greitąjį testą

Susirgusieji COVID-19 dažnai skundžiasi nesunkiais negalavimais: gerklės perštėjimu, nosies užgulimu, sloga, kosuliu, bendru silpnumu. Dalis sergančiųjų kelias paras stipriau karščiuoja: temperatūra pakyla iki 39 °C. Panašūs ir gripo požymiai. Dabartinės COVID-19 infekcijos skirtumas nuo ankstesnių sezonų tas, kad ji paprastai nebesukelia anksčiau kamavusio tokio tipinio požymio kaip uoslės dingimas. Sergantieji COVID-19 dažnai skundžiasi stipriu galvos skausmu ir nugaros skausmais.

Kadangi virusinių infekcijų simptomai panašūs, sunegalavus geriausia namuose atlikti greitąjį antigenų testą. Tačiau jį tenka kartoti po kelių dienų, nes iš pradžių testo rezultatas gali ligos neparodyti.

COVID-19 gydymas yra simptominis, panašus kaip sergant paprasta peršalimo liga: pastilės nuo gerklės perštėjimo, atsikosėjimą lengvinantys preparatai, karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai, nosies plovimas jūros vandeniu.

Tačiau COVID-19 liga galima susirgti sunkiau, tada kamuoja didelis karščiavimas, dusulys ir kt. Taip pat ši infekcija grėsminga dėl komplikacijų: pneumonijos (plaučių uždegimas), ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir kitų.

Viena dažniausių gripo pasekmių – plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis į bronchitą, sinusitą, širdies, smegenų ir raumenų audinių uždegimą. Gripas ir COVID-19 lėtinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems ir vaikams sukelia šių ligų paūmėjimą.

Todėl rizikos grupėms priskiriamiems žmonėms, turintiems didelę tikimybę susirgti sunkia ligos forma, skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. T. y. vyresniems, anksčiau sirgusiems sunkia ligos forma žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Susirgus gripu taip pat gali būti skiriamas antivirusinis gydymas, kuris sumažina komplikacijų tikimybę.

Nepamirštame saugotis patys ir saugoti kitus

Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės lieka tos pačios, kurias prisimename iš karantino laikotarpio. Dažnai ir tinkamai plauname rankas arba jas dezinfekuojame, kai nėra galimybės nusiplauti, dažnai valome drėgnai ir vėdiname patalpas.  

Neplautomis rankomis neliečiame akių, nosies ir burnos. Kosėdami ar čiaudėdami burną ir nosį prisidengiame servetėle arba nosine. Pajutę ligos simptomus, liekame namuose, susirgusio vaiko  nevedame į darželį ar mokyklą. Susirgę dėvime medicininę kaukę arba respiratorių, kurie kosint ar čiaudint sulaikys kvėpavimo takų išskyrų lašelius. Sirgdami mažiau kontaktuojame su sveikaisiais, izoliuojamės namuose, kreipiamės į gydytoją ir laikomės jo nurodymų.

Šio sezono naujovė – nemokami skiepai nuo gripo 2–7 metų vaikams

2024–2025 m. sezoną skiepijama atnaujintomis COVID-19 ir gripo vakcinomis, kurios skiriasi nuo buvusių praėjusį ligų sezoną. Covid-19 vakcina atitinka šiuo metu cirkuliuojančią viruso atmainą. Vakcinų atnaujinimą dar 2024 m. balandžio mėn. rekomendavo Europos vaistų agentūra. Rekomenduojama skiepytis po 6 mėn. nuo persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.

Skiepijama viena vakcinos doze – nesvarbu, kada ir kiek kartų žmogus buvo skiepytas anksčiau. Išskyrus niekada neskiepytus ir nesirgusius šia liga vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų, kurie skiepijami trimis vakcinos dozėmis. Nuo COVID-19 visi drausti gyventojai skiepijami nemokamai.

Sezonine gripo vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja, t. y. keičiasi. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina – pagal tuo metu cirkuliuojančius virusų tipus. Nuo gripo nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp jų ir nėščiosios.

Lietuvoje nuo gripo paskiepijami tik maždaug 2 proc. vaikų, nedaug paskiepytų vaikų ir visoje Europoje. Todėl nesusidaro pakankama apsauga, kad liga neplistų. Kad situacija pagerėtų, nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis pradedami skiepyti 2–7 metų amžiaus vaikai.

Skiepijamės nuo gripo ir COVID-19 vienu metu

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo abiejų ligų, skiepijama į skirtingas galūnes. Dvi vakcinas iš karto rekomenduoja ir Lietuvos infektologų draugija.

Nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje – nebūtinai ten, kur žmogus yra registruotas. Norintieji pasiskiepyti abiem vakcinomis, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra registruoti. Į šią gydymo įstaigą reikia kreiptis ir dėl nemokamos gripo vakcinos. Savo lėšomis pasiskiepyti nuo gripo galima bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Geriausia nedelsti ir pasiskiepyti kuo anksčiau, kad spėtų susidaryti imunitetas, kol dar nėra daug sergančiųjų. Tada mažesnė tikimybė užsikrėsti, kol dar skiepai nesuveikė.

Parengė Undinė Gilė

Pagal SAM, NVSC ir gyd. Almos Astafjevos informaciją

IPRR – tai laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti saugų kasdienį (kontaktinį) mokymo organizavimą taikant kitas infekcijų plitimą ribojančias priemones.

Visų Lietuvos apskričių sergamumo rodiklius, kurie skelbiami kiekvieną savaitę, rasite adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/

Kada gali būti skelbiamas IPRR ugdymo įstaigoje?

IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, esant sergamumo pakilimo laikotarpiui, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje – ne epidemijos laikotarpiu.

Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos laikotarpiu ugdymo įstaigos vadovo sprendimu IPRR gali būti paskelbtas šiais atvejais.

Ugdymo įstaigos ar atskiro srauto lygmeniu

Kai serga vaikai: daugiau kaip 20 proc. mokinių ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute diagnozuojama COVID-19 liga, gripas, ŪVKTI arba pasireiškė ŪVKTl požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Tokie atvejai nustatomi ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose klasių (grupių) ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute.

Kai serga mokytojai: švietimo įstaigoje COVID-19, gripas ar ŪVKTI nustatoma tokiai daliai švietimo įstaigos darbuotojų, kad nėra galimybės užtikrinti ugdymo proceso kasdieniu (kontaktiniu) būdu.

Klasės (grupės) lygmeniu

Kai bent trečdaliui klasės (grupės) mokinių diagnozuojama COVID-19 liga, gripas, ŪVKTI arba pasireiškė ŪVKTI požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.)

Ne epidemijos laikotarpiu Savivaldybės mero sprendimu

Įvertinus bendrą gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI situaciją savivaldybėje ir (ar) švietimo įstaigoje, gavus NVSC teikimą raštu, kai švietimo įstaigos vadovas teikia prašymą NVSC.

IPRR skelbiamas ne trumpesniam kaip 5 kalendorinių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui Savivaldybės mero ar ugdymo įstaigos vadovo sprendime nurodant IPRR pradžios ir pabaigos datą.

Kol kas nė viena ugdymo įstaiga IPRR nėra paskelbusi. Informacija   NVSC interneto svetainėje: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/iprr-skelbimas-ugdymo-istaigose/

Ugdymo įstaigose paskelbus IPRR, nedarbingumo pažymėjimus (NP) tėvams išduoda ne gydytojas, o „Sodra“. Sergančių vaikų priežiūrai, kai būtina slauga, NP išduoda gydytojai. Gydytojas NP išduoda tik tuo atveju, jei serga mokinys iš tos ugdymo įstaigos, kurioje paskelbtas IPRR.

Daugiau informacijos apie nedarbingumo pažymėjimų išdavimą IPRR atveju galite rasti čia.

Prevencija – itin svarbi

NVSC specialistai primena, kad visuomet svarbu reguliariai ir gerai plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti muilu ir vandeniu – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbi tinkama kvėpavimo takų higiena (kosint ar čiaudint prisidengti burną / nosį popierine servetėle ar nosine, nusiplauti rankas), dažnas gyvenamųjų ir darbo patalpų vėdinimas bei valymas drėgnuoju būdu. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), svarbu likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM informaciją

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Dauguma simptomų būdingi visoms trims ligoms

Koronavirusine infekcija dažnai sergama panašiai kaip įprasta peršalimo liga: pakyla temperatūra, skauda ir parausta gerklė, užkimsta balsas, apninka kosulys, maudžia kūną, prastai jaučiamės. Šie simptomai būdingi ir gripui, ir kitoms ūminėms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms. Kai kurie skirtumai yra, tačiau jie dažniausiai ne itin padeda suprasti, kokia liga susirgome. Nebent simptomai sunkesni, tada galima įtarti COVID-19 arba gripą.

Pagrindinis skirtumas tarp koronaviruso ir gripo bei paprasto peršalimo yra inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių). Užsikrėtę gripu negalavimus pajusime po 1–4 dienų, dažniausiai šios ligos inkubacinis laikotarpis trunka 2 dienas. Gripo pradžia ūmi – staiga pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis ir visą kūną.  

Visiems gerai pažįstami peršalimo simptomai atsiranda pamažu. Pirmiausia ima perštėti gerklę, užgula nosį ir pradedame sloguoti, apninka kosulys ir čiaudulys, gali pakilti temperatūra, tačiau nebūtinai.

Koronavirusui daugintis organizme reikia daugiau laiko. Ligos inkubacinis laikotarpis gali siekti nuo vienos iki 14 dienų, tačiau dažniausiai jis trunka apie 5 dienas. COVID-19, kaip ir elementari peršalimo liga, įsibėgėja po truputį. Iš pradžių negalavimai nestiprūs, tik po kelių dienų gali pakilti temperatūra.

Susirgus gripu temperatūra pakyla per 38 ⁰C. Stipresnis karščiavimas būdingas ir COVID-19, tačiau esant peršalimo ligai temperatūra paprastai neaukšta.

Sausas kosulys atsiranda sergant bet kuria iš šių ligų. Sergant koronavirusine infekcija gali pasunkėti kvėpavimas bei trūkti oro, o tai nėra būdinga gripui ir paprastai peršalimo ligai. Jeigu dažnai čiaudite, galite įtarti peršalimą. Čiaudulys nebūdingas nei gripui, nei COVID-19.

Nuovargis dažniausiai atsiranda susirgus gripu ir COVID-19, tačiau jėgų ir energijos stoka jaučiama ir kamuojant stipresniems peršalimo simptomams.

Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni COVID-19 negalavimai, tačiau gali atsirasti ir susirgus gripu, o peršalimas jų nesukelia.

Išskirtiniai koronavirusinės infekcijos simptomai

Dabar situacija pasikeitusi – COVID-19 simptomai nėra tokie stiprūs, kaip pandemijos pradžioje. Daugelis jau turi antikūnų, kurie apsaugo nuo sunkesnių ligos formų. Vieniems jie susidarė persirgus koronavirusine infekcija, kitiems – pasiskiepijus arba abiem būdais. Mūsų imunitetas gana gerai pažįsta šiuos virusus ir gali su jais sėkmingai kovoti. Todėl simptomai dažnam būna silpni, be to, galima sirgti besimptome COVID-19 forma.

Vienas iš būdingų COVID-19 simptomų yra skonio ir kvapo praradimas. Tačiau dabar jis pasitaiko ne visada, be to, šis nemalonumas gali atsirasti ir sergant gripu bei peršalimo liga.

Sergant COVID-19 dažnesni virškinimo sutrikimai kartu su galvos skausmu, viduriavimas, vėmimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai. Daugelis skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Nerimą keliantis simptomas – dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Gripas ir COVID-19 – pavojingos ligos

Gripo simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, nosies užgulimas ir sloga, bendras silpnumas, gali atsirasti galvos ir gerklės skausmas, kosulys, raumenų skausmai. Rečiau pasitaiko viduriavimas ir vėmimas, jie būdingesni vaikams. Ūmus ligos periodas trunka maždaug 4–7 dienas, o visiškai pasveikstama per 2 savaites.

COVID-19 ir gripas – pavojingos ligos, galinčios sukelti tokias pat komplikacijas: pneumoniją, antrines bakterines infekcijas, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, ūminį respiracinį distreso sindromą (dėl skysčio kaupimosi plaučiuose sutrinka deguonies pasisavinimas).

Nustatyti ligą padės testas

Skiepai nuo gripo ar COVID-19 dar negarantuoja, kad nesusirgsite, tačiau apsaugo nuo rimtų šių ligų pasekmių. Bet kuriuo atveju reikėtų žinoti, kuria liga susirgote, nes nuo to priklauso gydymas. Kuo skubiau pradėsite gydytis, greičiau palengvinsite simptomus: šeimos gydytojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti ir skirs gydymą. Laiku pradėjus gydytis, galima išvengti sunkios ligos formos ir komplikacijų, taip pat, žinodami, kad sergate rimtesne liga, pasistengsite neužkrėsti kitų.

Dėl panašių šių ligų simptomų nustatyti, koks virusas sukėlė ligą, sudėtinga. Todėl, pajutus į peršalimą panašius negalavimus, geriausia namuose pasidaryti greitąjį antigenų testą. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, būtų gerai jį įsigyti iš anksto, vaistinėje rasite ir kombinuotąjį testą, kuriuo galite nustatyti gripo, COVID-19 ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltą ligą. Pastaroji itin pavojinga kūdikiams.

Sunegalavus geriausia neiti iš namų, nevesti vaiko į ugdymo įstaigą. Jeigu namuose likti negalite, dėvėkite medicininę kaukę, kuri sulaikys kvėpavimo takų išskyras, kad jų nepaskleistumėte aplinkoje kosėdami ar čiaudėdami. Susirgus COVID-19, patariama 5 dienas pabūti izoliacijoje.

Nepamirškime pasiskiepyti

Vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei komplikacijų, yra skiepai. Nuo abiejų šių pavojingų virusinių ligų galima pasiskiepyti vienu kartu.

Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant ligų sezonui, kuris yra nuo spalio iki gegužės mėn., nes organizmo apsauga nesusiformuoja tą pačią dieną. Tačiau dabar daugumai žmonių imunitetas susiformuoja greičiau, nes nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos skiepijosi anksčiau. Todėl nesuspėjusiems nevėlu pasiskiepyti ir dabar. Revakcinuojantis apsauga atsiranda jau per 5–7 dienas, nes imunitetas jau yra ištreniruotas ir tereikia sustiprinti imuninį atsaką.

Nėščiosios nuo gripo ir COVID-19 skiepijamos nemokamai. Labai svarbu ir tai, kad vakcina apsaugos ne tik mamą, bet ir gimusį kūdikį 5–6 pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Parengė Undinė Gilė