Siautėjant permainingiems žiemos orams, suaktyvėja sezonines ligas sukeliantys virusai. Daugeliui užgula nosį, prasideda kosulys. Tiesiog peršalote, ar pasigavote rimtesnę ligą? Kaip atskirti gripą, COVID-19 ir peršalimo ligą? Ką daryti pajutus pirmuosius simptomus?
Dauguma simptomų būdingi visoms trims ligoms
Koronavirusine infekcija dažnai sergama panašiai kaip įprasta peršalimo liga: pakyla temperatūra, skauda ir parausta gerklė, užkimsta balsas, apninka kosulys, maudžia kūną, prastai jaučiamės. Šie simptomai būdingi ir gripui, ir kitoms ūminėms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms. Kai kurie skirtumai yra, tačiau jie dažniausiai ne itin padeda suprasti, kokia liga susirgome. Nebent simptomai sunkesni, tada galima įtarti COVID-19 arba gripą.
Pagrindinis skirtumas tarp koronaviruso ir gripo bei paprasto peršalimo yra inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių). Užsikrėtę gripu negalavimus pajusime po 1–4 dienų, dažniausiai šios ligos inkubacinis laikotarpis trunka 2 dienas. Gripo pradžia ūmi – staiga pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis ir visą kūną.
Visiems gerai pažįstami peršalimo simptomai atsiranda pamažu. Pirmiausia ima perštėti gerklę, užgula nosį ir pradedame sloguoti, apninka kosulys ir čiaudulys, gali pakilti temperatūra, tačiau nebūtinai.
Koronavirusui daugintis organizme reikia daugiau laiko. Ligos inkubacinis laikotarpis gali siekti nuo vienos iki 14 dienų, tačiau dažniausiai jis trunka apie 5 dienas. COVID-19, kaip ir elementari peršalimo liga, įsibėgėja po truputį. Iš pradžių negalavimai nestiprūs, tik po kelių dienų gali pakilti temperatūra.
Susirgus gripu temperatūra pakyla per 38 ⁰C. Stipresnis karščiavimas būdingas ir COVID-19, tačiau esant peršalimo ligai temperatūra paprastai neaukšta.
Sausas kosulys atsiranda sergant bet kuria iš šių ligų. Sergant koronavirusine infekcija gali pasunkėti kvėpavimas bei trūkti oro, o tai nėra būdinga gripui ir paprastai peršalimo ligai. Jeigu dažnai čiaudite, galite įtarti peršalimą. Čiaudulys nebūdingas nei gripui, nei COVID-19.
Nuovargis dažniausiai atsiranda susirgus gripu ir COVID-19, tačiau jėgų ir energijos stoka jaučiama ir kamuojant stipresniems peršalimo simptomams.
Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni COVID-19 negalavimai, tačiau gali atsirasti ir susirgus gripu, o peršalimas jų nesukelia.
Išskirtiniai koronavirusinės infekcijos simptomai
Dabar situacija pasikeitusi – COVID-19 simptomai nėra tokie stiprūs, kaip pandemijos pradžioje. Daugelis jau turi antikūnų, kurie apsaugo nuo sunkesnių ligos formų. Vieniems jie susidarė persirgus koronavirusine infekcija, kitiems – pasiskiepijus arba abiem būdais. Mūsų imunitetas gana gerai pažįsta šiuos virusus ir gali su jais sėkmingai kovoti. Todėl simptomai dažnam būna silpni, be to, galima sirgti besimptome COVID-19 forma.
Vienas iš būdingų COVID-19 simptomų yra skonio ir kvapo praradimas. Tačiau dabar jis pasitaiko ne visada, be to, šis nemalonumas gali atsirasti ir sergant gripu bei peršalimo liga.
Sergant COVID-19 dažnesni virškinimo sutrikimai kartu su galvos skausmu, viduriavimas, vėmimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai. Daugelis skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Nerimą keliantis simptomas – dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Gripas ir COVID-19 – pavojingos ligos
Gripo simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, nosies užgulimas ir sloga, bendras silpnumas, gali atsirasti galvos ir gerklės skausmas, kosulys, raumenų skausmai. Rečiau pasitaiko viduriavimas ir vėmimas, jie būdingesni vaikams. Ūmus ligos periodas trunka maždaug 4–7 dienas, o visiškai pasveikstama per 2 savaites.
COVID-19 ir gripas – pavojingos ligos, galinčios sukelti tokias pat komplikacijas: pneumoniją, antrines bakterines infekcijas, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, ūminį respiracinį distreso sindromą (dėl skysčio kaupimosi plaučiuose sutrinka deguonies pasisavinimas).
Nustatyti ligą padės testas
Skiepai nuo gripo ar COVID-19 dar negarantuoja, kad nesusirgsite, tačiau apsaugo nuo rimtų šių ligų pasekmių. Bet kuriuo atveju reikėtų žinoti, kuria liga susirgote, nes nuo to priklauso gydymas. Kuo skubiau pradėsite gydytis, greičiau palengvinsite simptomus: šeimos gydytojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti ir skirs gydymą. Laiku pradėjus gydytis, galima išvengti sunkios ligos formos ir komplikacijų, taip pat, žinodami, kad sergate rimtesne liga, pasistengsite neužkrėsti kitų.
Dėl panašių šių ligų simptomų nustatyti, koks virusas sukėlė ligą, sudėtinga. Todėl, pajutus į peršalimą panašius negalavimus, geriausia namuose pasidaryti greitąjį antigenų testą. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, būtų gerai jį įsigyti iš anksto, vaistinėje rasite ir kombinuotąjį testą, kuriuo galite nustatyti gripo, COVID-19 ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltą ligą. Pastaroji itin pavojinga kūdikiams.
Sunegalavus geriausia neiti iš namų, nevesti vaiko į ugdymo įstaigą. Jeigu namuose likti negalite, dėvėkite medicininę kaukę, kuri sulaikys kvėpavimo takų išskyras, kad jų nepaskleistumėte aplinkoje kosėdami ar čiaudėdami. Susirgus COVID-19, patariama 5 dienas pabūti izoliacijoje.
Nepamirškime pasiskiepyti
Vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei komplikacijų, yra skiepai. Nuo abiejų šių pavojingų virusinių ligų galima pasiskiepyti vienu kartu.
Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant ligų sezonui, kuris yra nuo spalio iki gegužės mėn., nes organizmo apsauga nesusiformuoja tą pačią dieną. Tačiau dabar daugumai žmonių imunitetas susiformuoja greičiau, nes nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos skiepijosi anksčiau. Todėl nesuspėjusiems nevėlu pasiskiepyti ir dabar. Revakcinuojantis apsauga atsiranda jau per 5–7 dienas, nes imunitetas jau yra ištreniruotas ir tereikia sustiprinti imuninį atsaką.
Nėščiosios nuo gripo ir COVID-19 skiepijamos nemokamai. Labai svarbu ir tai, kad vakcina apsaugos ne tik mamą, bet ir gimusį kūdikį 5–6 pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Parengė Undinė Gilė
