MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Kodėl vaikai dažnai serga bronchitu?

Ūminis bronchitas yra bronchų gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai daugiausiai serga rudenį ir žiemą. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir tik kartais dėl jos kaltos bakterijos. Virusus, grįžę į mokymo ir ugdymo įstaigas, vaikai greitai perduoda vieni kitiems. Šis užkratas sparčiai plinta per sergančiojo paskleistus lašelius ore.

Bronchitą sukelia visi virusai, kurie provokuoja viršutinių kvėpavimo takų ligas: rinovirusas, adenovirusas, gripo, paragripo, respiracinis sincitinis virusas. Užsikrėtus šiais virusais pablogėja vaiko savijauta, apninka sloga, atsiranda kosulys, peršti gerklę, šokteli temperatūra, maudžia raumenis. Infekcijai iš viršutinių kvėpavimo takų nukeliavus į bronchus, susergama bronchitu.

Susirgus šia liga bronchų gleivinė paburksta ir gamina daugiau gleivių, atsiranda nuolatinis, kartais net labai skausmingas kosulys. Pirmomis ligos dienomis vargina sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių ir kosulys pasidaro švelnesnis. Kiti bronchito požymiai: kosint atsirandantis skausmas už krūtinkaulio, silpnumas, raumenų skausmas. Temperatūra gali pakilti ir aukšta, ir tik šiek tiek šoktelti, o kartais visiškai nekarščiuojama. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys išlieka maždaug 3 savaites, tačiau kartais užsitęsia ilgiau nei mėnesį.

Bronchitu itin dažnai serga 3–5 metų vaikai. Vyresniems nei penkerių apatinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimas pasireiškia rečiau, nes imuninė sistema greičiau reaguoja virusui patekus į organizmą, tačiau ir jie gali susirgti.

Svarbiausia – nepraleisti ligos pradžios

Išvengti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacijos – ūminio bronchito galima tinkamai gydantis. Jei kamuoja stiprūs peršalimo ligos simptomai, visada kreipkitės į pediatrą, kad laiku padėtų vaikui. Rudenį būtinai paskiepykite vaiką nuo gripo: skiepai apsaugos ir nuo komplikacijų.

Susirgus bronchitu, taip pat svarbu neuždelsti gydytis, kad infekcija nepasiektų plaučių ir nesikomplikuotų į plaučių uždegimą. Be to, užsitęsęs ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu, pavyzdžiui, obstrukciniu bronchitu. Tuomet dėl gleivinės paburkimo ir gausių išskyrų susiaurėja kvėpavimo takai, o dėl to atsiranda dusulys, triukšmingas iškvėpimas, auskultuojant girdimi karkalai.

Pastebėjus bronchito požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Ūminis bronchitas gydomas malšinant varginančius simptomus skausmą bei temperatūrą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais vaistais, vaistiniais preparatais, kurie skystina bronchų sekretą, kad jis lengviau pasišalintų. Patariama vartoti daug skysčių, pavyzdžiui, šiltos arbatos, kad suskystėtų ir lengviau ištekėtų skrepliai. Vaikas dažniau maitinamas, bet mažesnėmis porcijomis.

Pagrindinis ir itin varginantis bronchito simptomas – kosulys, kuris išsekina vaiką, kartais net sukeldamas vėmimą. Todėl palengvinti mažylio būklę turime nedelsdami.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti kosulio kamuojamam vaikui

Palengvinti vaiko būklę padeda inhaliacijos. Šios procedūros atliekamos inhaliatoriumi, kuris paverčia tirpalą į smulkias aerozolio daleles. Įkvėpus tokias daleles, vaistas pasisavinamas daug greičiau ir efektyviau, pasiekdamas reikiamą kvėpavimo takų vietą. Todėl užtenka mažesnės dozės, o įkvepiamas vaistas, efektyviai padėdamas pasišalinti gleivėms, greičiau palengvina ligos simptomus. Pvz., tirpalas „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir tokiu būdu fiziškai padeda išsiskirti tirštam sekretui bei gleivėms, taip pat lengviau pašalinti jas iš kvėpavimo takų. Be to, inhaliuojami vaistai neveikia virškinamojo trakto, kaip vartojant geriamuosius preparatus.

Toks gydymas patariamas sergant ir peršalimo ligomis, ir bronchitu ar plaučių uždegimu.

Idealus variantas gydant bronchitą, ypač mažam vaikui, tinklelinis inhaliatorius, kuris yra mažo dydžio ir lengvutis. Tokį prietaisą visur galite pasiimti su savimi. Tinkleliniai inhaliatoriai veikia tyliai, todėl neišgąsdins mažo vaiko. Procedūrą patogu atlikti ir gulinčiam, ir žaidžiančiam, ir bet kuria kita veikla užsiimančiam vaikui. Be to, prireikus jį galės naudoti ir bet kurio amžiaus suaugęs šeimos narys.

Tačiau ne visi inhaliatoriai tinka bronchitui gydyti. Reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir nepasiekia bronchų. Toks gydymas nėra efektyvus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Nepamirškite, kad tinkamiausią vaikui vaistą inhaliacijoms turėtų parinkti gydytojas.

Tinkleliniuose inhaliatoriuose galima naudoti bet kokius gydytojo išrašytus vaistus. Be to, jie gali pasitarnauti sezoninių ligų prevencijai – naudojant fiziologinį tirpalą (pavyzdžiui, „Rinoflux”).

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Kosulys gali būti rimtos ligos požymis

Dažniausia kosulio priežastis yra ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos. Šias ligas dažnai lydi karščiavimas, sloga, silpnumas. Paprastai ūminis kosulys trunka iki 3 savaičių. Ilgai užsitęsęs kosulys gali nesiliauti nuo 3 iki 8 savaičių. Dažnos tokio vaikų kosulio priežastys – bronchitas, bronchinė astma ir sinusitas. Užsitęsusio kosulio priežastis gali būti peršalimo ligų, gripo ar COVID-19 komplikacijos.

Virusinių infekcijų sukeltas kosulys skirtingas. Derėtų sugebėti atskirti jo pobūdį, nes nuo to priklauso, kaip gydysimės.

Sausas kosulys, kai neatkosima skreplių, paprastai yra itin įkyrus ir būklės nepalengvina. Dažniausiai toks kosulys vaikams atsiranda ūminių kvėpavimo takų infekcijų pradžioje. Po kelių dienų jis užleidžia vietą drėgnam kosuliui. Jo ypatybė ta, kad atkosėjami plaučiuose susidarantys skrepliai. Toks kosulys laikomas produktyviu.

Mažiems vaikams kosėjant dažnai atsiranda švokštimas krūtinėje, nes jų kvėpavimo takai siauresni, gleivinė greitai paburksta ir intensyviau išsiskiria sekretas. Švokštimo priežastis mažam vaikui gali būti virusinė kvėpavimo takų infekcija, tačiau šį simptomą gali sukelti ir obstrukcinis bronchitas, pneumonija ar astma.

Kosulio priežastis gali būti ir sloga. Esant nosies užgulimui, nosyje ar sinusuose susidarę skrepliai dažnai nuteka galine gerklės sienele, ją dirgina ir provokuoja kosulį.

Kosulys gali sukelti sunkesnius požymius ir pranašauti rimtesnes ligas, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją. Sergant astma, jis yra spazminis, keliantis dusulį. Sausas, į lojimą panašus kosulys kamuoja esant virusiniam laringitui. Kokliušas sukelia kosulio priepuolius ir net vėmimą. Dažnai pasikartojantys priepuoliai išsekina vaiką, trukdo jam užsiimti įprastine veikla.

Kada prireikia gydytojo?

Ne visada įmanoma iš karto nubėgti pas specialistą. Pavyzdžiui, jeigu kosulio priepuolis ištinka vakare, vizitą tenka atidėti rytdienai.

Peršalimo sukeltas kosulys paprastai yra nepavojingas, gana lengvai praeina ir užtenka simptominio gydymo. Tik ligoniuko būklę reikia stebėti. Tačiau abejojant, atsiradus rimtesnei ligai būdingiems požymiams reikia skubėti pas pediatrą. Skubus vizitas pas gydytoją reikalingas šiais atvejais:

• vaikui sunku kvėpuoti, trūksta oro;
• kūno temperatūra pakilusi per 38,5 laipsnio ir nekrenta kelias dienas;
• kvėpuojant girdimas švokštimas;
• kamuoja kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą;
• kosulys sustiprėja, padažnėja ir blogėja bendra būklė;
• vaikas kosėja ilgiau nei 3 savaites;
• gydytojo konsultacija reikalinga kosėjančiam kūdikiui.

Kaip gydytis?

Virusinės ligos pradžioje atsiradęs sausas kosulys paprastai nėra slopinamas. Slopinti jį galima tik išskirtiniais atvejais, kai jis labai nukamuoja, neįmanoma miegoti, valgyti ir užsiimti įprastine veikla.

Drėgnas kosulys, kurio metu pašalinami ligos sukėlėjai ir sekretas, byloja apie sveikimą. Todėl jis yra skatinamas, o tai padaryti padeda skysčiai.  Atsikosėjimą palengvina susikaupusius skreplius skystinantys vaistai. Rinkdamiesi vaistus, atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikams jie skirti –suaugusiųjų vaistų vaikui neduokite.

Abejojant geriausia pasitarti su gydytoju, kad nesuklystumėte. Svarbiausia prisiminti, kad esant drėgnam kosuliui negalima duoti jį slopinančių vaistų, nes plaučiuose susikaups skreplių, o tai gali sukelti komplikacijas.

Pagrindinė taktika – gydyti kosulį sukėlusią ligą. Tokios ligos kaip astma, pneumonija ar bronchitas gydomos specialisto skiriamais vaistais. Tačiau daugeliu atvejų kosulys atsiranda dėl paprasto peršalimo, kurį galima išsigydyti vaistinėje be recepto įsigytais vaistais. Pakilus aukštai temperatūrai, duokite karščiavimą mažinančių vaistų, kuriuos rekomendavo gydytojas.

Kosėjančiam vaikui reikia gerti daug skysčių, tinka nesaldūs kompotai, arbatos, negazuotas mineralinis vanduo. Sergantis vaikas geriau jausis, jeigu sudrėkinsite kambario orą.

Ar kosėjant galima eiti į lauką?

Jeigu vaikas nekarščiuoja, sloga netrukdo kvėpuoti per nosį, o lauke nėra šalta, nelyja lietus, tinkamai aprenkite mažylį ir išeikite į gryną orą. Tai gera pagalba kovojant su kosuliu: gryname ore lengviau kvėpuoti. Tačiau venkite vaikų susibūrimo vietų, nes ten galima apsikrėsti naujais virusais, dėl to vaikas kosės ilgiau. Vaikas neturėtų lauke dūkti, nes perkaitęs gali sirgti stipriau. Į lauką išeikite trumpam kelis kartus per dieną, kad ligoniukas nepavargtų – sergant būtina ilsėtis daugiau.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Dauguma simptomų būdingi visoms trims ligoms

Koronavirusine infekcija dažnai sergama panašiai kaip įprasta peršalimo liga: pakyla temperatūra, skauda ir parausta gerklė, užkimsta balsas, apninka kosulys, maudžia kūną, prastai jaučiamės. Šie simptomai būdingi ir gripui, ir kitoms ūminėms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms. Kai kurie skirtumai yra, tačiau jie dažniausiai ne itin padeda suprasti, kokia liga susirgome. Nebent simptomai sunkesni, tada galima įtarti COVID-19 arba gripą.

Pagrindinis skirtumas tarp koronaviruso ir gripo bei paprasto peršalimo yra inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių). Užsikrėtę gripu negalavimus pajusime po 1–4 dienų, dažniausiai šios ligos inkubacinis laikotarpis trunka 2 dienas. Gripo pradžia ūmi – staiga pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis ir visą kūną.  

Visiems gerai pažįstami peršalimo simptomai atsiranda pamažu. Pirmiausia ima perštėti gerklę, užgula nosį ir pradedame sloguoti, apninka kosulys ir čiaudulys, gali pakilti temperatūra, tačiau nebūtinai.

Koronavirusui daugintis organizme reikia daugiau laiko. Ligos inkubacinis laikotarpis gali siekti nuo vienos iki 14 dienų, tačiau dažniausiai jis trunka apie 5 dienas. COVID-19, kaip ir elementari peršalimo liga, įsibėgėja po truputį. Iš pradžių negalavimai nestiprūs, tik po kelių dienų gali pakilti temperatūra.

Susirgus gripu temperatūra pakyla per 38 ⁰C. Stipresnis karščiavimas būdingas ir COVID-19, tačiau esant peršalimo ligai temperatūra paprastai neaukšta.

Sausas kosulys atsiranda sergant bet kuria iš šių ligų. Sergant koronavirusine infekcija gali pasunkėti kvėpavimas bei trūkti oro, o tai nėra būdinga gripui ir paprastai peršalimo ligai. Jeigu dažnai čiaudite, galite įtarti peršalimą. Čiaudulys nebūdingas nei gripui, nei COVID-19.

Nuovargis dažniausiai atsiranda susirgus gripu ir COVID-19, tačiau jėgų ir energijos stoka jaučiama ir kamuojant stipresniems peršalimo simptomams.

Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni COVID-19 negalavimai, tačiau gali atsirasti ir susirgus gripu, o peršalimas jų nesukelia.

Išskirtiniai koronavirusinės infekcijos simptomai

Dabar situacija pasikeitusi – COVID-19 simptomai nėra tokie stiprūs, kaip pandemijos pradžioje. Daugelis jau turi antikūnų, kurie apsaugo nuo sunkesnių ligos formų. Vieniems jie susidarė persirgus koronavirusine infekcija, kitiems – pasiskiepijus arba abiem būdais. Mūsų imunitetas gana gerai pažįsta šiuos virusus ir gali su jais sėkmingai kovoti. Todėl simptomai dažnam būna silpni, be to, galima sirgti besimptome COVID-19 forma.

Vienas iš būdingų COVID-19 simptomų yra skonio ir kvapo praradimas. Tačiau dabar jis pasitaiko ne visada, be to, šis nemalonumas gali atsirasti ir sergant gripu bei peršalimo liga.

Sergant COVID-19 dažnesni virškinimo sutrikimai kartu su galvos skausmu, viduriavimas, vėmimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai. Daugelis skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Nerimą keliantis simptomas – dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Gripas ir COVID-19 – pavojingos ligos

Gripo simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, nosies užgulimas ir sloga, bendras silpnumas, gali atsirasti galvos ir gerklės skausmas, kosulys, raumenų skausmai. Rečiau pasitaiko viduriavimas ir vėmimas, jie būdingesni vaikams. Ūmus ligos periodas trunka maždaug 4–7 dienas, o visiškai pasveikstama per 2 savaites.

COVID-19 ir gripas – pavojingos ligos, galinčios sukelti tokias pat komplikacijas: pneumoniją, antrines bakterines infekcijas, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, ūminį respiracinį distreso sindromą (dėl skysčio kaupimosi plaučiuose sutrinka deguonies pasisavinimas).

Nustatyti ligą padės testas

Skiepai nuo gripo ar COVID-19 dar negarantuoja, kad nesusirgsite, tačiau apsaugo nuo rimtų šių ligų pasekmių. Bet kuriuo atveju reikėtų žinoti, kuria liga susirgote, nes nuo to priklauso gydymas. Kuo skubiau pradėsite gydytis, greičiau palengvinsite simptomus: šeimos gydytojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti ir skirs gydymą. Laiku pradėjus gydytis, galima išvengti sunkios ligos formos ir komplikacijų, taip pat, žinodami, kad sergate rimtesne liga, pasistengsite neužkrėsti kitų.

Dėl panašių šių ligų simptomų nustatyti, koks virusas sukėlė ligą, sudėtinga. Todėl, pajutus į peršalimą panašius negalavimus, geriausia namuose pasidaryti greitąjį antigenų testą. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, būtų gerai jį įsigyti iš anksto, vaistinėje rasite ir kombinuotąjį testą, kuriuo galite nustatyti gripo, COVID-19 ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltą ligą. Pastaroji itin pavojinga kūdikiams.

Sunegalavus geriausia neiti iš namų, nevesti vaiko į ugdymo įstaigą. Jeigu namuose likti negalite, dėvėkite medicininę kaukę, kuri sulaikys kvėpavimo takų išskyras, kad jų nepaskleistumėte aplinkoje kosėdami ar čiaudėdami. Susirgus COVID-19, patariama 5 dienas pabūti izoliacijoje.

Nepamirškime pasiskiepyti

Vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei komplikacijų, yra skiepai. Nuo abiejų šių pavojingų virusinių ligų galima pasiskiepyti vienu kartu.

Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant ligų sezonui, kuris yra nuo spalio iki gegužės mėn., nes organizmo apsauga nesusiformuoja tą pačią dieną. Tačiau dabar daugumai žmonių imunitetas susiformuoja greičiau, nes nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos skiepijosi anksčiau. Todėl nesuspėjusiems nevėlu pasiskiepyti ir dabar. Revakcinuojantis apsauga atsiranda jau per 5–7 dienas, nes imunitetas jau yra ištreniruotas ir tereikia sustiprinti imuninį atsaką.

Nėščiosios nuo gripo ir COVID-19 skiepijamos nemokamai. Labai svarbu ir tai, kad vakcina apsaugos ne tik mamą, bet ir gimusį kūdikį 5–6 pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Parengė Undinė Gilė

 Priežastys:

– gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų, pvz., slogos, nosiaryklės uždegimo komplikacija;

– mažų vaikų siauri kvėpavimo takai, labai švelni, puri gleivinė, kurioje yra geros sąlygos uždegimui atsirasti;

– aplinkos užterštumas, pvz., namuose yra rūkančių;

– išrankus valgymas – organizmas, nuolat negaudamas pakankamo kiekio įvairių medžiagų, nusilpsta;

– išvedant į lauką vaikas per šiltai aprengiamas;

– auginamas „šiltnamio sąlygomis“, tampa neatsparus bet kokiam aplinkos temperatūros pokyčiui;

– alerginės ligos;

– įkvėpimas stipriai veikiančių lakiųjų cheminių medžiagų. 

Būdinga:

– pakyla temperatūra iki 37,7 °C, rečiau – 38,5 °C;

– skauda gerklę ir už krūtinkaulio;

– prikimsta balsas;

– vargina kosulys (iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, su skrepliais;

– maži vaikai skreplius praryja, nes nemoka jų išspjauti, dėl to atsiranda vėmimas, gali dingti apetitas;

– kartu su kosuliu pasunkėja kvėpavimas;

– kai yra sloga, gerklės uždegimas, pakinta kosulio pobūdis, jis gali tapti lojamas;

– vaikas blogai valgo, mažai miega;

– ligos trukmė – 10–14 dienų. Jei neatsiranda komplikacijų, pvz., bronchiolito <…> ar plaučių uždegimo <…>.

Kaip padėti?

– Intensyviai gydykite viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) ligas;

– nors vyresniems nei vienerių metų vaikams bronchitas dažniausiai yra nepavojinga liga, tačiau nepasitarus su gydytoju gydyti nederėtų. Gydytojas skiria vaistų, atsižvelgdamas į ligonio būklę;

– jei vaikas turi temperatūros, būtų geriau, kad daugiau laiko praleistų lovoje, kurioje galėtų judėti į valias;

– jei vaikas mažas, dažnai jį panešiokite, palaikykite ant rankų, keiskite padėtį;

– kas 2 val. skersvėju vėdinkite kambarį;

 jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi, pabūkite su juo gryname ore, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo. Nuo namų toli nenueikite, kad bet kuriuo momentu galėtute grįžti;

– pasiūlykite kuo daugiau gerti. Tiks arbata su aviečių uogiene, čiobrelių ar džiovintų aviečių stiebelių, juodųjų serbentų lapų bei uogų arbatos po 20–30 ml ne rečiau  kaip 4–5 kartus per dieną;

– jei kambario oras sausas, efektyviausia jį drėkinti specialiais oro drėkintuvais. Jų būna elektros prekių skyriuose visuose šiuolaikiniuose prekybos centruose;

– kosulys neslopinamas jokiomis priemonėmis;

– kai ligoniukas neturi temperatūros, tiks kojų vonelės. Kojos iki pusės blauzdų įmerkiamos į 37 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra didinama iki 42–43 °C. Kojos per procedūrą uždengiamos antklode arba rankšluosčiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos arba 20–30 gramų garstyčių miltelių į kibirą vandens. Po procedūros kojos nuplaunamos tokios pat temperatūros vandeniu, nušluostomos, apaunamos šiltomis, tik ne sintetinio pluošto, puskojinėmis ir guldomas miegoti. Prie kojų dedama šildyklė. Kojų vonelės trukmė – 10–20 minučių. Jos kartojamos 4–5 vakarus, kol vaikas sunkiai kosti. Dar geriau, kai vaikas kaitina kojas, duoti jam atsigerti mažais gurkšniais jau minėtų šiltų arbatų.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

– Jei vaiko, nepaisant jo amžiaus, būklė pablogėjo: atsirado dusulys, sustiprėjo kosulys, labiau pakilo temperatūra ar skrepliuose atsirado kraujo siūlelių;

– kvėpavimas tapo dažnesnis ir sunkesnis, mažylis pablyško, atsisako gerti;

– jeigu ligos požymiai neišnyko per 10–14 dienų, nes liga galėjo komplikuotis, pvz., plaučių uždegimu <…>.

Kaip išvengti?

– Vaiką nuolat grūdinti;

– vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvėpavimo takų (peršalimo) ligomis, ypač šaltuoju metų sezonu;

– dažnai būti gryname ore vaiką tinkamai aprengus;

– išmokyti asmens higienos visus šeimos narius, pvz., vienkartinėmis servetėlėmis užsidengti nosį ir burną kosint bei čiaudint ir tuojau pat išmesti jas į šiukšliadėžę su sandariu dangčiu.

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakterijų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzilitas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.

Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės

Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniausiai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skausmą dažnai sukelia paprastos virusinės infekcijos, kurios ilgai nesitęsia.

Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, atsiranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.

Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skausmas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsigyti nemalonius simptomus slopinantį preparatą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pastilės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skarele arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šiltais skysčiais.

Paprastos virusinės ligos gydomos tik simptomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.

Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skausmo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali valgyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija dažniausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai.

Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, sergančių bakterine liga, gerklės gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos ligos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius. 

Svarbu neuždelsti

Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegimas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei uždegimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bakterinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios priemonės.

Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, manydami, kad gerklės skausmo galima atsikratyti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą sukėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti.

Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, savarankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų.

 Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio?

Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas dažnas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai), bet kartais ir bakterijos (streptokokai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir alergenai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.

Sergant virusiniu faringitu užtenka simptominio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio faringito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.

Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės infekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš nosies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti virusinę ligą.

Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas rijimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakterinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą

Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomurio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunkumas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai nenustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku nepradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paūmėjimas daug sunkesnis.

Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerklės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skauda galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusinis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma.  Uždegimas pažeidžia tik tonzilių paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 dienas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklisti blogas kvapas.

Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Folikulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla komplikacijų pavojus.

Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusinė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gydytojas gali skirti antibiotikus.

Užkimęs balsas praneša apie laringitą

Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavojingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vaikams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia virusai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gripu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.

Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmingas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui patariama kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonioje paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvėpuotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietaisu. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų paburkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvėpuoti.Gydytojas gali skirti simptominius vaistus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė