Valgome įvairius maisto produktus

Su maistu turime gauti visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat –vitaminų ir mineralų. Vienas maisto produktas nesuteiks nei visų maistinių medžiagų, nei būtino jų kiekio. Kad jų nepritrūktų, turime valgyti įvairius maisto produktus.

Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais. Pagrindiniai geriausių angliavandenių šaltiniai grūdiniai produktai ir kruopos: košės, duona, makaronai, ryžiai. Angliavandenių yra bulvėse (krakmolas), vaisiuose (fruktozė), piene yra laktozės. Nesočiųjų riebalų šaltiniai augalinės kilmės aliejai, ypač alyvuogių, riešutai, sėklos ir avokadai. Ypatingai svarbios Omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvys: lašišos, silkės, sardinės, skumbrės.

Būtinai paįvairinkite savo valgiaraštį daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Juose yra antioksidantų, kurie padeda palaikyti imunitetą, kontroliuodami laisvuosius radikalus. Šie nematomi priešai atakuoja ląsteles, pažeisdami jas ir DNR.

Laisvuosius radikalus neutralizuojančio vitamino C turi greipfrutai, apelsinai, citrinos, braškės, kiviai, ananasai, kopūstai, brokoliai, geltonosios paprikos. Vitaminas C sustiprina organizmo apsaugą nuo infekcijų skatindamas baltųjų kraujo kūnelių, gamybą.

Kito galingo antioksidanto seleno gauname valgydami žuvį, jūrų gėrybes, mėsą, visagrūdžius produktus, kiaušinius, riešutus. Kviečių sėlenos, mėsa, pupelės, lęšiai, riešutai – geri cinko šaltiniai. Vienas stipriausių antioksidantų vitaminas E ypač efektyviai apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Daug jo turi žemės riešutai, saulėgrąžų ir sezamų sėklos, kukurūzų aliejus.

Ne tik regėjimui, bet ir imunitetui reikalingo vitamino A gausu morkose, B grupės vitaminų turi viso grūdo dalių miltai, lęšiai, riešutai, sėklos, pienas, kiaušiniai, žuvis, lapinės ir ankštinės daržovės. Nepamirštame imunitetui taip pat reikalingo vitamino D, kurio turi žuvys, pavyzdžiui, lašiša, kardžuvė ir skumbrė. Fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, gausu žarnyno veiklą palaikančių probiotikų – gerųjų bakterijų. Jos taip pat svarbios imunitetui.

Reguliariai judame ir mankštinamės

Imuninės ląstelės nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje. Mažai, nereguliariai judant šie procesai sulėtėja. Ląstelių cirkuliacija būtina stipriam imuniniam atsakui. Imunitetą veikia ir grūdinimasis, pagerinantis kraujotaką ir limfos tekėjimą.

Norint nuolat palaikyti gerą kraujotakos ir limfinės sistemos būklę, fizinis aktyvumas rekomenduojamas kiekvieną dieną. Nebūtina sunkiai treniruotis, užtenka pavedžioti šunį, padirbėti darže ar susitvarkyti namus.

Sportuoti patariama 2–3 kartus per savaitę. Pavasarį galima perkelti užsiėmimus į lauką, kad dar ir užsigrūdintumėte. Net jei planuojate vakare eiti į sporto salę, likusios dienos dalies neturėtumėte praleisti palinkę prie kompiuterio. Kartkartėmis padarykite pertraukėles: pasivaikščiokite, lengvai pasimankštinkite.

Išsimiegokime

Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per dieną. Miego trūkumas padidina imlumą infekcijoms. Mat miegas stiprina mūsų imuninę atmintį. Vieną kartą susidūrusi su tam tikrais virusais ar bakterijomis, kitą kartą jiems užpuolus imuninė sistema gali prisiminti šiuos nekviestus svečius ir greitai juos neutralizuoja. T. y. susiformuoja specifinis imunitetas šiems infekcijų sukėlėjams.Neišsimiegojus imuninei sistemai nepavyks greitai su jais susidoroti.

Svarbu ir miego kokybė. Negerai kiekvieną dieną eiti miegoti skirtingu laiku, keltis vidury nakties arba pakankamai neišsimiegoti visą savaitę, o savaitgalį kompensuoti miego trūkumą. Miegoti, kaip ir būti fiziškai aktyviems, svarbu reguliariai. Stenkitės gultis į lovą kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir ruoškitės miegui. Likus porai valandų iki miego, išjunkite išmaniuosius įrenginius, nevalgykite sunkaus, riebaus ir saldaus maisto, nesiprauskite po šaltu dušu. Tai padės pagerinti miego kokybę. Sutrikdyti miegą taip pat gali sportas ir aktyvus judėjimas vėlų vakarą.

Svarbu vaiko sveikatai

Augančio vaiko organizmas ypač jautriai reaguoja į klimato ir oro pokyčius. Peršalimo ligų profilaktika turi būti nuolatinė. Atėjus pavasariui reikalingas ne mažesnis dėmesys vaiko sveikatai negu žiemą, kad jis išvengtų peršalimo ir sumažėtų imlumas virusams.

Rūpindamiesi vaiko sveikata, daugiau dėmesio skirkite aprangai. Rankos ir kojos visada turi būti šiltos ir sausos. Net jei dieną lauke karšta, vos nusileidus saulei temperatūra greitai nukrenta. Todėl reikia pasirūpinti, kad atvėsus orui vaikas visada turėtų šiltesnį darbužį, taip pat kepurę ir šaliką. Vaikščiojimas gryname ore naudingas sveikatai bet kuriuo sezonu. Pavasario dienos dažnai gana vėjuotos ir lietingos, todėl pasirūpinkite nepralaidžiais vėjui ir neperšlampančiais vaikiškais drabužiais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Kokios svarbiausios maisto medžiagos būtinos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalorijų per parą.

Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose.

Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitamino turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.

Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žindymo metu?

Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įtakos psichinei vaiko sveikatai.

Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukštoje temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrėsti toksoplazmoze.

Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės daržovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos.

Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą?

Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pankolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai.

Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui?

Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims rekomenduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą.

2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai mamai 10 mkg.

Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg.

Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. nėščioDabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims

Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą?

Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gydytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergijas gimusiam kūdikiui.

Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkūnesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroelementų dozių negu lieknesnei.

Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepatariu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomenduojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose.

Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną.

Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg folio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svarbią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, reikia pradėti vartoti nedelsiant.

Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindančioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir subalansuota?

Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugoti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Augančiam vaikui būtinos medžiagos

Nuo vienerių iki 3 metų vaikui per parą rekomenduojama su maistu gauti 1200 kcal, 4–6 metų – 1500, o 7–10 m. – 1700 kcal.  Be to, kasdien vaiko racione turėtų būti pakankamai baltymų, angliavandenių ir riebalų.

Baltymai organizmo ląstelėse atlieka daug svarbių funkcijų, vertingi jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, turi baltymų ankštiniai augalai ir grūdai.

Riebalai yra energijos šaltinis, reikalingi termoreguliacijai, jie aprūpina organizmą riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K. Riebalų šaltiniai yra mėsa, žuvis, sviestas, augalinis aliejus, pienas ir jo produktai, avokadai. Energijos suteikiančių angliavandenių turi vaisiai, uogos, ankštiniai augalai, grūdai, miltiniai produktai. Taip pat – maisto produktai, į kuriuos įdėta daug cukraus gaminant. Tačiau saldumynai yra kaloringi ir juose mažai naudingų medžiagų. Daugiausia angliavandenių vaikas turi gauti iš grūdų ir miltinių produktų, t. y. įvairių košių, duonos, makaronų, taip pat – bulvių.

Vaikui neturi pritrūkti mineralinių medžiagų ir vitaminų. Kaulams ir dantims, taip pat kraujo krešėjimui reikalingas kalcis, kurio yra piene, jogurte, grietinėje, grietinėlėje, varškėje, varškės ir fermentiniame sūryje. Fosforas kartu su kalciu dalyvauja formuojant kaulinį audinį, jo reikia maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai. Fosforo šaltiniai: žuvis, mėsa, sūriai, sojų pupelės, grikių kruopos, avižos, kiaušiniai.

Normaliam skydliaukės funkcionavimui būtinas jodas, kurio galima gauti iš jūros žuvų, jūros kopūstų, fermentinių sūrių, žirnių. Vaiko augimui ir brendimui reikalingo cinko gausu žuvyje, jautienoje ir kiaulienoje.

Vitamino C turi bulvės, petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės, juodieji serbentai, brokoliai, kopūstai, saldžiosios paprikos. B grupės vitaminų –  mėsa, žuvis, varškė, sūriai, pienas, grūdai, ankštiniai augalai.  Vitamino A galima gauti iš kepenų, kiaušinių trynių, morkų,  grietinės. Vitamino D turi įvairi mėsa, kiaulių kepenys, žuvis, kiaušiniai, sviestas, sūriai, pienas. Vitamino E yra saulėgrąžose, rapsų aliejuje, kviečių grūduose, svieste, avokaduose, špinatuose.

Svarbu ne tik naudingi maisto produktai, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas.

Pagrindiniai mitybos principai

1. Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų. Kartą per dieną duokite jam košę.
2. Duokite vaikui įvairių maisto produktų, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
3. Pratinkite vaiką prie skirtingų skonių. Neragautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kartus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
4. Riebią mėsą verčiau keiskite į liesą, arba į žuvį ar paukštieną.
5. Pirmenybę teikite ne kepimui riebaluose, o virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
6. Pirkdami pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaitykite sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cukraus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
7. Nustatykite mitybos režimą. Valgymams skirkite tam tikras valandas ir kaskart stenkitės jų laikytis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darželyje ar mokykloje.
   8. Ugdykite maisto kultūrą: visi drauge gaminkite šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunkite televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema.
8. Mėgstamas maistas neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar paskatinimas.
9. Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
10. Norėdami palepinti vaiką saldumynais, rinkitės maisto produktus, turinčius mažai cukraus, bet neduokite jų kasdien, venkite saldžių gėrimų. Dažniausiai saldumynai turi daug cukraus (paprastųjų angliavandenių), energijos jie suteikia tik trumpam, be to yra riebūs, o sotumo jausmas trumpalaikis. Vietoj saldumynų geriau valgyti vaisius.

Svarbiausia – būkite pavyzdys savo vaikui. Valgykite naudingą bei subalansuotą maistą ir nepamirškite į savo šeimos meniu įtraukti pakankamo kiekio vaisių ir daržovių. Jūsų elgesį mėgdžios ir vaikas, taigi jūsų įpročiai suformuos ilgalaikius vaiko įgūdžius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Žinoma, vien maistas ir maisto papildai negali apsaugoti nuo COVID-19 ar išgydyti šią ligą, tačiau norint palaikyti imuninę sistemą, būtina sveika mityba. Be to, subalansuota mityba gali padėti sumažinti kitų sutrikimų: širdies ligų, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio; tikimybę, taip pat – ir nutukimo.

Sveika kūdikių mityba yra išskirtinis maitinimas krūtimi per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, be to, nuo šešių mėnesių iki dvejų ar daugiau metų palaipsniui šalia motinos pieno papildomai pradedami duoti maistingi ir saugūs produktai. Mažiems vaikams sveika ir subalansuota mityba yra būtina augimui ir vystymuisi. Suaugusiesiems toks maistas padeda išlaikyti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą.  Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia šiuos sveikos mitybos patarimus.

Valgykite įvairius maisto produktus, įskaitant vaisius ir daržoves

• Kasdien valgykite neskaldytų grūdų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai, ankštinių augalų, pavyzdžiui, lęšių ir pupelių, daug šviežių vaisių ir daržovių bei kokių nors gyvūninių produktų (tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pienas).
• Rinkitės mažiau perdirbtus grūdus: kukurūzus, soras, avižas, kviečius ir ruduosius arba laukinius ryžius. Juose gausu vertingų skaidulų, kurios suteikia ilgalaikį sotumą.
• Užkandžiams tinka šviežios daržovės, vaisiai ir nesūdyti riešutai.

Mažiau vartokite druskos

• Apribokite druskos kiekį iki 5 gramų per dieną (atitinka vieną arbatinį šaukštelį). Gamindami maistą nepersūdykite ir pabandykite naudoti mažiau sūrius padažus ir pagardus (pavyzdžiui, sojų arba iš sultinio pagamintą padažą).
• Jei valgote konservuotus ar džiovintus maisto produktus, stenkitės rinktis pagamintus iš daržovių, riešutų ar vaisių, nepridedant druskos ar cukraus.
• Nelaikykite ant stalo druskinės, o maistą pagardinkite šviežiomis arba džiovintomis žolelėmis ir prieskoniais.
• Atkreipkite dėmesį į perkamo maisto druskos kiekį ir rinkitės mažai natrio turinčius maisto produktus.

Saikingai vartokite riebalus ir rinkitės tinkamus

• Pasirinkite sveikus riebalus: ruošdami maistą, teikite pirmenybę alyvuogių, sojų, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejui, o ne lydytam ar paprastam sviestui ir taukams.
• Teikite pirmenybę baltai mėsai, pavyzdžiui, paukštienai, nes joje riebalų kiekis yra mažesnis nei raudonoje mėsoje, žuviai. Nupjaukite riebalų sluoksnį nuo mėsos ir stenkitės nevartoti mėsos pusgaminių.
• Pienas ir pieno produktai taip pat neturi būti riebūs.
• Venkite keptų ir perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų.
• Maistą verčiau virkite arba gaminkite garuose, o ne kepkite.

Mažiau cukraus

• Apribokite saldumynų ir saldžių gėrimų kiekius, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų, vaisių sulčių, iš sulčių arba skystų bei miltelių pavidalo koncentratų pagamintų gėrimų, arbatos ir kavos. Verčiau atsisakykite vandens su skonio priedais, pieno gėrimų su tokiais priedais, energetinių gėrimų.
• Vietoj saldumynų, tokių kaip sausainiai, pyragai ir šokoladas, rinkitės šviežius vaisius. Jei negalite atsisakyti desertų, derėtų pasirinkti tuos, kuriuose yra nedidelis cukraus kiekis, ir valgyti jų nedaug.
• Nevalgydinkite vaiko saldžiu maistu. Druskos ir cukraus nedera dėti į papildomą maistą vaikams iki dvejų metų. Vyresnių nei dvejų metų vaikų druskos ir cukraus vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.

Nepamirškite apie vandenį: gerkite užtektinai skysčių

Beveik kiekvienai organizmo funkcijai būtini skysčiai. Vandentiekio vanduo, jeigu jis švarus ir prieinamas, yra saugiausias ir nebrangiausias gėrimas. Pakeiskite saldintus gėrimus geriamuoju vandeniu, ir galėsite lengvai apriboti suvartojamo cukraus kiekį bei dienos kalorijas.

Maisto produktų saugumas COVID-19 pandemijos metu

Šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 būtų užsikrėsta kontaktuojant su maistu ar maisto pakuotėmis. Koronavirusai nesugeba ilgai išgyventi ant maisto pakuočių, tam jiems reikia gyvūno ar žmogaus organizmo. Manoma, kad COVID-19 paprastai perduodamas nuo vieno žmogaus kitam. Todėl maisto pakuočių dezinfekuoti nereikia, tačiau prieš pasiimdami supakuotą gaminį, taip pat po to, turite kruopščiai nusiplauti rankas.

Vaisius ir daržoves reikia plauti kaip įprasta. Iš pradžių nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu. Tada kruopščiai nuplaukite daržoves ar vaisius švariu vandeniu, ypač jei valgote juos žalius.

Taip pat kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių COVID-19 infekcijos galimybę per maistą. COVID-19 virusai žūva beveik tokioje pačioje temperatūroje kaip ir kiti žinomi virusai bei bakterijos, esančios maiste. Maisto produktai, tokie kaip mėsa bei kiaušiniai, visada turi būti tinkamai pagaminti ne žemesnėje kaip 70 °C temperatūroje.

Nepaisant to, egzistuoja kitos per maistą plintančios infekcijos, todėl gaminant maistą nereikėtų pamiršti ir higienos taisyklių. Tvarkant žalius gyvūninius produktus reikia būti ypač atsargiems, kad išvengtumėte kryžminio maisto užteršimo.

Laikykitės penkių pagrindinių PSO rekomenduojamų maisto saugos principų:

1. palaikykite švarą;
2. atskirkite žalią maistą nuo termiškai apdoroto;
3. kruopščiai termiškai apdorokite maistą;
4. laikykite maistą saugioje temperatūroje;
5. rinkitės saugų vandenį ir sveiką maistą.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją

Norėdamos sulieknėti griebiatės dietų – badaujate, valgote mažiau, apsiribojate tik vienos rūšies ar liesais produktais, tačiau rezultatai menki ir trumpalaikiai. Kodėl? Atsakymas paprastas – prievarta svoris nekrenta. Todėl nesikankinkite  – verčiau pereikite prie sveikesnės gyvensenos ir mitybos. Tai padaryti padės 7 sveikatai ir figūrai palankūs įpročiai.

1. Kokybiškas miegas, padedantis subalansuoti mitybą

Miegokite 7–8 val., taigi gulkitės ne vėliau kaip 22, o ryte kelkitės ne vėliau kaip 6 val. Tokio režimo laikykitės ir savaitgaliais, ir darbo dienomis. Gerai išsimiegojusios esame emociškai stabilesnės, todėl nebetraukia greiti angliavandeniai (saldainiai, sausainiai ir pan.), nepersivalgome. Kai pusryčius, pietus, vakarienę ir užkandžius valgome panašiu laiku, padedame virškinimui.

2. Nuotaiką ir virškinimą gerinantis fizinis aktyvumas

Nebūtina lankyti sporto klubų, galime rinktis greitąjį ėjimą, mankštą ir pan. Paprasti fiziniai pratimai greitai tampa įpročiu. Kasdien nueiti bent 10 000 žingsnių ir mankštintis bent 10–15 min. patariama kiekvienam žmogui.

3. Maisto pirkimo planavimas ir režimas

Dažniausiai valgome tik tada, kai turime laiko, o peralkusios greičiau persivalgome. Iš anksto numatydamos pirkinius, neprisikrauname nereikalingų maisto produktų. Užtenka apsipirkti 1–2 kartus per savaitę. Valgydamos vienodu laiku išvengiame menkaverčio maisto ar persivalgymo.

4. Valgymas draugijoje malonesnis ir sveikesnis

Valgydami kartu su kitais bendraujame, patiriame gerų emocijų, todėl turime daugiau laiko gerai sukramtyti maistą ir pagerėja virškinimas. Galime valgyti labai sveikus produktus, bet jei jų organizmas neįsisavins, naudos nebus, todėl valgykite mažais gabaliukais, kiekvieną kąsnį sukramtykite bent po 5–10 kartų. Patraukliai serviruokite stalą, maloniai bendraukite, valgydami apsieikite be televizoriaus ir telefono.

5. Vartokite virškinimą gerinančius produktus, kurie suteikia naudingų medžiagų

Į mitybos racioną būtina įtraukti omega-3 riebalų rūgštis, kurios padeda atsikratyti uždegimų. Omega-3 turi, pavyzdžiui, riebi žuvis, alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai.
Visiems reikalingo vitamino D su maistu gauname ne daugiau kaip 20–30 proc., todėl patariama išsitirti jo kiekį. Daugeliui vitamino D prireikia vartoti papildomai.

Virškinimo sistemai padeda šviežiai maltos islandinių šalavijų, sezamų, linų sėmenų sėklos, kurios suteikia vertingų medžiagų. Geriausia jas laikyti šaldytuve, kad nesioksiduotų riebalų rūgštys.

Būtini kiekvienoje virtuvėje prieskoniai – ciberžolė ir cinamonas. Ciberžolė naudinga kepenims, ji tinka daugeliui patiekalų. Prieš gardindami patiekalus, pakepkite aliejuje su svogūnais, morkomis, nes termiškai apdorojant ciberžolės poveikis didėja. Cinamonas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina saldumynų poreikį.

Citrina, žalioji citrina, ekologiškas obuolių sidro actas – virškinimo sistemai palankūs maisto produktai, puikus derinys su daug baltymų turinčia mėsa ir žuvimi. Naudingi maisto produktai: kokybiškas nerafinuotas aliejus, liesa ir riebi žuvis, liesa mėsa, įvairios daržovės ir vaisiai, ypač kiviai, ananasai, obuoliai.

6. Iškrovos diena – padės sumažinti porcijas ir susigrąžinti natūralų skonį

Vieną dieną per savaitę sveikas žmogus gali atsisakyti kavos, gerti vandenį ir nesaldintą arbatą, valgyti daržoves, šiek tiek vaisių, taip pat – kruopas be druskos, cukraus ir kitų priedų. Kiekviena esame individuali ir pajausime, kokio maisto reikia, galbūt tą dieną ir visiškai nenorėsite valgyti. Iškrovos diena padės susigrąžinti natūralaus skonio pojūčius. Bet kuriuo atveju, kasdien rekomenduojama 12 val. valgymo pertrauka, o iškrovos dieną ji gali trukti ir 16 val.

7. Suteikime sau tai, kas geriausia

Koks maistas mums tinka, parodo pats organizmas. Stebėkite, kaip jaučiatės suvalgiusios vienokio ar kitokio maisto. Jei išbėrė veidą, patino paakiai, prisiminkite, ką valgėte ar gėrėte, ir kitą kartą atsisakykite tokio maisto. Ar tikrai geriau jaučiatės suvalgiusios bulvių traškučių, torto, vietoj lašišos su daržovėmis? Tiesiog palyginkite savijautą.

Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip sudaryti vaiko meniu. Pagrindinė taisyklė – šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas 3,5 val., tada vaikas bus energingas ir neprašys menkaverčių gardumynų. Patiekalams atrinkite naudingus produktus, kad užtektų energijos iki kito valgymo. Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę sotūs pastumia lėkštę tolyn. Šito galime iš jų pasimokyti.

Pusryčiai (8–9 val.)

Grikių kruopų košė; trinta varškė su braškėmis; vaisiai, uogos ar daržovės; nesaldinta juodoji arbata.

Puikus kiekvieno ryto patiekalas – košė, o itin naudingos kruopos – grikiai. Retkarčiais juos galima valgyti net vietoj mėsos, nes šiose kruopose yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, didelis B grupės vitaminų kiekis. Taip pat – daug folio rūgšties, cinko, mangano, vario. Jau išvirtą košę pagardinkite sviestu, nerafinuotu aliejumi.

Saldų skonį mėgstančiam vaikui į košę įmaišykite šviežių, šaldytų, džiovintų uogų be cukraus, įtarkuokite obuolio, morkos, cukinijos. Galite apibarstyti maltomis sėklomis, riešutais, sėlenomis. Pavasarį naudingos šaldytos daržovės, uogos ir vaisiai.

Pietūs (13 val.)

Šviežių kopūstų sriuba, pagardinta nesaldintu jogurtu ir riekė visagrūdės ruginės duonos; sorų kruopų troškinys su vištiena, o garnyrui – švieži ar rauginti agurkai su virtų burokėlių ir pupelių salotomis; vanduo.

Pietums tinka šviežiai pagaminta mėsa, žuvis ir kiti sveiki maisto produktai. Rinkitės liesesnę mėsą arba liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Gamindamos per daug nesūdykite, nepervirkite ir neperkepkite. Taip išliks daugiau vertingų maisto medžiagų ir nesusidarys kancerogenų.

Pietums naudingi baltymų turintys patiekalai su daržovių garnyru, visų grūdo dalių gaminiais.

Vandenį vaikai gali gerti ir valgio metu. Moksliškai neįrodyta, kad vanduo sveikam vaikui gali sutrikdyti virškinimą. Tinkamiausias kambario temperatūros nevirintas vanduo iš čiaupo.

Vakarienė (18–19 val.)

Visagrūdžiai makaronai su daržovių padažu ir kietuoju sūriu; traškios morkytės; nesaldinta arbata ir kepti orkaitėje vaisiai.

Makaronus, rinkitės visų grūdo dalių kietųjų kviečių ar speltų, kukurūzų. Bet kasdien makaronais vaiko nemaitinkite, keiskite juos į grikius, soras ar perlines kruopas su keptomis morkomis ir svogūnais. Taip pat tinka lęšiai, žirniai, pupos ir pupelės.

Kepti obuoliai, bananai, kriaušės ne tik sušildys vėsią dieną, bet ir geriau virškinami, ypač  naudingi, jeigu pučia pilvą ar kamuoja kiti virškinimo sutrikimai.

Priešpiečiai (11 val.), pavakariai (15 val.), naktipiečiai (20 val.)

Užkandžius vaikams patariama valgyti du kartus per dieną – priešpiečiams ir pavakariams, gali būti ir trečias kartas – naktipiečiai, bet dažnai užkandžiauti nedera. Duokite vaisių, daržovių, riešutų ir iš visų grūdo dalių miltų ir kruopų pagamintų sveikuoliškų patiekalų.

Sorų kruopų ir vištienos filė troškinys

Jums reikės:

• ½ vištienos krūtinėlės filė (apie 400 – 450 g),
• 200 g sorų kruopų,
• 2 vidutinio dydžio morkų,
• 1 vidutinio dydžio svogūno,
• 1 stiklinės šaldytų žirnelių,
• 2 lauro lapų,
• 4 –6 kvapniųjų pipirų,
• 4–6 petražolių šakelių,
• žiupsnelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų,
• aliejaus (tinkamo kepimui).
• Gaminimas

Vištienos filė supjaustykite 1–2 cm gabalėliais, morkas ir svogūną – mažais kubeliais. Sorų kruopas suberkite į sietelį ir gerai praplaukite tekančiu vandeniu. Morkas ir svogūną sudėkite į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kepkite vidutiniame karštyje apie 8 minutes. Tada sudėkite vištienos gabaliukus, pasūdykite, apibarstykite maltais pipirais ir pakepinkite dar kelias minutes. Po to įberkite sorų kruopas, įpilkite 4 stiklines karšto vandens ir gerai išmaišykite. Pagardinkite lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, petražolėmis, puodą uždenkite ir troškinkite silpnoje kaitroje apie 10 – 13 minučių. Kai išverda kruopos, troškinys pagamintas. Tada iš puodo išgriebkite petražolių šakeles ir lauro lapus, suberkite žirnelius, gerai išmaišykite ir palaukite10 minučių. Po to, jei reikia, įberkite druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.

 Parengė sveikatai palankaus maisto technologė mitybos specialistė ir Raminta Bogušienė

SVEIKATAI PALANKUS VALGIARAŠTIS

Mažų vaikų virškinimo sistema silpnesnė, nes menkesnis fermentų kiekis. Todėl itin riebus maistas, kuris suteikia daug energijos ir gerai sušildo organizmą, vaikui netinka. Be to, per didelis riebalų kiekis tukina. Kaipgi maitinti mažylį žiemą, kad jis būtų stiprus ir galėtų apsiginti nuo ligų?

Pagrindinės mitybos taisyklės

Kaip ir kitais sezonais, mažo vaiko mitybos racione turi užtekti visų medžiagų, būtinų jo augimui bei vystymuisi. Svarbi raumenų, audinių bei ląstelių statybinė medžiaga – baltymai, kurių vaikas gaus valgydamas mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, pieno produktus. Gyvūniniuose baltymuose yra mažylio augimui būtinų amino rūgščių rinkinys. Net jeigu tėvai vegetarai, vaikui reikia padaryti išimtį –  jis turi gauti gyvūninių baltymų. Tai ypač aktualu žiemą, kai energijos poreikis didesnis.

Kartu su baltymais angliavandeniai sudaro pačius svarbiausius junginius, reikalingus normaliam visų organizmo sistemų funkcionavimui. Bet svarbu rinktis tinkamus angliavandenius. Žiemą vaikui dar rečiau leiskite smaguriauti saldainiais, baltų miltų kepiniais, nes juose tėra paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas greitai pasisavina, o jų perteklius virsta atsargai kaupiamais riebalais. Energijos tokie angliavandeniai suteikia tik trumpam, todėl vaikas greitai vėl pajus jos stoką ir panašių produktų poreikį. Per didelis saldumynų kiekis gali ne tik nutukinti, bet ir pakenkti endokrininei sistemai, padidina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoja imuninę sistemą.

Naudingas ir būtinas energijos šaltinis – sudėtiniai angliavandeniai. Tai įvairių kruopų košės, visų grūdo dalių miltų produktai, kurių žiemą vaikui siūlykite dažniau.

Riebalai pasisavinami lėtai ir išskiria daug energijos, jie neabejotinai reikalingi, tik per daug riebus maistas apsunkina virškinimą. Todėl mažyliams ir žiemą negaminkite patiekalų iš riebios mėsos, neduokite riebių pieno produktų.

Žiemos vitaminai

Angliavandenių ir riebalų apykaitai yra svarbus vitaminas B7 (vitaminas H – biotinas) – tai tirpus vandenyje B grupės vitaminas. Jo yra augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose, o daugiausia biotino  jautienoje, inkstuose, piene, kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose.

Visuotinių ligų periodu itin didelės įtakos turi stiprus imunitetas, todėl svarbūs visi veiksniai, padedantys organizmui atsilaikyti prieš virusus. Dažniau išvengia ligų užsigrūdinęs vaikas, maitinamas nemažai vitaminų turinčiais produktais. Pavyzdžiui, valgydamas  citrusinius vaisius, kriaušes, kivius, kai kurias uogas, mažylis gaus vitamino C. Geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose gausu karotenoidų, kurie organizme virsta imuninei sistemai svarbiu antioksidantu – vitaminu A. Šio mikroelemento suteiks morkos, moliūgai, geltonosios ir oranžinės paprikos.

Kitas svarbus antioksidantas – vitaminas E, daugiausia  jo turi grikių kruopos, žirniai, pupelės, špinatai, kukurūzai, riešutai, pieno produktai, mėsa, kiaušinio trynys, nerafinuotas aliejus. Gerai mamoms žinomas vitaminas D svarbus ne tik vaiko kaulams, bet ir imunitetui.

Imunitetą stiprinančių vitaminų turi juodieji serbentai, spanguolės, avietės, šaltalankiai. Žiemą vaikas turėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Įvairių mažyliui būtinų mikroelementų yra mėsoje, žuvies, pieno produktuose, kiaušiniuose bei kruopose.

Švieži ar šaldyti maisto produktai?

Šaldytos uogos ir kai kurios daržovės žiemą nukonkuruoja šviežias, nes sezono metu užšaldytuose maisto produktuose išlieka daugiau vitaminų. Importuojamos daržovės ir uogos netenka dalies mikroelementų jas vežant, o Lietuvoje užaugintos – laikant. Vasarą ir ankstyvą rudenį užšaldytos  uogos ir daržovės – natūralus vitaminų šaltinis.  Ne mažiau vertingi ir parduotuvėje įsigyti šaldyti maisto produktai, paruošti naudojant šiuolaikines technologijas.

Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse yra geram virškinimui naudingos ląstelienos. Kai kurios daržovės išlaikomos visą žiemą, tokios yra morkos, kopūstai, burokai, ropės. Citrusiniuose vaisiuose išlieka didelis vitamino C kiekis, todėl žiemą labai pageidaujami apelsinai, mandarinai, greipfrutai, citrinos.

Šiltas maistas

Žiemos šaltis sulėtina medžiagų apykaitos procesus, nes organizmas priverstas taupyti energiją, kad jos užtektų šilumai pasigaminti. Todėl vaikui dažniau duokite šilto maisto. Ryte mažylį sušildys košė, virkite ją iš sudėtinių angliavandenių turinčių kruopų. Tinka omletas su troškintomis daržovėmis, įvairūs apkepai. Šiltą mėsos ir morkų su burokėliais patiekalą galite paįvairinti šviežių salotų lapais, kitomis šviežiomis daržovėmis. Tokios mėsos rūšys kaip jautiena, veršiena, kiauliena, aviena lengviau virškinamos tuomet, kai valgomos šiltos. Organizmo šilumą palaikys šilta sriuba.

Priešpiečiams tiks šiltas varškės apkepas, kurį galite pagardinti vaisiais, daržovių troškinys.

Vietoj šaltų gėrimų duokite vaikui šilto kompoto, iš uogų virtų gėrimų. Vakarienei patroškinkite daržovių su mėsa, išvirkite vištienos, pagaminkite bulvių košę.

Vitaminų ir mineralų maisto papildai

Nuomonė, kad daržovėse ir vaisiuose užtenka visų vaikui būtinų vitaminų bei mineralų, klaidinga. Žiema – sunkus periodas organizmui dar ir todėl, kad mikroelementų daržovėse ir vaisiuose gerokai mažiau negu rudenį, ir jų neužtenka organizmo poreikiams. Maistas, žinoma, išlieka svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis, bet prarastas mikroelementų atsargas maisto produktuose dažniausiai būtina papildyti iš mikroelementų preparatų.

Vaistinėse galite įsigyti vitaminų ir mineralų maisto papildų, pritaikytų skirtingo amžiaus vaikams. Ikimokyklinio amžiaus mažyliams ir pradinukams intensyvaus augimo periodu ypatingai svarbūs riebaluose tirpstantys vitaminai A, D ,E, taip pat – B grupės, vitaminai C ir PP (niacinas). Mažam vaikui patogu sugirdyti skysto pavidalo vitaminų maisto papildą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vaikiški produktai nėra išskirtiniai

Anot R. Bogušienės, prekybos centruose besipuikuojantiems vaikiškiems maisto produktams išskirtiniai reikalavimai netaikomi. Į juos galima dėti neribojamą kiekį cukraus, druskos, riebalų, net iš dalies hidrintų, neuždrausti ir dažikliai, saldikliai, skonio ir kvapo stiprikliai, traukiantys grožiu ir skatinantys pirkti. Jie gali būti perdirbti iki menkaverčių maisto produktų, kuriuose mažai vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Tereikia laikytis bendrų maisto saugos ir kokybės reikalavimų, o vaikams nuo 3 metų perkami maisto produktai visiškai nesiskiria nuo suaugusiųjų. Tiesa, kai kurie gamintojai atsižvelgia į vaikų mitybos reikalavimus, bet jų nėra daug. Svarbiausia tėveliams skaityti etiketėse nurodytą informaciją ir žinoti, kokios sudedamosios dalys  nepageidautinos. 

Kaip išsirinkti?

„Pirmiausia, rinkitės grynus maisto produktus: vaisius, daržoves, uogas, grūdines kultūras, nesaldintus pieno gaminius, šviežią žuvį, mėsą, o pirkdami perdirbtus skaitykite etiketes: sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją. Išsirinkite produktą, kuriame sudedamųjų dalių mažiausia, kuo mažiau druskos (100 g – iki 1 g), cukraus (100 g – iki 10 g), atmeskite produktus  su hidrintais ar iš dalies hidrintais riebalais. Vaikų maiste neturi būti dažiklių, konservantų, saldiklių, skonio ir kvapo stipriklių“, – pataria mitybos specialistė R. Bogušienė.

Skaniausi ir sveikiausi – namuose ruošti patiekalai. Visada žinote, iš ko ir kokiomis sąlygomis gaminote. Pavyzdžiui, nerandate pirkti avižinių dribsnių sausainių, iškepkite vaikams patys, užtruksite tik 5 minutes.

Sveiki avižiniai sausainiai

Jums reikės:

• 200 g avižinių dribsnių,
• 200 g smulkiai tarkuotų morkų,
• 2 bananų,
• 2 kiaušinių,
• 20 g nerafinuoto cukraus,
• cinamono / ciberžolės.

Sausus ingredientus sumaišykite su morkomis, o bananus ir kiaušinius išplakite. Tada viską išmaišykite ir dėkite šaukštu ant kepimo popieriaus, kepkite 170 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių, kol lengvai apskrus.

Pagal mitybos specialistės Ramintos Bogušienės informaciją

Dėl ko neramu darželinuko ir mokinuko tėvams?
„Nežinau, kur kreiptis, kad mokykloje pradinukams nebepardavinėtų saldintų gėrimų, sulčių bei limonadų, o vietoje sočių pietų nebesiūlytų, pavyzdžiui, picos. Sūnus mokyklos valgykloje neranda šviežiai išvirtos arbatos arba kompoto. Čia vaikams tesiūlo šaltą arbatą ar sultis iš pakelių“, – susirūpinusi pradinuko mama.
„Ar įsivaizduojate lopšelinuko pusryčius? Maniškio lopšelyje vienas variantų – virtas kiaušinis, marinuoti žirneliai ir majonezas. Šiemet mano trimečiui nustatė atopinį dermatitą ir alergiją beveik visiems grūdams, todėl atidžiai peržiūrėjau darželio meniu. O čia mano vaikas priverstas valgyti, pavyzdžiui, burokėlių, ir sūrio salotas su majonezu. Be to, abejotina, ar burokėliai iš viso dera su fermentiniu sūriu ir majonezu? Mėsos kukuliai čia patiekiami su padažu, pagamintu iš kvietinių miltų ir grietinės. Košės dar užkandamos balto batono rieke, o prie sriubų taip pat derinama duona arba batonas. Kas sudarinėja tokius meniu?”, – nerimauja darželinuko mama.

Ką mano mitybos specialistė?

Maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, kai kuriose ugdymo įstaigose nesilaikoma sveikatos specialistų rekomendacijų ir mityba čia nėra palanki vaikų sveikatai.
Klasėse ir valgyklose sveikos mitybos piramidė puikuojasi tik kaip puošmena, o vaikams siūlomos picos, bandelės, saldūs gėrimai. Anot specialistės, valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi dauguma Lietuvos švietimo įstaigų, vyrauja rafinuotų kvietinių miltų, bulvių ir mėsos patiekalai. Užkandžiams daugiausiai siūlomi menkaverčiai maisto produktai. Žinoma, vaikams skanu ir jie noriai valgo tokį maistą. Virėjams irgi gerai – nereikia per daug stengtis.

Kalbame apie tai, kad vaikams reikia įvairaus maisto, bet maitiname kvietiniais rafinuotais gaminiais. O jei iš anksto vaikas gavo menkaverčių angliavandenių dozę – batono riekę, rafinuotų kvietinių ar ruginių miltų duonos, šviežių daržovių prie košės ar sriubos galime net nesiūlyti – vis tiek nevalgys.

Turėtume elgtis atvirkščiai, kad vaikas nežiūrėtų į prastus gardumynus, neiškeistų karšto šviežiai ruošto patiekalo į menkavertį užkandį – sausainius, bandeles, saldainius, kad mokinukas nelakstytų į artimiausios kebabinės, hamburgerinės kioskelį.

Ar žinote, iš ko gaminamas majonezas? R. Bogušienė vardina sudėtines šio pagardo dalis: rafinuotas aliejus, rafinuotas cukrus, rafinuota druska, kiaušinių milteliai, modifikuotas krakmolas, maisto priedai ir vanduo. Tai yra menkavertis perdirbtas maisto produktas, kuris tesuteikia tuščių kalorijų. Jis užgožia natūralių maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių skonį. Padažai gaminami ne tik iš sviesto ir grietinės, dar į juos dedama rafinuotų kvietinių miltų, taip pat druskos arba cukraus, kotletuose dalis mėsos dažnai pakeičiama batonu. Deja, bandelės ir batonai – kasdienė mūsų vaikų mitybos dalis. Tad ar verta stebėtis, kad tiek daug alergiškų vaikų.

„Vaikų ugdymo įstaigų meniu sąraše vis dar užsilikę batonai, riebūs padažai rodo, kad dirbama pagal senas rekomenduojamas normas, kurios galiojo 16 metų, o naujosios oficialiai bus privalomos tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Gaila, kad batonų eros pabaigos dar reikės palaukti. Džiugu, kad šiuo metu keičiančios valgiaraščius ugdymo įstaigos juos jau derina pagal naujas normas“, – sako R. Bogušienė.

Menkaverčiai gardumynai iš tėvelių rankų
Menkaverčių užkandžių savo vaikui pasiūlo ir patys tėveliai. Priešpiečiams jie mokinukui prikrauna sausainių, bandelių, saldžių sūrelių. Kai kurie iš jų teigia, kad šie skanėstai skatina vaikus dalintis. Tik ar verta mokyti vaikus dalintis menkaverčiais „gardumynais”, kurie ne tik nenaudingi, bet ir žalingi.

Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako nesuprantanti tėvų noro vaikams įdėti maisto į darželį, nes mažieji ten kelis kartus maitinami, o prisivalgęs saldžių užkandžių vaikas nebenori vertingo maisto. Vis tik bijantiems, kad vaikas nebus sotus, specialistė pataria darželinukui įdėti morkų ar obuolių. „Jei prieš pagrindinį valgymą vaikai gauna sausainių, natūralu, kad jie atsisako daržovių. Nesakau, kad vaikai neturi paragauti saldumynų. Nieko bloga nenutiks, jeigu jais smaližiaus tik retkarčiais“, – sako mitybos specialistė.
R. Bogušienė ragina tėvelius ugdyti sveikos mitybos įgūdžius ir vaiko pasirinkimą skatinti savo pavyzdžiu. Jei prastus skanumynus bruksime patys, nesitikėkime, kad vaikas valgys žirnį iš sodo arba jam patiks brokolis.
Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją