Mamos yra mūsų gyvenimo šviesa ir stiprybė. Jos mus augina, auklėja, rūpinasi ir besąlygiškai myli. Dažnai norime parodyti savo meilę ir dėkingumą, tačiau ne visada žinome, kaip galime tai padaryti.

Meilės išraiška mamai gali tapti įvairūs gestai ir veiksmai, tačiau svarbiausia yra nuoširdumas. Maži, bet reikšmingi, jūsų mamai patiksiantys veiksmai gali sukelti didelį džiaugsmą ir parodyti jai, kaip ją mylite. Net ir gyvenant toli nuo mamos, yra daugybė būdų, kaip išreikšti savo meilę. Svarbiausia yra nepersistengti ir daryti tai, kas tikrai nuoširdu ir prasminga.

1. Parašykite mamai laišką

Vienas iš jautriausių būdų pasakyti mamai, kad ją mylite, yra parašyti laišką. Ranka parašytas laiškas yra labai asmeniškas gestas, kuris leidžia raštu išreikšti tai, ką gali būti sunku pasakyti žodžiu. Jame galite išsakyti savo jausmus, prisiminimus ir padėką už viską, ką ji padarė.

Laiškas ypač tinka tais atvejais, jei gyvenate toli ir negalite dažnai susitikti. Parašydami laišką, galite atvirai kalbėti apie tai, ką jaučiate ir kokie prisiminimai ar mamos poelgiai jums yra brangiausi. Tokia asmeniška žinutė bus branginama ir leis mamai jaustis vertinamai bei mylimai.

2. Padovanokite laiką sau

Mamos dažnai praleidžia daug laiko besirūpindamos kitais ir pamiršta skirti laiko sau. Padėkite jai atsipalaiduoti, suteikdami galimybę pabūti vienai. Galite padovanoti jai SPA kuponą, užsisakyti masažą arba tiesiog pasiūlyti pasirūpinti namais ir vakariene, kad ji galėtų atsipalaiduoti ir, pavyzdžiui, ilgiau pagulėti vonioje.

Tai ypač tinka, jei mama niekada neskiria laiko atostogoms ar savęs lepinimui. Galite perimti jos kurį nors kasdienį rūpestį, kad ji bent šiek tiek atsikvėptų. Puikia dovana gali tapti ir poilsinė kelionė, tačiau stokojant laiko ar mamai nenorint keliauti vienai, galite ją nudžiuginti malonia staigmena. Taip pat, galite padovanoti dėmesį sau simbolizuojančią dovaną – kvepalai moterims taps puikia dovana, kuri leis jaustis ypatingai.

3. Suplanuokite kokybišką laiką kartu

Laikas – brangus resursas, kurio kiekvienas vis dažniau stokojame, o per skubėjimą ir negalime skirti jo pakankamai. Vienas iš būdų parodyti savo dėmesį ir meilę mamai yra kokybiškas laiko praleidimas kartu su ja, suplanavus jai patiksiančią veiklą. Tai gali būti pasivaikščiojimas parke, apsilankymas mėgstamame restorane, bendra kelionė į SPA, baseiną, ar tiesiog vakaras namuose kepant pyragą ir žiūrint filmus.

Laikas, praleistas kartu, yra neįkainojamas ir padeda stiprinti ryšį. Suplanuokite ką nors ypatingo, kas leis jums abiem atsipalaiduoti ir mėgautis vienas kito draugija. Galite apsilankyti ten, kur mama svajojo, bet niekada nebuvo, surengti pikniką ar net kartu išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, rezervuokite vietą maisto gaminimo pamokoje. Svarbiausia, kad veikla būtų maloni ir atitiktų jūsų mamos pomėgius, suteiktų jai naujų įspūdžių ir atliktumėte veiklą kartu, taip stiprindami tarpusavio ryšį ir suteikdami laimę.

4. Atvirai išsakykite jausmus

Nors laiškai, dovanos ir gražūs gestai yra malonūs, vis dėlto, atvirai pasakyti žodžiai palies kiekvienos mamos širdį. Pasakykite mamai, kad ją mylite, vertinate ir esate dėkingi už viską, ką ji padarė dėl jūsų, jeigu turite tam priežastį – atsiprašykite. Tai gali būti paprasti žodžiai, tačiau jie palies iki širdies gelmių.

Galbūt ji nežino, kaip labai ją vertinate, galvoja, kad nebuvo pakankamai gera mama, kol jūs augote, todėl atviras pokalbis gali būti puikus būdas išsklaidyti jos abejones ir padėkoti už viską. Nepamirškite dažniau sakyti „ačiū“ ir „myliu tave“. Šie žodžiai gali atrodyti paprasti, bet jie turi didelę reikšmę.

5. Atlikite malonius gestus

Nustebinkite mamą mažais, maloniais gestais. Kartais, net jei gyvenate toli, galite parodyti savo meilę nusiųsdami gėlių, užsakydami jos mėgstamo deserto pristatymą ar el. paštu nusiųsdami bilietus į kiną ar spektaklį. Tokios smulkmenos parodo, kad galvojate apie ją, rūpinatės ir esate dėmesingi.

Kai svečiuojatės, galite padėti sutvarkyti namus ar pagaminti vakarienę, pasirūpinti jos augalais ar atlikti kitus smulkius darbus. Šie smulkūs, bet nuoširdūs gestai rodo, kad pastebite jos darbą, rūpinatės jos poilsiu ir gerove.

Meilės rodymas mamai neturi būti sudėtingas ar brangus. Svarbiausia yra nuoširdumas ir dėmesys. Maži gestai, šiltas žodis ar tiesiog praleistas laikas kartu gali padaryti stebuklus. Mamai svarbiausia žinoti, kad ji yra mylima ir vertinama, o jūsų veiksmai ir žodžiai padės jai tai suprasti.

Užsak. Nr. 693

Motinystė – tai nesibaigiantis rūpesčių, darbų ir įsipareigojimų sūkurys, kuriame lengva pamiršti vieną svarbų elementą – rūpinimąsi savimi. 

Dažnai mintis, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savimi, o tik tada vaikais, mamai gali atrodyti nelogiška ir nepriimtina. Be to, visuomenėje taip pat dar labai paplitęs įsitikinimas, kad mamos vaidmuo yra be išlygų rūpintis kitais, tad daugelis apleidžia savo pačių gerovę. 

Vis dėlto, pirmenybę teikti sau yra ne tik naudinga, bet ir būtina. Tad šiandien kalbame apie tai, kodėl mamos pirmiausia turėtų pasirūpinti savimi ir nuo ko reikėtų pradėti.

Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškas

Prieš kiekvieną skrydį jo palydovai primena, kad pirmiausia deguonies kaukę reikia užsidėti sau, o tik tada padėti kitiems. Tas pats principas gali būti pritaikytas ir motinystėje. 

Jei mama yra fiziškai, emociškai ar psichiškai išsekusi, jos gebėjimas rūpintis vaikais sumažėja. Taigi, šiuo atžvilgiu rūpinimasis savimi yra ne savanaudiškas, bet strateginis požiūris, padėsiantis geriau pasirūpinti savo šeima. 

Tą patį pasakys ir kiekvienas psichologas, sveikos gyvensenos ekspertas, ar gydytojas, įskaitant ir Drops Clinic specialistus, besirūpinančius visos šeimos – taigi ir mamos – sveikata. 

Rūpinimosi savimi poveikis kitiems

Kai mama rūpinasi savimi, tai naudos duoda ne tik jai pačiai, bet ir kitiems šeimos nariams. Savo elgesiu ji rodo teigiamą pavyzdį vaikams ir pabrėžia savigarbos ir rūpinimosi savimi svarbą. 

Svarbu atminti, kad vaikai mokosi stebėdami, tad matydami, kad mama vertina savo sveikatą ir laimę, jie bus linkę mėgdžioti tokį elgesį. Taigi, kaip visada, pavyzdį rodykite darbais, o ne tik žodžiais. 

Nuo ko pradėti?

Pradėti rūpintis savimi gali būti sudėtinga bet kam, bet ypač užimtoms mamoms. 

Štai keletas patarimų, kokius žingsnius žengti, kad tai palengva taptų įpročiu.

Fizinė sveikata. Pradėkite nuo esminių dalykų: mitybos, fizinio aktyvumo ir miego. Rinkitės subalansuotą maistą, reguliariai užsiimkite sportu ir pakankamai ilsėkitės. Visa tai yra geros savijautos pagrindas.

Psichinė sveikata. Svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine, ir emocine sveikata. Sąmoningumo praktika, meditacija ar netgi konsultacijos su terapeutu gali labai teigiamai paveikti visą gyvenimą. 

Socialiniai ryšiai. Palaikykite ir puoselėkite su mamos vaidmeniu nesusijusius santykius. Laiko leidimas su draugais, sportavimas klube, ar dalyvavimas bendruomenės veikloje gali suteikti itin reikalingo atokvėpio ir perspektyvos.

Pomėgiai ir hobiai. Prisiminkite savo senus pomėgius ir atraskite naujų. Nesvarbu, ar tai bus skaitymas, tapyba, sodininkystė, ar naujų įgūdžių mokymasis, pomėgiai suteikia laisvės ir pasitenkinimo jausmą.

Nustatykite ribas. Išmokite pasakyti „ne“, nes tikrai neprivalote dalyvauti kiekviename mokyklos renginyje ar savanoriauti kiekvienoje veikloje.

Maži ritualai. Sukurkite nedidelius kasdieninius ritualus. Tai gali būti rytinis puodelis arbatos tyloje, trumpas pasivaikščiojimas arba vakarinės grožio procedūros. Šie nedideli veiksmai ilgainiui turi didelį poveikį.

Skaitmeninė detoksikacija. Nuolatinis ryšys gali varginti, tad, kad atgautumėte energijos, skirkite laiko pabūti be technologijų.

Mąstysenos pokyčiai. Pakeiskite požiūrį į rūpinimąsi savimi ir pripažinkite, kad tai yra ne prabanga, o būtinybė.

Laiko valdymas. Į savo kasdieninį tvarkaraštį įtraukite ir laiko sau. Galbūt reikės atsikelti šiek tiek anksčiau arba deleguoti užduotis, bet teigiamus rezultatus pastebėsite greitai. 

Bendruomenės parama. Jei sunku, prisijunkite prie mamų klubo, internetinės grupės – bendrumas suteiks paramos ir supratimo. 

Kova su kaltės jausmu  

Daugeliui mamų viena didžiausių kliūčių rūpintis savimi yra kaltės jausmas. Jos jaučiasi kaltos, kad skiria laiko sau ir nenori dėl to atrodyti mažiau atsidavusios. Tačiau labai svarbu mesti iššūkį šiam klaidingam įsitikinimui: rūpinimasis savimi nesumažina meilės šeimai, o ją tik sustiprina.

Deja, kartais atsikratyti stereotipų nėra paprasta. Čia prisideda ir visuomenės spaudimas, piešiantis „idealios“ ir nuolat besiaukojančios mamos įvaizdį. Išsivaduoti iš šių stereotipų – tai drąsos ir meilės sau aktas bei supratimas, kad rūpinimasis savimi yra neatsiejama rūpinimosi šeima dalis.

Be to, tai nebūtinai turi užimti daug laiko ar būti brangu. Tai gali būti penkios minutės gilaus kvėpavimo, trumpas pasivaikščiojimas, arba pasimėgavimas ramia akimirka prieš prasidedant dienai. 

Galiausiai nepamirškite, kad rūpinimasis savimi yra asmeninis dalykas. Tai, kas tinka vienai mamai, gali netikti kitai, tad svarbu atrasti tai, kas dera prie jūsų gyvenimo būdo.

Kodėl maiste mineralų trūksta?

Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies mineralų. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.

Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.

Mikroelementai nėščiajai

Nėščiai moteriai metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo naujagimio sveikatai pasekmės gali būti liūdnos. Nėščiajai būtini kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. Embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus cinkas. Beje, idealus kalcio reikia dviejų dalių kalcio, o magnio vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame magnio, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos raumenų mėšlungis, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras dantų ėduonis ir kt.

Papildomai cinko nėščiąjai reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.

Būsimam kūdikiui ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu nėščiąją pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant B6, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu moteriai netrūksta šių medžiagų dar prieš nėštumą.

Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos

Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia subalansuoto mineralų bei vitaminų kiekio.

Tyrimais nustatyta, kad mineralai gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios pogimdyminės depresijos. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, pogimdyminei depresijai įtakos turi ir mikroelementų stoka.

Viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių gali būti vario perteklius. Nėščiosios organizme vario padaugėja, o cinko, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios mamos piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi mamai reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti depresija. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.

Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai mamai.

Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?

Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda vaikų dantys. Be to, trūkstant mineralų, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį. Toksiški metalai gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, vaikams – autizmą. Aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o cinkas reguliuoja šio metalo kiekį organizme.

Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja trūkstant kalcio, cinko ir geležies. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.

Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas

Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai imuninės sistemos ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – vitaminai A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas selenas, taip pat antocioninai, CoQ10. Antioksidantai atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.

Mineralas mineralui nelygu

Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose vitaminai ir mineralai yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.

Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.

Joniniai mineralai ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste

esantys mikroelementai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Žindymas

Ruoškitės iš anksto

Pagal gamtiškąją programą normalus moters nėštumas tęsiasi maždaug 40 savaičių. Tiek laiko reikia ne tik kūdikiui mamos įsčiose užaugti, bet ir išmokti kvėpuoti, žįsti, ryti ir visus šiuos veiksmus suderinti. Taigi, kuo labiau nėštumo trukmė priartės prie 40 savaičių – tuo labiau krūtys bus subrendusios ir pasiruošusios pagaminti pakankamai pieno… Ir tuo labiau antrasis žindymo dalyvis bus subrendęs ir geriau pasiruošęs tą pieną pasiimti – veiksmingai žįsti.

Žmonijos patirtis byloja, jog daugiavaikiai nėštumai paprastai trunka trumpiau nei laukiantis vieno vaikučio ir daug dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu.

Dvynukų besilaukianti mama turi išmintingai išnaudoti likusį laiką ir elgtis taip, kad kūdikis įsčiose išnešiotų kuo ilgiau ir pati į gimdymą ateitų kuo stipresnė.

Jeigu dvynukai – neišnešiotukai

Kai mamos įsčiose iškart auga du ar net daugiau vaikelių, jiems ten pasidaro per ankšta gerokai anksčiau negu vieninteliam gimdos gyventojui. Todėl priešlaikinis „daugiukų“ gimimas yra ganėtinai įprastas reiškinys. Be to, net ir laiku gimusiems, dvynukams ir trynukams dažniau pasitaiko žindyti trukdančių sveikatos problemų.

Jeigu vienas ar abu kūdikiai gimsta gerokai „per anksti“ – neišnešioti, jie būna labai maži, silpni ir jiems gali nepavykti iš pradžių gerai žįsti. Labai neišnešioti naujagimiai netgi laikomi atskirti nuo mamų, vadinamuosiuose inkubatoriuose. Žindyti labai norėjusi mama gali nusiminti, kad neišsipildo jos troškimas, bet ji gali pradėti tiekti krūties pieną savo kūdikiams pasinaudodama pieno ištraukimu rankomis ar pientraukiu. Netgi mažas priešpienio kiekis yra labai vertingas, nes teikia naujagimiui geriausią maistą ir apsaugą nuo infekcijų.

Ištraukite pieną taip dažnai, kaip jūs pati maitintumėte naujagimius dvynukus, bent 8 kartus per parą, o dar geriau 10-12 kartų per parą, įskaitant bent vieną naktinį. Trumpesni, dažnesni ištraukimai yra geriau dėl tolygios pieno gamybos, mažiau vargina mamą ir jos spenelius.

Jei kūdikiai patys ilgai neatsibunda, tada tenka juos žadinti pamaitinimui. Laikui bėgant, kūdikiai vis daugiau maitinimų gauna iš krūties ir mama palaipsniui išsivaduoja nuo papildomo darbo pieną ištraukiant ir girdant papildus.

Pradžioje geriau atskirai

Jeigu gimsta du vaikai, o mama turi dvi krūtis, tai, regis, viskas aišku – kodėl gi nežindyti kartu? Būtų ir laiko sutaupyta. Tačiau daugelis mamų vis dėlto pradeda nuo žindymų po vieną kūdikį, paeiliui. Dviejų kūdikių žindymas vienu metu turėtų palaukti, kol įsitikinsite, kad bent vienas iš jų tikrai gerai priglunda prie krūties ir išlieka gerai prigludęs be didesnės mamos pagalbos. Tada galite tą kūdikį priglaudusi, padėti gerai priglusti ir antrajam. O iki tol juos geriau žindyti atskirai, po vieną.

Ypatingo dėmesio reikia silpnesniajam kūdikiui, jį prie krūties glausti reikėtų dažniau, net negu jis pats užsinori, pažadinti ilgai miegantį. Tokį mažylį prie krūties reikėtų glausti pirmą, jeigu tuo metu jo broliukas ar sesutė neplyšta riksmu. Palaukite, kol silpnesnysis pasisotins, ir tada glauskite antrąjį. Kartais dvynukai susikuria kiekvienas savo maitinimosi modelį, kai vienas kūdikis nori būti žindomas dažniau negu antrasis arba prabunda skirtingu laiku. Dažniau taip atsitinka, jeigu kūdikiai migdomi tolėliau vienas nuo kito, atskirose lovelėse. Ir mamos gali norėti žindyti dvynukus atskirai, kadangi tada jos gali skirti kiekvienam kūdikiui daugiau individualaus dėmesio ir artimiau juos pažinti.

O vėliau – kartu

Dvynukai yra du žmonės, taigi visko jiems reikia dvigubai daugiau, negu vienam kūdikiui. Tačiau yra veiklų, kurias jie galėtų atlikti abu vienu metu ir taip sutaupyti savo mamai brangaus laiko jos pačios kitoms veikloms ar labai reikalingam poilsiui.

Žindymas kartu įprastai palengvėja, kai kūdikiai labiau paauga ir įgyja daugiau patirties iškart gerai priglusti prie krūties. Kūdikių žindymas kartu, po vieną prie kiekvienos krūties, išsprendžia problemą kurį maitinti pirmiau, jeigu jie abu išalksta tuo pačiu metu. Tai ir pieno gamybą krūtyse paspartina greičiau, kadangi daugiau pieno yra pašalinama vienu metu. Žįsdami kartu ir patys kūdikiai gali vienas kitam savotiškai padėti. Tas dvynys, kuris žinda stipriau, gali stimuliuoti pieno tekėjimo refleksą ir dėl silpniau žindančio broliuko ar sesutės.

Mama turėtų atsižvelgti į dvynukų žindymo stilių skirtumus. Vienas gali būti energingas ir greitas valgytojas, o kitas linkęs valgyti lėtai, neskubėdamas. Taigi kūdikių dvynių žindymo trukmė gali skirtis, net jeigu jie žindomi kartu.

Kūdikių padėtys žindant

Geras prigludimas prie krūties labai svarbus ir kiekvienam kūdikiui, kad jis gerai išžįstų pieną ir pasisotintų, ir mamai, kad negrėstų pieno sąstovis ir nebūtų sužaloti speneliai. Todėl kiekvieną iš dvynukų reikia laikyti taip, kad jis patogiai, be didelių pastangų, apžiotų pakankamai plačiai krūties: ne tik spenelį, bet ir spenelį supantį tamsesnįjį laukelį – areolę (ar dalį jos, jeigu platoka). Tam kūdikis turi būti tiesiai prieš mamą ne tik veidu (kad spenelis tiesiai eitų į burnos gilumą), bet ir liemeniu (kad kūdikiui nereikėtų sukti galvos į šoną) ir glaustis krūtine bei pilvu (kad nereikėtų atlošti arba palenkti galvos).

Dažniausiai naudojamos ir tinkamiausios yra šios trys dvynukų laikymo prie krūtų padėtys: (1) abu iš priekio, (2) abu iš šonų, (3) mišri – vienas iš priekio ir antras iš šono.

(1) Abiejų kūdikių laikymas iš priekio – „glėbyje“ – jiems tarsi susikryžiavus kojomis, labiau tinka pirmosiomis savaitėmis, kol jie dar mažučiai. Mažyliai laikomi taip, kad jų galvelės būtų nutolusios viena nuo kitos, o kojos sukryžiuotos (A).

(2) Padėtyje abu iš šonų – „pažastinėje“ – mama kiekvieną iš kūdikių laiko po pažastimis, tarsi krepšinio ar futbolo kamuolius (B). Todėl užsienio literatūroje ją mėgstama vadinti „futboliniu laikymu“. Mama sėdi patogiai krėsle, ant sofos, lovoje ar tiesiog ant grindų su daug pagalvių ar susuktų antklodžių po kūdikiais, taip, kad jai nereikėtų rankomis išlaikyti jų svorio arba lenktis prie jų. Labai praverstų pasinaudoti specialia „U“ formos žindymo pagalve.

(3) Trečioji padėtis – mišri, kai vienas iš priekio ir antras iš šono (C). Kaip ir antroji, ji tinkama bet kurio amžiaus kūdikiams. Vienas kūdikis yra mamos glėbyje iš priekio, o antrasis guli po pažastimi. Ši būdas suteikia abiem kūdikiams gerą regėjimo stimuliaciją su vienodomis galimybėmis stebėti mamos veidą bei vaizdus kairėje ir dešinėje, net jei jie kiekvienas turi mėgstamą krūtį. Tada mamai beliktų tik reguliariai kaitalioti kiekvienam glėbio ir pažasties padėtis.

Pagal poreikį ar pagal tvarkaraštį?

Vieno kūdikio žindymo sėkmės formulė sako, jog pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Todėl geriausia neatidėliojant paisyti būtent to kūdikio alkio požymiais išreikšto poreikio maistui ir jį žindyti iškart panorėjus. Tai –idealas. Išties, būna kūdikių dvynukų, kurie abu elgiasi labai panašiai, sinchroniškai: vienu metu prabunda, kartu išalksta, vienodai ilgai valgo ir kartu užmiega, vėl kartu keliasi…

O ką daryti, jeigu dvynukai elgiasi kaip akivaizdžiai skirtingos asmenybės, jeigu vienas dvynys užsinorės žįsti kas tris valandas, o kitas – kas dvi su puse? Nedidelių valingų mamos pastangų suartinti dvynių žindymo laikus gali prireikti ir dėl mamos poreikių. Pavyzdžiui, jeigu mamai reikia pasirūpinti ir vyresniais vaikais. Net jeigu žindo atskirai, jai gali tekti pažadinti miegantį dvynį ir pažindyti jį, po to, kai pažindė pirmąjį. Tai leistų mamai pasiilginti ir poilsio pertraukas tarp žindymų.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Vanduo

Suaugusiam žmogui per parą patariama išgerti maždaug 2-2,5 litrus vandens, o kiek jo reikia kūdikiui ar vaikui?

Vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį: suaugusiojo 55-60 procentų, o kūdikio – net 70 procentų. Todėl kūdikiui vandens reikia daugiau – per parą po 150-200 ml kiekvienam kūno svorio kilogramui. Antraisiais gyvenimo metais būtinas vandens kiekis mažesnis – iki 100-150 ml kilogramui.

Vanduo nuolat būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Tik būdamas skystas – turėdamas pakankamai vandens – kraujas teka kraujagyslėmis ir nuneša į tas ląsteles deguonį ir maistą, o paskui iš jų išneša anglies dvideginį ir ląstelių veiklos atliekas. Be vandens galima sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Seilės ir skrandžio sultys taip pat turi būti skystos, kitaip negalės suvirškinti maisto. Vanduo padeda pasisavinti augančiam vaikui būtinas mineralines medžiagas. Vandens atsargos organizme nesikaupia, jo nuolat netenkame su šlapimu, išmatomis, prakaitu ir iškvepiamu oru.

Vaiko vandens poreikis priklauso nuo jo amžiaus, veiklos intensyvumo ir aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, 5–8 metų vaikui per dieną reikėtų išgerti 1 litrą (5 stiklines), 9-12 metų – 1,5 litro (6-7 stiklines), 13 metų ir vyresniam – 2 litrus (8-10 stiklinių). Daugiau vandens prireiks karščiuojančiam, vemiančiam ar viduriuojančiam mažyliui, nes tuomet jis praranda daug skysčių.

Ne visi vaikai noriai geria. Kaip suprasti mamai, kad vaikui per mažai skysčių?

Išties, mažo vaiko įprotis reguliariai gerti vandenį dar nesusiformavęs, todėl reikėtų jį stebėti ir nuolat priminti. Reikia atkreipti dėmesį į vaiko šlapinimosi dažnumą, šlapimo kiekį ir šlapimo spalvą bei kvapą. Vandens netekęs kūdikis pasidaro neramus, retai šlapinasi, šlapimas tamsus, stipraus kvapo, gali užkietėti viduriai. Normaliai kūdikis turėtų šlapintis ne mažiau kaip šešis kartus per parą, o šlapimas turėtų būti beveik bespalvis ir bekvapis. Trūkstant skysčių įdumba momenėlis, išsausėja liežuvis, oda. Per mažai vandens geriantis didesnis vaikas atrodo pavargęs, skundžiasi galvos skausmu, jam sunku susikaupti, todėl gali sulėtėti vystymasis, nukenčia mokslai.

Besilaukiančiai moteriai ir žindančiai mamai, ko gero, reikia daugiau vandens?

Jei laukiatės, jums reikėtų išgerti 2,5-3 litrus skysčių per parą, o didžiąją dalį (apie 2 litrus) jų turėtų sudaryti vanduo. Vanduo padeda per kraują nugabenti maisto medžiagas būsimam kūdikiui. Tai, ką jūs valgote ir geriate, perduodate ir kūdikiui. Vanduo yra pagrindinė mamos pieno sudėtinė dalis. Todėl maitinančiai mamai neturėtų pritrūkti skysčių, ypač vandens.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vandenį duoti vyresniems nei pusės metų vaikams. Ką daryti mamai, kuriai pritrūksta pieno arba neįmanoma žindyti dėl kitų priežasčių?

Tokio amžiaus kūdikius patariama pradėti girdyti vandeniu todėl, kad maždaug nuo šešių mėnesių pradedama duoti ir tiršto ar kieto maisto. Žindomus kūdikius motinos pienas aprūpina viskuo – ir vandeniu (88 procentai motinos piene) ir maistu – vienu metu. Papildomai girdyti vandeniu jų nereikia.

Nežindomiems kūdikiams reikia kažko panašaus. Jiems gaminami motinos pieno pakaitalai – mišinukai – pagal laboratoriškai ištirto daugelio motinų pieno sudėtį: maistines medžiagas ir jų santykio su vandens kiekiu formulę. Taigi ir tinkamai paruoštais mišinukais maitinamų kūdikių papildomai girdyti vandeniu nereikia. Tačiau reikia gero vandens mišinukams paruošti.

Nežindomiems kūdikiams iki 6 mėn. pieno mišinius ir kitą maistą derėtų gaminti su virintu atvėsintu vandeniu arba vartoti buteliuose parduodamą vandenį – taip tėvai gali būti tikri, jog savo vaikui duoda saugų, geros kokybės vandenį. Beje, tik gero vandens reikia ir kūdikius žindančioms mamoms!

Kaip išsirinkti gerą pirktinį vandenį vaikui? Nuo ko priklauso vandens kokybė?

Tikrai ne visi pirktiniai vandenys vienodi ir tinka kūdikių bei vaikų maistui. Jų kokybė priklauso nuo vandens gręžinio vietovės, nuo jo kelionės iki pilstymo įrenginių, pačios įrangos, ar ruošiant vandenį išsaugomos visos jo naudingos savybės. Aukščiausios kategorijos produktu laikomas natūralus mineralinis vanduo. Jame yra pačios gamtos tinkamai subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis. Be to, tokį vandenį pilstanti įmonė privalo laikytis aukščiausių kokybės reikalavimų, o vanduo nuolat tikrinamas. Šį vandenį drąsiai galite duoti kūdikiui ir vaikui, jį gali gerti besilaukianti moteris. Vienas iš tokių yra natūralioje aplinkoje susiformavęs mineralinis vanduo „Akvilė” išgaunamas unikaliame gamtos kampelyje, kur nevykdoma jokia pramoninė veikla.

Specialistų nuomone, vanduo iš čiaupo Lietuvoje geras ir tinkamas gerti. Ar galima duoti vandens iš čiaupo mažam vaikui?

Vandenį į vandentiekių vamzdynus tiekiančių įmonių specialistai privalo garantuoti, kad geriamasis vanduo atitiktų standartus. Ir tai jiems nėra sunku, nes Lietuvoje dabar vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių ir yra santykinai labai švarus. Jo tikrai nereikėtų nei filtruoti, nei virinti, jeigu čiaupas būtų prie gręžinio arba vamzdžiai iki kiekvieno buto virtuvės būtų idealūs. Tačiau čiaupai yra gyventojų butų virtuvėse iki kurių neretai vanduo vamzdynais keliauja ne vieną kilometrą. Ar esate garantuoti jų kokybe ir švara? Jei taip – patys gerkite ir vaikams duokite drąsiai. O jeigu abejojate, tai patarčiau vandens mėginį nunešti į laboratoriją ištirti ir tada žinosite – virinti, filtruoti ar visai nenaudoti.

Dauguma kaimo gyventojų vis dar vartoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame dažnai randama pavojingų sveikatai priedų – mikrobų ir chemikalų. Pavyzdžiui, dėl per didelio nitratų kiekio kūdikis gali net mirti. Tokio šulinio vandens gerti negalima ir suaugusiesiems, todėl nelieka kitos išeities kaip vandenį įsigyti parduotuvėje. Ypatingai švarus natūralus mineralinis vanduo, kuriame nėra jokių papildomų priemaišų, juo labiau – jokių nitratų ir nitritų yra, pavyzdžiui, „Akvilė”.

Parduotuvėse yra keletas pirktinių vandenų rūšių. Kaip mamai neapsirikti?

Mineralinio vandens tėveliams nederėtų painioti su mineralizuotu ar fasuotu geriamuoju, taip pat – šaltinio vandeniu. Mineralizuotas paprastai gaminamas iš geriamojo vandens su įvairiomis cheminėmis druskomis. Jis kitoks negu druskingose žemės gelmių kloduose susidaręs natūralus mineralinis vanduo. Šaltinio vanduo išgaunamas iš požeminių vandens telkinių, gręžtinių šulinių, tačiau jam netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui. Geriamasis vanduo – tai paprastas vanduo. Jis gali būti minkštintas, valytas fiziniais ar cheminiais būdais.

Kūdikiams ir vaikams netinka vanduo, kuriame yra daug mineralinių medžiagų, nes vaiko organizmui sunku išskaidyti didelį šių medžiagų kiekį ir jis verčiamas dirbti daug didesniu pajėgumu, ypač vargsta inkstai. Nelabai tiktų ir gazuotas vanduo – angliarūgštė dirgintų skrandį, susidarę burbulai gali pūsti mažylio pilvelį, sukelti atpylimus. Ypač vertingi yra natūraliai šarminiai ir nedidelę mineralų koncentraciją turintys natūralūs mineraliniai vandenys. Kaip tik tokiomis savybėmis pasižymi „Akvilė”. Šis vanduo švelnaus skonio ir tinka visai šeimai

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?

VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.

SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?

KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai? Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?

PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo

Nuo 2008 m. tarptautinė organizacija „Europa Donna” kviečia spalio 15-ąją minėti kaip Tarptautinę krūties sveikatos dieną. Šiais metais organizatoriai ragina atsigręžti į kasdienybę ir pažvelgti, kaip paprasčiausi veiksmai gali padėti išvengti onkologinių susirgimų. Esamos rekomendacijos krūtų vėžio ir kitų onkologinių ligų prevencijai apima tokius veiksmus kaip mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas, alkoholio ar nikotino atsisakymas, hormoninių preparatų vengimas ir pan. Kaip vienas iš tokių veiksnių, ypač svarbus vengiant krūtų vėžio, nurodomas vaikelio maitinimas krūtimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žindymas yra puiki onkologinių susirgimų prevencijos priemonė. Apžvelgus 47 krūties vėžio studijas, PSO konstatuoja, kad kuo ilgiau moterys žindo, tuo jos labiau yra apsaugotos nuo krūties vėžio. Santykinė krūties vėžio rizika sumažėjo maždaug 4,3% per kiekvienus 12 mėnesių maitinimo krūtimi.

Esama ir daugiau tyrimų, vienas jų teigia, kad svarbūs ne tik pirmieji žindymo metai – su kiekvienu žindomu vaiku rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja dar 7 procentais. Ji mažėja ir kiekvienais tolesniais žindymo metais.

Žindymas taip pat gali saugoti moteris nuo kiaušidžių vėžio. Tarptautinis PSO tyrimas parodė, kad kiaušidžių vėžio rizika tarp moterų, kurios žindė bent 2 mėnesius po kiekvieno gimdymo, sumažėjo 20-25%. Tačiau nors esama pakankamai duomenų apie žindymo naudą mamai, informacija apie žindymą kaip apie vėžio prevencijos priemonę nėra plačiai žinoma ne tik tarp visuomenės, bet ir tarp specialistų.

Moterys, maitindamos mažylius savo pienu, neretai motyvuoja save tuo, kad gerina vaiko sveikatą. Tačiau žinodamos, kad padeda ir sau, jos gali rasti daugiau argumentų, kodėl verta žindyti ir kodėl verta tai daryti kuo ilgiau. „Kadangi mūsų šeimoje yra krūties vėžiu sirgusių moterų, sužinojusi, kad žindymas gali padėti man pačiai išvengti šios ligos, jaučiausi ramiau, – teigia viena VšĮ Prieraišiosios tėvystės centras steigėjų Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. – Vis dėlto dar ne daug moterų Lietuvoje žino, kad žindymas naudingas ir joms pačioms. Mūsų šalyje vis dar per mažai dėmesio skiriama ligų prevencijai, ir šis projektas gali būti puiki proga apie tai pakalbėti – ypač Krūties sveikatos dienos proga.”

Projekto metu daug dėmesio bus skiriama ir aplinkos įtakai mamos pieno kokybei, mamos ir vaiko sveikatai. Kaip aplinkoje esančios cheminės medžiagos veikia mūsų organizmą, kur ir kokių jų esama ir ar tikrai verta visų vengti, pasakos VšĮ Baltijos aplinkos forumo specialistės. Informacija apie alternatyvias, mažiau pavojingas chemines medžiagas bus pateikiama remiantis moksliniais tyrimais, pasaulinių nevyriausybinių organizacijų (tokių kaip WWF, GreenPeace, WECF ir kt.) surinktais duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis.

Nemokamos paskaitos apie žindymą ir pavojingas chemines medžiagas kasdienėje aplinkoje vyksta nuo Spalio 15 d. iki gruodžio 16 d. Išsamesnė informacija ir registracija į nemokamas paskaitas

Visą žindymo periodą mama laikosi ypatingos higienos, jai aktuali krūtų priežiūra ir, žinoma, susiduria su problemomis, viena kurių – jautrūs ir suskilę speneliai.

Kodėl maudžia krūtis

Maitindamos naujagimį pirmosiomis dienomis po gimdymo nemalonius pojūčius krūtyse ir net skausmus jaučia beveik visos jaunos mamytės. Tai natūralu: spenelių oda anksčiau nepatyrė tokio intensyvaus spaudimo, todėl skausmo receptoriai siunčia signalus apie padidėjusį krūvį. Tuomet žindyti geriausia pradėti iš mažiau skaudančios krūties, po to krūtį pakeisti. Jei skauda abi krūtis, nutraukite pieną rankomis, kol jis ims tekėti, ir tuomet pradėkite žindyti.

Maitinimo pradžioje atsiradę nemalonūs pojūčiai vis mažėja ir po kurio laiko išnyksta. Per savaitę spenelių oda užsigrūdina ir skausmas nebekamuoja.

Spenelių trūkinėjimo priežastys

Dažniausia priežastis, dėl kurios suskyla speneliai – netaisyklinga kūdikio padėtis prie krūtinės ir kūdikis blogai apžioja spenelį. Netinkamai žindomas kūdikis žinda tik spenelį, o turėtų apžioti ir pigmentinį plotelį aplink jį. Jeigu kūdikis lūpomis ir dantenomis spaus tik spenelį, pienas netekės, o spenelis įtruks. Kūdikis nervinsis ir liks alkanas. Kai kurių mamų krūtų speneliai nėra galutinai susiformavę, netaisyklingos formos. Tokį spenelį kūdikiui ypač sunku apžioti.

Speneliai gali trūkinėti sutrikus vandens ir riebalų pusiausvyrai odoje. Šis sutrikimas atsiranda dažnai plaunant krūtis, ypač – su muilu. Apsiprausti rekomenduojama vieną kartą per dieną. Rudajame krūtų plotelyje yra nedidelės angelės, tai – liaukutės, kurios išskiria riebalinį sekretą, saugantį šią vietą nuo seilių ir drėgmės. Pamaitinus kūdikį rekomenduojama išspausti lašą pieno ir leisti jam nudžiūti bent 20 minučių.

Kaskart žindydama kūdikį keiskite padėtį. Spenelis bus spaudžiamas iš visų pusių ir mažiau traumuojamas.

Suskilusių spenelių gijimas

Suskilę speneliai ne tik padaro žindymą kančia. Per juos gali patekti infekcija ir sukelti mastitą (krūties uždegimą) mamai, o kūdikis infekciją gaus su mamos pienu. Todėl pažeistus spenelius reikia iš karto gydyti.

Spenelių gijimą pagreitina specialus tepalas. Krūtims prižiūrėti tinka tepalas, kuris suminkština spenelį, apsaugo jį nuo įtrūkių, sumažina krūties odos įtampą bei nuramina jau esantį uždegimą. Krūtų speneliai ir rusvi ploteliai aplink juos tepami plonu sluoksniu valandą prieš žindymą, taip pat – po kiekvieno žindymo. Patogus naudoti tepalas, kurio nereikia nuplauti.

Suskilusius spenelius nuramina tepalo kompresai. Gausiai juo išteptas visas krūties paviršius aplojamas šiltu rankšluosčiu. Gerai tokį kompresą uždėti vakare, o ryte nuplauti drungnu vandeniu. Toks kompresas padės spenelių odai atsigauti ir pirmosiomis žindymo dienomis.

Jei negalite žindyti, kol užgis speneliai, keletą dienų leiskite jiems pailsėti – nežindykite kūdikio. Pieną iš krūties, kurios spenelis suskilęs, geriausia atsargiai nutraukti rankomis, kad dar labiau nepažeistume spenelio.

Spenelių gijimo periodu krūtis turi liesti tik sausi drabužiai: galima naudoti liemenėlės įdėklus. Naktį duokite ir krūtims pailsėti – miegokite be liemenėlės.

Visus žindymo sunkumus mylinti mama gali įveikti. Juos atperka džiaugsmas, bendravimas ir besąlygiškas ryšys, kurį maitinimas krūtimi dovanoja mamai ir kūdikiui.

Parengė Dalia Petrutytė

Pačiais gražiausiais bendravimo su kūdikiu momentais žindanti mama susiduria su daugeliu problemų, dėl kurių ji negali pamaitinti mažylio krūtimi ir reikia nutraukti pienuką. Todėl iš anksto reikėtų išmokti tai daryti bei pasirūpinti pientraukiu ir kitais mamos pagalbininkais, kurie padės įveikti kūdikio maitinimo problemas ir pavers šį darbelį maloniu užsiėmimu ir mamai, ir vaikui.

Kada reikia nutraukti pieną

Pasitaiko įvairių situacijų, kai mama priversta nutraukti pienuką. Pirmiausia, krūtyse neturi likti pienuko po žindymo. Antraip gali susidaryti pieno sąstovis, dėl kurio prasideda pavojingas krūtų uždegimas – mastitas. Tai būtina padaryti, jeigu pieno gaminasi pernelyg daug ir pritvinksta krūtys, taip pat – jeigu pienuko nepakanka ir norime, kad jo gamintųsi daugiau. Jeigu kaskart ištraukiame po žindymo krūtyse likusį pieną, liaukos jo ima gaminti daugiau. Likus neištrauktam pienui krūtyje, pradeda veikti pieno gamybą slopinantis hormonas.

Vaikas žindymo metu gali būti neramus, jeigu krūtis kieta, nes pritvinkusi pieno. Tada taip pat reikia nutraukti pieno – tiek, kad krūtis suminkštėtų ir kūdikis pasimėgaudamas vėl žįs.

Dar vienas atvejis, kai reikia nutraukti pieną – laktostazė, kurios metu pabrinksta krūtys ir sukietėja speneliai. Todėl kūdikis negali iščiulpti pienuko. Krūtys pasidaro karštos ir sunkios, iki 37 – 38 laipsnių pakyla temperatūra.

Bet kuriuo žindymo periodu gali užsikimšti pieno latakas ir krūtyje užčiuopi skausmingą sukietėjimą. Tuomet mama gali vaikui duoti kelis kartus žįsti tik skausmingą krūtį, o iš kitos krūties teks nutraukti pieną.

Kartais neįmanoma žindyti neišnešioto kūdikio, negali žįsti krūties silpnutis naujagimis, todėl pieną kurį laiką reikia nutraukinėti.

Nutraukinėti pienuką reikia ir tuomet, kai mama negali būti visą laiką su kūdikiu. Tai tikras išsigelbėjimas anksti į darbą grįžti priverstai mamytei. Jeigu vaikas kurį laiką visiškai nežindomas, kad mamai nesumažėtų pieno, jį reikia nutraukti 6–8 kartus per parą.

Kiek galima laikyti mamos pienuką

Nutrauktą mamos pienuką kambario temperatūroje galima laikyti tik 6– 8 valandas. Šaldytuve jis išlieka šviežias iki trijų parų, o šaldiklio skyriuje gali išbūti iki 2 savaičių. Užšaldytą pienuką specialiuose maišeliuose ar indeliuose išlaikyti ilgiau (iki 3 mėnesių) galima atskirame šaldiklyje.

Prieš kūdikio maitinimą mamos pieną geriausia atšildyti buteliuke – įstačius jį į dubenėlį su 25 – 30 laipsnių vandeniu. Kaitinti ant viryklės ar šildyti mikrobangų krosnelėje negalima, nes suyra biologiškai aktyvios medžiagos. Atšildyto pienuko nerekomenduojama dar sykį užšaldyti, bet 48 valandas jį galima laikyti šaldytuve.

Kaip nutraukti pienuką

Lengviausia, patogiausia ir saugiausia nutraukti pieną pientraukiu. Galima įsigyti ne tik pientraukį, bet ir plataus kaklelio buteliuką. Patogu, kai viskas yra viename rinkinyje: priemonė pienui nutraukti, jį laikyti ir maitinti kūdikį.

Minkštas, lankstus pientraukio krūties gaubtas puikiai prisitaiko ir juda kartu su krūtimi, traukiant pienelį. Švelniai įtraukite pieną į buteliuką, užsukite jį dangteliu ir laikykite šaldytuve ar šaldiklyje.

Idealu saugoti motinos pieną specialiuose maišeliuose. Kai ateina laikas maitinti kūdikį, išimi vieną maišelį ir pašildai pieną iki tinkamos temperatūros.

Jeigu skauda spenelius

Neįgudusi mama dar nemoka taisyklingai žindyti, todėl skauda spenelius. Kūdikiui sunku žįsti, jeigu mamos speneliai plokšti, o mamai kelia nerimą nugraužti speneliai. Tuomet kiekvieno naujo žindymo lauki – kaip kančios. Bet ir šiuo atveju gali sau padėti.

Maitinimo metu spenelius apsaugos antspeniai. Jie padės ir kūdikiui, ir mamai. Po kiekvieno naudojimo juos išplauname šiltame muiliname vandenyje ir leidžiame nudžiūti.

Dar vienas pagalbininkas speneliams – krūtų dėkliukai. Jie saugo jautrius nukankintus spenelius ir padeda jiems sugyti. Dėkliukai švelniai priglunda prie krūtinės ir neleidžia speneliams trintis į drabužius. Šiuose dėkliukuose laisvai cirkuliuoja oras, tai leidžia speneliams gyti. Be to, dėkliukuose kaupiasi perteklinis mamos pienas. Krūtinės dėkliukai lanksčiu silikoniniu disku mamai suteikia maksimalų komfortą.

Ne tik žindymo periodu, bet ir nėštumo metu, ruošiantis maitinimui, pravartu naudoti spenelių kremą.

Drabužių apsauga

Drabužius nuo pieno dėmių apsaugos daugkartiniai liemenėlės įklotai. Geriausi – švelnūs medvilniniai gerai sugeriantys įklotai. Išvykoje, ligoninėje ar svečiuose pravers vienkartiniai liemenėlės įklotai. Plonyčiai liemenėlės įklotėliai turi efektyviai sugerti pienuką bei būti laidūs orui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė