Praktiškos dovanos moterims šiuo gyvenimo etapu tampa ne tik maloniu dėmesio ženklu, bet ir realia pagalba kasdienybėje. Nors kiekviena mama yra unikali, yra universalių būdų, kaip padėti ir palengvinti motinystės kelionę.

Emocinė parama svarbiausia

Gimus vaikui, mamos patiria tikrą jausmų audrą. Džiaugsmas maišosi su nerimu, o begalinė meilė su nuovargiu. Išklausykite, leiskite išsipasakoti, nepirškite savo nuomonės. Kartais tiesiog tylus buvimas šalia ir nuoširdus dėmesys yra geriausia, ką galite padovanoti.

Padrąsinkite ją, priminkite, kokia ji stipri ir nuostabi mama. Savivertės krizė po gimdymo yra itin dažna, todėl patvirtinimas, kad moteris puikiai tvarkosi, gali būti labai reikalingas.

Praktinė pagalba kasdienybėje

Namų ruoša

Pasiūlykite pagalbą kasdieniniuose darbuose. Indų plovimas, skalbinių tvarkymas ar grindų siurbimas, šie darbai naujoms mamoms gali atrodyti kaip neįveikiami iššūkiai. Pagaminkite maisto. Paruoškite kelias porcijas ir jas užšaldykite, kad paskui liktų tik pašildyti. Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbi, ypač jei mama maitina krūtimi.

Laikas sau

Pasisiūlykite pabūti su kūdikiu, kol mama mėgausis karštu dušu ar tiesiog išeis trumpai pasivaikščioti ir įkvėpti gaivaus oro. Tie keli ramybės momentai gali būti gyvybiškai svarbūs jos psichologinei būklei. Suteikite jai galimybę pailsėti. Nemigos naktys išsekina, todėl pagalba prižiūrint kūdikį dieną, kad mama galėtų numigti, yra neįkainojama.

Apgalvotos dovanos naujai mamai

Dovanos, kurios palengvina kasdienybę, yra labiausiai vertinamos. Vietoj dar vieno žaislo kūdikiui, pagalvokite apie tai, kas pradžiugintų mamą.

Aromaterapijos produktai gali suteikti atsipalaidavimo akimirkų. Ramunėlių ar levandų eteriniai aliejai voniai padės nusiraminti po įtemptos dienos. Tarp prabangesnių variantų – subtilūs Prada kvepalai, kurie primins mamai, kad ji visų pirma yra moteris, o ne tik mama. Ir nors būnant šalia vaiko kvepintis dažniausiai nesinori, trumpiems išėjimams naujas kvapas gali būti labai šaunus sprendimas.

Praktiškas grožio rinkinys

Grožio procedūros namuose, kai nėra laiko apsilankyti pas specialistus, taip pat yra svarbios ir reikalingos. Galite padovanoti specialius rinkinius, kuriuose yra drėkinančių kaukių, rankų kremų ir kitų lengvai naudojamų priemonių.

Šildantis kaklo ir pečių įtvaras palengvins įtampą po ilgų maitinimo valandų. Kokybiški namų kvapai ar žvakės sukurs jaukią atmosferą namuose. Galima rasti ramius, ne per stiprius kvapus, kurie tinka namams, kuriuose yra naujagimis.

Priemonės kasdieniam naudojimui

Rankų priežiūra

Po nesibaigiančio drabužėlių skalbimo ir dėmių šalinimo rankomis, sauskelnių keitimo ir kitų namų ruošos darbų, rankų oda dažnai tampa sausa ir sudirgusi. Kokybiškas, natūralios sudėties rankų kremas, tokiomis akimirkomis taip pat yra vertingas.

Antibakterinis rankų gelis su drėkinančiomis medžiagomis, dar vienas praktiškas sprendimas momentams, kai nėra galimybės nusiplauti rankų arba nesinori pasigauti aplink siaučiančių virusų, ypač lankantis profilaktinių vizitų pas gydytojus metu.

Energijos šaltiniai

Specialūs arbatų mišiniai žindančioms mamoms ne tik skanus gėrimas, bet ir pagalba organizmui.

Vitaminai ir papildai, po gimdymo, padės rūpintis mamos sveikata iš vidaus. Tačiau prieš dovanojant, verta pasikonsultuoti su specialistu ir pasitarti su pačia mamyte.

Patirtys, o ne daiktai

Dažnai geriausios dovanos yra tos, kurios nekaupia dulkių. Fotosesija su naujagimiu ar visa šeima išsaugos brangius prisiminimus ir primins mamai, koks tai ypatingas laikotarpis.

SPA procedūrų kuponas, kurį mama galės panaudoti, kai tik jausis pasiruošusi trumpam atitrūkti nuo kūdikio, gali būti puiki investicija į jos gerovę.

Svarbiausia – pagarba mamos pasirinkimams

Kiekviena mama turi savo požiūrį į vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Gerbkite jos sprendimus, net jei jie skiriasi nuo jūsų. Siūlykite pagalbą neprimetant savo nuomonės. Praktiškos dovanos moterims šiuo laikotarpiu tampa palaikymo ženklu, ir parodo, kad ji nėra viena šiame sudėtingame, bet nuostabiame etape.

Partnerio turinys

Kaipgi surėdyta pačios gamtos?

Senai senai, pačioje pradžioje, kai visi žmonės dar gyveno gamtoje, jie turėjo tik savo kūnus. Ir nekėlė klausimo: kas pirmiau – mamos kūnas ar čiulptukas? Akivaizdu, kad pirma buvo moteris, kuri pagimdė savo vaiką, ir tai, ką visoje laukinės gamtos apsuptyje jam pirmiausia galėjo duoti, tai buvo ji pati. Mamoje telpa viskas, ko reikia gyvenimą šioje žemėje pradedančiam jos vaikui. O ko gi jam reikia? Maisto, saugumo, ramybės, šilumos, artumo, mylinčių rankų ir glėbio, ryšio. Nuostabu yra tai, kad visa tai jis gauna, kai mama jį žindo. Ir labai noriu vėl ir vėl skleisti šią žinią: ŽINDYMAS VAIKUI TEIKIA NE TIK FIZINĮ MAISTĄ!!!

Kai šalia kitų žmonių žindydavau, man būdavo linksma išgirsti klausimą: „Taip greit išalko?“, nes jie matė, kad prieš 15 min. irgi žindžiau… Tada atsakydavau, kad jis dabar tai daro ne todėl, kad alkanas. Aš netgi iš vaikelio žindimo pobūdžio jausdavau, kada kokį poreikį jis siekia patenkinti.

Vaikas gali siekti pažįsti ne tik norėdamas maisto, bet ir tuomet, kai:

– nori nusiraminti,

– nori pailsėti,

– nori užmigti,

– nerimauja, išsigąsta,

– nuobodžiauja,

– nori pasikasyti dygstančius dantukus,

– nori bendravimo su mama,

– nori sušilti,

– kažką skauda,

– nori pasislėpti saugiame mamos glėbyje, kai patenka į naują aplinką,

– nori pabėgti nuo naujų žmonių, kurie jį kalbina, o jam tuo metu tai kelia nerimą,

– ir pan.

Jei mama, dėl tam tikrų priežasčių vaikelio poreikių patenkinti negali savo kūnu (kurį gamta tam tobulai sutvėrė), tada ji gali pasiūlyti žmonių sukurtą pakaitalą, kuris kai kuriuos iš minėtų poreikių dalinai patenkina.

Kokie pavojai naudojant čiultpuką?

Pradėkime nuo to, kad naujagimis, alkanas ar sunerimęs, siekia motinos. Pats tikriausias jos buvimo šalia įrodymas – krūties jutimas mažojo burnoje. Naujagimiui spenelis reiškia motiną, tik gerokai vėliau kūdikis pamažu ims suvokti ją kaip visumą. Jei naujagimiui kišite čiulptuką, jis iš pradžių tą guminį daiktą stums lauk, tačiau, jei atkakliai kartosite, jums galop pavyks. Ilgiau už motinos krūtį kūdikio burnytėje užsibūnantis čiulptukas mažylio pasąmonėje gali ilgam išlikti jo tikrąja motina.

Čiulptukas gali trukdyti gilaus emocinio ryšio tarp mažylio ir jo mamos formavimuisi. Dalis meilės ir prisirišimo, turinčių tekti mamai, automatiškai perkeliama į objektą, pakeičiantį jos krūtį. Jeigu tas daiktas suteikia saugumo jausmą užmiegant, nuramina sunkią minutę ir padeda išgyventi baimę, tai pati mama gali pradėti būti suvokiama labai vartotojiškai – vien tik kaip maisto šaltinis, o ne gilių ir patikimų tarpusavio santykių objektas.

Reikėtų atsižvelgti, kad čiulptuko naudojimo metu atsiradę įpročiai gali apsunkinti žindymo procesą tiek vaikui, tiek mamai. Tam, kad gerai priglustų prie krūties, apimdamas ne tik spenelį, bet ir didžiąją dalį jį supančio tamsesniojo laukelio, žindantis kūdikis turi plačiai išsižioti. Čiulpiant siaurą čiulptuką, išsižioti jam beveik nereikia. Taip įpratęs, kūdikis, dedamas prie krūties, apžios tik spenelį (blogai žįs ir traumuos), o gal ir visai atsisakys žįsti.

Kai kūdikis gerai žinda, tada ir jis pats sočiai pavalgo, ir mamos speneliui, saugiai gulinčiam giliai burnoje tarp gomurio ir banguojančio liežuvio, negresia jokios traumos. Bėdos prasideda, kai kūdikis apžioja per mažai, ir vietoj žindimo, jis čiulpia tik spenelį. Atsidūręs tarp dantenų, spenelis maigomas ir trinamas, be to, negalėdamas išspausti pieno liežuvio bangavimu (liežuvis ne pakištas po krūtimi, o atitrauktas atgal į burną), vaikas pieno siekia bandydamas siurbti. Nuo siurbimo spenelio galas pučiasi ir brinksta, ištemptoje odoje atsiranda smulkių, iš pradžių vos įžiūrimų įtrūkimų. Klaidą tęsiant spenelio žaizdelės didėja ir darosi vis skausmingesnės. Skausmas refleksiškai stabdo pieno tekėjimą iš krūties, o tada dar nesotus kūdikis siurbia dar nekantriau ir net pamaigo dantenomis, vis labiau spenelį sužalodamas.

Taip pat verta paminėti, kad čiulptuko naudojimas nuo pirmųjų savaičių susijęs su ankstyvesniu kūdikių nujunkymu nuo krūties ir trumpesne žindymo trukme. Kad gamintųsi pakankamas pieno kiekis, kūdikiui reikia leisti žįsti taip dažnai, kaip jis nori. Jeigu atsakant į kūdikio prašymą prisiglausti prie krūties jam į burną įspraudžiamas čiulptukas – krūtis nestimuliuojama ir tai signalas, kad kūdikiui reikia mažiau pieno, ir jo gamybą stabdo.

Čiulptukas gali būti infekcijos šaltinis ir pernešėjas kūdikiui. Visi mikrobai, prilimpantys ant čiulptuko iš aplinkos, patenka į kūdikio burną.  Todėl čiulptuką reikia reguliariai sterilizuoti. O jei mama ar kiti suaugusieji paskubomis čiulptuką nuvalo jį nulaižydami, tada į kūdikio burną keliauja ir jų mikrobai, įskaitant tuos, kurie gadina dantis, sukelia kandidozinę pienligę.

Mokslininkų pastebėta, kad ilgai čiulptuką čiulpiantiems vaikams dažniau išsivysto įvairūs sąkandžio formavimosi defektai, gali likti tarpas tarp viršutinių ir apatinių priekinių dantų, susiaurėja gomurys.

Žmogus, net dar naujagimis, yra sociali būtybė, kuriai reikia bendravimo. Užkimšta burna kūdikis negali aiškiai išreikšti savo jausmų, o jį stebintis kitas žmogus negali suprasti užkimštos burnos garsinėmis ir uždengtos veido dalies vaizdinėmis išraiškomis siunčiamų bendravimo signalų. Nuolat trukdydamas vaikui eksperimentuoti su garsais ir žodžiais, čiulptukas gali būti vėluojančios kalbos raidos priežastis. Anglijoje atlikti tyrimai patvirtino, jog čiulptuko naudojimas kūdikystėje yra vienas iš nepriklausomų žemesnio intelekto vėliau vaikystėje ir suaugus pranašautojų.

Svarbiausia rinktis sąmoningai

Žinau, kad daug mamų naudoja čiulptukus. Tokių yra ir tarp mano artimųjų bei draugių. Per pokalbius su moterimis – konsultuodama, įsigilinusi į kiekvienos konkrečios mamos išorinį, vidinį, emocinį, vertybinį pasaulį – daug kartų įsitikinau, kad neturime teisės smerkti kitų žmonių pasirinkimų, žvelgdami į gyvenimą tik iš savo varpinės.

Vienodai džiaugiuosi ir ta mama, kuri renkasi nenaudoti čiulptuko, ir lygiai taip pat suprantu mamą, kuri jį naudoja, turėdama tam savas priežastis. Daugelis moterų mielai rinktųsi jo neduoti savo mažuliui, bet pagal jų gyvenimo aplinkybes ir galimybes čiulptuko visiškai atsisakyti nepavyksta.  Manau, jog svarbiausia, kad kiekvienas pasirinkimas būtų sąmoningas. Blogai tada, kai mes tai darome iš inercijos: nes taip daro kiti, reklamose ar filmuose mačiau tai darančių vaizdus, kažkas patarė, o aš nežinojau, kad taip daryti nebūtina…

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.eu

Feisbukas: Išsipildymas Motinystėje

Instagramas: issipildymas.motinysteje

Daugiau apie žindymo įtaką mamos ir vaiko santykiams skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)

Motinystė dažną mamą paskatina naujai veiklai, paprastai suteikiančiai tai, ko labiausiai trūksta jai pačiai šiuo sudėtingu ir nuostabiu laikotarpiu. Jums taip pat, ko gera, buvo panašiai?

Motinystė tikrai paskatino šiai veiklai. Negaliu sakyti, kad man pačiai viso to labai trūko, nes ėjau į motinystę nusiteikusi laukiantiems iššūkiams ir atlikusi šiokius tokius namų darbus. Vos pastojusi žinojau, kad motinystės pradžia bus žymiai lengvesnė turint draugių su panašaus amžiaus vaikais, todėl sukūriau būsimų mamų bendruomenę internete. Be abejo, tapusi mama, aiškiai pajaučiau, ko trūksta mamoms, auginančioms labai mažus vaikus, kur jos jaučiasi visuomenės atstumtos ir kas galėtų padaryti motinystės pradžią lengvesnę. Tad išleidusi dukrytę į darželį sukūriau fizinius namus mamoms, auginančioms kūdikius ir pradedančius vaikščioti todlerius.

Kokia jūsų motinystės patirtis?

Labai įvairi! Man pastojus, po mėnesio prasidėjo pandemija. Tą pačią dieną, kai sužinojau, kad laukiuosi, atėjo metus laukti tyrimų rezultatai ir paaiškėjo, kad turiu labai retą genetinę ligą. Tad jau nėštumas buvo kupinas netikėtų iššūkių. Labai aiškiai nuo pat pradžių pajaučiau, kad mama dėl savo vaiko tikrai gali viską! Paauglystėje esu alpusi, kai man iš venos ėmė kraują tyrimams, lankant vairavimo kursus pasidarė bloga pirmosios pagalbos mokymuose. Bet kai pastojus prireikė kasdien susileisti vaistus – kažkas manyje persijungė ir nuo pirmos dienos dariau tai užtikrintai ir ramia širdimi.

Taip pat man labai pasisekė, kad turėjau mamą pediatrę – neonatologę. Tad net ir būdama pirmą kartą mama jau labai daug dalykų žinojau, buvau rami, nusiteikusi, kad gali pasitaikyti visko! Nepaisant sudėtingų momentų, kurių tikriausiai neišvengia nė viena mama, sąmoningai stengiausi išlikti rami ir pasiduoti ritmui, kurį diktuoja naujagimis. Iki šiol stengiuosi kasdien mėgautis nuostabiomis akimirkomis ir ramiai išgyventi sudėtingus momentus. Vakarė yra tikras viesulas, ji nepaprastai aktyvi ir labai stipraus charakterio. Su ja nėra lengva, bet motinystė man kasdien dovanoja neapsakomą laimę ir meilę.

Iki dukrelės gimimo dirbote pramogų pasaulyje, ar lengvai pakeitėte įprastinę darbo sritį? Kaip reagavo vyras į šią jūsų idėją?

Na, negalėčiau pasakyti, kad pakeičiau. Greičiau praplėčiau veiklų ratą. Aš iki šiol dirbu pramogų pasaulyje, užsiimu grupės Mad Money koncertų organizavimu ir administravimu bei pianistės Ievos Dūdaitės vadyba. Su pastarąja ruošiamės jos areniniams koncertams. Grįžtant prie klausimo – visada buvau linkusi į iššūkius, mano vyras tą žinojo, tad viskas vyko labai sklandžiai. Darbus pramogų pasaulyje susimažinau, kai pradėjome planuoti vaikelį. Žinojau, kad laukimui man reikia daugiau ramybės. Kai dukra išėjo į darželį – tą laiką užėmė „Va Va Erdvė“. Dabar svajoju dar pradėti dailės terapijos magistro mokslus.

Ši sritis Jums buvo nauja – iš kur sėmėtės patirties?

Šį sritis ne tik man nauja. Kai atidarinėjau erdvę – buvau pirmoji Lietuvoje pradėjusi šią veiklą, tad turėjau viską atrasti, sugalvoti ir sukurti pati. Dabar, praėjus pusantrų metų nuo veiklos pradžios, galima rasti daug panašių vietų, kuriose sekama mano pramintu keliu, atkartojamos mano idėjos.

Visada mėgau iššūkius, daugybę metų buvau atlikėjų vadybininke, renginių organizatore, tad įveikti iššūkius, su kuriais dar niekas nebandė susitvarkyti iki tol – man nėra naujiena. Tiesiog sujungiau savo vadybinę ir organizacinę patirtį su įgimta empatija, meile kitiems, noru padėti ir globoti.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti? Kas labiausiai padėjo?

Iki šiol sunkiausia žmonėms paaiškinti, kad tai nėra vaikų žaidimų kambarys, darželis ar panaši vieta, kuri skirta vaikams. Mūsų visuomenėje vis dar įprasta, kad gimus vaikui mama lieka nuošalyje, kad visi teiraujasi tik apie vaiką, bet nesidomi mamos būsena. Atėję į erdvę apie ją išsamiau nepasidomėję žmonės dažnai nustemba, kad čia ant sienų nėra nei drambliukų, nei drugelių. Erdvė yra tarsi šeimos, auginančios mažus vaikus, namai – interjeras skirtas suaugusiesiems, bet galima rasti viską, ko gali prireikti turint mažą vaiką. Šį klausimą sprendžiu nuolatine komunikacija.

Kaip pavyko sudominti mamas joms siūloma nauja susitikimų erdve?

Mamoms tiesiog norisi šiltos, jaukios bendrystės. Tai pagrindinis stimulas ateiti. Ne kartą esu girdėjusi, kad jos ateina ne į šią vietą, o pas mane. Be abejo, jos džiaugiasi ir mėgaujasi galėdamos šioje erdvėje save įvairiapusiškai auginti, lankydamos veiklas. Tai, kad net turėdamos kelių mėnesių kūdikį jos gali toliau sportuoti, sužinoti ir išmokti naujų dalykų, dalyvauti koncertuose, kurie skirti suaugusiesiems, socializuotis – joms labai svarbu.

Kuo ypatinga ir išskirtinė ši mamų erdvė? Kokio amžiaus vaikučių mamos laukiamos?

Ši erdvė pirma tokia Lietuvoje. Kai atvėriau „Va Va Erdvės“ duris – visos kitos erdvės buvo orientuotos į vaikus, jų žaidimus ar lavinimą. Mano sukurta erdvė yra mamai ir dėl mamos. Mamai, kurios vaikas yra nuo 1 mėnesio iki 3 metų amžiaus. Mamos čia jaučiasi lyg atėję į svečius pas draugę. Per tiek laiko yra susikūrusi saugi bendruomenė. Mamos ne tik vaišinasi karštais gėrimais, bet žino, kad po kiekvieno užsiėmimo vyksta jaukūs, nuoširdūs pokalbiai įvairiausiomis temomis, dalinamasi nerimu ir džiugiais išgyvenimais.

Visos mamos čia priimamos su savo požiūriais. Tai saugi erdvė įvairiems pasirinkimams, pavyzdžiui, čia susitinka tiek žindančios trimečius vaikus, tiek maitinančios ką tik gimusius kūdikius mišinuku. Ir visos mamos gerbia viena kitą. Tai pagrindinė erdvės taisyklė: gerbti kitą mamą ir jos pasirinkimus.

Kiek laiko gyvuoja Jūsų sukurta „Va Va Mama“ ir kaip ji galbūt keitėsi?

Erdvei jau yra pusantrų metų. Labiausiai keitėsi pavadinimas – nuo rugsėjo ji vadinasi ne „Va Va Mama“, o „Va Va Erdvė“. Ši vieta nuo pat pradžių buvo orientuota į suaugusiuosius ir jų laisvalaikį tiek būnant su vaikais, tiek be jų. Kai pavadinime yra žodis „mama“, žmonėms atrodo, kad tai dar vienas vaikų žaidimų kambarys. Taip pat, kaip paradoksaliai beskambėtų, nors ir pavadinimas kalbėjo apie tėvystę – jis gąsdino tėčius. Jiems nebuvo jauku eiti į vietą, kurios pavadinime yra žodis „mama“. Aš akcentuoju motinystę, nes dažniausiai mamos eina vaiko priežiūros atostogų, bet tėčiai taip pat laukiami tiek vykstančiuose užsiėmimuose, tiek mokomuosiuose renginiuose ir norėjau, kad jie taip ir pasijaustų.

Kokios veiklos labiausiai traukia mamas?

Sunku išskirti veiklas dėl dviejų priežasčių: pirma, vyksta tik tos, kurios yra patrauklios ir domina mamas; antra, mamas traukia visuma. Joms patinka, kad gali ateiti į užsiėmimą ir pasilikti pabūti po jo – niekas jų neskubina išeiti. Mamai malonu atrasti vietą, kur ja pasirūpinama, kur gali pailsėti išgerdama puodelį karštos kavos ar arbatos, kol kitas žmogus palaiko ant rankų kūdikį ar kol jos vaikas pažindinasi ir žaidžia su kitais bendraamžiais. Kur suaugusiųjų pasaulio aplinka, bet kartu yra visi daiktai, kurių reikia būnant su mažu vaiku: nuo gultuko iki maitinimo kėdutės.

Kaip suderinate veiklą su dukrelės auginimu?

Veiklos mamoms vyksta tik rytais, tuo metu, kai dukra jau būna darželyje, tad derinti nesunku. Dažnai žmonės nustemba, kodėl ji darželyje, o ne pas mane erdvėje. Priežastis labai paprasta – darželyje ją supa bendraamžiai, o erdvėje dažniausiai būna vaikai nuo 5 mėnesių iki 2 metų amžiaus.

Paaiškinate, kad jūsų projekto pavadinimo „Va Va Mama“ reikšmė – Vaida Vakarės mama.  Kaip jį sugalvojote ir ką norite juo iškomunikuoti?

Šio pirmojo erdvės pavadinimo prasmė buvo vienos mamos kvietimas kitai mamai ateiti, susitikti, nebūti vienai motinystėje. Tai buvo mamos ženklas kitai mamai, kad ji girdima, kad yra bendruomenė, kuri ją supras visais klausimais ir kur visos mamos visada laukiamos. Dabartinis pavadinimas „Va Va Erdvė“ išlaiko kvietimą ateiti pabūti. Galima lankytis tiek su vaiku, tiek be jo.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Nuotraukos Personal.lt

Motinystė – tai nesibaigiantis rūpesčių, darbų ir įsipareigojimų sūkurys, kuriame lengva pamiršti vieną svarbų elementą – rūpinimąsi savimi. 

Dažnai mintis, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savimi, o tik tada vaikais, mamai gali atrodyti nelogiška ir nepriimtina. Be to, visuomenėje taip pat dar labai paplitęs įsitikinimas, kad mamos vaidmuo yra be išlygų rūpintis kitais, tad daugelis apleidžia savo pačių gerovę. 

Vis dėlto, pirmenybę teikti sau yra ne tik naudinga, bet ir būtina. Tad šiandien kalbame apie tai, kodėl mamos pirmiausia turėtų pasirūpinti savimi ir nuo ko reikėtų pradėti.

Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškas

Prieš kiekvieną skrydį jo palydovai primena, kad pirmiausia deguonies kaukę reikia užsidėti sau, o tik tada padėti kitiems. Tas pats principas gali būti pritaikytas ir motinystėje. 

Jei mama yra fiziškai, emociškai ar psichiškai išsekusi, jos gebėjimas rūpintis vaikais sumažėja. Taigi, šiuo atžvilgiu rūpinimasis savimi yra ne savanaudiškas, bet strateginis požiūris, padėsiantis geriau pasirūpinti savo šeima. 

Tą patį pasakys ir kiekvienas psichologas, sveikos gyvensenos ekspertas, ar gydytojas, įskaitant ir Drops Clinic specialistus, besirūpinančius visos šeimos – taigi ir mamos – sveikata. 

Rūpinimosi savimi poveikis kitiems

Kai mama rūpinasi savimi, tai naudos duoda ne tik jai pačiai, bet ir kitiems šeimos nariams. Savo elgesiu ji rodo teigiamą pavyzdį vaikams ir pabrėžia savigarbos ir rūpinimosi savimi svarbą. 

Svarbu atminti, kad vaikai mokosi stebėdami, tad matydami, kad mama vertina savo sveikatą ir laimę, jie bus linkę mėgdžioti tokį elgesį. Taigi, kaip visada, pavyzdį rodykite darbais, o ne tik žodžiais. 

Nuo ko pradėti?

Pradėti rūpintis savimi gali būti sudėtinga bet kam, bet ypač užimtoms mamoms. 

Štai keletas patarimų, kokius žingsnius žengti, kad tai palengva taptų įpročiu.

Fizinė sveikata. Pradėkite nuo esminių dalykų: mitybos, fizinio aktyvumo ir miego. Rinkitės subalansuotą maistą, reguliariai užsiimkite sportu ir pakankamai ilsėkitės. Visa tai yra geros savijautos pagrindas.

Psichinė sveikata. Svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine, ir emocine sveikata. Sąmoningumo praktika, meditacija ar netgi konsultacijos su terapeutu gali labai teigiamai paveikti visą gyvenimą. 

Socialiniai ryšiai. Palaikykite ir puoselėkite su mamos vaidmeniu nesusijusius santykius. Laiko leidimas su draugais, sportavimas klube, ar dalyvavimas bendruomenės veikloje gali suteikti itin reikalingo atokvėpio ir perspektyvos.

Pomėgiai ir hobiai. Prisiminkite savo senus pomėgius ir atraskite naujų. Nesvarbu, ar tai bus skaitymas, tapyba, sodininkystė, ar naujų įgūdžių mokymasis, pomėgiai suteikia laisvės ir pasitenkinimo jausmą.

Nustatykite ribas. Išmokite pasakyti „ne“, nes tikrai neprivalote dalyvauti kiekviename mokyklos renginyje ar savanoriauti kiekvienoje veikloje.

Maži ritualai. Sukurkite nedidelius kasdieninius ritualus. Tai gali būti rytinis puodelis arbatos tyloje, trumpas pasivaikščiojimas arba vakarinės grožio procedūros. Šie nedideli veiksmai ilgainiui turi didelį poveikį.

Skaitmeninė detoksikacija. Nuolatinis ryšys gali varginti, tad, kad atgautumėte energijos, skirkite laiko pabūti be technologijų.

Mąstysenos pokyčiai. Pakeiskite požiūrį į rūpinimąsi savimi ir pripažinkite, kad tai yra ne prabanga, o būtinybė.

Laiko valdymas. Į savo kasdieninį tvarkaraštį įtraukite ir laiko sau. Galbūt reikės atsikelti šiek tiek anksčiau arba deleguoti užduotis, bet teigiamus rezultatus pastebėsite greitai. 

Bendruomenės parama. Jei sunku, prisijunkite prie mamų klubo, internetinės grupės – bendrumas suteiks paramos ir supratimo. 

Kova su kaltės jausmu  

Daugeliui mamų viena didžiausių kliūčių rūpintis savimi yra kaltės jausmas. Jos jaučiasi kaltos, kad skiria laiko sau ir nenori dėl to atrodyti mažiau atsidavusios. Tačiau labai svarbu mesti iššūkį šiam klaidingam įsitikinimui: rūpinimasis savimi nesumažina meilės šeimai, o ją tik sustiprina.

Deja, kartais atsikratyti stereotipų nėra paprasta. Čia prisideda ir visuomenės spaudimas, piešiantis „idealios“ ir nuolat besiaukojančios mamos įvaizdį. Išsivaduoti iš šių stereotipų – tai drąsos ir meilės sau aktas bei supratimas, kad rūpinimasis savimi yra neatsiejama rūpinimosi šeima dalis.

Be to, tai nebūtinai turi užimti daug laiko ar būti brangu. Tai gali būti penkios minutės gilaus kvėpavimo, trumpas pasivaikščiojimas, arba pasimėgavimas ramia akimirka prieš prasidedant dienai. 

Galiausiai nepamirškite, kad rūpinimasis savimi yra asmeninis dalykas. Tai, kas tinka vienai mamai, gali netikti kitai, tad svarbu atrasti tai, kas dera prie jūsų gyvenimo būdo.

Kas paskatino, suteikė drąsos kurti savo saldų verslą?

Visada mėgau gaminti, tačiau įsidrąsinau susilaukusi antros dukros, kai Panevėžyje pradėjo kurtis mamų bendruomenė „Mamos, varom kavos“. Ten aš susipažinau su daug veiklių mamų, kurios ne tik vaikus augina, bet ir dirba, mokosi, savanoriauja ir t.t. Mamos mane labai palaikė, taip pat palaikė draugai, vyras, šeima – tai suteikė daug drąsos. Manau, kad geriau pabandyti, nei visą laiką galvoti kaip būtų, jeigu būtų…

Ar pati kuriate receptus? Gal ir šeimą dažnai savo saldumynais palepinate?

Internete gausu receptų, kuriuos naudoju. Daug jų išbandyta ir renkuosi tik tuos, kurie man pačiai patinka. Kuriu nebent tortus veganams arba besilaikantiems ketogeninės mitybos – kai ateina įkvėpimas. Šeimą savo saldumynais palepinu per šventes, tačiau, pradėjau mažiau kepti namuose – darbe tos veiklos užtenka.

Kokia buvo jūsų visuomeninės veiklos pradžia, kai atėjote į Panevėžio miesto jaunų šeimų organizaciją „Mamos, varom kavos“?

Pradžia buvo tokia, kad ėjau į organizuojamus susitikimus, tačiau bėgant laikui ir organizacijai plečiantis reikėjo pagalbos, papildomų žmonių, kurie savanoriškai prisidėtų prie bendruomenės tobulėjimo. Pasisiūliau pati būti organizacijos taryboje, labiausiai norėjau rinkti labdarą, todėl įsitraukiau į iniciatyvas, tokias kaip daugiavaikėms Panevėžio rajono šeimoms surinkti paramą rūbais, maistu, dovanomis. Inicijavau pyragų dienos minėjimą. Panevėžio gyventojai kepė pyragus ir juos atveždavo man. Aš juos padalindavau į porcijas ir vežiau bendruomenės partneriams: senelių globos namams, Maltos ordino globojamiems vienišiems seneliams, moterų krizių centrui, motinos ir vaiko namams.

Esate net Krašto apsaugos savanorių pajėgų karė, kas jus ten atvedė, kuo patraukė ši veikla?

Mokykloje svajonių profesija buvo – policija. Tačiau nepavyko, nes įstoti sutrukdė sveikatos patikrinimas. Tuomet netikėtai po mokyklos pakvietė išbandyti save Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Važiavau į 3 savaites trunkančius mokymus ir taip tapau nuostabios savo kuopos kare. Tai mano gyvenimo pasiekimas, kurį labai vertinu. Kariuomenė puikiai priėmė motinystę, o po dukrų priežiūros atostogų, grįžusi į savo kuopą, vėl aktyviai dalyvauju pratybose. Ir iki pat pensijos nežadu nutraukti šios veiklos. Man tai artima, ta kovinga laisvės dvasia manyje gyvena.

Daug laiko skiriate veiklai Raudonajame Kryžiuje, ką jums pačiai suteikia šios veiklos patirtis?

Raudonajame Kryžiuje pradėjau savanoriauti vykstant vakcinacijai COVID-19 pandemijos metu, tačiau ši savanorystė man nelabai patiko. Norėjau pabandyti savanoriauti globos namuose, o ten atradau save iš naujo. Pati stengiausi iš Raudonojo Kryžiaus savanorių suburti komandą, vykti į globos namus, vėliau pradėjau savanoriauti ir moterų pataisos namuose.

Metus laiko aktyviai savanoriaujant (manęs buvo pilna visur), buvo ieškoma naujo savanorių koordinatoriaus ir pasiūlė atsiųsti savo CV. Po darbo pokalbio mane priėmė į darbą. Savanorystė padėjo man ne tik atrasti save, bet ir rekomendacijas įsidarbinimui gavau, nes turėjau darbo patirties.

Į savanorišką veiklą įtraukiate ir dukreles, kaip joms sekasi?

Jos dar mažos, bet labai daug ką matė ir daug ką supranta. Visada joms pasakoju, ką aš veikiu, kad dirbu Raudonajame Kryžiuje, kad rūpinamės vienišais senjorais. Jog ne visi žmonės turi su kuo bendrauti ir negalima nei vieno žmogaus palikti bėdoje. Ne kartą dukrelės buvo humanitariniame centre, kur pagalba teikiama ukrainiečiams. Rinko savo žaislus, rūbus, kad galėtų atiduoti.

Apskritai, labai šaunu matyti mūsų vaikus, dar mažus, bet jau empatiškus. Raudonasis Kryžius organizavo ukrainiečiams talką: kartu grėbėm lapus, tvarkėm aplinką. Vėliau valgėme drauge pietus, žaidėme kamuoliu. Su mumis žaidė ir vaikinas, turintis gana didelę protinę negalią. Tačiau, nors vaikai ir klausė, kodėl jis taip reaguoja į kamuolį, galbūt per daug džiaugsmingai – skirtingai nei mes, tačiau paklausinėję žaidė toliau ir labai stengėsi parodyti empatiją.

Kaip spėjate pasirūpinti šeima, dukrelėmis, turėdama tiek daug veiklų?

Stengiuosi visus darbus atlikti dieną, vakare būname kartu, važiuojame į būrelius. Nežinau, kaip viską spėju, bet kažkaip. Turiu gerą vyrą, namų ruošos darbus pasidaliname per pusę, o galų gale, jeigu man reikia dirbti savaitgalį Raudonajame Kryžiuje, dukras pasiimu kartu, nes čia dažnai būna daug kitų vaikų. Tortus dažniausiai kepu penktadienį, šeštadienį, taigi laisvo laiko tikrai randu. Gal kartais ir kamuoja mane pačią nuovargis, bet tada kokią dieną pasidarau laisvesnę ir „persikraunu“. Svarbiausia, kad nedirbu nuo 8 iki 17 val., o dirbu laisvu grafiku, tad galiu viską suderinti. Netgi močiutėms nedažnai paliekame vaikus, nors jos ir norėtų daugiau.

Atstovaujate jaunas šeimas Panevėžio miesto savivaldybės Jaunimo reikalų taryboje. Kaip sekasi ši veikla? Ką norėtumėte palinkėti jaunimui?

 Noriu pasidžiaugti, kad su kiekvienais metais situacija gerėja. Labiausiai noriu pasakyti – viską įmanoma suderinti, SVARBIAUSIA neprarasti savęs. Turime jaustis laimingi, o ne aukotis vardan kažko… Visiems linkiu gero gyvenimo partnerio, teigiamos ir palaikančios aplinkos. Ir mes visai neprivalome būti ir bendrauti su tais, kurie mūsų nepalaiko ir moralizuoja, kaip mums gyventi, nes gyventi turime sau.

Už viską, ko esu pasiekusi, dėkoju mane supantiems žmonėms, šeimai, draugams, kolegoms, giminėms. Nuolat girdžiu, kaip manimi didžiuojasi, o tai tik veda į priekį. Todėl nebijokime, girkime ir skatinkime vieni kitus.

Pažiūrėkime į viską plačiau, pasirūpinkime savo artimaisiais ir taip pat dar padėkime kaimynui. Pabendraukime su vienišu žmogumi, jam tai gali pakeisti labai daug, taip pat kaip ir Jums.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Deja, bet realybė neretai būna kiek kitokia, nei tos reklamos idiliškuose vaizduose. Ne visi žmonės jaučiasi tokie linksmi ir atsipalaidavę, kaip iš šio vaizdelio. Šįkart noriu pakalbėti apie tą kategoriją žmonių, kuriems prie šventinio stalo neretai tenka patirti įtampą, nepriėmimą, girdėti trikdančius komentarus, o kartais ir būti įveltiems į bereikalingus ginčus, kurių mažiausiai norisi siekiant patirti kalėdinį šventiškumą.

Šįkart apie žindančias mamas. Būtent joms sėdėjimas prie šventinio stalo gali virsti ne švente, o didžiuliu emociniu iššūkiu, kai tenka apginti savo pasirinkimus žindymo klausimu.

Tema, kuriai nelieka abejingų

Visuomenėje gajus manymas, jog visi turi teisę garsiai išreikšti savo nuomonę vaikelio (nebūtinai savo) auginimo klausimais, o žindymas ir jo trukmė yra vienas iš tokių. Kūdikio maitinimo, žindymo trukmės, nujunkymo laiko pasirinkimai – tos sritys, kuriose žmonių nuomonės gali radikaliai skirtis. Dažnai šios temos tampa kovos lauku, kuriame mums, mamoms, kyla itin stiprios emocijos, nes kalbama apie brangiausią – mūsų vaikelį.

Moterys, žindančios savo vaiką, gali įsitraukti į itin aršias diskusijas žindymo klausimais. Kai kažkas garsiai abejoja, ar vaikui reikia to, kas, mamos nuomone, jam yra didelis gėris, motinos smegenys reaguoja lyg kažkas pultų vaikelį ir fiziologiniu lygmeniu jai įsijungia vaikelio gynimo mechanizmai bei tam reikalinga agresija, kurią didina už žindymą atsakingas hormonas oksitocinas.

Kodėl kiti taip kišasi į tai, kaip auginame vaikus? Prisiminkime, kad žmonių psichologija yra tokia, jog jie nori matyti, kad kažkas daro taip, kaip darė jie, nes tokiu būdu pasitvirtina sau, jog darė gerai. O tai kelia pasitenkinimą savimi – vieną iš maloniausių psichologinių potyrių. Kitas poreikis – noras kažką kontroliuoti, valdyti, jausti savo galią, kadangi pasąmonės lygmenyje tai kelia pojūtį, kad mes egzistuojame, esame pajėgūs valdyti šį pasaulį, o tai teikia kitą psichologinį malonumą – saugumą. Todėl žmonės linkę kištis į kitų reikalus, komentuoti, nurodinėti, ginčytis, patarinėti… Jei kažkas kliudo jus replikomis, nepriimkite jų asmeniškai, o tiesiog pagalvokite, kodėl šis žmogus taip elgiasi, kokį psichologinį savo poreikį jis bando patenkinti?

Žindančios moters palaikymas – dovana jos vaikeliui

Žindymas teikia tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę naudą žmogaus gyvenime, todėl tai turėtų būti svarbu ne tik vaikelio mamai, bet ir artimiesiems, draugams bei socialinei aplinkai.

Žmogus yra socialinė būtybė, tad bet kokius jo pasirinkimus daugiau ar mažiau veikia tai, kaip juos vertins visuomenėje, darbe, draugų ir šeimos rate. Žindymas yra viena iš tų sričių, kurią itin jautriai veikia aplinkinių palaikymas arba nepritarimas. Susilaukusi vaikelio mama yra labiau pažeidžiama – ji ne tik atsakinga už mažąjį žmogutį, bet taip pat lydima didelio kasdieninio krūvio, jai dažnai reikia aplinkinių pagalbos, tad tampa iš dalies priklausoma nuo kitų. Vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių, nuo kurių priklauso, kiek moteris pasitiki savimi žindydama, yra šeima. Labiausiai moterį veikia palaikymas tų žmonių, kurie jai yra emociškai artimiausi. Kuo labiau apie žindymą išmano bei moterį palaiko artimieji, tuo tvirčiau ji jaučiasi žindydama.

Jei moteris stokoja palaikymo, jei jaučiasi esanti kovos lauke dėl savo pasirinkimų ir turi išgyventi stiprų stresą, įtampą ir nesaugumą, tikėtina, kad visa tai gali žindymą trikdyti ir trumpinti. Patiriamas stresas, nerimas ir nesaugumo jausmas sumažina hormonų, reikalingų pieno gamybos paleidimo refleksui, kiekį ir mama nusprendžia, jog jai trūksta pieno arba jis baigėsi, ir žindymą nutraukia. Kai moteris jaučia palaikymo ir motyvacijos tęsti žindymą stoką bei ilgalaikį nuovargį, ji būna linkusi žindymą užbaigti anksti.

Kai artimieji nepalaiko

Labai gera auginti vaikelį pagarbioje, mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje, tačiau dažnai moteriai vis tik tenka gyventi ir išgyventi kiek kitokiomis aplinkybėmis. Būna, kad artimieji nepalaiko vienų ar kitų sprendimų, nesupranta jų reikšmės motinai ir jos vaikeliui, klausinėja, kam tai reikalinga ir kaišioja pagalius į ratus, keldami abejones ir kritikuodami. Dažnai taip nutinka ir skiriantis nuomonėms dėl žindymo. Jei mama yra jautresnė, palūžusi nuo nuolatinio nuovargio, artimųjų neigiami komentarai, replikos, pikti žvilgsniai žindančiai mamai gali išprovokuoti stiprias abejones savimi ir savo pasirinkimais.

Ką daryti, kad visa tai atlaikytume ir apgintume savo pasirinkimus? Tokiu atveju yra du keliai: ar (1) bandyti kovoti ir įrodyti savo tiesą bei tikėtis, kad aplinkiniai galiausiai mums pritars ir palaikys, ar (2) laikytis savo pasirinkimų, neeikvojant energijos – mandagiai bei pagarbiai išklausius kitų nuomonę, nors ir labai skirtingą nuo mūsiškės, vis tiek daryti taip, kaip esame apsisprendusios ir tikime, jog yra geriausia mums ir mūsų vaikui. Pasirinkusios pirmąjį variantą mes išliekame priklausomos nuo kitų nuomonės bei išnaudojame daugybę energijos kovai, diskusijoms, įrodinėjimams. Pasirinkusios antrąjį variantą – energiją investuojame į save, išlaikydamos savo vidinę ramybę, gerbdamos savo pasirinkimus, brėždamos teisingas ribas. Pastaruoju atveju remiamės į save, esame mažiau priklausomos nuo kitų nuomonės ir atitinkamai mažiau pažeidžiamos. Šalia tokios mamos ir vaikas jaučiasi saugesnis.

Skubioji pagalba sau karštų diskusijų metu

Nors turime nuostatą, kad esame užtikrintos žindymo nauda, norime žindymą tęsti, neabejojame savimi ir panašiai, tačiau kartais nutinka, kad pakliuvus į situaciją, kada pokalbis įkaista, vis tik galime prarasti savitvardą ir įsivelti į pokalbį bei patirti emocijas, kurių mūsų ir vaikelio gerovei visai nereikia. Ką daryti, kaip sau padėti? Tokiais atvejais galima pasinaudoti savitaiga, kuri padeda nurimti ir išlaikyti ramybę:
– Aš turiu visas priežastis priimdama sprendimus pirmiausia pasitikėti savimi.
– Aš pažįstu savo vaiką geriau nei bet kas kitas.
– Aš esu pakankamai protinga ir išmintinga, kad išmokčiau visko, kas geriausia mano vaikeliui, pati.

Jums patarinėjančiam žmogui paprasčiausiai padėkokite už patarimą, bet žinokite, kad jeigu kažkas jums patarinėja, nereiškia, jog jūs turite tais patarimais vadovautis. Jūsų ryšys su vaikeliu yra unikalus ir jūs abu kuriate tokią kasdienybę, kurioje jaučiatės geriausiai. Niekas kitas negali geriau žinoti, ko labiausiai reikia jums, jūsų vaikeliui, jūsų šeimai, ir kaip tai pasiekti. Kartais, kai nėra išeities ir kažkas dalijasi nesibaigiančiais patarimais, galima visa tai tiesiog praleisti pro ausis.

Jei žindymas būna nepritariančiai komentuojamas, kai esate svečiuose pas uošvius ar savo tėvus, stenkitės žindyti atskirai, kitame kambaryje, o jei veiksmas vyksta lauke, nueikite į mašiną. Jūsų vaikui nereikia girdėti kitų žmonių replikų, kad jis jau per didelis ir panašiai. Tai vaikui kelia gėdos ir kaltės jausmus, gali atsirasti neurozė. Jei vis tik tų replikų nepavyksta išvengti vaikui girdint – užstokite jį, pasakykite, kad mamos pienukas labai sveika ir skanu, ir vaikelis gali jo gauti kiek panorėjęs, o į tolesnes diskusijas nesivelkite.

Gražių švenčių

Žindymas ir su juo susiję pasirinkimai yra labai asmeninis, intymus dalykas, ir mes turime absoliučią teisę apskritai niekam neaiškinti ir nepasakoti: ar žindome, ar nežindome, kiek laiko planuojame tai daryti.

Jei mus erzina komentarai apie žindymo naudą / nenaudą ar užuominos apie metą nutraukti, pagalvokime, ar užkabina pati tema apie žindymą, ar apskritai tai, jog mums kažkas aiškina, kaip ir ką daryti, kišasi į privatų gyvenimą, mūsų vaikų auginimą. Dažnai po tokiomis temomis slepiasi įvairios santykių problemos ir tada žeidžia ne tiek pati tema, kiek tai, jog kažkas kišasi arba maniera, kaip tai daro.

Kai kitų žodžius, patarimus, nuomones mes priimame asmeniškai, būna labai sunku ir kyla noras įsiskaudinti bei atsitraukti arba eiti į konfliktą, paprieštarauti. Mūsų reakcija kyla iš to, kaip mes matome situaciją, kokias ir kiek turime žinių, bet pamirštame, kad kitas žmogus turi kitokį supratimą, žinių bagažą ir patirtį. Kartais žmonės galvoja, kad savo komentarais, pastabomis ar patarimais jie išreiškia palaikymą, meilę ir rūpestį, todėl jiems sunku suprasti, kodėl mes įsitempiame.

Psichologijos mokslas pabrėžia, kad mes vieni kitus suprantame kur kas mažiau, nei įsivaizduojame ir tikimės, kad turėtume suprasti. Tad galbūt viską ramiau priimti padėtų mintis, kad dažnai kitas žmogus dalinasi kažkokiais savo pastebėjimais ne iš piktos valios – jis tiesiog neturi pakankamo supratimo, žinių. Išgirskime vieni kitų emocijas, jausmus, intencijas, o ne tik žodžių turinį. Leiskime kitiems mąstyti kitaip, bet mes neprivalome perimti jų įsivaizdavimo, kaip daryti geriausia. Stiprinkime save, laikykimės savo nuostatų, pasirinkimų ir visada savo viduje brėžkime ribą, kas mums priimtina, o kas – ne.

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.lt

Facebook Išsipildymas Motinystėje

Daugiau apie moters pasitikėjimą savimi žindymo pasirinkimuose skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas).

Žindymas

Ruoškitės iš anksto

Pagal gamtiškąją programą normalus moters nėštumas tęsiasi maždaug 40 savaičių. Tiek laiko reikia ne tik kūdikiui mamos įsčiose užaugti, bet ir išmokti kvėpuoti, žįsti, ryti ir visus šiuos veiksmus suderinti. Taigi, kuo labiau nėštumo trukmė priartės prie 40 savaičių – tuo labiau krūtys bus subrendusios ir pasiruošusios pagaminti pakankamai pieno… Ir tuo labiau antrasis žindymo dalyvis bus subrendęs ir geriau pasiruošęs tą pieną pasiimti – veiksmingai žįsti.

Žmonijos patirtis byloja, jog daugiavaikiai nėštumai paprastai trunka trumpiau nei laukiantis vieno vaikučio ir daug dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu.

Dvynukų besilaukianti mama turi išmintingai išnaudoti likusį laiką ir elgtis taip, kad kūdikis įsčiose išnešiotų kuo ilgiau ir pati į gimdymą ateitų kuo stipresnė.

Jeigu dvynukai – neišnešiotukai

Kai mamos įsčiose iškart auga du ar net daugiau vaikelių, jiems ten pasidaro per ankšta gerokai anksčiau negu vieninteliam gimdos gyventojui. Todėl priešlaikinis „daugiukų“ gimimas yra ganėtinai įprastas reiškinys. Be to, net ir laiku gimusiems, dvynukams ir trynukams dažniau pasitaiko žindyti trukdančių sveikatos problemų.

Jeigu vienas ar abu kūdikiai gimsta gerokai „per anksti“ – neišnešioti, jie būna labai maži, silpni ir jiems gali nepavykti iš pradžių gerai žįsti. Labai neišnešioti naujagimiai netgi laikomi atskirti nuo mamų, vadinamuosiuose inkubatoriuose. Žindyti labai norėjusi mama gali nusiminti, kad neišsipildo jos troškimas, bet ji gali pradėti tiekti krūties pieną savo kūdikiams pasinaudodama pieno ištraukimu rankomis ar pientraukiu. Netgi mažas priešpienio kiekis yra labai vertingas, nes teikia naujagimiui geriausią maistą ir apsaugą nuo infekcijų.

Ištraukite pieną taip dažnai, kaip jūs pati maitintumėte naujagimius dvynukus, bent 8 kartus per parą, o dar geriau 10-12 kartų per parą, įskaitant bent vieną naktinį. Trumpesni, dažnesni ištraukimai yra geriau dėl tolygios pieno gamybos, mažiau vargina mamą ir jos spenelius.

Jei kūdikiai patys ilgai neatsibunda, tada tenka juos žadinti pamaitinimui. Laikui bėgant, kūdikiai vis daugiau maitinimų gauna iš krūties ir mama palaipsniui išsivaduoja nuo papildomo darbo pieną ištraukiant ir girdant papildus.

Pradžioje geriau atskirai

Jeigu gimsta du vaikai, o mama turi dvi krūtis, tai, regis, viskas aišku – kodėl gi nežindyti kartu? Būtų ir laiko sutaupyta. Tačiau daugelis mamų vis dėlto pradeda nuo žindymų po vieną kūdikį, paeiliui. Dviejų kūdikių žindymas vienu metu turėtų palaukti, kol įsitikinsite, kad bent vienas iš jų tikrai gerai priglunda prie krūties ir išlieka gerai prigludęs be didesnės mamos pagalbos. Tada galite tą kūdikį priglaudusi, padėti gerai priglusti ir antrajam. O iki tol juos geriau žindyti atskirai, po vieną.

Ypatingo dėmesio reikia silpnesniajam kūdikiui, jį prie krūties glausti reikėtų dažniau, net negu jis pats užsinori, pažadinti ilgai miegantį. Tokį mažylį prie krūties reikėtų glausti pirmą, jeigu tuo metu jo broliukas ar sesutė neplyšta riksmu. Palaukite, kol silpnesnysis pasisotins, ir tada glauskite antrąjį. Kartais dvynukai susikuria kiekvienas savo maitinimosi modelį, kai vienas kūdikis nori būti žindomas dažniau negu antrasis arba prabunda skirtingu laiku. Dažniau taip atsitinka, jeigu kūdikiai migdomi tolėliau vienas nuo kito, atskirose lovelėse. Ir mamos gali norėti žindyti dvynukus atskirai, kadangi tada jos gali skirti kiekvienam kūdikiui daugiau individualaus dėmesio ir artimiau juos pažinti.

O vėliau – kartu

Dvynukai yra du žmonės, taigi visko jiems reikia dvigubai daugiau, negu vienam kūdikiui. Tačiau yra veiklų, kurias jie galėtų atlikti abu vienu metu ir taip sutaupyti savo mamai brangaus laiko jos pačios kitoms veikloms ar labai reikalingam poilsiui.

Žindymas kartu įprastai palengvėja, kai kūdikiai labiau paauga ir įgyja daugiau patirties iškart gerai priglusti prie krūties. Kūdikių žindymas kartu, po vieną prie kiekvienos krūties, išsprendžia problemą kurį maitinti pirmiau, jeigu jie abu išalksta tuo pačiu metu. Tai ir pieno gamybą krūtyse paspartina greičiau, kadangi daugiau pieno yra pašalinama vienu metu. Žįsdami kartu ir patys kūdikiai gali vienas kitam savotiškai padėti. Tas dvynys, kuris žinda stipriau, gali stimuliuoti pieno tekėjimo refleksą ir dėl silpniau žindančio broliuko ar sesutės.

Mama turėtų atsižvelgti į dvynukų žindymo stilių skirtumus. Vienas gali būti energingas ir greitas valgytojas, o kitas linkęs valgyti lėtai, neskubėdamas. Taigi kūdikių dvynių žindymo trukmė gali skirtis, net jeigu jie žindomi kartu.

Kūdikių padėtys žindant

Geras prigludimas prie krūties labai svarbus ir kiekvienam kūdikiui, kad jis gerai išžįstų pieną ir pasisotintų, ir mamai, kad negrėstų pieno sąstovis ir nebūtų sužaloti speneliai. Todėl kiekvieną iš dvynukų reikia laikyti taip, kad jis patogiai, be didelių pastangų, apžiotų pakankamai plačiai krūties: ne tik spenelį, bet ir spenelį supantį tamsesnįjį laukelį – areolę (ar dalį jos, jeigu platoka). Tam kūdikis turi būti tiesiai prieš mamą ne tik veidu (kad spenelis tiesiai eitų į burnos gilumą), bet ir liemeniu (kad kūdikiui nereikėtų sukti galvos į šoną) ir glaustis krūtine bei pilvu (kad nereikėtų atlošti arba palenkti galvos).

Dažniausiai naudojamos ir tinkamiausios yra šios trys dvynukų laikymo prie krūtų padėtys: (1) abu iš priekio, (2) abu iš šonų, (3) mišri – vienas iš priekio ir antras iš šono.

(1) Abiejų kūdikių laikymas iš priekio – „glėbyje“ – jiems tarsi susikryžiavus kojomis, labiau tinka pirmosiomis savaitėmis, kol jie dar mažučiai. Mažyliai laikomi taip, kad jų galvelės būtų nutolusios viena nuo kitos, o kojos sukryžiuotos (A).

(2) Padėtyje abu iš šonų – „pažastinėje“ – mama kiekvieną iš kūdikių laiko po pažastimis, tarsi krepšinio ar futbolo kamuolius (B). Todėl užsienio literatūroje ją mėgstama vadinti „futboliniu laikymu“. Mama sėdi patogiai krėsle, ant sofos, lovoje ar tiesiog ant grindų su daug pagalvių ar susuktų antklodžių po kūdikiais, taip, kad jai nereikėtų rankomis išlaikyti jų svorio arba lenktis prie jų. Labai praverstų pasinaudoti specialia „U“ formos žindymo pagalve.

(3) Trečioji padėtis – mišri, kai vienas iš priekio ir antras iš šono (C). Kaip ir antroji, ji tinkama bet kurio amžiaus kūdikiams. Vienas kūdikis yra mamos glėbyje iš priekio, o antrasis guli po pažastimi. Ši būdas suteikia abiem kūdikiams gerą regėjimo stimuliaciją su vienodomis galimybėmis stebėti mamos veidą bei vaizdus kairėje ir dešinėje, net jei jie kiekvienas turi mėgstamą krūtį. Tada mamai beliktų tik reguliariai kaitalioti kiekvienam glėbio ir pažasties padėtis.

Pagal poreikį ar pagal tvarkaraštį?

Vieno kūdikio žindymo sėkmės formulė sako, jog pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Todėl geriausia neatidėliojant paisyti būtent to kūdikio alkio požymiais išreikšto poreikio maistui ir jį žindyti iškart panorėjus. Tai –idealas. Išties, būna kūdikių dvynukų, kurie abu elgiasi labai panašiai, sinchroniškai: vienu metu prabunda, kartu išalksta, vienodai ilgai valgo ir kartu užmiega, vėl kartu keliasi…

O ką daryti, jeigu dvynukai elgiasi kaip akivaizdžiai skirtingos asmenybės, jeigu vienas dvynys užsinorės žįsti kas tris valandas, o kitas – kas dvi su puse? Nedidelių valingų mamos pastangų suartinti dvynių žindymo laikus gali prireikti ir dėl mamos poreikių. Pavyzdžiui, jeigu mamai reikia pasirūpinti ir vyresniais vaikais. Net jeigu žindo atskirai, jai gali tekti pažadinti miegantį dvynį ir pažindyti jį, po to, kai pažindė pirmąjį. Tai leistų mamai pasiilginti ir poilsio pertraukas tarp žindymų.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Bet vasaros karštis žindančiai mamai kelia kitų rūpesčių. Kiek kartų stengtis žindyti kūdikį, ar jam duoti vandenuko, kaip prižiūrėti krūtis?

Mamos pienas – saugus maistas vasarą

Didelis mamos pieno privalumas, kad jis saugus. Mama žino, kad vasara – žarnyno infekcijų metas ir kūdikiams. Netinkamai pasterizuoti buteliukai, nepakankamai švariomis rankomis pagamintas mišinukas gali sukelti pilvuko negalavimus.

Ar karštis turi didelės įtakos kūdikio apetitui?

Priešingai nei mano daugelis tėvų, vasaros karštis veikia kūdikio apetitą daug mažiau negu mamos ir tėčio kulinarinius pomėgius. Mamos pieną vaiko organizmas lengvai virškina, taigi net karštą vasaros dieną sveikam kūdikiui nekyla noras jo atsisakyti. Jeigu kūdikis atsisako krūties, mama turėtų ieškoti kitų priežasčių. Galbūt kūdikis negaluoja arba pakito pienuko skonis (mama suvalgė neįprastą maisto produktą). Apžiūrėkite burnytę: ar nėra ant liežuvio, gomurio ir kitose vietose balkšvų nenusivalančių apnašų, dėl kurių žindomam kūdikiui skauda. Tai gali būti, pavyzdžiui, grybelio sukelta pienligė. Sykį per savaitę pasverkite kūdikį. Jeigu jis priauga svorio, nervintis neverta. 3– 6 mėnesių kūdikiai paprastai valgo 5 – 6 kartus per parą, kiti mėgsta dažniau. Žindykite kūdikį tiek, kiek jis nori ir kada nori, bet ne mažiau kaip 5 – 6 kartus per dieną. Jeigu nerimaujate, ar vaikeliui užtenka pieno, suskaičiuokite šlapias sauskelnes ar vystyklus. Ne mažiau kaip šešis kartus per parą pasišlapinantis kūdikis tikrai sotus. Žinoma, jei jis tik žindomas ir negeria kitokių skysčių. Jei su mamos pienu gaunamo vandens, tai pat ir paties pieno, kūdikiui per mažai, jo šlapimas pasidaro tamsesnis ir aštriau kvepia. Visais atvejais geriausia pasitarti su vaikų gydytoju.

Ar vasarą žindomam kūdikiui reikia atsigerti vandens?

Pediatrai nepataria žindomam kūdikiui duoti vandenuko ar arbatėlių. Mat reikiamą skysčio kiekį kūdikis gauna su mamos pienu, kuriame yra 90 proc. vandens. Tyrimais įrodyta, kad vandeniu ir arbatėlėmis girdomas žindomas kūdikis labiau linkęs į viduriavimą. Pasaulio sveikatos organizacija pirmąjį gyvenimo pusmetį rekomenduoja vengti papildomai girdyti žindomus kūdikius. Karštyje mama daugiau prakaituoja, todėl ji ir turi gerti daugiau vandens, o kūdikis gaus skysčių kartu su mamos pienu. Vanduo būtinas tik dirbtinai maitinamam kūdikiui.

Ar karštą dieną dažnai prausti krūtis?

Dažnai praustis nebūtina net ir karštyje. Apsiprausti patariama tik vieną kartą per dieną. Mat krūtis apsaugo sekretas, kurį išskiria rudajame laukelyje aplink spenelį esančios liaukos. Jeigu mama suprakaitavo arba išsimaudė sūriame jūros vandenyje, pakanka apiplauti krūtis švariu šiltu vandeniu be muilo. Nepamirškite, kad dažnai prausiama oda gali išsausėti. Sausa oda labiau pažeidžiama, ima pleiskanoti, trūkinėja speneliai.

Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?

Pirmiausia, tinkamai laikykite prie krūties glaudžiamą kūdikį. Nepatyrusią mamą pamokys pediatras arba žindymo specialistas. Jokiu būdu neverta vadovautis močiutės patarimais prausti krūtis su muilu prieš kiekvieną maitinimą. Jeigu speneliai vis dėlto sutrūkinėjo, galima išspausti lašelį pieno ir patepti pažeistą krūtį. Be to, pažeistą krūtį stenkitės kuo ilgiau palaikyti nuogą.

Vaistinėje įsigysite specialų tepalą suskilusiems speneliams. Be tepalo neapsieisite, jeigu įtrūkimų daug, jie skausmingi ir kraujuoja.

Kodėl vasara – netinkamas nujunkymo metas?

Karštyje kūdikis dažniau nori gerti, o troškulį geriausiai malšina įprastinis lengvai virškinamas gėrimas – mamos pienas. Pienas greitai papildo skysčio atsargas mažylio organizme. Be to, mamos piene yra nuo žarnyno negalavimų saugančių antikūnų, kurie dar ir stiprina imunitetą. Imunitetas svarbus ir vasarą – palankiausią metą įvairioms žarnyno infekcijoms.

Kiek laiko kūdikis žinda?

Vasaros karštyje paprastai kūdikis dažnai ieško krūties ir ilgiau žinda. Dažnai žindydama patenkinsite jo skysčio poreikius. Tik stebėkite, kad krūtys netaptų žinduku. Kai kurie kūdikiai pasisotina per 10 –15 minučių, o jeigu mamai pienas teka lėtai, prireikia daugiau laiko. Bet jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau kaip 30 minučių, patikrinkite, ar jis tinkamai apžioja krūtį. Mažylis neturėtų žįsti ilgiau kaip 40 minučių. Kai jaučiate, kad kūdikis ne žinda, o tik žaidžia arba užmiega su speneliu burnytėje, atsargiai jį ištraukite.

Kada prireikia mišinuko?

Kartais mama priversta primaitinti ir mažą kūdikį arba visiškai atsisakyti žindymo. Tai atsitinka, kai moteris turi per mažai pieno ir kūdikis nepriauga reikiamo svorio. Mamos pienukas nebetinka, jeigu mama geria vaistus, kurie patenka į kraują ir gali pakenkti kūdikiui. Kartais mamai tenka kuriam laikui išsiskirti su kūdikiu, pavyzdžiui, prireikia atsigulti į ligoninę.

Ar galima nutrauktą pieną laikyti kambaryje?

Vasarą kambario temperatūroje pieno jokiu būdu nelaikykite – įdėkite jį į šaldytuvą. Nesistenkite po kiekvieno maitinimo kruopščiai nutraukinėti krūtyse likusio pieno, nes jo gaminsis vis daugiau. Mat pieno liaukos prisitaiko prie didėjančių poreikių.

Išvyka – su kūdikio maisteliu

Mišinukais maitinamo kūdikio mama, ruošdamasi į sodybą arba prie jūros, turi susikrauti daugybę mitybos reikmenų – buteliukų, čiulptukų, įvairių kitokių indelių, prireiks šildymo bei sterilizavimo prietaisų. Kūdikio indelius reikia kruopščiai plauti ir išvykoje. Pavyzdžiui, sodyboje, kurioje nėra karšto vandens, tai daryti sudėtinga. Dar prisideda rūpestis mišinukais. Kažkiek jų, žinoma, galima pasiimti į kelionę, kitų teks ieškoti poilsio vietoje – tik nežinia, ar bus kūdikio mėgstamų. Taigi per visokius rūpesčius mamai nebus kada pailsėti.

Žindanti mama gali be rūpesčių kūdikio maistu skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Su žindomu kūdikiu patogu keliauti didesniais atstumais, gražią vasaros dieną pailsėti prie ežero. Kūdikis saldžiai išsimiegos gryname ore medžių pavėsyje, o nubudęs bus iškart pamaitintas. Mamai nereikės ieškoti, kaip išlaikyti maistą šviežią ar jį pašildyti.

Gryname ore miegantis ir guguojantis kūdikis noriai valgys mamos pienuką, o malonus poilsis mamai suteiks stiprybės ir energijos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Perskaičiusios UNICEF Lietuva kvietimą padėti rinkti lėšas skurdžiausiose pasaulio šalyse gyvenantiems vaikams, stabtelėjome nuo kasdienių, rūpesčių, darbų ir susimąstėme. Tas vaikas gyvena skurdžioje trečiojo pasaulio šalyje, kur kiekviena jo vaikystės diena – išgyvenimo iššūkis jam ir jo tėvams. Tai, žinoma, toli nuo tavęs ir jei nežinai – neskauda. Bet ar tikrai nežinai – štai prieš tavo akis likimo nuskriausto vaiko atvaizdas. Kad prisidėtum prie pagalbos jam, nereikia nei šimto, nei tūkstančio.

Tik už 4 Lt gali padovanoti vaikui maisto dienai ir jo gyvenimą pratęsti dar viena diena. Tu dovanoji jam gyvenimo dieną. O jeigu po 4 litus dovanoja tavo giminės, draugai ir pažįstami, jūs visi dovanojate gyvenimą vaikui. Tai neįkainojama dovana – nes gyvybė yra didžiausia materialiai neišmatuojama vertybė.

Gyvybė – didžiausia dovana, kurią gali suteikti gamta. Deja, gyvybė – trapi. Ką tik gimęs kūdikis – bejėgis ir visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų. Džiugu, jei vaikas auga šeimoje, kuri gali suteikti ne tik meilę, bet ir sotų bei laimingą gyvenimą.

Visi mes anksčiau ar vėliau buvome vaikais, dauguma esame tėvai ir trokštame laimingos ateities savo vaikams, kurie toliau kurs ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio ateitį. Mes, sveikatos portalo ir žurnalo „Mama ir vaikas“ kūrėjos, esamos ir būsimos mamos, prisidedame prie UNICEF Lietuva pasaulio vaikų gelbėjimo misijos. Kviečiame mamas, tėčius, tetas, močiutes, senelius ir visus mylinčius vaikus žmones prisijungti ir pasidalinti trupučiu širdies šilumos su likimo nuskriaustais pasaulio vaikais.

Padėti išgyventi vaikui galite čia: UNICEF – Mama ir vaikas

Tai dar viena nuostabi proga kiekvienam iš mūsų – padovanoti vaikui gyvybę!

„Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga“.

Justinas Marcinkevičius

Asmeninis siekis padėti pasaulio vaikams ir unikali galimybė į UNICEF misiją vykti kiekvienam lietuviui

Padėti UNICEF rinkti lėšas skurdžiausiose pasaulio šalyse gyvenantiems vaikams galima unikalioje UNICEF Lietuva paramos internetinė platformoje. Tereikia susikurti savo aukojimo puslapį internetinėje svetainėje http://aukok.unicef.lt. Asmeninė pažintis su UNICEF humanitarine veikla praturtins kiekvieno gyvenimą ir įkvėps dar didesniam gerumui. Kiekvienas galės asmeniškai prisidėti ir gyvai pamatyti, kuo gyvena tenykščiai vaikai. Be to, bus galima laimėti kartą gyvenime pasitaikančią kelionę į šiųmetinę UNICEF ir televizijos TV3 misiją į trečiojo pasaulio šalį.

Galima susikurti asmeninį ar įmonės aukojimo puslapį. Kiekvienas gali prisijungti prie UNICEF komandos ir suteikti vaikams specialaus proteinais prisotinto maisto, taip būtino, kad išgyventų toli nuo Lietuvos augantys mažamečiai. 4 Lt dovanoja vaikui gydantį maistą dar vienai jo išgyvenimo dienai. „Mūsų tikslas, kad kiekviena padovanota diena suteiktų galimybių išgyventi labiausiai pažeistiems pasaulio vaikams“, – įsitikinusi „UNICEF Lietuva“ vykdomoji direktorė J. Majauskaitė.

Sukurtas aukojimo puslapis gali būti skirtas pagerbti tuos, kuriuos myli, atšvęsti ypatingą progą – pavyzdžiui gimtadienį, vestuves, vaiko gimimą ar krikštynas – motyvuoti įmonės darbuotojus, klientus arba paprasčiausia parodyti savąjį ar įmonės įsipareigojimą prisidėti gelbėjant pasaulio vaikus.

Apie UNICEF

UNICEF siekia užtikrinti kiekvieno vaiko teises ir gerovę. Kartu su partneriais dirba 190 šalių ir teritorijų. Ypatingas dėmesys skiriamas labiausiai pažeistiems ir pamirštiems vaikams, kad pagalba pasiektų visus vaikus ir visur.