Turi užtekti jau pirmosiomis nėštumo dienomis

Folio rūgštis – viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų. Jos reikia ląstelėms dalintis ir atsinaujinti, būsimo kūdikio nervų sistemai formuotis, visiems jo organams ir audiniams vystytis. Ji svarbi paveldimumo informaciją perduodančių nukleino rūgščių sintezei, baltymų apykaitai, padeda organizmui pasisavinti geležį.

Jeigu pirmosiomis nėštumo savaitėmis šio mikroelemento pritrūksta, vaisiui gali išsivystyti nervinio vamzdelio, iš kurio vėliau formuojasi galvos bei stuburo smegenys, defektai. Nervinis vamzdelis pradeda formuotis būtent nėštumo pradžioje, kai moteris gali nė neįtarti esanti nėščia. Juk  naujiena apie būsimą vaikelį paprastai sužinoma, praėjus keletui savaičių nuo nėštumo pradžios. Kaip tik tuo metu, pritrūkus folio rūgšties, gali atsirasti stuburo slankstelių vystymosi defektų, dėl kurių jų lankai nesuauga ir susidaro plyšys. Taigi, susiformuoja įskilas stuburas (lotyniškas pavadinimas „spina bifida“). Net trumpalaikis vitamino B9 trūkumas šiuo nėštumo periodu gali paveikti tolesnį vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Be to, tai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ydas, tokius apsigimimus kaip kiškio lūpa ir vilko gomurys. Sunkios šios problemos pasekmės – galvos smegenų vandenė (hidrocefalija), smegenų išvaržos.

Nuo įgimtų stuburo ir galvos smegenų defektų, galinčių susiformuoti moteriai nė nenutuokiant, kad laukiasi, verta apsidrausti iš anksto. Sužinojus apie nėštumą, deja, jau galima nebesuspėti  jų išvengti. Todėl papildomai vartoti folio rūgštį reikia pradėti dar iki nėštumo, kad bet kuriuo momentu, užsimezgus vaisiui, būtų iš kur jos pasiimti.  Planuojant susilaukti vaikelio, stipresnei apsaugai nuo apsigimimų  folio rūgšties preparatus patariama vartoti ir vyrams. Mat jos pritrūkus suprastėja spermos kokybė, todėl didėja vaisiaus apsigimimo rizika. Tyrimai parodė, jog, vartojant daugiau nei 700 mikrogramų folio rūgšties per dieną, spermatozoidų chromosomų mutacijos tikimybė sumažėja 30 proc. Tačiau nepastebėta, kad analogišką įtaką spermai darytų kiti mikroelementai.

Vitamino B9 stoka pavojinga nėštumui

Folio rūgštis eikvojama ir vaisiaus ląstelėms susidaryti, ir moters  ląstelėms atsinaujinti. Jos poreikis žymiai padidėja sparčiai augant ląstelėms nėštumo periodu. Vitaminas  B9 būtinas normaliai placentai formuotis. Dėl šios būsimo kūdikio mitybinės terpės vystymosi sutrikimų gali komplikuotis vaisiaus raida, vaikas gali gimti mažo svorio, kyla pavojus jo gyvybei, nes gali prasidėti išankstinis gimdymas arba įvykti persileidimas.

Pirmiausia folio rūgštis iš mamos organizmo imama vaisiui, todėl pačiai mamai jos gali pritrūkti gana greitai. Šis vitaminas reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Jo trūkstant ir sutrikus eritrocitų susidarymui susergama folio rūgšties stokos anemija (mažakraujyste).

Žindančiai mamai – sveikiems nervams ir vaiko mitybai

Pagimdžiusiai mamytei folio rūgšties reikia dar daugiau, kad galėtų susidoroti su naujo periodo iššūkiais ir neužkluptų pogimdyminė depresija. Folio rūgštis dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų serotonino ir adrenalino apykaitoje, o nuo jų priklauso ką tik mama tapusios moters nervų sistemos būklė, fizinis ir protinis darbingumas.  Šis mikroelementas svarbus ir virškinimui: gerina apetitą, skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl padeda išvengti apsinuodijimo maistu.

Per mažas folio rūgšties kiekis žindymo periodu gali būti jaunos mamos dirglumo, nuovargio, apetito stokos bei anemijos priežastis, turi įtakos atsirasti ir stiprėti pogimdyminei depresijai. Tuomet folio rūgšties bus mažai motinos piene ir jos pritrūks kūdikiui. Dėl to jam atsiranda pavojus susirgti anemija. Toks vaikas priaugs per mažai svorio, sulėtės psichomotorinė raida, gali susilpnėti jo imunitetas ir sutrikti žarnyno darbas.

Kodėl folio rūgšties reikia papildomai?

Folio rūgštis nesikaupia organizme, šio vandenyje tirpaus vitamino perteklius pasišalina, todėl jokių atsargų neturime ir jo reikia gauti kasdien. Folio rūgšties daugiausia žaliose daržovėse: salotose, špinatuose, petražolėse, svogūnuose, brokoliuose, avokaduose, ankštinėse daržovėse; nemažai jos turi kiaušiniai, viso grūdo miltų duona, riešutai, citrusiniai vaisiai, kepenys, varškė. Šio mikroelemento mums pritrūksta ne tik dėl mitybos klaidų. Gaminant maistą folio rūgštį sunaikina karštis, mažiau jos gauname sutrikus pasisavinimui žarnyne, pavyzdžiui, esant disbakteriozei ar vartojant kai kuriuos preparatus.

Dar greičiau folio rūgšties pritrūksta nėštumo bei žindymo periodais, kai jos reikia daugiau. Net jeigu mėgstate daržoves ir valgote jų daug, iš maisto reikiamo kiekio negausite, todėl šiais gyvenimo periodais ypatingai svarbu vartoti folio rūgšties papildomai.

Įprastinė minimali folio rūgšties dozė per dieną – 200 mkg, nėščioji būsimo mažylio ir savo sveikatai turėtų gauti 400 mkg, o žindymo periodu reikia 600 mkg. Gydytojas gali skirti ir didesnį folio rūgšties kiekį, pavyzdžiui, nėščiajai, iki pastojimo vartojusiai kontraceptines tabletes. Didesnis šio vitamino poreikis ir besiskundžiančioms vėmimu, sergančioms diabetu, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrinka jo pasisavinimas.

Kadangi folio rūgštis ypatingai svarbi nuo pat nėštumo pradžios,  pradėti ją papildomai vartoti reikia bent prieš tris mėnesius iki pastojant, o geriausiai – tik nusprendus susilaukti vaikelio ir nustojus saugotis lytinių santykių metu.

Darni pora – su vitaminu D3

Nėštumo metu ypatingai svarbus ir vitaminas D3, kurio stoka yra viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių, o vaikeliui  gali lemti  rachitą, nes sutrinka kalcio apykaita. Jo trūkstant  būsima mama gali susirgti  gestaciniu diabetu, preeklampsija, o vaikas – cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, išsėtine skleroze. Vitamino D3 stoka susilpnina imunitetą, gali lemti osteoporozę, širdies bei autoimunines ligas, vėžį. Šis vitaminas svarbus ir moterų, ir vyrų vaisingumui. Dėl šykščių saulės spindulių sąlygos jam gamintis organizme itin prastos ir daugeliui jo trūksta. Vitamino D3 stoka nustatoma net trims iš keturių moterų. Todėl rekomenduojama su folio rūgštimi kartu vartoti ir vitaminą D3.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vargšės kojos…

Nušvitus pavasario saulei, nekantraujame apsiauti aukštakulnius, prie kurių fantastiškai dera trumpas sijonėlis. Šaunu, jeigu kojų venos idealios ir nuotaikos nesugadina smulkiųjų kraujagyslių tinkliukai. Laikui bėgant kraujagyslės gali plėstis vis labiau. Tai įvairaus amžiaus moterų, taip pat – nėščiųjų, problema.

Rimtesnė problema – išsiplėtusios venos. Sutrikus venų vožtuvėlių veiklai, kraujas užsistovi venose ir jose didėja spaudimas. Pripildytos kraujo kojų venų sienelės išsiplečia, tai sutrikdo kraujotaką ir atsiranda poodinių mazgų. Pažeistos venos lengvai matomos. Moters kojas gali išmarginti smulkiųjų kraujagyslių tinkleliai, kurie dažniausiai išryškėja ant šlaunų, blauzdų ir kulkšnių. Įtakos turi ir paveldimumas – įgimtos silpnos venų sienelės.

Kojoms kenkiame ilgai sėdėdamos ir stovėdamos, ypač avėdamos aukštakulnius, nepatinka joms per didelis svoris. Padėti kojoms galite mūvėdamos kompresines pėdkelnes bei patogią avalynę. Venų funkcijas ir kojų grožį gali atkurti operacija, bet žinoma, geriau jos išvengti.

Kojų raumenis ir venas stiprina sportas, taigi reguliariai sportuokite. Daugiau ilsėkitės aukščiau pakėlusios kojas, palepinkite jas specialiu tepalu, plaukiokite baseine. Kojų įtampą malšina šilta vonia prieš miegą, kraujotaką skatina ant kojų pilamas karštas vanduo pakaitomis su šalto vandens srove.

Stuburas ir kaklas

Ilgai nekeičiant kūno padėties ne tik sutrinka kojų kraujotaka, kraujas susitelkia blauzdose ir pėdose, bet ir sustingsta kaklo, nugaros raumenys, todėl kyla įvairūs skausmai. Jeigu dirbdama ilgai ir nepatogiai sėdite, mažai judate, raumenys nuolat įtempti, audiniai blogiau aprūpinami deguonimi. Todėl kyla natūralus noras pamankštinti kaklą, rankas, pajudinti pečius. Tai apsauginis organizmo mechanizmas, kuris atkuria normalų nuvargintų kūno sričių funkcionavimą.

Nugaros ir kaklo įtampos išvengsite tinkamai įsirengusios savo darbo vietą. Tai svarbu ne tik sėdinčioms prie kompiuterio, bet ir, pavyzdžiui, mezgančioms moterims. Pasirinkite jūsų ūgį atitinkantį stalą ir kėdę. Kompiuterio monitorius ar kitas dėmesio objektas turi būti tiesiai prieš akis.

Kėdė neturėtų būti pernelyg minkšta, o idealus atlošas yra išlenktas pagal nugaros formą. Dirbdamos kas valandą darykite nors dešimties minučių pertraukas. Leiskite organizmui atgauti jėgas ir net mąstysena pagerės. Užteks pavaikštinėti, pasukioti į šonus galvą, pasirąžyti, kelis kartus pasilankstyti žemyn, aukštyn ir į šonus.

Pavasario eliksyras – miegas ir vitaminai

Pavasarį gauname mažiau vitaminų su maistu. Po žiemos nusilpęs imunitetas, drėgmė ir oro permainos dar labiau nualina organizmą, todėl paaštrėja senos lėtinės ligos arba apninka naujos. Ypač suaktyvėja kvėpavimo takų ligos – bronchinė astma, bronchitas, širdies ir kraujagyslių negalavimai. Dėl nusilpusio imuniteto padaugėja sąlyginai patogeninės makšties floros, todėl atakuoja pienligė, uretritas ( šlaplės uždegimas), cistitas ( šlapimo pūslės uždegimas) ir kitos ligos.

Ruoštis pavasariui derėtų iš anksto: aprūpinkite organizmą vitaminais ir įpraskite miegoti 7 – 8 valandas per parą. Svarbus grynas oras ir patalpų vėdinimas. Nelaukite ligos, pasitelkite sveikatai vitaminą C, o pajutusios skausmą šlapinantis, deginimą arba nemalonų kvapą apsilankykite pas gydytoją.

Kopūstai ir paprikos – žvalumui

Pavasarį, kai visoms trūksta vitaminų, naudingi ne tik vaisiai, bet ir grūdai bei kruopos. Todėl nepamirškite košių. Tik nepirkite greitai paruošiamų košių, nes jose daug cukraus, o naudingų medžiagų yra išlikę mažai. Vitaminų netrūksta ir svieste, grietinėje, augaliniame aliejuje. B grupės vitaminų šaltiniai: ruginių miltų kepiniai, mėsos ir pieno produktai. Prasčiau vitaminai išsilaiko pomidoruose. Vitaminu C aprūpins citrusiniai vaisiai, rauginti kopūstai ir paprikos. Raugintuose kopūstuose puikiai išlieka vitaminai B1 ir B2. Nemažai C ir B grupės vitaminų yra kiviuose. Daug vitaminų nepraranda šaldyti vaisiai, uogos ir daržovės.

Vitaminai gerai išsilaiko šviežiuose kopūstuose, svogūnuose, morkose, ridikuose ir burokėliuose. Raugintos ir marinuotos daržovės (išskyrus kopūstus), virtos uogienės vitaminų gausa neišsiskiria.

Pavasarį maistą dažniau pagardinkite prieskoninėmis žolelėmis. Pavyzdžiui, krapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio. Pasigirti vitaminais gali ir kalendros, petražolės bei bazilikai.

Žiemos nualinti plaukai

Pavasarį dažnai apninka pleiskanos. Mat žiemą spaudžiame plaukus po kepure ir jiems pritrūksta deguonies, taip pat juos nualina šildymo išsausintas namų oras. Plaukus atgaivins gydomieji šampūnai, kaukės. Nenaudokite feno ir kitų plaukų formavimo priemonių – leiskite jiems išdžiūti natūraliai. Plaukų kaukę lengvai pasigaminsite pati.

Ramunėlių ir rozmarinų kaukė šviesiems plaukams. Į tamsaus stiklo butelį suberkite po šaukštą ramunėlių ir rozmarinų, užpilkite ¾ stiklinės vandens ir palaikykite jį tamsioje vietoje dvi savaites. Butelį kasdien pakratykite. Po to užpilą nukoškite, perpilkite į kitą butelį ir užsukite kamšteliu. Šio užpilo pavilgais įtrinkite galvos odą du kartus per savaitę.

Varnalėšų šaknų nuoviras puikiai tinka nuo pleiskanų, niežulio ir riebios seborėjos. 10 – 20 gr. smulkintų varnalėšų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens ir virkite 10 – 15 minučių. Po to atvėsinkite ir nukoškite. Nuoviru skalaukite plaukus arba jo pavilgais įtrinkite plaukų šaknis. Procedūras atlikite 2 – 3 kartus per savaitę.

Apynių nuoviras. Įberkite į puodą po saują apynių ir usnių, įpilkite litrą vandens ir virkite 20 minučių. Nukoškite, atšaldykite ir galite skalauti plaukus.

Išsausėjusi veido oda

Vitaminų trūkumo, šalčio, šildymo žiemą nualinta oda išsausėja, pleiskanoja, parausta ir išblykšta. Pavasarį oda tampa ypatingai jautri, o saulė gali jai dar labiau pakenkti. Pavargusią odą pirmiausia reikia švelniai valyti ryte ir vakare. Pavasarį naudokite lengvesnės konsistencijos kremus ir makiažo pagrindus, rinkitės drėkinamąją, bet neriebią kosmetiką. Tinka kremai, kurių sudėtyje yra vitaminų E, A ir C. Dieninis kremas turėtų dar ir apsaugoti nuo saulės spindulių. Odą pamaitins, sudrėkins ir žiemos pėdsakus joje sušvelnins namuose pagamintos kaukės. Jas reikia palaikyti 20 minučių ir nuplauti drungnu vandeniu.

Bananų kaukė. Bananai dovanos švelnią ir lygią odą. Vieną pusę banano suvalgykite, o kitą sutrinkite šakute ir į košelę įpilkite arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus. Gerai išmaišykite ir kaukė paruošta.

Gaivinamoji agurkų kaukė. Sutarkuokite nedidelį agurką, įpilkite du valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus arba vieną šaukštą grietinės. Ši kaukė atgaivins veidą ir panaikins nuovargio žymes.

Medaus ir kiaušinių kaukė. Du šaukštus medaus pašildykite, įmaišykite tiek pat augalinio aliejaus ir vieną kiaušinio trynį. Ši kaukė pravers sausai, šerpetojančiai odai. Kauke tepkite veidą du kartus, darydamos 5 –10 minučių pertrauką, laikykite po 5 minutes. Nuvalyti kaukę geriausia vaistažolių nuoviru suvilgytais vatos tamponėliais.

Parengė Dalia Petrutytė

Ir dirbtinai maitinamas kūdikis vystosi sėkmingai, tačiau mama turi pasitelkti daugiau žinių ir pastangų. Mažyliui svarbus artimas kontaktas su mama, motinos dėmesys. Žindydama mama ugdo saugų mažojo žmogučio prieraišumą.

Motinos pieno sudėtis:

• apsauginiai faktoriai – imunoglobulinai, baltieji kraujo kūneliai, oligosacharidai ir daug kitų;
• augimo faktoriai ir kiti;
• kompensuojamieji faktoriai – virškinimo fermentai, hormonai;
• maistinės medžiagos: riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai.

Pirmosiomis (2-5) dienomis po gimdymo atsiranda priešpienis. Maistinių medžiagų jame nedaug, bet gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 naujagimio gyvenimo dienos gaminasi pereinamasis pienas. Jame daug nervų sistemos raidai reikalingų riebiųjų rūgščių. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir išlieka visą žindymo periodą. Šiame piene yra visi apsauginiai ir augimo faktoriai.

Maistiniai mamos pieno komponentai praskiesti dideliu vandens kiekiu. Nujunkymo periodu (antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais) besigaminantis pienas vėl tampa panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Nujunkymo periodas prasideda nuo tos dienos, kai mažylis pradedamas maitinti papildomai ir trunka, kol kūdikis atsisako krūties pats. Mama pajus, kada kūdikis pasirengęs atsisakyti žindymo.

Visais žindymo periodais motinos pienas nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias kūdikio maistas.

Moters sveikata ir žindymas

Žindymas saugo moters sveikatą – padeda atsistatyti gimdai, saugo nuo kraujavimo ir anemijos, kiaušidžių ir krūtų vėžio, padeda reguliuoti nėštumo periodus. Žindymas turi įtakos ir moters sveikatai ateityje: net mažina senatvinės osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Žindančios diabetu sergančios moterys vartoja mažiau insulino, sumažėja arba išnyksta migreniniai galvos skausmai.

Žindymo taisyklės:

1. Žindanti mama gali gulėti arba sėdėti. Kūdikis glaudžiamas prie kūno, jo lūpos turi būti ties speneliu.

2. Prieš žindymą krūtį paimkite į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Nelaikykite pirštų arti spenelio.

3. Palieskite speneliu kūdikio lūpas ir palaukite, kol kūdikis išsižios.

4. Nepamirškite, kad kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet ir pigmentinį laukelį. Jeigu kūdikis apžios tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Jei kūdikis dantenomis spaus pigmentinį laukelį, nesužalos spenelio. Mažylio burnytė turi būti plačiai pražiota, apatinė lūpa remtis į smakriuką, o smakriukas – į mamos krūtį.

5. Taisyklingai prie krūties laikomas naujagimis čiulpia tyliai ir ramiai, nespaudžia spenelio,o žindanti mama nejaučia skausmo.

6. Jei čiulpimas sukelia nemalonių pojūčių ar skausmą, atitraukite kūdikį ir bandykite žindyti iš naujo.

7. Kai žindymas baigiasi, mažąjį pirštelį švelniai įkiškite į kūdikio burnytę lūpų kamputyje. Tuomet kūdikis išsižios ir spenelį galėsite lengvai ištraukti: spenelio nesusižeisite ir jis netrūkinės.

8. Spenelis netrūkinės, jeigu neplausite jo prieš kiekvieną maitinimą. Nedera plauti krūties su muilu, nes išsausės oda. Po kiekvieno maitinimo nereikia nutraukinėti pieno – išspauskite kelis lašus ir leiskite nudžiūti. Susidarys plėvelė, kuri saugos spenelį nuo įtrūkių ir mikrobų. Vasarą krūtis greičiau nudžius saulėje, o šaltuoju metų periodu pasinaudokite plaukų džiovintuvu.

9. Iš vienos krūties žindykite, kol ji visiškai ištuštės. Po to pasiūlykite antrąją. Jei vieną maitinimą pirmiausia davėte kairiąją krūtį, kitą kartą duokite dešiniąją.

Kūdikis žino, kiek pienuko jam reikia

Pagrindinė žindymo taisyklė – kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiais turi individualų mitybos ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia nedaug pieno, todėl dažnai išalksta. Taigi jį reikia žindyti – 8 – 12 kartų per parą, taip pat ir naktį.

Žindyti naktį svarbu, nes šiuo paros metu pienas kaloringesnis; be to, nuolat ištuštindama krūtį skatinate pieno gamybą. Augantis kūdikis maitinamas vis rečiau – iki 6 – 7 kartų per parą.

Pirmomis savaitėmis, dažnai žindant naujagimį, susidaro reikiamas pieno kiekis.

Jokiu būdu nepradėkite nutraukinėti pieno ir nemaitinkite kūdikio iš buteliuko. Tiktai žindydama mama žino, kiek vaikui reikia pieno. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno pasigamina. Dažniausiai mamos nutraukia pieną norėdamos sužinoti, ar jo pakanka, ar jis kokybiškas.

Motinos pienas nebūna nei per liesas, nei per riebus. Jis visada tinkamas mažyliui, o taisyklingai žindomas kūdikis iščiulpia tiek, kiek jam reikia.

Naujagimis ir kūdikis iš motinos pieno gauna ne tik maisto, bet ir vandens

Jei kūdikis gerai čiulpia, o mama turi pakankamai pieno, iki 4 – 6 mėn. jam nereikia papildomo maisto. Žindomas kūdikis ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl jam nereikia jokių papildomų skysčių ( vandens, gliukozės, arbatų, sulčių). Jeigu naujagimis maitinamas dar ir iš buteliuko, motinos pienas gali sumažėti arba visiškai išnykti. Mat maitinamas iš buteliuko kūdikis atpranta taisyklingai čiulpti krūtį, o papildomai pamaitintas ar pagirdytas, jis nespėja išalkti. Todėl kūdikis neiščiulpia viso pieno iš krūties, todėl jo gaminasi mažiau.

Jei kūdikiui prireikia ką nors sugirdyti, darykite tai arbatiniu šaukšteliu.

Kiekvieną kartą kūdikis gali iščiulpti skirtingą pieno kiekį. Jei jis suvalgys mažiau, greičiau išalks.

Ramūs ir laimingi abu – ir mama, ir kūdikis

Žindomam kūdikiui nereikia jokių čiulptukų ir žindukų. Žįsdamas motinos pieną kūdikis ne tik pavalgo, atsigeria, bet ir patenkina čiulpimo poreikį. Todėl pasisotinusiam kūdikiui dar 3 – 5 minutes leiskite pažįsti krūtį.

Žindanti mama turėtų vengti neigiamų emocijų. Pieno gamybą ir tekėjimą reguliuoja nervų sistema. Todėl įtampa, baimė, nuovargis, nerimas gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, žindant iš vienos krūties, pienas teka ir iš kitos. Kai pieno tekėjimo refleksas slopinamas, kūdikis negali jo iščiulpti.

Norinti žindyti kūdikį moteris, įsitikinusi, kad ji gali ir sugeba tai daryti, žindo ilgai ir sėkmingai.

Parengė Asta Ivoškienė, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Vasaros vaistinėlė. Vasaros kelionių vaistinėlė. Kai reikia padėti akytėms. 
Vasaros stovykla. Vaikų stovykla ŽVAIGŽDĖ.

Vasaros negalavimai. Kad keliautojo pilvukas nesiožiuotų. Viduriavimas: dažniausios priežastys ir patarimai, kaip jo išvengti. Alergiško vaiko vasara. Pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui.
Gydomoji ir estetinė medicina. Saugių pokyčių klinika.

Verta žinoti. Sveiki ir gražūs plaukučiai. 

Vasaros gėrimai. Malšiname vasaros troškulį. Šviežios sultys karštą vasaros dieną.

Kūdikis. Prausiame kūdikį. 

Būkime sveikučiai. Opelės burnoje. Tinkamai parinkta dantų pasta padės įveikti ne vieną problemą!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
“Mama ir vaikas” 2013 metų vasara

TURINYS

Mamų istorijos:
Laimingi svetur.

Pavasario ligos:
Alerginis rinitas ar peršalimo sloga.
Kaip gydyti peršalusį vaiką.
Imuniteto draugai ir priešai.

Ką valgome:
Ką pasiūlyti mažajam smaližiui?

Būkime sveiki:
Viduriavimas gali tapti rimta liga.
Kad netrūktų gerųjų bakterijų.
Kai odai reikia padėti.

Kūdikis:
Geriausios sauskelnės tavo vaikui.
Kaip maudyti kūdikį.

Mamytė:
Kodėl verta rinktis šampūną be sulfatų.
Intymūs moteriški reikaliukai.
Kodėl kamuoja hemorojus.

Verta žinoti:
Muzikos įtaka vaiko vystymuisi.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

“Mama ir vaikas” 2013 metų pavasaris

MAMŲ ISTORIJOS / Du mamos rūpestėliai.

ŽIEMOS LIGOS / Vaiko žiemos vaistinėlė / Lengvas mažylio kvėpavimas.

VAIKAS NEGALUOJA / Ramiam pilveliui / Kaip padėti dermatitu sergančiam mažyliui.

BŪKIME SVEIKI / Fermentų svarba mažo ir didelio žmogaus sveikatai.

PATARIA GYDYTOJAS / Natūralus nujunkymas – tai sąžiningi mainai.

KŪDIKIS / Mažų nosyčių priežiūros ypatumai / Sveika odelė – nuo pirmųjų dienų / Kūdikis namuose.

MAMYTĖ / Kaip nubaidyti hemorojų.

RUOŠIAMĖS KALĖDOMS / Kad šventės neapkarstų / Kalėdų dovana išpildo vaiko svajonę.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

“Mama ir vaikas” 2012 metų žiema

Rudens ligos:
Pavojai, tykantys darželyje. 
Kodėl skauda ausytes. 
Nekviestas rudens svečias – laringitas. 
Šaltojo meto žarnyno infekcijos.

Ką valgome:
Virškinimui padedanti mityba. 

Pasitarkime:
Kaip aprengti vaiką?

Kūdikis:
Pagalba užsikimšusiai nosytei. 
Kai trūksta mamos pienuko. 
Išbėrė užpakaliuką. 
Kodėl kūdikiui skauda ausytes. 

Būkime sveiki
Dažna mažylių viešnia – mažakraujystė. 
Pilvo nebepūs kaipmat!
Greipfrutas – prieš virusus.

Mamytė:
Nėštumo komplikacija – hemorojus. 

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

„Mama ir vaikas” 2012 metų ruduo