Mažyliai gali užsikrėsti sloga ir tuomet, kai suaugusieji nepaiso asmens higienos taisyklių, pvz., nusišnypštę nosį, nenusiplovę rankų ima mažylį ant rankų ir pan. Jei žindanti mama ar mažylį maitinantis asmuo negaluoja – žindoma, maitinama tik užsidėjus kaukę – jos įsigyjamos vaistinėse. 

Sloga yra rimta mažylio liga

Užsikimšus nosytei, jis negali gerai kvėpuoti ir jo gyvenimas pasikeičia: nevalgo ir blogai miega. Mažylio organizmas nesugeba apriboti uždegimo plitimo. Jis išplinta į nosiaryklę ir kitus kvėpavimo takus. Susikaupusios išskyros čiaudint, kosint greitai per platų klausomąjį vamzdį patenka į vidurinę ausį ir prasideda jos uždegimas <…>. 

Būdinga:

• nosies gleivinė paburksta, atsiranda įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai skystų, vandeningų), nosytė varva, vėliau gleivės tirštėja;
• mažyliui sunku kvėpuoti pro nosį, tampa irzlus, neramus;
• atsiranda čiaudulys – taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriose yra ligos sukėlėjų;
• mažylis neramiai miega, blogai valgo;
• gali karščiuoti;
• sloga tęsiasi 7–10 dienų.

Kaip padėti?

– Gleives ištraukti nosies gleivių aspiratoriais. Aspiratoriais išskyros pašalinamos greitai, saugiai ir higieniškai. <…> Gleivės atsiurbinėjamos dažnai, kai tik pamatoma, kad jų atsirado ir būtinai prieš žindymą, maitinimą, miegą, vaistų lašinimą į nosį.

– Į nosį lašinti izotoninį jūros vandenį. Jis suskystina gleives – jos tampa lengviau išsiurbiamos. Purkšti yra neatsargu, nes neįmanoma sureguliuoti purškimo srovės jėgą ir greitį.

– Į nosį lašinti nosies užgulimą mažinančius vaistus. Mažyliams iki vienerių – trejų metų į nosį galima lašinti tik jiems skirtus vaistus. Kitaip tariant, negalima lašinti vyresniems vaikams ir suaugusiesiems skirtų lašų.

– Nosies lašus, mažinančius nosies užgulimą, galima lašinti tik gerai išvalius susikaupusias išskyras. Lašiukus lašinkite gulinčiam mažyliui – iš pradžių į vieną šnervę, o po to į kitą. Į kiekvieną šnervę įlašinami 2–3 lašai. Jokių lašų į nosį negalima lašinti dažniau kaip 5–6 kartus per parą. Lašindamos vaistus į nosį, stenkitės jų buteliuko (pipetės) antgalio neįkišti į šnervę, nes, pajudinęs galvą, mažylis gali susižeisti. Po kiekvieno lašinimo buteliuko galas nuplaunamas šilto tekančio vandens srove.

– Gulinčiam sloguojančiam mažyliui padėkite pagalvėlę, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies į išorę. Kai sloguojant gleivės teka į nosiaryklę, mažylis kosi, o tai vėl sukelia nemalonius pojūčius ir mažylį erzina, jis tampa neramus, verkia.

– Dažnai, jei įmanoma, kambarį vėdinkite skersvėju, palaikykite jame ne aukštesnę kaip 18 °C temperatūrą. Vėsiame ore vaikas geriau jaučiasi.

– Migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu + 5–7 °C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Be to, žemesnėje temperatūroje ne taip greitai gleivės sudžiūsta į plutą.

– Jeigu neturi temperatūros, eikite į lauką. Žinoma, būnant gryname ore, reikia nuolat stebėti, ar mažylis kvėpuoja pro nosį. Jeigu nosis užkimšta ir mažylis kvėpuoja išsižiojęs, grįžkite į namus. Prieš nešdamos mažylį į lauką, išvalykite nosį.

– Prieš kiekvieną žindymą, maitinimą nosis išvaloma jūros vandeniu ir išsiurbiamos gleivės. Krūtis pasiūloma dažniau, nes kai sunku kvėpuoti, mažylis greitai pavargsta ir ištraukia mažiau pieno. Reikia stengtis, kad žindantis sloguojantis mažylis būtų kuo vertikalesnėje padėtyje. Sloguojantį mažylį geriau žindyti sėdint, kiek pakėlus galvutę, krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus mažylį prie krūties vertikaliai. Maitinant pieno mišiniu irgi būtina imti ant rankų, maitinti vertikalesnėje padėtyje.

Į gydytoją nedelsiant dera kreiptis, kai:

• pradėjo sloguoti jaunesnis nei 3 mėnesių mažylis;
• pakilo temperatūra iki 38 °C;
• išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas;
• staiga tapo neramus, irzlus, pablogėjo apetitas, griebiasi už ausų;
• atsirado kosulys;
• sloga užsitęsė ilgiau nei 10 dienų.

Kaip išvengti?

Svarbu yra mažinti užsikrėtimo nuo sloguojančių asmenų riziką. Dera:

• peršalusiems sloguojantiems naudoti vienkartines nosinaites, popierinius rankšluosčius. Po pasinaudojimo minėtas priemones iš karto išmesti į uždarą talpą;
• nečiaudėti, nekosėti neužsidengus burnos ir nosies;
• plauti rankas. Nesiliesti prie mažylio neplautomis rankomis;
• viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) liga sergantiems šeimos nariams  dėvėti kaukę, dengiančią burną ir nosį;
• valyti virtuvės stalo ir spintelių paviršius, durų rankenas, jei serga bet kuris iš šeimos narių.

Mažyliams, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie mažyliai net kelis mėnesius pro nosį kvėpuoja švilpdami. Taip yra dėl to, kad mažylių nosies landos gana siauros – jas greitai užkemša nedidelis gleivių kiekis. Mažylis šnopuoja ir dėl to, kad atsiradus įvairiems dirgikliams (dulkėms, lakioms cheminėms medžiagoms, bakterijoms, virusams) jų nosies gleivinė greitai paburksta ir išskiria daugiau sekreto.

Šnopavimą skatina ir sausas patalpų oras, todėl būtina patalpas gerai vėdinti, sekti, kad jose nebūtų per sausa, ir mažylio nosytę esant reikalui išplauti jūros vandeniu <…>. Jei šnopavimas sumažėja išvalius nosies angas vatos suktukais, iš jos nebėga išskyros, nėra mažylio elgesio pokyčių, kosčiojimo, vadinasi – tai ne sloga.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Kodėl kraujuoja iš nosies?

Bet koks kraujavimas iš nosies atsiranda dėl kraujagyslių pažeidimų, kuriuos sukelia ne tik įvairios traumos, bet ir ligos. Todėl jei vaikui kraujas iš nosies bėga dažnai ar stipriai, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujavimas iš nosies būdingas vaikams iki 10 metų. Mat mažylių nosies gleivinė, dengianti kraujagyslių tinklą, yra plona, todėl kraujas pasipila net nestipriai pažeidus ar nedaug išsiplėtus kraujagyslėms.

 11 dažniausių priežasčių:

1. Traumos sukeltas nosies gleivinės pažeidimas. Nosies gleivinė yra plona, todėl kraujagyslės lengvai pažeidžiamos. Jos gali trūkti stipriai pučiant nosį, krapštant, taip pat – čiaudint. Dažna mažų vaikų problema yra svetimkūniai, kuriuos jie įsikiša į nosį. Lengvai nosytėje įstringa smulkesnė žaislo detalė, žirnis, karoliukas ar akmenukas. Svetimkūnį galima įtarti, jeigu iš vienos šnervės teka nemalonaus kvapo išskyros.
2. Sausas oras. Problemų gali kilti išsausėjus gleivinei, pavyzdžiui, karštu oru, taip pat šildymo sezono metu. Sausa gleivinė dar labiau suplonėja, pasidaro jautresnė ir labiau pažeidžiama, todėl dėl menkiausio pakrapštymo gali sukraujuoti.
3. Karštis ir temperatūrų kaita. Nuo šalčio susitraukiant nosies kraujagyslėms, o nuo karščio išsiplečiant, jos gali prakiurti. Taip nutinka vasarą iš kondicionieriais vėsinamos patalpos ar automobilio išėjus į karštą orą. Kraujavimas iš nosies gali prasidėti perkaitus saulėje.
4. Nosies sužalojimas krentant, nuo smūgio, pavyzdžiui, sportuojant, kamuoliu ar ranka.
5. 5. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija, alerginis rinitas, sinusitas, nes sergant šiomis ligomis pažeidžiama nosies gleivinė, ji sudirgsta, ir menkiausiai sužeidus gali prasidėti kraujavimas. Nosies gleivinė išplonėja ir pasidaro labiau pažeidžiama per ilgai lašinant nosies kraujagysles sutraukiančius vaistus nuo slogos.
6. 6. Kraujagyslėms gali pakenkti vitamino C trūkumas, dėl kurio jos pasidaro trapios. Taip pat kraujas iš nosies ima tekėti persirgus infekcine liga, nes vaikas nusilpsta ir pritrūksta vitaminų.
7. Kraujospūdžio padidėjimas. Manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems, tačiau kraujospūdis gali staiga keistis ir vaikui, pavyzdžiui, sergančiam širdies liga.
8. Kreiva nosies pertvara, dėl kurios sutrinka oro cirkuliavimas nosies ertmėje, todėl išdžiūsta gleivinė, kaupiasi sausos plutos ir atsiranda kraujavimo židiniai.
9. Kraujo krešėjimo sutrikimai. Tuomet kraujuoja net nežymiai pažeidus nosies gleivinę, dažnai susidaro kraujosruvų įvairiose kūno vietose.
10. Augliai nosies ertmėje, kurie gali sukelti stiprų kraujavimą. Jie išopėja bei suardo sveikus audinius.
11. Vaistai nuo uždegimo, kai jais piktnaudžiaujama, taip pat – slopinantys kraujo krešėjimą.

Kada kraujuojama intensyviau

Dažniausiai kraujas teka iš dviejų nosies vietų ir kraujavimas skirstomas į priekinį ir užpakalinį. Vienas iš šaltinių yra priekinėje nosies pertvaros dalyje esantis kraujagyslinis rezginys. Iš jo paprastai kraujas teka per šnerves, ir jo nėra daug. Tokį kraujavimą lengviau sustabdyti, nes kraujagyslės yra arčiau išorės. Jas pažeidžia nosies gleivinės traumos, sukeltos pirštais, kietais daiktais (pieštuku, žaislu).

Kraujuojant iš užpakalinės pertvaros dalies, situacija sudėtingesnė, nes čia esantis kraujagyslinis rezginys sunkiau prieinamas, dalį kraujo vaikas nuryja, todėl nelengva nustatyti, kiek jo neteko. Be to, kraujavimas iš šios vietos gali būti intensyvus ir kraujo gali patekti į kvėpavimo takus.

Pirmoji pagalba kraujuojant iš nosies

Prasidėjus kraujavimui iš nosies, jį reikia nedelsiant sustabdyti. Kaip tai padaryti?

• Pirmiausiai vaiką nuraminkite, nukreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į žaislą. Susijaudinus širdis plaka intensyviau, o kartu stipriau bėga ir kraujas.
• Stengiantis sustabdyti kraujavimą, reikėtų atsargiai išpūsti nosį, kad joje būtų kuo mažiau kraujo.
• Vaiką pasodinkite arba įtaisykite pusiau sėdimoje padėtyje, šiek tiek palinkusį į priekį, o galvą jis turi laikyti tiesiai. Žiūrėkite, kad vaikas neatloštų galvos, nes kraujas pradės tekėti ne į išorę, o į vidų, todėl gali juo užspringti. Jeigu vaikas nuris daug kraujo, jį gali pykinti, net sukelti vėmimą.
• Vaikui reikia gryno oro, todėl, jeigu esate patalpoje, atidarykite langą, prasekite apykaklę, atlaisvinkite drabužius. Skatinkite mažylį kvėpuoti tolygiai ir giliai.
• Prispauskite nosies sparnelius prie pertvaros. Laikykite nosį užspaustą 15 minučių. Ant nosies uždėkite šaltą kompresą ar ledo paketėlį, o ant kojų – šildyklę, kad susitrauktų nosies gleivinės kraujagyslės. Jeigu kraujuojant stipriau kraujo patenka į burną, jį reikia išspjauti pasilenkus į priekį.
• Jei tai nepadeda, kreipkitės į gydymo įstaigą. Ten kraujavimas gali būti stabdomas adrenalinu sumirkytais tamponais, kurie dedami į nosies ertmę. Tačiau patiems stabdyti kraujavimo adrenalinu nedera, nes galite dar labiau pakenkti. Tinkamai tai padarys tik gydytojas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nemaloni trijulė – bėganti nosis, kosulys ir gerklės skausmas

Peršalimo požymiai nesunkiai atpažįstami, svarbiausia, kad jie neužsitęstų. Sloga, t. y. nosies gleivinės uždegimas, trunka apie savaitę. Liga prasideda kutenimo pojūčiu ir sausumu nosyje, po to atsiranda čiaudulys. Iš pradžių gausiai teka skystas sekretas, nosies gleivinė patinsta, todėl vaikui sunku kvėpuoti. Po kelių dienų išskyros iš nosies sutirštėja. Nuo pat peršalimo pradžios svarbu plauti ir drėkinti nosį. Sausa nosies gleivinė negali atlikti oro valymo funkcijos. Organizmo apsivalymui ir apsaugai nuo virusų naudingas tik skystas nosies sekretas – sausose gleivėse palanku veistis bakterijoms.

Drėkinimui galima naudoti specialius tirpalus (preparatus, kurių pagrindas yra jūros vanduo) arba atlikti inhaliacijas. Šios priemonės ir drėkina nosies gleivinę, ir skystina sekretą, todėl jis greičiau pasišalina, o kartu išplaunami iš nosies mikrobai.

Peršalus užklupęs sausas kosulys po 2–3 dienų virsta drėgnu, o paskui išnyksta. Vaikas neturėtų kosėti ilgiau kaip 10 dienų. Jeigu kosulys užsitęsia, sustiprėja, trukdo kvėpuoti, atsiranda švokštimas, mažylį būtina nuvesti pas gydytoją, nes tai gali būti apatinių kvėpavimo takų ligos, pavyzdžiui, bronchito, požymiai. Nueiti pas gydytoją būtina atsiradus lojamam kosuliui, nes jis gali byloti apie pavojingą mažam vaikui ligą – laringitą.

Kosulys yra ne liga, o refleksinė organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takuose susikaupusias išskyras, tad slopinti jo nedera. Sausas kosulys labai dirgina gerklę, todėl turime jį greičiau paversti produktyviu – drėgnu kosuliu, o tada reikia palengvinti skreplių išsiskyrimą. Pagal kosulio pobūdį gydytojas skirs vaistus.

Vienas iš pagrindinių peršalimo simptomų – gerklės skausmas. Nuslopinti jį padeda gerklės drėkinimas ir dezinfekavimas. Galima skalauti šiltais ramunėlių arba medetkų nuovirais, kurie turi antiseptinį poveikį, gydytojo paskirtu dezinfekuojamuoju skysčiu. Vaikas turi užtektinai gerti skysčių: duokite jo mėgstamų gėrimų (arbatos, kompoto, vandens).

Temperatūra peršalus retai kada pakyla daugiau kaip iki 38,5 °C, o žemesnės numušti nereikia, nes ji yra organizmo ginklas su infekcija. Užtenka gerti daug skysčių (arbatos su citrina, avietėmis, medumi). Bet jeigu temperatūra perkopė 38,5 °C, gali prireikti vaistų.

Inhaliacijos – greita pagalba peršalus

Netinkamai gydomas peršalimas užtrunka ilgiau ir nemalonūs požymiai kamuoja stipriau. Įkyrus kosulys, užkimšta ir bėganti nosis vaikui daug sunkiau pakeliami simptomai negu suaugusiajam.

Veiksmingas būdas greičiau pagerinti savijautą – inhaliacijos. Šios procedūros, atliekamos su eteriniais aliejais ir vaistažolių nuovirais, žinomos seniai. Tik šiuolaikinės inhaliacijos kitokios – kvėpuoti karšto vandens garais virš puodo gydytojai nepataria. Saugiai atlikti jas namuose galima naudojant specialų prietaisą – inhaliatorių. Jis išpurškia vaistinį preparatą kaip rūką, kurį įkvepia ligoniukas.

Kompresorinis inhaliatorius skystus vaistus paverčia smulkučių lašelių aerozoliu, todėl jų veiksmingumas itin didelis: vaistinės medžiagos greičiau absorbuojasi ir veikia tiesiogiai uždegimo židinį, aplenkdamos kitas organizmo sistemas. Inhaliuojami vaistai iš karto patenka į virusų susikaupimo vietas – nosies ertmę, gerklės gleivinę. Palyginti su injekcijomis ir tabletėmis, tokios procedūros kompresoriniu inhaliatoriumi praktiškai nesukelia šalutinių poveikių ir neturi kontraindikacijų, joms galima naudoti visus gydytojo skiriamus vaistus.

Inhaliacijos drėkina kvėpavimo takus ir skystina juose susikaupusias gleives, todėl vaikas greičiau pasveiksta. Iš pradžių kamuojantis sausas kosulys greičiau virsta drėgnu, o esant drėgnam kosuliui vaikui lengviau atkosėti suskystėjusias gleives, greičiau baigiasi sloga, sumažėja nosies paburkimas. Sudrėkinta gerklės gleivinė pasidaro mažiau dirgli, susilpnėja perštėjimas ir skausmas, sumažėja uždegimas.

Kompresoriniu inhaliatoriumi atliekamos procedūros yra saugiausias gydymo būdas, tinkantis ir patiems mažiausiems kūdikiams, be to, jas galima atlikti vaikui patogioje padėtyje – ligoniukas gali ir sėdėti, ir gulėti.

Kompresorinis inhaliatorius pasitarnaus visiems šeimos nariams, jis naudojamas gydant ne tik peršalimą, bet ir astmą, bronchitą, bronchiolitą, laringitą. Inhaliacijas pradėkite tik pastebėję pirmuosius peršalimo simptomus, o kol gydytojas dar nepaskyrė vaistų, joms tiks paprastas mineralinis vanduo.

Parengė Undinė Gilė

Dėl kvėpavimo sunkumų nebūtinai kalta sloga

Nosis užsikemša ir nesergančiam sloga kūdikiui. Mažylio nosies landos yra siauresnės nei suaugusio žmogaus, todėl užsikemša ir dėl nedidelio gleivinės paburkimo ar kiek pagausėjus išskyroms. Nors ir nėra slogos, bėganti ir užkimšta nosis labai pablogina kūdikio savijautą. Neprakvėpuodamas kūdikis negali normaliai žįsti, dėl to suirzęs, gali sutrikti mažylio miegas.

Nosytei kenkia per didelė šiluma. Kai trūksta gryno oro, būdamas tvankioje patalpoje, mažylis perkaista, dėl to patinsta nosies gleivinė.

Nepageidautinas ir per sausas oras.Paprastai nosytėje yra sekreto, kuris apvalo ją nuo įvairių teršalų. Jei oras kambaryje yra sausas ir karštas, nosies gleivinės išskiriamas sekretas išdžiūsta ir susidaro luobelės. Tai apsunkina mažylio kvėpavimą.

Po gimimo kūdikis susiduria su nepažįstamais dirgikliais – dulkių dalelėmis, įvairiausiais kvapais, chemikalais, mikroorganizmais, kurie taip pat išprovokuoja gleivinės paburkimą ir gausesnes išskyras.

Šiltame ir sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei mažylis greičiau suserga kvėpavimo organų ligomis. Mat tada nosies gleivinė nebesulaiko oro teršalų, dulkių ir ligų sukėlėjų. Kūdikiai taip pat serga sloga, nors ir su mamos pienu gauna nuo ligų saugančių antikūnų. Deja, šis imunitetas apsaugo ne nuo visų mikroorganizmų.

Kaip atpažinti kūdikio slogą?

Jei temperatūra ir drėgmė namuose yra optimali, didelis gleivių kiekis ir nosies užgulimas gali reikšti prasidedančią virusinę ligą. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į gydytoją, ypač, jeigu kūdikiui mažiau negu trys mėnesiai. Į ką reikėtų atsižvelgti norint paprastą nosies užgulimą atskirti nuo ligos?

• Sloga nesergančio mažylio nosies išskyros yra skaidrios ir skystos. Ligą galima įtarti, kai gausiai ima tekėti gelsvos ar žalsvos gleivės, jos gali būti ir su kraujo intarpais.
• Sloguojančiam vaikui gali atsirasti čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas, pakilti kūno temperatūra. Be to, mažylis tampa vangus, nusilpsta.
• Jeigu nosytės problemos atsiranda dėl sauso patalpų oro, joms išnykti padeda drėkinamosios priemonės. Bet ir tada kvėpavimui nepalengvėjus galite įtarti slogą.

Kaip padėti kūdikiui?

• Kūdikio kambario drėgmė turi būti 40–60 %. Ją palaikyti padės drėkintuvas, kuriuo nustatysite reikiamus parametrus. Neturintys šio prietaiso ant radiatoriaus gali pakabinti drėgnus rankšluosčius.
• Reguliariai valykite vaiko kambarį šlapia šluoste, nuolat vėdinkite namus. Iš vaiko kambario išneškite dulkes kaupiančius daiktus: vilnones antklodes, minkštus žaislus, knygas ir kt.
• Kad per šiltas oras neišsausintų nosies gleivinės, temperatūra vaiko kambaryje neturėtų būti aukštesnė kaip 21–22 laipsniai.
• Jeigu mažylio temperatūra nepakilusi, vežkite jį į lauką: gryname ore kvėpavimas palengvėja, nes sumažėja nosies gleivinės paburkimas. Jei savijauta nebloga, kūdikį galima maudyti.
• Nepamirškite, kad kūdikis turėtų gauti užtektinai skysčių, todėl sloguojantį mažylį, maitinamą tik motinos pienu, dažniau žindykite. Motinos pienas svarbus dar ir dėl to, kad jame esantys imunoglobulinai padidina organizmo atsparumą infekcijoms.
• Sloguojantį kūdikį nešiokite vertikaliai, žindykite taip pat kiek įmanoma vertikalioje padėtyje, nes mažyliui gulint gleivės teka į nosiaryklę, o tai nemalonu. Jeigu kūdikis dar nesėdi, pakelkite galvūgalį, tada gleivės lengviau ištekės išorėn.

 Nosies higiena

Jeigu kūdikis nesloguoja, jokių vaistų nereikia, bet būtina atsikratyti gleivių pertekliaus, kuris trukdo kvėpuoti nosimi. Pirmoji pagalba užsikimšus nosytei – jos plovimas ir drėkinimas. Nosytę gerai išplauti mažyliams pritaikytu izotoniniu tirpalu su jūros vandeniu, kuris ne tik valo nosį, bet ir drėkina gleivinę.

Gausesnes gleives išsiurbsite nosies aspiratoriumi. Prieš šią procedūrą į nosį įlašinami 2–3 lašai sterilaus izotoninio tirpalo. Jis padeda suskystinti gleives, suminkštinti pluteles, o tada jos lengviau pasišalina. Purkšdami jūros vandenį vaiką paguldykite taip, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau, nes gulint horizontaliai skystis gali nutekėti į ausytes ir sukelti uždegimą. Paprastai procedūra atliekama 3–5 kartus per dieną.

Kūdikiams skirtą tirpalą su jūros vandeniu galima naudoti tiek higienos procedūroms, tiek slogos simptomams palengvinti. Lašinti vaistus nuo slogos galima tik tuos, kuriuos paskyrė gydytojas.

Parengė Undinė Gilė

Bėganti nosis gali būti komplikacijų priežastis

Kūdikio nosies landos siauros, net susikaupus nedaug gleivių jos užsikemša ir mažylis negali prakvėpuoti. Kadangi kūdikis nemoka išsišnirpšti, sloga (rinitas) jam yra rimtas negalavimas, dėl kurio neįmanoma normaliai pavalgyti. Mažylis kvėpuoja sunkiai, per burną, pasidaro neramus, sutrinka miegas. Kvėpuojant per burną, džiovinama jos gleivinė, todėl atsiranda troškulys.

Kūdikio nosies gleivinė yra labai švelni, tankiai išraizgyta kraujagyslių, ji lengvai pažeidžiama, greitai perdžiūsta, o sudžiūvus gleivėms susidaro plutelės, kurios dar labiau apsunkina kvėpavimą. Žįsdamas neprakvėpuojantis mažylis su motinos pienu praryja ir oro, todėl gausiai atpila, jam pučia pilvuką ir kamuoja diegliai. Kūdikis tampa kaprizingas, dirglus, dažnai verkia, blogai miega.

Kvėpuodamas per nosį, vaikas įkvepia sušildytą ir išvalytą orą, o per burną – šaltą ir nešvarų, todėl tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Sloga gali komplikuotis į apatinių kvėpavimo takų uždegimą: laringitą, bronchitą, net plaučių uždegimą.

Kūdikių Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra platus ir trumpas. Todėl didžiausią laiko dalį gulinčiam mažyliui gleivės iš nosies, o kartu ir jose esančios bakterijos, lengvai patenka į ausis. Taigi sloga kūdikiams gali lengvai komplikuotis į vidurinės ausies uždegimą.

Pirmaisiais gyvenimo metais prie vaiko slogos gali prisijungti ir konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), nes infekcija iš nosies pro ašarų lataką greitai išplinta į akių junginę.

Sloga ar natūrali fiziologinė reakcija?

Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Taip gleivinė apsaugo organizmą nuo išorinio poveikio. Bet dėl sauso ir karšto oro kambaryje nosies sekretas pridžiūsta ir trukdo kūdikiui kvėpuoti. Be to, kūdikio nosies gleivinė, paveikta dulkių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, greitai paburksta.

Šiuo atveju nosies išskyros atsiranda ne dėl patogeninių mikroorganizmų. Todėl nėra jokių peršalimo požymių, išskyrus tai, kad kūdikiui diskomfortą sukelia apsunkintas kvėpavimas. Tokios bėgančios nosies nereikia gydyti vaistais ir negalavimas praeina savaime, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę kambaryje.

Taip pat nosis gali tekėti kūdikiui labai verkiant – dėl į jos kanalus patekusių ašarų. Sekretui ištekėti gali trukdyti svetimkūniai, pavyzdžiui, žaisliukų dalys, sagos, kuriuos vaikas pats susikiša į nosį. Kūdikiui atsirūgstant, į nosį patenka dalis skrandžio turinio ir ima iš jos tekėti.

Infekcinę slogą sukelia bakterijos ir virusai, apnikę, pavyzdžiui, peršalus. Kūdikis gali susirgti alerginiu rinitu, kurį sukelia maisto alergenai, įvairios aplinkoje esančios dulkės, dūmai bei kvapai.

Tėvai gali nesunkiai patys nuspėti, kokia sloga užpuolė mažylį, pagal nosies išskyrų spalvą, konsistenciją ir kitus požymius. Sergant virusine infekcija iš pradžių pradeda tekėti skystos, skaidrios ir gausios išskyros, vėliau jos sutirštėja. Jei slogą sukėlė alergija, iš nosies teka vandeningas bespalvis sekretas, apninka čiaudulys, gali ašaroti akys. Jei nosies sekretas tirštas, geltonos ar žalios spalvos, didelė tikimybė, kad slogą sukėlė bakterijos. Infekcinį rinitą galima atpažinti ir pagal kitus simptomus: iš pradžių dažniausiai pradeda skaudėti gerklę, vėliau užgula nosį, vaikas karščiuoja, kosėja, atsiranda čiaudulys.

Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, derėtų pasikonsultuoti su pediatru, nes tinkamai nesigydant infekcijos sukėlėjai gali patekti į ausis, sinusus, bronchus.

Kaip išvalyti kūdikio nosį?

Kadangi kūdikis nemoka išsipūsti nosies, reikia nuolat stebėti, ar jis gali kvėpuoti, ir kaskart išvalyti nosies ertmėje susikaupusias sausas pluteles ir gleives.

Pirmiausia pluteles reikia suminkštinti. Tai padarysite išplovę nosį specialiai vaikams skirtu jūros vandens tirpalu, kuris padės atkimšti nosytę, kartu pašalins ir infekcijos sukėlėjus bei alergenus, sudrėkins gleivinę. Tada nosytę išvalysite specialiu siurbtuku. Lengviau nosies landas valyti po maudynių: šilto vandens vonia palengvina gleivių išsiskyrimą ir suminkština pluteles.

Plaudami vaikui nosytę laikykite jį pusiau gulomis, kad vanduo nenutekėtų į ausis, antraip gali sukelti jų uždegimą. Gydytojo skirtus lašiukus lašinkite tik į išvalytą nosytę. Jei vaikui nepalengvėja ir nosis yra užsikimšusi ilgiau nei 6–7 dienas, būtina dar sykį nueiti pas gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų.

Bet kokius vaistus, ypač sutraukiančius nosies gleivinės kraujagysles, reikia vartoti tik paskyrus gydytojui, kuris nustatys slogos priežastis, infekcijos tipą ir galimus šalutinius poveikius.

Padeda vėsesnis oras

Sloguojantį kūdikį laikykite kuo vertikaliau, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies, nemaitinkite gulinčio. Jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Nekarščiuojantį kūdikį dažniau išvežkite į lauką.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Sloga

Slogą vaikui reikia būtinai gydyti

Slogą – nosies gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia rinovirusas, kuris greičiausiai pakerta peršalusį vaiką, nes tuomet sumažėja jo imunitetas. Mažylis gali greitai užsikrėsti nuo sergančio draugo – ir ne tik čiaudinčio. Virusas atkeliauja nuo rankų, žaislų, durų rankenų. Taigi, nieko stebėtino, kad darželyje sloga pasidalina didžioji grupės dalis.

Kūdikiai ir maži vaikai sloga serga dažniau ir ilgiau negu suaugusieji, be to, šie negalavimai jiems dažniau komplikuojasi kitomis ligomis. Tam turi įtakos anatominiai mažylių ypatumai. Jų nosies ertmė ir landos daug mažesnės, siauresnės ir trumpesnės. Todėl net ir menkai paburkus gleivinei išskyros užkemša nosies ertmę, o vaikas įkvepia mažiau oro. Dėl to organizmui gali pritrūkti deguonies. Tai ypač pavojinga mažo vaiko smegenims ir kraujui. Sloga itin didelių keblumų sukelia kūdikiams, nes jų nosies landos ypatingai siauros, o neprakvėpuojantis per nosį mažylis negali žįsti krūties ar gerti pieno iš buteliuko. Todėl, sutrikus kvėpavimui per nosį, gydytojai pataria iš karto imtis priemonių jam atkurti.

Nosies ertmė jungiasi su prienosinių ančių (sinusų) ertmėmis, kurios yra abiejose nosies ir skruostų pusėse. Paburkus nosies gleivinei, sinusuose ima kauptis išskyros – dėl užakusio kanalo, vedančio į nosies ertmę, kuriuo jos paprastai nuteka. Nustatyta, kad jei mažesnis negu šešerių vaikas sloguoja ilgiau negu 10 dienų, sinusito tikimybė pasiekia 90 proc. Negydomas nosies gleivinės uždegimas gali išplisti į ausis ir komplikuotis vidurinės ausies uždegimu – otitu.

Kodėl svarbu išplauti nosį?

Sveika nosies gleivinė yra drėgna, o klampių gleivių sluoksnis neleidžia virusams prasiskverbti į organizmą. Nosies gleivinę dengiančios blakstienėlės virpėdamos išstumia įkvėptas įvairias mikrodaleles, pavyzdžiui, dulkes, taip pat – alergenus, bakterijas ir virusus. Nosies gleivinė ne tik filtruoja įkvepiamą orą, bet ir sušildo bei sudrėkina. Taigi, pagrindinė nosies gleivinės funkcija – valomoji, o laisvas kvėpavimas per nosį svarbus sveikatai, nes apsaugo gilesnius kvėpavimo takus ir plaučius. Pakitus gleivinei ir sutrikus blakstienėlių judesiams, susilpnėja ir nosies apsauginė funkcija. Taip ir atsitinka dėl uždegimo.

Kaip vieną iš pagrindinių slogos gydymo priemonių gydytojai pataria nosies ertmės gleivinės plovimą derinant jį su gydymu kitais preparatais. Plauti nosį svarbu ir slogos komplikacijų profilaktikai. Taip pašalinamas nosies ertmėje susikaupęs sekretas su virusais, bakterijomis, alergenais ir kitais nepageidaujamais svetimkūniais, kurie gali sukelti uždegimą. Tai yra pirmasis bet kurios kilmės slogos gydymo etapas.

Nosies plovimas ne tik palengvina slogos simptomus, bet ir gali padėti išvengti komplikacijų. Tai nuo seno žinomas slogos gydymo būdas. Šios vadinamosios irigacinės terapijos naudą įrodė daugybė užsienyje atliktų tyrimų. Nosiai plauti seniai naudojami druskų tirpalai, o šiuolaikiniai preparatai gaminami iš jūros vandens.

Jūros vanduo – natūrali pagalba

Jūros vandens tirpalas naudojamas ne tik nosiai plauti, bet ir slogai gydyti. Jame esantys mikroelementai (magnis, jodas, cinkas, selenas ir kiti) skatina nosies gleivinės epitelio blakstienėlių virpėjimą, gerina gleivinės liaukų veiklą, didina jos atsparumą virusams ir bakterijoms. Jūros vanduo drėkina nosies gleivinę, padeda suskystinti gleives ir padeda išvalyti tirštas gleives, kurios trukdo kvėpuoti pro nosį. Be to, jūros vanduo mažina paburkimą ir normalizuoja gleivių gamybą. Todėl mažėja uždegimas. Tai ypač svarbu gydant slogą mažam vaikui, kuriam sunku idealiai išpūsti nosį.

Jūros vandens tirpalas yra dviejų rūšių – fiziologinis ir hipertoninis. Skiriasi jų druskingumas. Fiziologinis jūros vanduo mažesnio druskingumo, tokio kaip nosies gleivinės ląstelių ir tinka nosiai plauti bei gleivinei drėkinti. Šios rūšies jūros vandens tirpalas taip pat pravers profilaktiškai ir galbūt vaikas visiškai išvengs slogos. Hipertoninio jūros vandens druskų koncentracija didesnė, o dėl šio vandens ir nosies gleivinės osmosinio slėgio skirtumo gleivinė sutraukiama, mažėja paburkimas ir palengvėja kvėpavimas.

Jūros vanduo – natūrali priemonė sloguojančiam mažyliui ir nereikia jo kamuoti cheminiais vaistais. Nepamirškite, kad gydyti vaikui slogą gleivinės kraujagysles sutraukiančiais cheminiais lašais neatsargu, o nepasitarus su gydytoju – negalima, nes jie greitai pažeidžia nosies gleivinę.

Undinė Gilė

Nosis kasdien išfiltruoja daugiau kaip 1000 litrų užteršto ir dulkių sklidino oro. Per dieną įkvepiame maždaug 24 000 kartų. Ant nosies gleivinės paviršiaus esančios blakstienėlės (plonyčiai plaukeliai) ritmiškai judėdamos – lyg nuo vėjo, šluoja laukan gleivinėje ir gerklėje nusėdusius smulkius svetimkūnius. Taip nosis išvaloma. Jeigu blakstienėlės liaujasi judėjusios, susidaro palankios sąlygos infekcijai patekti giliau į kvėpavimo takus. Blakstienėlių funkcijos sutrinka dėl įvairiausių priežasčių: išsausėjimo, sudirginimo, alergenų, temperatūros svyravimų.

Kodėl nosis išsausėja?

Priežasčių, dėl kurių nosies gleivinė išsausėja, nemažai. Taip atsitinka dėl kai kurių medicininių preparatų poveikio, pirmiausia – kraujagysles sutraukiančių vaistų. Gleivinę išsausina centrinis šildymas ir oro kondicionieriai, cheminiai oro teršalai, išretėjęs oras lėktuve skrydžio metu. Dažnai šią problemą patiria rūkantieji – iškvepiant dūmus per nosį, sudirginama gleivinė. Vaikas kenčia dėl pasyvaus rūkymo.

Taigi išsausėti gali kiekvieno nosies gleivinė. Žinoma, vertėtų išvengti šios problemos, nes šis organas turi apsaugoti kvėpavimo takus nuo atšalimo, dulkių ir infekcijos. Ypač imlus infekcijoms vaikas. Todėl patariama drėkinti orą, vengti užterštų vietų. Tik ne visada tai padeda, ir kartais neįmanoma to padaryti, todėl būtina nosį valyti.

Nosies valymas – didelė nauda

Taigi nosimi reikia rūpintis kasdien taip pat, kaip ir dantimis, burna ir liežuviu. Tinkamai prižiūrėdami nosį galime išvengti daugelio ligų: tonzilito, sinusito, rinito (slogos), alerginės slogos. Plaudami nosį taip pat stimuliuojame jos ertmės membraną ir nervų galūnėles. Todėl lengvas kvėpavimas dar ir ramina nervų sistemą – tai labai svarbu ir vaikui, ir suaugusiajam. Šildymo sezonu nosies valymas padeda išsaugoti drėgmę.

Nosies valymo svarbą sunku pervertinti. Juk kiekviena per nosį įkvepiama dulkelė nusėda ant nosies kanalų gleivinės ir mažų blakstienėlių išstumiama išorėn. Taip pat išmetami ir mikroorganizmai. Nosies gleivės turi antiseptinių savybių ir sunaikina daugybę bakterijų. Bet su tokia gausybe dulkių, kurią įkvepiame, nosis susidoroti negali. Teršalams sunku pasišalinti, ypač jeigu nuolat miegame ant to paties šono – jie kaupiasi vienoje šnervėje. Užsikimšusi nosis nuolat dirginama, išsiplečia kraujagyslės – alinamas visas organizmas.

Ar pastebėjote, kad jūsų vaikas dažnai kvėpuoja per burną? Užteršta nosimi sunku kvėpuoti, todėl ir kvėpuojame per burną. Tai netaisyklingas kvėpavimas, nes į kvėpavimo takus patenka šaltas ir užterštas oras. Kvėpuodamas nosimi vaikas įkvepia jau išvalytą ir nosies kanaluose iki kūno temperatūros sušilusį orą.

Peršalus, sergant rinitu, sinusitu ar kitomis ligomis atsiranda gleivinės uždegimas, dėl kurio gleivinė išburksta, sutrinka blakstienėlių judėjimas, nepasišalina gleivės ir pasidaro sunku kvėpuoti. Taigi ir vaistams sunku patekti į nosies ertmę. Todėl prieš lašinant vaistus, pirmiausia reikia išplauti jos ertmes. Sergant šias higienos procedūras reikia atlikti 3 – 4 kartus per dieną.

Izotoninis tirpalas – laisvam kvėpavimui

Purškiamas jūros vandens tirpalas nosiai valyti jau seniai ne naujiena. Jis padeda išvengti ne tik peršalimo negalavimų, bet ir alergijų. Šią užduotį puikiai atlieka izotoniniai tirpalai, kurių sudėtyje yra natrio ir kalio druskų. Tai viena iš fiziologinių tirpalų rūšių, kurio osmosinis spaudimas toks pat kaip ir žmogaus kraujo. Izotoninis jūros vandens tirpalas gerai išvalys ir pačią mažiausią nosytę, ir didelę nosį.

Ypatingai tokia pagalba svarbi mažam vaikui, kuris negali apibūdinti negalavimo. Ne kiekvienas vaikas sugeba tinkamai išsišnirpšti nosytę. Todėl tokiam vaikeliui reikia profilaktiškai plauti nosytę izotoniniu tirpalu.

Izotoninis jūros vandens tirpalas puikiai išvalo gleives ir svetimkūnius iš sinusų ir nosies ertmės. Šį tirpalą savo vaistinėlėje verta turėti alerginės slogos, kurią sukelia žiedadulkės ir namų dulkės, kankinamam žmogui. Pašalinus alergenus, susilpnėja ir ligos simptomai. Be to, izotoninis tirpalas padeda atsistatyti gleivinei ir blakstienėlės vėl atlieka savo funkcijas.

Parengė Dalia Petrutytė