MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

UV spinduliai pasiekia ir namuose, ir biure

Apie apsaugą nuo saulės paprastai pagalvojame tada, kai atostogaujame, ruošiamės į paplūdimį: pasitepame kremu, užsidedame kepurę ar skrybėlę. Tačiau saulė mus pasiekia ir biure, einant į darbą, išeinant į lauką iš biuro per pietus. Ar visada pagalvojame apie saulės poveikį namo ar darželio kieme žaidžiančiam vaikui?

Saugoti odą nuo saulės reikia pradėti vaikystėje. Neigiamas UV spindulių poveikis kaupiasi nuo pat mažų dienų ir ilgainiui gali sukelti negrįžtamus odos ląstelių pokyčius. Be to, vaikų oda jautresnė UV spinduliams. Todėl mažyliams iki vienerių metų negalima būti tiesioginėje saulėje.

Labiausiai odą veikia UVB ir UVA spinduliai. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai prasiskverbia iki epidermio ir sukelia nudegimus bei pigmentaciją. Šie spinduliai skatina melanino – odos pigmento, saugančio ląsteles nuo neigiamos ultravioletinės spinduliuotės, gamybą odoje. Todėl oda patamsėja. UVB spinduliai nepasiekia mūsų per stiklą, bet prasiskverbia pro vandenį, todėl nudegti galime net maudydamiesi.  

Ultravioletiniai A spinduliai (UVA) yra patys ilgiausi ir prasiskverbia į giliausius odos sluoksnius, jie gali lemti ankstyvą odos senėjimą. Šie spinduliai gali mus pasiekti pro langus ir debesis ištisus metus. Todėl žalojantį saulės poveikį galite patirti net būdami namuose ar važiuodami automobiliu. Taip pat – biure, jei sėdėsite prie lango, kuris neapsaugotas nuo UV spindulių. Todėl ir patalpoje gali prireikti atvirą odą patepti apsauginiu kremu.

Papildoma apsauga nuo saulės

Be kasdien naudojamo apsauginio kremo būtų gerai dar labiau apsaugoti atvirų kūno vietų odą nuo žalingų – ne tik ją nudeginančių ir sendinančių, bet ir vėžį sukeliančių ultravioletinių spindulių. Yra daugybė papildomų apsauginių priemonių – ne tik skrybėlių ir akinių, bet ir skėčių bei kitų paplūdimio atributų.

Apsisaugoti nuo saulės padės net toks paprastas dalykas kaip vaikščiojimas šešėlyje. Tačiau ne visada galite būti tikri, kad nuolat atsidursite medžių, pastatų ar pavėsinių šešėlyje. Todėl verta pasirūpinti ir kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis. Galime patys susikurti šešėlį, pavyzdžiui, išskleidę skėtį nuo saulės, o lepinimuisi paplūdimyje pasirūpinę šiai vietai skirta palapine.

Pasislėpti nuo saulės galime kuo daugiau kūno prisidengę drabužiais. Tačiau ne kiekvienas drabužio, kepurės ar skėčio audinys gerai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Pasitelkus aukštųjų technologijų naujoves sukurti audiniai su apsaugos nuo UV spinduliuotės faktoriumi (UPF).

UPF faktorius (Ultraviolet Protection Factor) rodo, kiek ultravioletinių spindulių gali prasiskverbti dėvint drabužį, nešiojant skrybėlę ar saugantis nuo saulės skėčiu. Pavyzdžiui, UPF 50, sulaiko net 98 % ultravioletinių spindulių.

Šešėlio taisyklė UV spinduliavimui įvertinti

Apsaugoti odą kremu būtina ir esant šešėlyje ar užsidengus skėčiu, nes aplinka sustiprina saulės spindulių poveikį, daugiausia jų atspindi paplūdimio smėlis ir vanduo.

Apsauginis kremas tepamas likus 30 min. prieš išėjimą į lauką. Vieną kartą per dieną pasitepti neužtenka – pakartotinai teptis turime kas 2 val. ir dar kartą po kiekvieno maudymosi, jeigu kremas nėra atsparus vandeniui. Po saulės vonių turime nusiprausti ir patepti odą drėkinamuoju kremu. Patariama įsigyti apsauginį kremą su ne mažesne kaip 30 SPF apsauga. Tepti kūną reikia itin kruopščiai. Be to, drabužiai ir smėlis gali nutrinti kremą nuo odos.

Stipriausias UV spinduliavimas mus pasiekia vasaros vidurdienį, todėl tuo metu geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių. Įvertinti UV spinduliavimą padės šešėlio taisyklė: didžiausias saulės pavojus yra tada, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė

Vasarai pritaikytas vežimėlis, tinkamas laikas ir vieta

Jautriausi saulės spinduliams vaikai iki trejų metų, o pažeidžiamiausi yra kūdikiai. Jų oda gamina mažiau melanino – nuo ultravioletinių spindulių saugančio pigmento. Be to, mažyliai greičiau perkaista, nes jų atsivėsinimo mechanizmas veikia prasčiau negu suaugusiųjų. Tačiau tai nereiškia, kad draudžiama vežti kūdikį į lauką saulėtomis dienomis. Vaikščioti gryname ore vasarą su vaikais būtina.

Kūdikį iki 6 mėnesių reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį vežioti pavėsyje, vaikštinėdami šviečiant saulei būtinai pakelkite vežimėlio stogą. Vežimėlio lopšio nedera uždengti rankšluosčiu ar kitu audiniu, nes negalės cirkuliuoti oras ir kūdikiui bus per karšta. Uždengti vežimėlį galite tinkliniu audiniu, kuris netrukdys judėti orui. Puikus variantas patiems mažiausiems – universalus vežimėlis, kurio sportinės dalies nugarėlės poziciją galima reguliuoti iki gulimos padėties.

Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu ryte iki 11 valandos ir vakare po 15–16 val. Pasistenkite, kad saulė nešviestų j automobiliu vežamą kūdikį. Uždenkite langus apsauginėmis užuolaidėlėmis.

Karščiausiu dienos metu saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir paūgėjusį mažylį. Geriausia, jeigu jis bus pavėsyje – medžių šešėlyje arba po skėčiu. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau. Tik ir čia venkite laiko nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra karščiausia.

 Apranga, akinukai ir apsauginiai kremai

Kad pasivaikščiojimai karštą dieną vaikui būtų naudingi, o ne žalingi, vadovaukitės keletu patarimų.

• Karštą dieną aprenkite vaiką kuo lengviau. Namuose kūdikiui užteks smėlinuko trumpomis rankovėmis, dažniau palaikykite mažylį nuogą. Lauke rinkitės laisvus šviesių atspalvių drabužius iš natūralių audinių. Tinkamiausi karštą dieną drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės, kurie apsaugos nuo saulės. Būtina dėvėti plačiabrylę kepurę ar kepurę su snapeliu, toks galvos apdangalas sudarys šešėlį, apsaugantį vaiko veiduką ir kaklą.
• Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims, o jos padaryta žala vaikystėje vėliau gali sukelti įvairius akių negalavimus ir ligas. Todėl akinukai nuo saulės būtini – juos galima nešioti nuo pat ankstyvos kūdikystės.
• Duokite vaikui daugiau vandens. Atsigerti siūlykite reguliariai, nes mažas vaikas pats nepaprašys. Tik nesiūlykite sulčių arba saldžių gazuotų gėrimų. Vien tik motinos pienu maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia – kad gautų užtektinai skysčių, jis dažniau žindomas.
• Iki 6 mėnesių kūdikio negalima tepti apsauginiu kremu, vyresniam mažyliui galite naudoti vaikišką priemonę nuo saulės. Rinkdamiesi ją atkreipkite dėmesį į SPF – apsaugos nuo saulės faktorių. Patikimesnę apsaugą suteikia kremai, losjonai, pieneliai, kurių SPF koeficientas ne mažesnis kaip 50. Rinkitės specialiai kūdikiams skirtą apsaugos priemonę. Iš pradžių patariama kremo ar losjono patepti ant nedidelio odos ploto ir patikrinti, ar jis nesukelia alergijos.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Akinukus gali nešioti ir kūdikis

Vaiko akys jautresnės negu suaugusiųjų: akies lęšiukas į tinklainę praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių. Pavojingesnis šių kenksmingų spindulių neigiamas poveikis vaiko akies lęšiui ir tinklainei. Be to, UV spindulių poveikis tinklainei yra susijęs su kataraktos (lęšiuko drumstėjimas) ir geltonosios dėmės degeneracijos vystymusi ateityje, o tai labai pablogina regėjimą. Žalingas UV spindulių poveikis ilgainiui didėja, todėl saugoti vaikų akis nuo saulės reikia nuo kūdikystės.

Akinukus nuo saulės galima uždėti jau kūdikiui, jeigu jis nesipriešina, jų nenuima, nenumeta. Pavėsio, kad apsisaugotume nuo saulės spindulių, neužtenka, nes akis veikia nuo apšviestų ar blizgančių paviršių atsispindinti saulė. Vanduo ir smėlis, taip pat ir sniegas, ryškiai saulės apšviesti daiktai atspindi dar daugiau ultravioletinių spindulių.

Jeigu vaikas turi regėjimo sutrikimų ir jam reikia nešioti specialiai gydytojo parinktus akinius, jam reikia korekcinių saulės akinių.

Kas svarbiausia renkantis akinius?

Pirkdami vaikui akinius turguose ar gatvėse galite įsigyti falsifikatą, kuris neatliks svarbiausios funkcijos – apsaugoti vaiko akis. Todėl ieškokite akinių optikos salonuose. Išrinkti akinius nuo saulės vaikui padės šios taisyklės.

• Geriausi akiniai blokuoja 100 % UVA, UVB ir UVC spindulių. Rinkdami saulės akinius atkreipkite dėmesį į tam tikrus žymėjimus. Dažniausiai ant vidinės kojelės pusės esantis CE ženkliukas reiškia, kad akiniai yra sertifikuoti ir kokybiški. Užrašas UV 400 reiškia, kad jie sulaiko 100 proc. UV spindulių.
• Bėgiodami, žaisdami aktyvius žaidimus, vaikai dažnai nugriūna, susitrenkia. Jų akiniai nuo saulės turėtų atitikti tokias ekstremalias sąlygas. Todėl rinkitės akinius su atsparesniais smūgiams ir įbrėžimams lęšiais, tinkamiausias nedūžtantis plastikas. Rėmeliai turi būti iš lanksčios ir patvarios medžiagos.
• Geriau didesni akinių lęšiai, dengiantys daugiau odos. Tokie akinukai nesiaurina regėjimo lauko ir neleidžia saulės spinduliams patekti pro jų kraštus. Taip pat įsitikinkite, kad akiniai tvirtai priglunda prie vaiko veido.
• Geriausia, kad vaiko akiniai nuo saulės būtų be papildomų papuošimų, nes jis, vis bandydamas į juos žvilgtelėti pro kamputį, pradės žvairuoti.
• Akinukus nešios vaikas, o ne jūs, todėl leiskite jam pasirinkti. Akinukai turi būti jam gražūs, patogūs, nespausti smilkinių ir nosies, gerai laikytis. Vaikai (ypač vyresni ir paaugliai) yra linkę nešioti pačių pasirinktus akinius.
• Nuolat apžiūrėkite akinius, ar mažasis nenuorama nesubraižė lęšių, ar nėra kitų matymą iškreipiančių trūkumų. Įbrėžimai ne tik pablogina matymą, bet per juos prasiskverbia ultravioletiniai saulės spinduliai. Akiniai net su smulkiausiais įbrėžimais nebetinkami, taigi reikia pirkti naujus.
• Vaikai sparčiai auga, o per maži akiniai gerai neapsaugos, todėl nepamirškite patikrinti, ar mažylis neišaugo akinių.

Papildoma apsauga nuo saulės gali būti plačiabrylė skrybėlė – jos kraštai padės apsaugoti ir akis, ir veidą, ir kaklą. Buvimas šešėlyje intensyviausios saulės valandomis (10–16 val.) suteikia dar vieną papildomą apsaugą.

Parengė Undinė Gilė

Lagaminą suruoškite iš anksto, kad ko nors nepamirštumėte. Geriausia sudaryti būtinų daiktų sąrašą. Pirmiausia susikraukite daiktus, kurių namuose kasdien nenaudojate. Vaiko daiktus, kurių gali prireikti keliaujant, sudėkite į atskirą kelioninį krepšį.

Ko gali prireikti keliaujančiam vaikui?

Ilgesnė kelionė į kurortą, pavyzdžiui, automobiliu ar traukiniu, vaikui neprailgs, jeigu jis galės žaisti, vartyti knygeles arba piešti. Kai kurie vaikai negali apsieiti be mylimų daiktų – žaisliuko, antklodėlės. Jų nepamirškite ir poilsiaudami.

Įdėkite vaikui daugiau drabužėlių pakeitimui, nes nežinia, kokia nelaimė gali nutikti valgant arba geriant, pavyzdžiui, sultis. Jeigu automobilyje vaiką pykina, nepamirškite įsidėti maišelių. Mažylio higienai turėkite po ranka drėgnų servetėlių, vystyklų ir sauskelnių, vienkartinių maišelių nešvarioms sauskelnėms. Dar nesinaudojančiam suaugusiųjų tualetu mažyliui teks vežti naktinį puoduką.

Kelionei suruoškite vaikui maisto, gėrimo ir indelių. Maitinkite jį įprastiniais maisto produktais. Mažyliui sukomplektuokite atskirą kelionių vaistinėlę.

Kūdikio tėvams poilsiaujant pravers vaikjuostė, su kuria patogu nešioti mažylį. Didelis palengvinimas kurorte su mažu vaiku – vežimėlis. Vaikštinėjant arba einant į paplūdimį pavargęs vaikas galės patogiai pratęsti kelionę sėdėdamas vežimėlyje. Skrendant lėktuvu, vaikiškas vežimėlis gabenamas nemokamai, juo galite nuvežti vaiką iki pat lėktuvo, o atskridę vežimėlį vėl pasiimsite prie keleivių laiptelių.

Kokį transportą pasirinkti?

Kelionė autobusu patraukli dėl nebrangių bilietų, bet ji sunki vaikams, kuriuos kamuoja supimo bėda. Mažas vaikas autobuse negali judėti, o ilgiau nustygti vienoje vietoje jam sunku. Jeigu nusprendėte keliauti šia transporto priemone, pasirinkite laiką, kuris bent iš dalies sutampa su mažylio miego valandomis.

Traukinys nėra brangus kelionės būdas, paprastai nesukelia diskomforto vaikams, jie gali užsiimti įvairiais žaidimais ir darbeliais. Iki 7 metų vaikas gali važiuoti nemokamai, tik jis neturės atskiros sėdimos vietos. Šis kelionės būdas nepatogus su pradėjusiu šliaužioti ar vaikščioti kūdikiu, kuris susipažįsta su daiktais ragaudamas. Atsipalaiduoti neteks nė minutei. Galite susidurti ir su rimtesne problema – traukiniu keliaujantį mažą vaiką greitai susargdina skersvėjai ir kondicionieriai.

Lėktuvu nuvyksite greičiausiai. Kai kurios aviakompanijos vaikus iki dvejų metų skraidina nemokamai, bet vaikas neturės atskiros vietos – sėdės ant jūsų kelių. Patogiausia su mažyliu prie lango esančioje vietoje. Paprastai lėktuve nebūna šalta, bet miegančiam vaikui maloniau apklotam. Ši transporto priemonė taip pat gali sukelti nepatogumų: kai kuriuos vaikus lėktuve pykina, kylant ir leidžiantis užgula ausis. Kad šie nemalonūs pojūčiai susilpnėtų, prieš skrydį ir leidžiantis duokite vaikui atsigerti arba mėtinį saldainį.

Keliaudami su vaikais automobiliu, dažniau sustokite ir išlipkite iš automobilio. Tuomet visi galėsite prasimankštinti ir kelionė mažiau nuvargins. Iki 12 metų vaiką saugiai vežkite automobilinėje kėdutėje, nepamirškite užrakinti automobilio durelių bei uždaryti langų.

Poilsio namai ir viešbutis

Pasidomėkite, ar vietovėje, į kurią ketinate vykti, yra poilsiui su vaikais pritaikytų viešbučių su šeimoms patogiais kambariais, kuriuose yra lovelės vaikams, oro kondicionierius. Tokių viešbučių teritorija yra saugi, restorane siūlomas vaikiškas meniu, gausu pramogų vaikams: yra žaidimų aikštelės ir kambariai, galima rinktis sporto, šokių, piešimo, įvairius muzikinius ir kitokius užsiėmimus. Kai kurių viešbučių teritorijose yra daugybė vandens pramogų. Saugiai turkštis vandenyje mažieji gali negiliame gelbėtojų stebimame baseine. Šeimoms pritaikytuose viešbučiuose galima nusisamdyti auklę.

Kokio amžiaus mažylį galima vežtis į kelionę?

Su poros savaičių kūdikiu skubėti į atostogų kelionę neverta, palaukite, kol jam sukaks bent trys mėnesiai. Tuomet jau ir mama atsigavusi po gimdymo, ir kūdikis prisitaikęs prie naujos aplinkos. Tik rinkdamiesi atostogų vietą, venkite labai karšto klimato šalių.

Skrydis lėktuvu tokiam mažyliui nesukels problemų, o atostogos su dar nevaikščiojančiu kūdikiu lengvesnės negu su judriu paūgėjusiu nenuorama. Be to, nereikės rūpintis krūtimi maitinamo kūdikio maistu – išalkusį mažylį mama pamaitins bet kurioje vietoje.

Kiek laiko praleisti kurorte?

Patariama, kad neverta važiuoti mažiau negu dviem savaitėms, o geriausia su vaikais ilsėtis 3–4 savaites. Mažesniam kaip trejų metų vaikui prireikia apie 10 dienų, kol jis įpranta prie kitokio klimato. Vaikas turi prisitaikyti ne tik prie klimato pokyčių, bet ir prie mikroorganizmų, kurie patenka su maistu, vandeniu ir oru. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu daug didesnė įvairių infekcijų rizika. Suaugusiuosius pokyčiai veikia silpniau ir paprastai organizmas prisitaiko gana lengvai. Vaikas dėl aklimatizacijos gali tapti kaprizingas, netekti apetito, prastai miegoti. Lengviau prisitaiko trejų sulaukę mažyliai.

Vaiko maistas ir vanduo kurorte

Dėl kūdikio maisto ir gėrimų gali būti ramios tik žindančios mamos, bet joms pačioms nedera valgyti neapdairiai. Kavinėje ar restorane ypatingai atsargiai rinkitės termiškai neapdorotus patiekalus: salotas, kokteilius, ledus. Lengvai galite pastebėti, ar jie nebuvo atitirpę ir paskui užšaldyti pakartotinai – tokiuose gali būti burbuliukų, atsiranda kiek rūgštokas skonis. Dažnai produkto skonis ir išvaizda visiškai nepakitę, tačiau jis ilgai laikytas šilumoje, o tokiu patiekalu galima ne tik apsinuodyti, bet ir užsikrėsti žarnyno infekcija. Suaugęs žmogus galbūt atsipirks lengvu viduriavimu ir meteorizmu, o vaikui dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, užsitęsia gausus viduriavimas, net vėmimas.

Būkite dėmesingi pirkdami vaisius ir uogas – nesirinkite papuvusių vaisių ir nešviežių uogų.  Neskubėkite vaikui duoti įvairiausių egzotinių vaisių, kurių jis neragavo namuose, nes nuo jų gali atsirasti maisto alergija. Vaisius ir uogas labai gerai nuplaukite, galite nulupti vaisių odelę.

Su vaiku prie jūros

Vaikui naudingas pajūrio oras, saulės vitaminai, maudynės jūros vandenyje, kuriame gausu įvairių mikroelementų. Bet pietų kurortų saulėje galima greitai nusideginti, ji ypač pavojinga vaikams iki trejų metų. Jiems tinkamiausias – rytas ir vakaras, kai saulės aktyvumas sumažėjęs.
Karštis gali sukelti ir šilumos smūgį, todėl vaikui nuolat duokite vandens. Dermatologai perspėja, kad per didelis mėgavimasis saulės spinduliais iki 18 metų ateityje gali paskatinti odos vėžį, autoimunines ligas.

Nuo saulės vaiką apsaugos medvilniniai drabužėliai ilgomis rankovėmis, kepurė ir akiniai. Nesisaugodami tiesioginių saulės spindulių, nusideginsite jau pirmąją dieną pramogaudami paplūdimyje ir vėliau teks slėptis šešėlyje ar net maudytis su marškinėliais.

Nuo pat pirmųjų dienų kurorte tepkitės apsauginiais kremais, kurių SPF faktorius 50 ir renkitės visą kūną dengiančiais drabužiais. Apsauginį kremą vaikui išbandykite dar prieš kelionę. Patepkite nedidelį odos plotelį, kad įsitikintumėte, jog jis nesukelia alergijos.

Būkite atsargūs

Visose viešose vietose nuolat būkite šalia vaiko, neišleiskite jo iš akių nė sekundei. Saugokitės įvairių vabzdžių (maliarinių uodų, sparvų, musių, mašalų, erkių), jūrinių gyvių  (nuodingų medūzų), nuodingų arba pavojingų augalų (kaktusų, nuodingų uogų).

Prižiūrėkite besimaudančius vaikus – pavojų gali sukelti bangos, besikeičiančios srovės, koralai. Smėlyje gali slėptis stiklo šukės, aštrūs akmenys. 

Parengė Dalia Petrutytė

Saulės ir laužo karštis

Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus oda skirtinga. Per ilgai kaitintis saulėje ypač pavojinga šviesiaodžiams, mėlynakiams ir žaliaakiams.

Per ilgai būnant saulėje gali išsivystyti odos pažeidimai, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika priklauso būtent nuo to, kiek stipriai buvome įdegę saulėje“, – sako dermatologė ir pastebi, jog vis daugėja melanomos ir kitų piktybinių odos ligų: plokščialąstelinės karcinomos,  aktininės keratozės, bazaliomos bei kitų.   

Norintiems ilgiau pasimėgauti saule dermatologė pataria teptis apsauginiais kremais. Pus­va­lan­dį prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) reikia pa­si­tep­ti kre­mu, ap­sau­gančiu nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF 30 – 50+. Kre­mu rei­kė­tų tep­tis kas 2–3 va­lan­das ir po mau­dy­nių. Ypač reikia saugoti vaikus, kuriems geriausia maudytis su specialiais maudymosi kostiumėliais, uždengiančiais nuo saulės pečiukus. Mažiesiems būtini apsauginiai kremai su 50+ SPF, kepuraites su snapeliais.

Pagalbos prireikia nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alergiją: pūslinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą gali sukelti kremai, losjonai, net medicininiai tepalai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dėl nuo saulės pūslėmis nusėtos odos dažniausiai žmonės  kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Ypač karštą vasarą kai kurie patenka ir į ligoninę bei chirurgų rankas.

Vasarą dažnesni cheminiai nudegimai, apsinuodijamai laužaviečių dūmais, ypač kai vartojamas alkoholis. „Pavyzdžiui, vasaros naktį žmogus užmiega prie laužo, kurio ugnis nudegina“, – sako chirurgas.  

Ypač skaudžios vasaros traumos: skendimai, kaklo slankstelių lūžiai, dažniausiai ištinka jaunus žmones, neriančius į nežinomą vandens telkinį ir susitrenkusius galvą į akmenį ar negilų dugną. Ištikus tokiai traumai gresia paralyžius bei neįgalumas.

Saulė ir šiluma atneša neurologines ligas

Susižalojusiais kaklo slankstelius tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas Kęstutis Dainius sako, jog  kaklo slankstelius susižalojusius nardytojus  ištikusio paralyžiaus prognozės dažniausiai liūdnos.

Pasak gydytojo, poilsiautojai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresas. Pirmiausia nukenčia neuroendokrininė sistema (hipofizė, skydliaukė, antinksčiai). Žmogus ne tik nepailsi, bet išsenka ir pervargsta. Todėl grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Tokius poilsiautojus kartais tenka gydyti nuo organizmo išsekimo.

„Vai­kys­tė­je, kai nu­va­žiuo­da­vome į Pa­lan­gą, mo­čiu­tė sa­ky­da­vo: „Pa­žiū­rė­kite, kaip de­gi­na­si žy­dai – sė­di pu­šy­no pa­vė­sy­je ir skai­to kny­gas“, – gydytojas pataria būtent taip poil­siauti.

K. Dainius perspėja, jog pasikaitinus saulėje visą dieną be kepurės ir odos apsaugos, gali ištikti saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka gydytis 7-10 dienų.

Dažna saulės pasekmė – kraujagyslių ligos. Ypač saugotis derėtų turintiems kraujotakos problemų, patyrusiems galvos smegenų insultą. Gydytojas pataria ilsėtis pavėsyje, nevartoti alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis gali sukelti pakartotinus trombus, insultus. Būtina nuolat gerti vandenį.

Kai karštis pakyla per 30 laipsnių, būti pavėsyje ir saugotis saulės spindulių ypatingai svarbu. „Žmonės iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, – pastebi gydytojas.  

Saulė kenkia ir širdžiai

„II kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Danutė Andrulienė įspėja, jog nuo šilumos ir saulės gali sutrikti širdies veikla. Anot gydytojos, žmogaus organizme veikia termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų periodu pastoviai kūno temperatūrai palaikyti organizmas labai daug dirba. Vasarą, atvirkščiai, plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, – taip organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, sutrinka termoreguliacija ir gali atsirasti net didelių sveikatos problemų.

Pasak gydytojos, karštis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išemine širdies liga sergančių žmonių savijautą, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis gali  ir pakilti, ir nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir žmogus apalpsta. Greičiausiai nukenčia vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės.

„Apsisaugoti – paprasta. Tiesiog nebūkite saulėje, rinkitės vėsesnes patalpas“, – sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pailsėti pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Vengti sunkaus fizinio darbo karštyje reikėtų net patiems sveikiausiems. Skysčius gerkite nelaukdami troškulio. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis bei magnis. Neapkraukite skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinkitės pieno produktus, vaisius, daržoves. 

Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Tada reikia sustoti, stengtis atvėsti – uždėti ant galvos šaltą kompresą. Stebėkite aplinką – poilsiautojų būryje gali kas nors apalpti. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina per penkias minutes ir ilgiau, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pajutus skausmą krūtinėje galima įtarti širdies infarktą ir būtina suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Dirbtinį širdies kvėpavimą reikia daryti kuo skubiau, nelaukiant, kol atvažiuos medikai.  

Dažni priimamojo pacientai – dirbantys ir pramogaujantys karštyje

 „Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, kad vasarą į skyrių dažnai atveža darže apalpusias močiutes, sąmonės netekusius žmones iš masinių renginių“, – sako gydytoja.

Maloni pramoga vasarą – iškylos į gamtą, o joms reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kuris padėtų įgėlus bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies). Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kuriuose veikia oro kondicionieriai. Atsisakyti vasaros malonumų neverta – tereikia jais mėgautis saugiai.

Pakanka vos kelių šių aliejų rūšių, kurias sumaniai maišant galima turėti puikią augalinę vaistinėlę. Eteriniai aliejai puikiai tinka ir suaugusiesiems, ir vaikams. Mažiesiems reikia labai nedidelio jų kiekio.

Ar aromaterapija tinka kūdikiams? Kokios priemonės pagelbėtų vasarą?

Pagrįstų įrodymų, kodėl negalima kūdikį supažindinti su švelniais natūraliais gamtiniais kvapais, nėra. Be abejo, kūdikio odelės nereikia tepti grynu eteriniu aliejumi, būtina saugoti akytes ir veiduką bei naudoti tik pačius švelniausius šiuos aliejus.

Geriausia aromaterapija ir švelni pažintis su kvapų karalyste mažam vaikui yra hidrolatai. Levandų hidrolatas – vienas iš labiausiai subalansuotų natūralių gamtinių kosmetinių produktų. Levandų vanduo labai tinka vasarą: jis maloniai atvėsins, nuramins saulėje įkaitusią odelę ar įkandus uodui. Jis taip pat padės nurimti susierzinus ir pakels nuotaiką.

Papurkškite kambaryje gryno (be jokio spirito, konservantų ar kitų priedų) laukinių levandų hidrolato, valgomąjį šaukštą jo įpilkite į vonelę ir gerai išmaišykite vandenyje. Apipurkškite savo mažylį, kai karšta, kūdikis sukaitęs ir suirzęs, jei nuo šilumos išbėrė jo odelę.

Kaip naudoti eterinius aliejus? Ar reikia laikytis tam tikrų taisyklių pagal vaiko amžių?

Eteriniai aliejai yra itin lakios medžiagos, todėl, naudojant masažui, terapiniams tepalams ar tiesiog kūno priežiūrai, juos derėtų sumaišyti su kokiu nors augaliniu aliejumi. Jei etiketėje nėra nurodyta kitaip, kūdikiams ir vaikams iki 7 m. mišinius pradėkite gaminti nuo 0,5 –1 proc. koncentracijos, t.y. 5–10 lašų eterinių aliejų maišykite su 30 ml bazinio aliejaus.

Tokiu mišiniu plonai ištepkite odą, masažuodami delnais švelniais sukamaisiais judesiais. Ištepus odą eterinių aliejų mišiniu, didžiausias jo kiekis iš organizmo pasišalins per 1 – 1,5 val., taigi, jeigu negalavimai yra ilgalaikiai, mišiniu tepti reikia gana dažnai, jei trumpalaikiai – pagal poreikį.

Kada negalima naudoti eterinių aliejų?

Bet kuris žmogus gali būti jautrus ir natūralioms medžiagoms. Prieš naudodami eterinių aliejų turintį preparatą įtrynimams, masažui ar voniai, būtinai patikrinkite jį ant mažo odos lopelio – alkūnės linkyje, pakinklyje ir įsitikinkite, kad nėra neigiamų reakcijų. Paprastai jos išryškėja iš karto, tačiau gali pasirodyti per 24 valandas. Jei atsiranda bent mažiausių odos pokyčių, preparato nenaudokite.

Kai gamindavau kokį nors aromatinį preparatą savo mažiems vaikams, visuomet jį tikrindavau ant savo odos, nesvarbu, kiek kartų tą pačią formulę būčiau išbandžiusi anksčiau. Tada truputį preparato užtepdavau jiems ir stebėdavau, ar nėra paraudimo bei niežėjimo.

Eterinių aliejų mišinius naudojant kūdikiams ir vaikams, patartina ištepti kojytes, nugarą, bet saugoti, kad jų nepatektų į akis ar burną. Nors ir tokiu atveju pavojaus nebus: patekus eterinio aliejaus į burną, didžiausia blogybė – nemalonus skonis, o, sudirginus akytes, jos nurims, kai šis aliejus išgaruos.

Cheminiais repelentais tepti vaiką nesaugu, tad kaip natūraliai apsiginti nuo uodų? Ar eteriniai aliejai tokie pat veiksmingi?

Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas augaluose esančių eterinių aliejų savybėmis atbaidyti nepageidaujamus vabzdžius – stengiamės naudoti kuo sveikesnius žmogui ir aplinkai produktus.

Lietuvoje esantys uodai nėra tokie pavojingi kaip jų tropinių kraštų giminaičiai, nes nenešioja jokių ligų ir didžiausias jų sukeliamas nepatogumas tėra sudirgusi, niežtinti oda. Galbūt dėl to nėra atlikta daug tyrimų, kaip eteriniai aliejai veikia mūsiškius uodus. Išbandyti galime tik mes patys.

Lietuviškus uodus atbaido rutulinių eukaliptų, levandų (tinka ir vaikams), rozmarinų, čiobrelių, anyžių, bazilikų eteriniai aliejai. Eukaliptų, ypač rausvųjų, lapų arba spindulinių eukaliptų aliejai – tinka ir vaikams. Kiek silpniau veikia pipirmėčių ir laurų eteriniai aliejai.

Eterinius aliejus naudoti apsaugai nuo vabzdžių galite įvairiais jums patogiais būdais: garinkite aromatinėje lempoje ar garintuve, užlašinkite ant drabužių, taip pat – po lašą ant kiekvieno delno, o juos patrynę vieną į kitą ištepkite atviras kūno vietas, plaukus ar drabužius.

Kitas būdas: sumaišykite 5 ml pasirinkto eterinio aliejaus ar jų mišinio su 1 valgomuoju šaukštu spirito, 80 ml žolynų vandens-hidrolato (geriausia – to paties augalo, kaip ir eterinis aliejus) ir purkškite ant odos ar drabužių. Ruošdami purškalą vaikams nuo 2 metų, spirito nenaudokite.

Jautresniems žmonėms ir vyresniems nei 2 metai vaikams odą tepkite 10-50 proc. mišiniu su baziniu aliejumi (migdolų, lazdynų riešutų ar pan.). Vaikams iki 2 metų kvėpinkite tik drabužius arba garinkite eterinius aliejus ore, tačiau netepkite jų tiesiai ant odos.

Ar gali eteriniai aliejai apsaugoti nuo erkių?

Iš tiesų ligas platinančias ir skaudžiai kandančias erkes galima nubaidyti ne tik neurotoksiškai veikiančia chemine medžiaga DEET, bet ir eteriniais aliejais. Beje, tas pats mišinys veiks ir uodus, , jis saugus purkšti ant odos vaikams, taip pat ir šunims.

Naudokite palmarozų hidrolatą ir pelargonijų eterinį aliejų. Įrodyta, kad pelargonijų (pelargonium graveolans) sudėtinė medžiaga eudesmolis veiksmingumu nenusileidžia minėtai cheminei medžiagai. 25 lašus arba 1 ml Himalajų pelargonijų eterinio aliejaus sumaišykite su 100 ml palmarozų hidrolatu. Prieš purkšdami gerai suplakite ir drąsiai naudokite ant odos, plaukų ir drabužių. Šis mišinys apsaugos ir uodų spietyje Lietuvoje, ir keliaujant egzotinėse šalyse.

Ar reikia vengti saulės Lietuvoje ir ar galima apsieiti be apsauginių kremų?

Saulės spinduliai naudingi sveikatai, ypač vitamino D gamybai. Jų vengti šiuolaikiniam žmogui, kuris beveik visą laiką praleidžia patalpose, neracionalu. Žinoma, kaitinantis saulėje, būtinas saikas. Lietuvoje užtenka pamaitinti odą nerafinuotais aliejais ir nesikaitinti per ilgai. Daugeliu atveju kremai su SPF filtru, ypač stipresniu nei SPF10, nebūtini.

Geriausios augalinės medžiagos nuo saulės: nerafinuoti sviestmedžių, kokosų, MONOI, baobabų, sezamų aliejai – gryni arba mišinyje, vaistinių puiklapių (naudokite iki 5 proc.) ir sezamų aliejų mišinys. Didelio saulės aktyvumo periodais geriausia apsauga – pavėsis, rūbai, skrybėlė ir akiniai.

Vaikų oda daug greičiau reaguoja į UV spindulius, nes yra plonesnė ir jautresnė. Jiems galima rinktis apsauginį ekologišką kremą nuo saulės su mineraliniais ir botaniniais UV filtrais. Kremą nuo saulės su SPF 50 filtru vaikams naudokite tik išimtiniais atvejais: vidudienį, kai saulė intensyviausia, nėra jokio šešėlio ir vaiko kūnas neuždengtas, arba atostogaujant pietų šalyse, kur saulės aktyvumas didesnis.

Nepamirškite, kad saikinga pigmentacija yra natūrali fiziologinė odos apsauga nuo žalingų UV spindulių, tad Lietuvoje ir vaikai gali apsieiti be apsauginių kremų, jeigu neleisime jų į lauką, kai saulė intensyviausia. Vaiką pratinkite prie saulės kasdien, didinkite buvimo joje laiką: po 10, 15, vėliau – 20 minučių išsirengus. Taip pamažu įgaunama pigmentacija. Kūdikiams leiskite būti tik šešėlyje.

Tik pradedant pratintis, prieš išeinant į saulę ar po maudynių keletą dienų vaiko odą tepkite apsauginiu kremu, vėliau kas valandą – sviestmedžių ar kitais minėtais nerafinuotais aliejais. Paraudusios, nudegusios odos aliejais tepti negalima, nes jie sulaiko karštį. Nudegusias vietas purkškite hidrolatais, vėsinkite alavijų kompresais ar tepkite jogurtu.

Vasarą šeimos daug laiko praleidžia gamtoje. Kokie eteriniai aliejai tinka vaikams nusideginus, įsidrėskus, atsiradus mėlynėms ir pan.?

Eteriniai aliejai gali puikiai pagelbėti nuo gamtoje užklupusių bėdų: nusideginus, įsidrėskus padės levandų ar levandinų aliejai, nuo gumbų ir mėlynių tinka italinių šlamučių, o bėrimus, dermatitus, įkandimus, niežėjimus švelniai nuramins didramunių, tuopų pumpurų ar Maroko ramunėlių eteriniai aliejai. Skaudantį pilvuką (perpildytą šviežių uogų) galima švelniai pamasažuoti atskiestu kmynų arba didramunių eteriniu aliejumi. Greičiau nusiraminti po dienos įspūdžių, užmigti padės bergamočių, didramunių ar melisų eterinio aliejaus lašiukas, išmaišytas augaliniame aliejuje.

Visi paminėti eteriniai aliejai yra itin švelnūs, juos mažais kiekiais praktiškai galima naudoti grynus, tačiau galima skiesti net iki 1 ar 0,5 procento, atsižvelgiant į vaiko amžių, svorį, jautrumą, o jei manote, kad eteriniai aliejai vaikui per stiprūs, naudokite dar švelnesnes priemones – minėtų augalų vandenis (hidrolatus).

Kvapų namų aromaterapeutė,

Lietuvos aromaterapeutų asociacijos (LAA) tikroji narė Laimė Kiškūnė

Kvapų namų gamybos vadovė, natūralios kosmetikos specialistė Rūta Daunoravičienė