Kiekvienam pasitaiko situacijų, kai prireikia greito sprendimo. O mažylius auginantiems – neprognozuojama, kada. Tai žaisdami perkaista, ar gal kimba koks virusas ir dar neaiški pakilusios temperatūros priežastis. Juo labiau, kai nesinori griebtis vaistų, o savijauta blogėja ir kyla poreikis pasikonsultuoti su gydytoju.

Gelinis pleistriukas nuo skausmo

Saugiai palengvinti simptomus – karščiavimą, sumušimo ar įkandimo skausmą – padės lipnus gelinis lapelis Frescopad. Maloniai vėsina kaip kompresas, nereikia jo ruošti ir atšaldyti prieš naudojimą, patogu tiesiog išėmus iš pakuotės užklijuoti ant kaktos ar skaudančios vietos. Ir mažylis gali toliau žaisti ar miegoti, net vartytis, nesirūpinant, kad pleistriukas nukris. Vėsinantis ir nuskausminamasis poveikis tęsiasi iki 8 val. Per tą laiką galima įsitikinti, ar pakako tiesiog pailsėti, ar jau atsiranda ir kitų prasidedančios ligos simptomų, dėl kurių verta pasirodyti gydytojui. Pleistriuką gali naudoti ir suaugusieji, kurie vengia vaistų dėl šalutinio poveikio, taip pat ir besilaukiančios moterys, kai reikia saugiai palengvinti migrenos ar kitokius negalavimus, pasireiškiančius karščiavimu ir skausmu.

Gelinės paakių ir veido kaukės – mamytės patogumui

Panašia technologija pagamintos ir aktyviai drėkinančios veido kaukės ar paakių lapeliai – kai norisi palepinti savo odą, suteikti jai gaivos, atjauninti ir pamaitinti. Gelinė konsistencija švelniai prisitaiko prie veido, intensyviai drėkina, atjaunina, mažina mimikos raukšles. Efektas pastebimas jau po vieno karto. Tinka ir jautrią odą turinčioms. Kaukę ar paakių lapelius galima laikyti ant veido net 8 val., nuėmus nereikia nuvalyti. Patogu, nes mamytėms dažnai sau pritrūksta laiko, taigi, pasilepinti galima nakties metu.

FB@patogiamgyvenimui, tel. (8-612) 72777, patogiamgyvenimui1.lt

Kada reikia mažinti temperatūrą?

Pakilus temperatūrai gaminasi daugiau su infekcija kovojančių antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų, susidaro virusus neutralizuojantis baltymas interferonas. Taigi, aukštesnė temperatūra slopina ligos sukėlėjų dauginimąsi, mažėja toksinų gamyba, ir tai padeda pasveikti.

Jeigu vaikas žvalus, žaidžia, užtektinai geria, oda neišberta, galima gydytis namuose ligos simptomus slopinančiomis priemonėmis – vaistais nuo skausmo ir temperatūros, slogos. Kreiptis į gydytoją būtina, jeigu vaiko oda pabalo, pasidarė marmurinė, padažnėjo kvėpavimas, sumažėjo aktyvumas, šąla rankos ir kojos, išsausėjo gleivinės, sumažėjo šlapinimasis.

Kūdikiams iki 3 mėnesių reikia mažinti temperatūrą nuo 38 laipsnių, tokia temperatūra jiems yra laikoma aukšta. 3– 6 mėn. mažyliams būtina mažinti temperatūrą, kai ji pakyla iki 39 laipsnių.

Vyresniam vaikui, pakilus temperatūrai iki 39 laipsnių, jeigu jis gerai jaučiasi, skubėti duoti vaistų nereikėtų, tik būtina stebėti, kad ji nepasiektų 40 ir daugiau laipsnių.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į išskirtines ypatybes.

– Padidėjusi temperatūra turi būti numušama nuo mažesnių skaičių, jei vaikas ją sunkiai pakelia. Tai yra, jei jis pasidaro vangus arba pernelyg neramus, jei karščiavimas anksčiau yra sukėlęs traukulius.

– Karščiavimas gali būti pavojingesnis sergantiems sunkiomis įgimtomis širdies ir kraujagyslių ar nervų sistemos ligomis vaikams. Kada tokiam vaikui mažinti temperatūrą, geriausia pasitarti su gydytoju.

Pagrindinė taisyklė – pakilusi temperatūra mažinama tada, kai vaikas itin prastai jaučiasi arba ji labai didelė. Kitais atvejais leidžiama organizmui pačiam susidoroti su ligos sukėlėjais.

 Vaistai nuo temperatūros

Vaikams nuo temperatūros duodama paracetamolio arba ibuprofeno. Svarbu vaiko amžių ir svorį atitinkanti dozė (jos nepadidinkite ir nesumažinkite). Vaikams negalima duoti aspirino, nes jis gali sukelti gyvybei pavojingą Rejė sindromą, pažeidžiantį smegenis ir kepenis.

Vaistai nuo temperatūros vartojami ne tik karščiavimui mažinti, jų prireikia nuo skausmo, pavyzdžiui, galvos skausmui, kuris dažnai atsiranda karščiuojant, malšinti ir savijautai pagerinti.

Poveikio, sugirdžius karščiavimą mažinančių vaistų, reikia palaukti iki 60 minučių, kol jie pradės veikti. Tačiau nedera stengtis numušti temperatūros iki normalios, svarbu, kad ji sumažėtų.

Normali šiluma ir skysčiai

Krečiant šalčiui, vaiką aprenkite šiltesniais drabužiais ir užklokite šiltesne antklode, bet tik kol liausis šaltkrėtis. Tada drabužius pakeiskite plonesniais, antklodę keiskite lengvu užklotu, nes per šiltai apmuturiavus šiluma negalės išsiskirti per odą, todėl vaikas neatvės ir temperatūra gali dar labiau pakilti.

Sumažinti temperatūrą padeda aptrynimai drungname vandenyje suvilgytu rankšluosčiu. Vaiko aptrynimams nedera pilti į vandenį degtinės ar praskiesto spirito. Mažylių oda yra labai pralaidi ir visos kenksmingos medžiagos per ją greitai patenka į kraują.

Aptrynimai ir vėsinantys kompresai ant kaktos ar blauzdų yra tik pagalbinės priemonės ir nepakeičia temperatūrą mažinančių vaistų. Be to, jie tinka tada, kai vaiko oda šilta, jos spalva nepakitusi, galūnės nėra šaltos, t. y. nėra kraujotakos sutrikimo požymių.

Karščiuojantis vaikas prakaituodamas praranda daug skysčių, o jų trūkstant blogiau pasišalina toksinės medžiagos. Pakilus temperatūrai vaikui reikia duoti užtektinai skysčių, tačiau gerti būtina dažnai, po truputį. Tinka praskiestos vaisių ir uogų sultys, arbatos (liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, ramunėlių). 

Kada reikia greitosios pagalbos?

Kvieskite greitąją medicinos pagalbą:

• karščiuojančiam iki 3 mėnesių amžiaus kūdikiui;
• bet kurio amžiaus vaikui, kai nepavyksta numušti temperatūros vaistais;
• pakilus aukštesnei kaip 40 laipsnių temperatūrai;
• jeigu karščiuojant sutrinka sąmonė ir elgesys – staiga atsiranda mieguistumas ir silpnumas;
• kai kartu su temperatūros padidėjimu atsiranda traukuliai, haliucinacijos, vaiką išberia, jis vemia;
• sunkiai karščiuojantiems vaikams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ar nervų sistemos ligomis (įgimtos ligos, ydos, bronchinė astma, epilepsija, cerebrinis paralyžius).

Parengė Undinė Gilė

Drauge su pavasario saule ir šiluma peršalimo ligos, deja, nepasitraukia. Puola tos pačios kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali sukelti ir rimtesnes ligas, pavyzdžiui, bronchitą, net plaučių uždegimą. Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo vaikai serga ūmiu tonzilitu (angina). Bene labiausiai tėvus bauginantis šių ligų požymis – pakilusi temperatūra.

Temperatūrą mažiname vadovaudamiesi vaiko savijauta

Karščiavimas, sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, yra apsauginė reakcija ir reiškia, kad organizmas pats stengiasi nugalėti ligą. Esant aukštai temperatūrai susidaro antikūnai, kurie kovoja su ligų sukėlėjais, todėl nereikėtų skubėti jos numušti. Vaikai karščiavimą pakelia lengviau nei suaugusieji. Jeigu vaikas neserga kitomis ligomis, jam nėra buvę traukulių dėl temperatūros, jai šoktelėjus iki 38, 5 laipsnių, paprastai vaistų nereikia. Bet tik tada, kai vaiko savijauta gera, jis aktyvus, geria daug skysčių.

Duoti karščiavimą mažinančių vaistų būtina tik tada, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 ar net pasiekia 39 laipsnius. Tačiau jei karščiuojantis vaikas prastai jaučiasi, mieguistas, skundžiasi galvos ar raumenų skausmais, prireikia mažinti ir žemesnę temperatūrą. Jeigu karščiavimas anksčiau sukėlė traukulius, vaikas serga širdies ar kita sunkia lėtine liga, mažinama žemesnė nei 38 laipsnių temperatūra.

Pasveikti padeda ir tinkama priežiūra

Ligoniukas turi gerti daug vandens: temperatūra krenta prakaituojant, o tam reikia užtektinai skysčių. Vaikui galite duoti ir arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, čiobrelių. Karščiuojantį mamos pienu maitinamą kūdikį reikia kuo dažniau žindyti.

Nedera skatinti prakaitavimo per šiltai užklojus mažylį – temperatūra dar labiau pakils, nes tai trukdys šilumai išsiskirti per odą. Šiltai aprenkite ar apklokite vaiką tik krečiant šalčiui. Ligoniuką renkite laisvais, prakaitą sugeriančiais drabužiais, dažnai juos keiskite. Sergančio vaiko kambaryje neturi būti karšta ir tvanku, taigi dažniau vėdinkite.

Karščiuojant iš organizmo išsiskiria nuodingos medžiagos, todėl naudinga ligoniuką maudyti, tik ilgai jo nemirkykite, o švarų mažylį greitai nušluostykite. Maudyti vaiką galima, kai jo temperatūra yra iki 38 laipsnių.

Ką derėtų žinoti apie temperatūrą mažinančius vaistus

Namų vaistinėlėje esantys suaugusiųjų vaistai nuo temperatūros susirgusiam mažyliui netinka. Mažam vaikui negalima duoti aspirino ir analgino, nes jie gali sukelti Reye sindromą, kuris pažeidžia smegenis ir kepenis. Namų vaistinėlėje būtinai reikia turėti vaikiškų vaistų nuo karščiavimo, kurie kartu mažina ir uždegimą, ir skausmą, pagerina savijautą. Saugūs vaikams vaistai yra paracetamolis ir ibuprofenas, kuriuos galima įsigyti be recepto.

Vaistų kiekiai ir vartojimo dažnumas priklauso nuo vaiko svorio ir amžiaus, ši informacija nurodyta informaciniame lapelyje. Temperatūrą mažinantys vaistai pradeda veikti maždaug per valandą, todėl neskubėkite vaikui duoti jų pakartotinai. Jei temperatūra nukrenta itin mažai, dar sykį sugirdyti vaistų geriausia palaukus kelias valandas. Reikia turėti omenyje, kad nepageidautinas per greitas ir stiprus temperatūros kritimas – pakanka ją sumažinti vienu laipsniu. Nedera stengtis numušti temperatūros iki normalios padidinus vaisto dozę – tai skatina šalutinio poveikio riziką.

Per dažnai vartojami vaistai arba per didelis jų kiekis gali lemti komplikacijas, dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kepenys. Todėl neviršykite vienkartinės ir paros dozės, kurios nurodomos vaisto informaciniame lapelyje.

Sugirdžius karščiavimą mažinančių vaistų, kol jie pradės veikti, vaiką galima aptrinti kambario temperatūros vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, padeda ant kaktos ir blauzdų uždėtas vėsus kompresas. Nerekomenduojami aptrynimai spiritiniais skysčiais ar degtine, nes alkoholis per odą patenka į vaiko organizmą ir gali pakenkti centrinei nervų sistemai.

Kada būtinas gydytojas?

Jei karščiuojantis vyresnis vaikas neblogai jaučiasi, galima porą dienų palaukti, bet naujagimiui ir kūdikiui būtina kviesti gydytoją. Karščiavimas dažniausiai yra peršalimo požymis, tačiau šį simptomą sukelia ir daug rimtesnės ligos, be to, virusinės kvėpavimo takų ligos gali sukelti komplikacijas.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu geriančiam vaistus vaikui kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, kai atsiranda traukulių. Nors ir temperatūra nedidelė, bet vaikas yra vangus arba atvirkščiai – irzlus, sunkiai kvėpuoja, švokščia, taip pat būtinas gydytojas. Ir tada, kai karščiuojantis vaikas vemia, viduriuoja, skundžiasi pilvuko skausmu, ar atsirado bėrimų. Pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu vaikas serga širdies ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, dėl kurių virusinė liga yra sunkesnė ir greičiau vystosi komplikacijos.

Parengė Undinė Gilė

Kodėl pakilusi temperatūra gerai?

Organizmo kovos su infekcija pagrindas yra specialaus baltymo interferono, kuris mobilizuoja imuninę sistemą, gamyba. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau gaminasi interferono. Karščiuojant paspartėja antikūnų gamyba, aktyvesni tampa baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, kovojantys su infekcijos sukėlėjais.

Pakilus temperatūrai sumažėja apetitas, todėl mažiau energijos naudojama virškinimui, o visos organizmo jėgos sutelkiamos kovai su infekcija. Tuo metu sumažėja vaiko aktyvumas ir visa sutaupyta energija nukreipiama ligos sukėlėjų naikinimui.

Aukšta temperatūra gali būti pavojinga

Karščiuojant sutrinka įvairių organų funkcijos, padidėja deguonies poreikis. Gausiai prakaituojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Šie negalavimai prastina mažylio savijautą ir nuotaiką. Apie karščiavimą byloja išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti galva, bendra energijos stoka.

Aukšta temperatūra gali išprovokuoti dažnai vaikystėje ištinkančius febrilinius traukulius (sukeltus karščiavimo). Jie dažnai atsiranda nervų sistemos sutrikimų turintiems vaikams, bet gali ištikti ir sveikuosius.

Kada temperatūrą reikia numušti?

Tėvelių tikslas yra ne kuo labiau numušti temperatūrą, o ją sumažinti, kad pagerėtų vaiko savijauta. Klausimas – mažinti temperatūrą ar ne – nėra paprastas. Viena vertus, temperatūros padidėjimas yra ženklas, kad kūnas kovoja su liga, todėl, atrodytų, nedera kištis į šį procesą. Kita vertus, aukšta temperatūra gali būti pavojinga vaikui, ypač mažam.

Pediatrai pataria vadovautis ne tik termometro skaičiais, bet ir vaiko savijauta.  Mažinti derėtų aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Bet jeigu vaikui yra buvę febrilinių traukulių, jis serga širdies, kraujagyslių ar kita lėtine liga, pradedama mažinti žemesnė nei 38° C temperatūra.

Kada būtina kviesti gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu karščiuoja naujagimis arba kūdikis. Gydytojo apžiūra būtina, kai vyresniam vaikui atsiranda bėrimų, sunku kvėpuoti, jis ima vemti, pasidaro vangus, atsisako gerti, skundžiasi stipriu pilvo ar galvos skausmu. Taip pat – tėveliams pastebėjus neįprastus negalavimus. Susirūpinti reikėtų, kai vaikas karščiuoja ilgiau negu dvi paras, jeigu nepadeda vaistai nuo temperatūros. Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu karščiuojančiam vaikui atsirado traukulių.

Kaip padėti karščiuojančiam vaikui?

Orientuokitės į mažylio savijautą. Jeigu greitai kyla temperatūra, krečia drebulys, padėkite vaikui sušilti: aprenkite šiltesniais drabužiais, užklokite antklode ir duokite karštoko gėrimo. Kai temperatūra pasiekia maksimumą, drebulys liaujasi, vaiko oda paprastai parausta, ant kaktos pasirodo prakaito lašelių. Tuo metu vaiką nuklokite arba perrenkite plonesniais drabužėliais, kad jam būtų lengviau atlaikyti karštį. Atvėsti padeda ir aptrynimai drungnu vandeniu.

Nepamirškite, kad staiga numušus vaistais temperatūrą, mažylį gali ištikti febriliniai traukuliai, lygiai taip pat, kaip ir jai sparčiai kylant. Be to, esant dideliems temperatūros svyravimams padidėja krūvis širdžiai ir kraujagyslėms, kinta kraujo krešėjimas.

Mažo vaiko temperatūrai mažinti geriausia naudoti skysto pavidalo vaistukus, kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, ibuprofeno. Jie ne tik sumažins temperatūrą, bet ir numalšins skausmą. Vaistai nuo temperatūros dozuojami ir pagal amžių, ir pagal svorį. Temperatūrą mažinantys vaistai

suveikia greičiau negu žvakutė, be to, vos tik įkišus į išangę žvakutę, kūdikis gali pasituštinti ir vaistai nebus pasisavinti.

Nepamirškite, kad vaikams negalima duoti aspirino ir analgino. Aspirinas gali pažeisti kepenis ir smegenis, analginas slopina kraujodarą ir gali sukelti alerginę reakciją.

Karščiuojančio mažylio priežiūra

Kovojančio su infekcija organizmo sugebėjimas skaidyti maisto medžiagas mažėja. Todėl ligoniuką reikia maitinti lengvai virškinamu maistu, papildomai duodama šviežių vaisių ir uogų tyrelių, sulčių, nes jose esantis vitaminas C sutelkia organizmo sistemas. Ligoniukui naudingos daržovių tyrės, skystos kruopų košės, kuriose yra imunitetą stiprinančių B grupės vitaminų.

Prakaituodamas mažylis netenka daug skysčių, todėl labai svarbu, kad jis užtektinai gertų. Duokite vaiko mėgstamų gėrimų, natūralaus negazuoto mineralinio vandens.

Parengė Undinė Gilė

Į ką derėtų atkreipti dėmesį?

Ypatingai turėtumėte sunerimti, jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar jo neberia, ar normaliai tuštinasi. Kai vaikas tampa pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega, mamai tai jau pavojaus signalai.

Negerai aukštesnė negu 38,5 laipsnių temperatūra, taip pat kaip ir žemesnė negu 36 laipsnių.

Lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, požymis gali būti ilgiau kaip 3 dienas nekrintanti 37,1 – 37,9 laipsnių temperatūra. Pastebėjusi šiuos negalavimus būtinai nuvežkite vaiką pas gydytoją.

Kas kelia didžiausią pavojų?

Jeigu vaikui iki metukų pakilo temperatūra pirmą kartą arba atsirado neįprastų požymių, taip pat jei trečią parą vaikui dar nepagerėjo, būtinai reikia medikų konsultacijos.

Kai vaikas nuolat verkia, išbąla, išpila šaltas prakaitas, krenta temperatūra ir mažylis tampa vangus – tai pavojingi simptomai. Kiti pavojai gali tykoti, jeigu vaiką išbėrė, jis keletą kartų per dieną viduriuoja, vemia, užkimo balsas, sutriko kvėpavimas, atsirado traukuliai, raižo pilvą, skauda galvą. Sergančiam vaikui gali patinti veidas ar kaklas. Tuomet nedelskite ir skubiai keliaukite pas gydytoją, nes tai jau panašu ne į paprastą peršalimą, o į daug rimtesnę ligą. Jei šie simptomai atsirado staiga ir greitai stiprėja, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Kada reikia temperatūrą mažinančių vaistų?

Aukštesnė temperatūra – organizmo ginklas prieš virusus ir bakterijas. Tuomet aktyviai kimba į darbą imunitetas. Temperatūros mažinimas – nėra ligos gydymas, jis tik pagerina sergančiojo būklę. Vaiko temperatūra vėl pasidaro normali, kai išnyksta infekcija. Todėl žemesnės kaip 38,5 laipsnių temperatūros gydytojai nepataria mažinti. Taigi, jeigu mažylis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, geriausia orientuotis į jo savijautą ir stengtis kuo ilgiau nemažinti tokios temperatūros.

Stebėkite mažylį – jei temperatūra sparčiai kyla, krečia šaltis, padėkite jam greičiau sušilti. Aprenkite šiltą pižamą, šiltai užklokite ir duokite šiltos arbatos. Kai temperatūra pakils iki maksimumo, šaltis nebekrės, o vaiko oda šiek kiek paraus ir kaktą gali nusėti prakaito lašeliai. Tuomet mažylį nuklokite – jam bus lengviau ištverti karštį. Šiek tiek sumažinsite temperatūrą kūną aptrynę vėsiame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, duokite vėsaus gėrimo. Padeda ligoniukui ir vėsus oras kambaryje – geriausiai ne šiltesnis negu 18 laipsnių. Tik vėdindami kambarį venkite skersvėjo. Nepamirškite, kad numušus temperatūrą vaistais, o po to jai vėl staiga pakilus, gali atsirasti febriliniai traukuliai. Be to, esant staigiems temperatūros pokyčiams, kenčia širdis ir kraujagyslės. Traukulius aukšta temperatūra paprastai sukelia vaikams iki 6 metų, o vėliau jie išnyksta.

Karščiuojančiam vaikui duokite daug skysčių, nes jis juos greitai išprakaituoja. Tinkamiausi gėrimai – vaistažolių arbatos. Krūtimi maitinamam kūdikiui geriausias pasirinkimas – motinos pienas.

Aukštesnei kaip 38,5 laipsnių temperatūrai mažinti vaikui tinka ibuprofeno arba paracetamolio preparatai – pagal vaiko amžių. Ibuprofenas pasižymi stipresniu ir ilgiau trunkančiu poveikiu, vartojamas ne tik karščiavimui mažinti, tinka galvos, ryklės, raumenų, dantų skausmams malšinti. Aspirino ir analgino preparatų vaikams vartoti negalima, nes jie gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą – re­tą ir sunkią li­gą, kuria su­sir­gus gali būti su­ža­lo­tos sme­ge­nys ir ke­pe­nys.

Sloga ir kosulys

Sloga – vienas iš pirmųjų peršalimo požymių. Sunkiau padėti nemokančiam išsišnirpšti nosytės mažyliui – todėl jam prireiks nosies gleivių aspiratoriaus. Ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3-4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. Gydytojas pasakys, kokius vaistukus lašinti. Kitas populiarus peršalimo požymis – kosulys. Geriausia jį gydyti inhaliacijomis. Inahaliatorius namuose pravers bet kurio amžiaus vaikui – jam galėsite naudoti net paprastą mineralinį vandenį. Kosėjančiam vaikui prieš naktį pamirkykite kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska, po to užmaukite vilnones kojines.

Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresnis vaikas galės paskalauti gerklytę. Šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuos gerklę, bet ir išplaus uždegimo sukėlėjus.

Kaip nederėtų gydyti peršalusio vaiko?

Svarbiausia – neduokite savavališkai vaikui antibiotikų, nes šie vaistai virusų nenaikina, taigi ir peršalimo negydo. Jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Tiesa, kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė.

Kovodami su sloga nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau. Nederėtų persistengti ir gydant vaiko kosulį, nes jis, kaip ir šoktelėjusi temperatūra, organizmo ginklas, vejantis įsibrovusius virusus, kurie išmetami kartu su atkosėjamomis gleivėmis.

Nedera vaikui duoti po ranka esančių suaugusiųjų vaistų – namų vaistinėlėje turėkite vaikiškų vaistukų pagal mažylio amžių.

Mūsų močiutės karščiuojantį vaiką ištrindavo degtine arba praskiestu spiritu. Jokiu būdu to daryti negalima, nes spirito garai per odą ir kvėpavimo takus patenka į organizmą, todėl vaikas gali apsinuodyti. Aptrynimams tinka tik vanduo.

Tradicinis gėrimas peršalusiam vaikui – karštas pienas su medumi šiandien taip pat nebepatarimas. Mat, karštis naikina meduje esančias naudingąsias medžiagas. Jį reikia ištirpinti šiltame gėrime arba duoti vaikui gryno.

Ar galima maudyti sergantį vaiką?

Vonia – puikus būdas pagerinti mažylio savijautą. Be to, sirgdamas vaikas daug prakaituoja ir jį reikia nuprausti. Todėl galima ir reikia maudyti ir karščiuojantį kūdikį, ir mažą vaiką, jeigu jis nesipriešina. Tik maudynių metu stenkitės išvengti skersvėjų. Vanduo turi būti šiltas, bet ne per karštas, nuolat papildykite vonią šiltu vandeniu, kad ligoniukas nesušaltų.

Kada leisti vaiką į lauką ir į darželį?

Kai mažylio nuotaika pagerėjo, pasitaisė apetitas, nebėra temperatūros, praėjo sloga, kosulys ir kiti peršalimo požymiai, galite pasidžiaugti, kad sėkmingai išgydėte peršalimą.

Kai vaikas guvus, linksmas ir oras malonus, pasveikęs jis pirmą kartą po ligos gali išeiti į lauką po keleto dienų. Tik pirmą kartą po ligos nederėtų mėgautis grynu oru ilgiau kaip 20 minučių. Neveskite vaiko į lauką vėjuotu ar lietingu oru. Į darželį ar mokyklą pasveikusį vaiką išleiskite tik po savaitės, nes jis gali greitai vėl pasigriebti kitą virusą ir susirgti.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Gimus kūdikiui

Viskuo mama turėtų pasirūpinti iš anksto

Apie kūdikiui būtinus daiktus kelionėje pradėkite galvoti prieš kelias savaites, kad nieko nepamirštumėte ir spėtumėte nusipirkti tai, ko neturite namuose. Sąrašą visuomet laikykite po ranka – bet kuriuo momentu jį galėsite papildyti. Suplanuokite viską iki smulkmenų, įsivaizduodami įvairias situacijas, kurios laukia mažylio kelionėje ir poilsio vietoje, nepamirškite maudymosi priemonių, žaislų, pagalvokite apie maistą, drabužėlius, higienos priemones, miegui ir pasivaikščiojimams reikalingus daiktus. Laisviau ir patogiau judėti su vaiku, ypač ten, kur neįmanoma važiuoti su vežimėliu, padės nešyklė. Jeigu dar neturite, vertėtų ja pasirūpinti.

Svarbią vietą daiktų sąraše užima kūdikio kelionių vaistinėlė. Pasiruoškite visiems negalavimams, kurie užklupti kūdikį gali netikėtai.

Vasaros malonumai, kuriuose slypi pavojai, – vanduo ir saulė

Susitaikykite su mintimi, kad paplūdimyje su kūdikiu negalėsite išbūti visą dieną. Saulėtą dieną mažyliui lauke patariama žaisti tik iki 10 val. ryte ir po 16 valandos. Dar daugiau – kūdikiui nedera kaitintis atviroje saulėje. Mažyliui iki metų parinkite vietą medžių arba uždangos pavėsyje. Vaiko odą ištepkite apsauginiu kremu, kurio apsaugos filtras ne mažesnis kaip SPF 30. Nepamirškite, kad išeinant į lauką kremą tepti reikia prieš 20 minučių. Lauke kūdikiui pravers šviesios spalvos medvilninė palaidinė ilgomis rankovėmis, kuri apsaugos jį nuo ultravioletinių spindulių ir nudegimų saulėje. Galvytė visada turi būti uždengta kepure su snapeliu, plačiabryle skrybėle arba skarele.

Pirmoms maudynėms jūroje pasirinkite momentą, kai vaikas geros nuotaikos. Jokiu būdu neneškite jo į vandenį prievarta – pliuškenimasis jūroje ar ežere jam turi teikti malonumą. Galbūt iš pradžių jis norės patrepsėti ant kranto ir tik po kurio laiko įbris į vandenuką arba neprieštaraus pasinerti drauge su mama ant jos rankų. Pirmą kartą jam užteks kelių minučių, vėliau maudynių laiką galima ilginti iki 10 -15 minučių – pagal vaiko būklę ir vandens temperatūrą.

Vaistai nuo temperatūros, viduriavimo ir apsauga nuo vabzdžių

Būtiniausios priemonės kūdikio vaistinėlėje – nuo žaizdų, vabzdžių, virškinimo sutrikimų ir peršalimo.

Bene labiausiai nuotaiką poilsio metu gadina – vabzdžiai. Kūdikį nuo jų apsaugosite uždengę vežimėlį ar lovelę marle bei uždėję ant langų specialų tinklelį. Purškiamus repelentus kūdikiui naudokite atsargiai – tik specialius vaikiškus ir netiesiogiai ant odos. Jeigu ilsitės vietoje, kurioje knibžda erkių, pasirūpinkite specialia vaiko apranga – kojytės ir rankytės turi būti uždengtos. Kelnyčių galus galima sukišti į kojines, būtinai uždėkite kepurę. Kasdien apžiūrėkite kūdikio kūną ir galvytę, ar neįsisiurbė erkė, ar nėra vabzdžių sugėlimo žymių. Kelionėje gali praversti ir uodų įkandimo niežulį mažinantis losjonas.

Kūdikio kelionių vaistinėlėje būtinai turi būti termometras ir karščiavimą bei skausmą malšinančių vaistų. Nežinia kaip sukaitusį mažylį paveiks, pavyzdžiui, vėjukas arba užsitęsusios maudynės. Duoti šių vaistų neskubėkite – pediatrai pataria nemažinti žemesnės kaip 38,5 laipsnių kūdikio temperatūros (išskyrus mažyliams iki 2 mėnesių). Karščiavimas – ne liga, o apsauginė organizmo reakcija, kova su liga. Padidėjusi temperatūra naikina virusus ir bakterijas. Išimtis – tik kūdikiai, kuriems anksčiau buvo traukulių dėl temperatūros. Prieš kelionę vaistinėje nusipirkite būtent kūdikiams pritaikytų vaistų. Patiems mažiausiems tinka suspensijos pavidalo vaistai nuo skausmo ir uždegimo, juos lengva kūdikiui sugirdyti geriamuoju švirkštu, kuriuo taip pat paprasta nustatyti reikiamą dozę. Tokie vaistukai padės, jeigu kelionėje staiga ims dygti dantukas arba suskaus gerklytė.

Drauge su temperatūra apninka ir sloga, todėl nepamirškite ir specialiai kūdikiams skirtų nosies lašiukų, kriaušės gleivėms išsiurbti.

Naujas maisto produktas, kurio kūdikis paragavo su mamos pienu arba suvalgė pats, gali sutrikdyti virškinimą, taigi svarbūs vaikiški vaistukai vasaros kelionėje – nuo viduriavimo. Dažna kūdikių problema – pilvuko pūtimas. Vaistų nuo pilvo pūtimo vaistinėse gausu – tereikės pasirinkti.

Jeigu vaikui dažnai užkietėja viduriai, įsidėkite preparatą nuo šios problemėlės, vidurius taip pat laisvina džiovintų vaisių tyrelės.

Susižeisti pargriuvęs kūdikis gali visur, taigi kelionėje būtina turėti antiseptinio skysčio ir gydomųjų tepaliukų bei tvarsčių.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?

Žiemos ligos:
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Būkime sveikučiai:
Ar vaikui netrūksta geležies?
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.

Žiemos mityba:
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.

Kūdikis:
Žindančios mamos mityba.
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.
Į pagalbą mamai – buteliukas.
Pilvukams be diegliukų.

Mamytė:
Intymi higiena sveikam nėštumui.

Žiemos šventės
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema

Menki negalavimai gali virsti rimta liga

Peršalimas – tai ne liga, o lengvas būdas susirgti infekcine liga. Ją sukelia viršutinius kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurie į organizmą patenka per orą. Mat žiemos šaltis ir drėgmė – atveria kelią infekcijai. Peršalusio vaiko atsparumas sumažėja ir dažniausiai jis suserga viršutinių kvėpavimo takų liga: sloga, nosiaryklės ir gerklės uždegimu. Užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra – įprasti peršalimo požymiai. Dažnai pradeda skaudėti galvą, apima silpnumas. Patekęs į organizmą virusas negalavimus sukelia ne iš karto, o po 1– 3 dienų.

Vaikai peršalimo ligomis serga nesunkiai, bet, atrodytų, paprasti negalavimai gali komplikuotis, pavyzdžiui, į bronchitą, haimoritą (prienosinių ančių gleivinės uždegimas), otitą (vidurinės ausies uždegimas), pneumoniją (plaučių uždegimas). Jei peršalimo liga nesikomplikuoja, ligoniukas pasveiksta nesunkiai.

Tėveliai neturėtų pamiršti, kad net menkus viršutinių kvėpavimo takų negalavimus reikia gydyti, nes negydoma ar per vėlai pradėta gydyti liga gali užsitęsti. Situacija gali pablogėti ir dėl tėvų klaidų gydant peršalimo liga susirgusį vaiką. Todėl dėl stipriai negaluojančio mažylio geriausia pasikonsultuoti su pediatru, kartais pakanka vaistininko patarimo.

Kaip gydyti peršalusį vaiką?

Jeigu peršalęs vaikas jaučiasi neblogai, nedaug karščiuoja, galbūt apsieisite ir be gydytojo. Tik mama ir tėtis neturi pamiršti, kad antibiotikai virusinių ligų negydo, o duoti šių vaistų vaikui savavališkai išvis nedera. Sloguojantį vaiką vargina sunkus kvėpavimas per nosį. Todėl jam reikia duoti nosies paburkimą bei sekreciją mažinančių vaistų. Sloguojančiam kūdikiui būtinai reikia išsiurbti išskyras ir įlašinti vaistų, antraip jis negalės žįsti.

Vaistinėse gausu įvairius peršalimo simptomus malšinančių vaistų: mažinančių nosies gleivinės paburkimą, lengvinančių atsikosėjimą, ryklę dezinfekuojančių antiseptikų. Tik nepamirškite, kad kosulį slopinantys vaistai vaikams neskiriami. Rinkitės vaikišką preparatą nuo vieno ar kito peršalimo simptomo, kurio dozės bus tiksliai pritaikytos pagal mažylio amžių. Nepamirškite ir vitamino C, nes per pirmąsias tris peršalimo dienas C atsargos sumažėja.

Silpnai negaluojančio vaiko savijautą pagerins šilti skysčiai: arbatos, kisieliai, kompotai, pakankamai karštas vištienos sultinys. Vaiko kambaryje neturi būti pernelyg karšta, o orą reikia drėkinti.

Temperatūros mažinimas – kada reikia vaistų?

Karščiavimas – dažniausia priežastis, dėl kurios tėvai kreipiasi skubios pagalbos į medikus.

Blizgančios mažylio akys, karšta kakta, šaltkrėtis, mieguistumas pasako mamai, kad pakilo temperatūra. Taigi reikia ją pamatuoti. Jei matuojate temperatūrą išangėje, nepamirškite, kad ji bus 0,5 – 0,7 laipsniais didesnė negu pažastyje arba odos raukšlėje. Temperatūrą vertinkite pagal matuojamą pažastyje. Taigi, pamatavę karštį išangėje, atmeskite 0,5 – 0,7 laipsnius. Burnoje termometras rodys 0,3 – 0,4 laipsniais didesnę temperatūrą negu pažastyje. Karščiuojančiam kūdikiui ir vaikui temperatūrą matuokite dažnai ir užrašykite – gydytojui bus lengviau įvertinti jo būklę.

Pakilusi temperatūra – nėra blogai. Taip organizmas ginasi nuo infekcijos: vaiko imunitetas sutelkia visas jėgas prieš infekciją ir trukdo daugintis ligų sukėlėjams. Todėl iki 38,5 laipsnių temperatūros paprastai mažinti nereikia.

Antra vertus – didelis karščiavimas nebeatlieka apsauginio vaidmens, o sutrikdo daugelio organų veiklą. Organizmas netenka vandens, greičiau pradeda plakti širdis, gali prasidėti net traukuliai ir haliucinacijos. Todėl aukštesnę negu 38,5 laipsnių temperatūrą patariama būtinai numušti. Nuo 38 iki 38,5 laipsnių temperatūrą pediatrai pataria mažinti kūdikiams iki 2 mėnesių, taip pat – turintiems širdies ydą bei sergantiems medžiagų apykaitos ligomis vaikams. Jeigu vaikas dėl temperatūros anksčiau patyrė traukulius, vaistų nuo karščiavimo pediatrai pataria duoti nuo 37,8 laipsnių temperatūros. Taip pat karštį reikia numušti, jei vaikas labai blogai jaučiasi: krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis. Kuo skubiau reikia numušti 40 – 41 laipsnio temperatūrą, nes vaikui jau gresia rimtas pavojus.

Mažą vaiką auginantys mama ir tėtis, ko gero, žino, kad aspirinas netinka, nes gali sukelti Rejė sindromą – toksinį smegenų ir kepenų pažeidimą. Jam ištikus vaikas nepaliaujami vemia ir gali prarasti sąmonę. Todėl aspirino negalima duoti vaikams iki 16 metų.

Karščiuojančiam vaikui duodama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie veikia smegenyse esantį termoreguliacijos centrą ir skatina atiduoti šilumą. Veiksmingi temperatūrą mažinantys vaistai – ibuprofeno preparatai. Tokie vaistai dar ir malšina skausmą. Todėl namų vaistinėlėje pravartu turėti specialiai vaikams pagaminto šio vaisto.

Kol pradės veikti sugirdyti vaistai nuo temperatūros, ligoniuko savijautą pagerins pagalbinės priemonės. Viena jų – aptrynimai vandeniu. Karščiuojančio vaiko krūtinė, pilvas, nugara, rankų ir kojų oda 3– 5 minutes trinami drungnu vandeniu suvilgytu frotiniu rankšluosčiu arba kempine. Po šios procedūros išsiplečia kapiliarai ir išeina šiluma. Jeigu vaikui nepatinka ši procedūra, galite dėti vėsius kompresus ant žastų ar blauzdų. Audinio skiautę suvilgykite 15 – 17 laipsnių vandeniu, nugręžkite ir užvyniokite. Kad nesušlaptų patalynė, gulinčiam kūdikiui po blauzdomis patieskite polietileno maišelį. Kompresą keiskite kas 5 – 10 minučių. Jei karščiuojantis vaikas išblyškęs, jo rankos ir kojos šaltos, šio kompreso dėti nedera. Tuomet trinkite galūnes, kol sušils ir paraus, vėsiu rankšluosčiu.

Karščiavimą sumažins prakaitavimą skatinantys vaistažolių nuovirai. Galite vaikui paruošti liepžiedžių ir šeivamedžio žiedų užpilo. Šeivamedžio žiedų ir uogų ekstraktas turi antivirusinį poveikį peršalus. Tinka aviečių lapų nuoviras. Sugirdę užpilą ar nuovirą, vaiką šiltai užklokite, o kai suprakaituos, pervilkite šlapius baltinius ir vėl apklokite. Karščiuojantis vaikas turi gerti daug skysčių.

Kada kviesti gydytoją?

• Būtinai kvieskite gydytoją susirgusiam kūdikiui, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
• Jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau negu dvi paras.
• Jei įtariate peršalimo komplikaciją: vaikui skauda ausį, jis ima labai kosėti, skundžiasi dideliu galvos skausmu (gali būti sinusitas arba meningitas).
• Skubiai kvieskite medikus, jeigu labai pablogėjo ligoniuko savijauta: atsirado dusulys, didelis karščiavimas, krečia šaltis, skauda krūtinę, tinsta kaklas, vaikas gausiai skrepliuoja.
• Neapsieisite be gydytojo, jeigu per 4 – 5 dienas vaiko būklė nepagerės.
• Kai liga tęsiasi ilgiau negu 10 dienų, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų komplikacijų.

Ar vaikas gali išvengti peršalimo?

Kad vaiko neužpultų virusai, reikia dažnai plauti rankas – tai vienas efektyviausių ir paprasčiausių apsaugos būdų. Taip pat vaikas neturėtų būti šalia sergančio kito mažylio ar suaugusiojo. Sloguojančiam vaikui geriausia naudoti vienkartines servetėles. Nuolat vėdinkite vaiko kambarį, dezinfekuokite baldus ir žaislus. Taip pat svarbu vaiką grūdinti, jam turi užtekti vitaminų bei mineralų. Į lauką išleiskite tinkamai aprengtą mažylį– kad jis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.

Parengė Dalia Petrutytė