Drauge su pavasario saule ir šiluma peršalimo ligos, deja, nepasitraukia. Puola tos pačios kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali sukelti ir rimtesnes ligas, pavyzdžiui, bronchitą, net plaučių uždegimą. Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo vaikai serga ūmiu tonzilitu (angina). Bene labiausiai tėvus bauginantis šių ligų požymis – pakilusi temperatūra.
Temperatūrą mažiname vadovaudamiesi vaiko savijauta
Karščiavimas, sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, yra apsauginė reakcija ir reiškia, kad organizmas pats stengiasi nugalėti ligą. Esant aukštai temperatūrai susidaro antikūnai, kurie kovoja su ligų sukėlėjais, todėl nereikėtų skubėti jos numušti. Vaikai karščiavimą pakelia lengviau nei suaugusieji. Jeigu vaikas neserga kitomis ligomis, jam nėra buvę traukulių dėl temperatūros, jai šoktelėjus iki 38, 5 laipsnių, paprastai vaistų nereikia. Bet tik tada, kai vaiko savijauta gera, jis aktyvus, geria daug skysčių.
Duoti karščiavimą mažinančių vaistų būtina tik tada, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 ar net pasiekia 39 laipsnius. Tačiau jei karščiuojantis vaikas prastai jaučiasi, mieguistas, skundžiasi galvos ar raumenų skausmais, prireikia mažinti ir žemesnę temperatūrą. Jeigu karščiavimas anksčiau sukėlė traukulius, vaikas serga širdies ar kita sunkia lėtine liga, mažinama žemesnė nei 38 laipsnių temperatūra.
Pasveikti padeda ir tinkama priežiūra
Ligoniukas turi gerti daug vandens: temperatūra krenta prakaituojant, o tam reikia užtektinai skysčių. Vaikui galite duoti ir arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, čiobrelių. Karščiuojantį mamos pienu maitinamą kūdikį reikia kuo dažniau žindyti.
Nedera skatinti prakaitavimo per šiltai užklojus mažylį – temperatūra dar labiau pakils, nes tai trukdys šilumai išsiskirti per odą. Šiltai aprenkite ar apklokite vaiką tik krečiant šalčiui. Ligoniuką renkite laisvais, prakaitą sugeriančiais drabužiais, dažnai juos keiskite. Sergančio vaiko kambaryje neturi būti karšta ir tvanku, taigi dažniau vėdinkite.
Karščiuojant iš organizmo išsiskiria nuodingos medžiagos, todėl naudinga ligoniuką maudyti, tik ilgai jo nemirkykite, o švarų mažylį greitai nušluostykite. Maudyti vaiką galima, kai jo temperatūra yra iki 38 laipsnių.
Ką derėtų žinoti apie temperatūrą mažinančius vaistus
Namų vaistinėlėje esantys suaugusiųjų vaistai nuo temperatūros susirgusiam mažyliui netinka. Mažam vaikui negalima duoti aspirino ir analgino, nes jie gali sukelti Reye sindromą, kuris pažeidžia smegenis ir kepenis. Namų vaistinėlėje būtinai reikia turėti vaikiškų vaistų nuo karščiavimo, kurie kartu mažina ir uždegimą, ir skausmą, pagerina savijautą. Saugūs vaikams vaistai yra paracetamolis ir ibuprofenas, kuriuos galima įsigyti be recepto.
Vaistų kiekiai ir vartojimo dažnumas priklauso nuo vaiko svorio ir amžiaus, ši informacija nurodyta informaciniame lapelyje. Temperatūrą mažinantys vaistai pradeda veikti maždaug per valandą, todėl neskubėkite vaikui duoti jų pakartotinai. Jei temperatūra nukrenta itin mažai, dar sykį sugirdyti vaistų geriausia palaukus kelias valandas. Reikia turėti omenyje, kad nepageidautinas per greitas ir stiprus temperatūros kritimas – pakanka ją sumažinti vienu laipsniu. Nedera stengtis numušti temperatūros iki normalios padidinus vaisto dozę – tai skatina šalutinio poveikio riziką.
Per dažnai vartojami vaistai arba per didelis jų kiekis gali lemti komplikacijas, dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kepenys. Todėl neviršykite vienkartinės ir paros dozės, kurios nurodomos vaisto informaciniame lapelyje.
Sugirdžius karščiavimą mažinančių vaistų, kol jie pradės veikti, vaiką galima aptrinti kambario temperatūros vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, padeda ant kaktos ir blauzdų uždėtas vėsus kompresas. Nerekomenduojami aptrynimai spiritiniais skysčiais ar degtine, nes alkoholis per odą patenka į vaiko organizmą ir gali pakenkti centrinei nervų sistemai.
Kada būtinas gydytojas?
Jei karščiuojantis vyresnis vaikas neblogai jaučiasi, galima porą dienų palaukti, bet naujagimiui ir kūdikiui būtina kviesti gydytoją. Karščiavimas dažniausiai yra peršalimo požymis, tačiau šį simptomą sukelia ir daug rimtesnės ligos, be to, virusinės kvėpavimo takų ligos gali sukelti komplikacijas.
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu geriančiam vaistus vaikui kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, kai atsiranda traukulių. Nors ir temperatūra nedidelė, bet vaikas yra vangus arba atvirkščiai – irzlus, sunkiai kvėpuoja, švokščia, taip pat būtinas gydytojas. Ir tada, kai karščiuojantis vaikas vemia, viduriuoja, skundžiasi pilvuko skausmu, ar atsirado bėrimų. Pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu vaikas serga širdies ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, dėl kurių virusinė liga yra sunkesnė ir greičiau vystosi komplikacijos.
Parengė Undinė Gilė
