„Motiejų ir Meilę dar kūdikystėje veždavome pas močiutę į kaimą, kur natūraliai auga agurkai, pomidorai, kitos daržovės ir vaisiai, duodavome juos pačiupinėti, pauostyti. Vėlesniame amžiuje itin patraukia tėvų pavyzdys, nes vaikai natūraliai kopijuoja tėvų elgesį, todėl sveika šeimos mityba – labai svarbi – sako pašnekovė.

Vis dėlto ji priduria, kad reikia nepamiršti, jog vaikai – unikalios asmenybės, turinčios savo pomėgius: „Tėvai negali garantuoti, ar vaikui patiks vaisiai ir daržovės, tačiau jie gali pabandyti – tereikia fantazijos ir įdomių ar išradingų, žaidimą primenančių būdų.“

Noriai padeda gaminti maistą

Norint sudominti vaikus sveika mityba, galima juos kuo labiau įtraukti į maisto ruošimą. Pasak I. Mackevičienės, atžalas pratinti „suktis“ virtuvėje rekomenduojama jau nuo trejų metų.

„Tokio amžiaus vaikai jau gali atlikti paprastas užduotis – plakti, maišyti, ar net pjaustyti maistą. Panašius namų darbus Motiejus ir Meilė jau gauna ir darželyje bei mokykloje, pavyzdžiui, namuose su šeima išsikepti blynų, pasigaminti sveikų užkandžių. Tuo pat metu galite jiems paaiškinti ir apie atitinkamų ingredientų naudą. Be to, prieš akis matant rezultatą, prie kurio buvo prisidėta savo rankomis, vaikams dar skaniau“, – sako I. Mackevičienė.

„Septynerių Motiejus nuo mažens pats mėgdavo prisidėti ir prie sriubos virimo, ir prie kitų patiekalų gaminimo. Tiesa, savo mėgstamiausius patiekalus jis jau moka paruošti pats. Šiandien virtuvėje dažniau padeda pustrečių Meilė –mums leidus ima mažą peilį, pjausto agurkus ir pomidorus. Ji rodo didelį susidomėjimą, o mes atsakome tuo pačiu. Juk tai – savotiškas žaidimas, padedantis auginti supratimą apie organizmui naudingą maistą, vaisius, daržoves“, – sako Ieva.

Kasdienybė be daržovių ir vaisių – neįsivaizduojama

Nuomonės formuotoja sako, kad dar vienas efektyvus būdas supažindinti vaikus su vaisiais ir daržovėmis – papildyti įprastus receptus sveikais ingredientais: „Itin daug kas priklauso nuo pateikimo, pavyzdžiui, visada galima į blynelius įtarkuoti truputėlio cukinijų ar pagaminti trintą daržovių sriubą. Net jei jūsų vaikai ne itin mėgsta kai kurias daržoves ar vaisius, įdėdami juos į kasdienius, mėgstamus patiekalus, galite pratinti vaikus prie žalumynų skonio.“

Tiesa, pati Ieva kasdienėje buityje su šia problema susiduria retai. Pašnekovė juokauja, kad jos vaikai valgo kaip suaugusieji – nėra išrankūs bei mėgsta beveik visas daržoves ir vaisius.

„Mūsų namuose visada šaldytuve ar spintelėje yra agurkų, pomidorų, špinatų, avokadų ir burokų. Maniškiai vakarienei visada renkasi salotas – nors jų net nesiūlau. Motiejaus mėgiamiausios – salotos su burokėliais ir feta arba su pomidorais ir mocarela – jas jis jau moka pasigaminti pats. Neabejoju, kad šias salotas prižiūrimas tėvelių nesunkiai pasigamintų bet kuris kiek vyresnis vaikas“, – sako pašnekovė.

Ieva ragina kviesti savo vaikus į virtuvę ir drauge išbandyti ne tik šias gardžius, gaivias salotas, bet ir blynelius su cukinijomis.

Salotos su pesto padažu ir mocarela

Vienai porcijai jums reikės: vieno didesnio pomidoro, 60 g mocarelos, saujos špinatų, 20 g pesto padažo, druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo būdas: smulkiai supjaustykite pomidorą ir mocarelą, kartu su špinatais sudėkite ingredientus į dubenį. Įkrėskite šaukštą pesto padažo, pagardinkite druska ir pipirais. Viską labai gerai išmaišykite. Galima patiekti su skrudintu duonos gabalėliu.

Salotos su burokėliais ir feta

Vienai porcijai jums reikės: šviežio buroko, špinatų, pomidorų, fetos sūrio, balzamiko acto, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimo būdas: supjaustykite kubeliais arba storesniais gabalėliais sutarkuokite buroką, taip pat susmulkinkite pomidorus bei fetą ir sudėkite į dubenį. Apšlakstykite balzamiko actu ir alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Viską labai gerai išmaišykite. Galima patiekti su skrudintu duonos gabalėliu.

Blyneliai su cukinijomis

2-4 porcijoms jums reikės: 1 puodelio tarkuotų cukinijų, 1 puodelio miltų (aš naudoju speltos miltus), 1 kiaušinio, pusės puodelio pieno, cukraus ir druskos pagal skonį, aliejaus, pagardų patiekiant.

Paruošimo būdas: į dubenį sudėkite tarkuotas cukinijas, miltus, kiaušinį, druską ir cukrų. Lėtai pildami pieną viską maišykite, kol gausite tirštoką tešlą. Gali prireikti papildomai pieno (jei norite ją paskystinti) arba miltų (jei norite ją patirštinti).

Į keptuvę su įkaitintu aliejumi dėkite tešlą, o ji turėtų lengvai pasklisti plonais blyneliais. Kepkite blynus ant vidutinės ugnies, leiskite gražiai apskrusti iš abiejų pusių. Patiekite su vaikų mėgstamais priedais – uogomis, uogiene, grietine ar pan. Skanaus!

Žinoma, vien maistas ir maisto papildai negali apsaugoti nuo COVID-19 ar išgydyti šią ligą, tačiau norint palaikyti imuninę sistemą, būtina sveika mityba. Be to, subalansuota mityba gali padėti sumažinti kitų sutrikimų: širdies ligų, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio; tikimybę, taip pat – ir nutukimo.

Sveika kūdikių mityba yra išskirtinis maitinimas krūtimi per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, be to, nuo šešių mėnesių iki dvejų ar daugiau metų palaipsniui šalia motinos pieno papildomai pradedami duoti maistingi ir saugūs produktai. Mažiems vaikams sveika ir subalansuota mityba yra būtina augimui ir vystymuisi. Suaugusiesiems toks maistas padeda išlaikyti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą.  Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia šiuos sveikos mitybos patarimus.

Valgykite įvairius maisto produktus, įskaitant vaisius ir daržoves

• Kasdien valgykite neskaldytų grūdų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai, ankštinių augalų, pavyzdžiui, lęšių ir pupelių, daug šviežių vaisių ir daržovių bei kokių nors gyvūninių produktų (tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pienas).
• Rinkitės mažiau perdirbtus grūdus: kukurūzus, soras, avižas, kviečius ir ruduosius arba laukinius ryžius. Juose gausu vertingų skaidulų, kurios suteikia ilgalaikį sotumą.
• Užkandžiams tinka šviežios daržovės, vaisiai ir nesūdyti riešutai.

Mažiau vartokite druskos

• Apribokite druskos kiekį iki 5 gramų per dieną (atitinka vieną arbatinį šaukštelį). Gamindami maistą nepersūdykite ir pabandykite naudoti mažiau sūrius padažus ir pagardus (pavyzdžiui, sojų arba iš sultinio pagamintą padažą).
• Jei valgote konservuotus ar džiovintus maisto produktus, stenkitės rinktis pagamintus iš daržovių, riešutų ar vaisių, nepridedant druskos ar cukraus.
• Nelaikykite ant stalo druskinės, o maistą pagardinkite šviežiomis arba džiovintomis žolelėmis ir prieskoniais.
• Atkreipkite dėmesį į perkamo maisto druskos kiekį ir rinkitės mažai natrio turinčius maisto produktus.

Saikingai vartokite riebalus ir rinkitės tinkamus

• Pasirinkite sveikus riebalus: ruošdami maistą, teikite pirmenybę alyvuogių, sojų, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejui, o ne lydytam ar paprastam sviestui ir taukams.
• Teikite pirmenybę baltai mėsai, pavyzdžiui, paukštienai, nes joje riebalų kiekis yra mažesnis nei raudonoje mėsoje, žuviai. Nupjaukite riebalų sluoksnį nuo mėsos ir stenkitės nevartoti mėsos pusgaminių.
• Pienas ir pieno produktai taip pat neturi būti riebūs.
• Venkite keptų ir perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų.
• Maistą verčiau virkite arba gaminkite garuose, o ne kepkite.

Mažiau cukraus

• Apribokite saldumynų ir saldžių gėrimų kiekius, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų, vaisių sulčių, iš sulčių arba skystų bei miltelių pavidalo koncentratų pagamintų gėrimų, arbatos ir kavos. Verčiau atsisakykite vandens su skonio priedais, pieno gėrimų su tokiais priedais, energetinių gėrimų.
• Vietoj saldumynų, tokių kaip sausainiai, pyragai ir šokoladas, rinkitės šviežius vaisius. Jei negalite atsisakyti desertų, derėtų pasirinkti tuos, kuriuose yra nedidelis cukraus kiekis, ir valgyti jų nedaug.
• Nevalgydinkite vaiko saldžiu maistu. Druskos ir cukraus nedera dėti į papildomą maistą vaikams iki dvejų metų. Vyresnių nei dvejų metų vaikų druskos ir cukraus vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.

Nepamirškite apie vandenį: gerkite užtektinai skysčių

Beveik kiekvienai organizmo funkcijai būtini skysčiai. Vandentiekio vanduo, jeigu jis švarus ir prieinamas, yra saugiausias ir nebrangiausias gėrimas. Pakeiskite saldintus gėrimus geriamuoju vandeniu, ir galėsite lengvai apriboti suvartojamo cukraus kiekį bei dienos kalorijas.

Maisto produktų saugumas COVID-19 pandemijos metu

Šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 būtų užsikrėsta kontaktuojant su maistu ar maisto pakuotėmis. Koronavirusai nesugeba ilgai išgyventi ant maisto pakuočių, tam jiems reikia gyvūno ar žmogaus organizmo. Manoma, kad COVID-19 paprastai perduodamas nuo vieno žmogaus kitam. Todėl maisto pakuočių dezinfekuoti nereikia, tačiau prieš pasiimdami supakuotą gaminį, taip pat po to, turite kruopščiai nusiplauti rankas.

Vaisius ir daržoves reikia plauti kaip įprasta. Iš pradžių nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu. Tada kruopščiai nuplaukite daržoves ar vaisius švariu vandeniu, ypač jei valgote juos žalius.

Taip pat kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių COVID-19 infekcijos galimybę per maistą. COVID-19 virusai žūva beveik tokioje pačioje temperatūroje kaip ir kiti žinomi virusai bei bakterijos, esančios maiste. Maisto produktai, tokie kaip mėsa bei kiaušiniai, visada turi būti tinkamai pagaminti ne žemesnėje kaip 70 °C temperatūroje.

Nepaisant to, egzistuoja kitos per maistą plintančios infekcijos, todėl gaminant maistą nereikėtų pamiršti ir higienos taisyklių. Tvarkant žalius gyvūninius produktus reikia būti ypač atsargiems, kad išvengtumėte kryžminio maisto užteršimo.

Laikykitės penkių pagrindinių PSO rekomenduojamų maisto saugos principų:

1. palaikykite švarą;
2. atskirkite žalią maistą nuo termiškai apdoroto;
3. kruopščiai termiškai apdorokite maistą;
4. laikykite maistą saugioje temperatūroje;
5. rinkitės saugų vandenį ir sveiką maistą.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją

1. Valgykite kartu su vaikais.

Bent kartą per dieną su visa šeima susėskite prie pietų ar vakarienės stalo. Neskubėkite, mėgaudamiesi valgiu, dalinkitės dienos įspūdžiais, teigiamomis emocijomis.

2. Patys valgykite taip, kaip skatinate vaiką.

Jeigu vaikui aiškinsite, kad tam tikrus produktus valgyti nesveika, o patys jais smaguriausite, sveikai maitintis vaiko neišmokysite. Vaikai vadovaujasi ne suaugusiųjų žodžiais, o jų veiksmais.

3. Nelepinkite vaiko menkaverčiais produktais,

tokiais kaip bulvių traškučiai, kramtomoji guma, saldainiai. Visiškai nebeduoti vaikui skanėstų dietologė nesiūlo, bet ragina dažniau juos pakeisti sveikesniais produktais: uogomis, vaisiais, namuose gamintais užkandžiais be maisto priedų ir dažiklių.

4. Gaminkite drauge su vaiku.

Leiskite jam nuspręsti, ką valgys, bet pasirinkti vaikas turėtų iš lygiaverčių alternatyvų, pavyzdžiui, keptą ar troškintą žuvį, kriaušę ar obuolį. Nuo mažumės aiškinkite vienų ar kitų produktų naudą, pavyzdžiui, kad vertingiausia yra visagrūdė duona, ir tokia, kurioje mažiausiai cukraus.Drauge skaitykite etiketes parduotuvėje.

Mitybos specialistės nuomone, nedera vaiką versti valgyti tai, kas jam nepatinka. Sveika mityba turi kelti teigiamas emocijas. Be to, nemėgstamą produktą galima pakeisti kitu, panašios vertės.
V. Kurpienė siūlo išbandyti šiuos sumuštinius su organizmui naudingais produktais.

VISAGRŪDĖS DUONOS SUMUŠTINIS SU SŪDYTA LAŠIŠA
Sudėtinės dalys:
• visagrūdė bemielės duonos riekė (pavyzdžiui, „Vilniaus duonos“ kepyklos visagrūdė dalių ruginė duona be pridėtinio cukraus);
• avokadas (galima naudoti sviestą);
• pomidoras;
• sūdyta lašiša.
Šakute sutrinkite avokado minkštimą, užtepkite jį ant duonos. Supjaustykite pomidorus, sūdytą lašišą ir uždėkite juos ant trinto avokado.

VISAGRŪDĖS DUONOS SUMUŠTINIS SU AVOKADU, GRAŽGARSTĖMIS IR POMIDORU
Sudėtinės dalys:
• visagrūdės bemielės duonos riekė;
• avokadas (galima naudoti sviestą);
• gražgarstės, jei norisi švelniau – mėgstami salotų lapai;
• pomidoras arba ridikėliai, pastarieji tinka ir su paprastais salotų lapais.
Šakute sutrinkite avokado minkštimą, uždėkite kelis gražgarstės lapelius, pomidorą, išpjovus skystąją jo dalį. Jei vaikai mėgsta, galite pabarstyti ožkos ar kietuoju sūriu, tinka ir mielių dribsniai.

Pagal pranešimo spaudai informaciją

Mitybos specialistai teigia, kad paprastai dietos yra tik trumpalaikiai mitybos apribojimai, kurių rezultatas gali būti keletas (ar net keliolika) nukritusių kilogramų. Vis dėlto, neretai po alinančių dietų žmonės save pamalonina ne itin sveikais produktais, turinčiais daug perdirbto cukraus ar riebalų, todėl numestas svoris gali labai greitai sugrįžti.

Dietas keičia sveikas gyvenimo būdas

Anot maisto ekspertės Aidos Matulevičiūtės, dieta sukelia šoką, tad jai pasibaigus, organizmas ima kaupti maisto atsargas, todėl numesti kilogramai sparčiai sugrįžta. Ekspertės nuomone, dietų tikslas neturėtų būti trumpalaikis kūno riebalų ar raumenų sumažinimas: maitintis reikia taip, kad būtume sveiki ir gerai jaustumės, taigi turėtume valgyti sveikesnį maistą, sveikiau gyventi.

Jei dietos tokios beprasmiškos, kaip numesti svorio? Anot A. Matulevičiūtės, tai padaryti labai paprasta: „Valgykite mažiau, bet šviežią, kokybišką maistą, daugiau judėkite, bendraukite ir juokitės. Stebuklingos dietos ar padedantys numesti svorio eliksyrai tiesiog neegzistuoja – atkreipkite dėmesį į visų liekninančių arbatų ar vaistų aprašymus – kiekviename rasite prierašą, jog geriausius rezultatus pasieksite, jei preparatų vartojimą derinsite su sveika, subalansuota mityba ir fizine veikla. Tai ir yra svarbiausia“.

Sveikos mitybos pagrindas – produktų įvairovė

Anot specialistų, sveika mityba turėtų būti įprotis, o ne išimtis. „Savo lėkštę mintyse padalinkite į keturias dalis: vieną jų užpildykite liesa mėsa ar kitais sveikais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, pupos, lęšiais, tofu ar avinžirniai. Antrąją – sveikais angliavandeniais ir skaidulomis, tinka saldžios bulvės, bolivinės balandos, grikiai ar viso grūdo dalių makaronai, o į likusią lėkštės dalį prikraukite daržovių ir žalumynų“, – pataria A. Matulevičiūtė.

Daržoves rinkitės pagal sezoną, tad pavasarį ir vasarą, kai netrūksta įvairių daržovių ir vaisių, jūsų lėkštę turėtų puošti įvairios spalvos.

A. Matulevičiūtė pataria rinktis neperdirbtus aliejus, mažiau gruzdinti ar kepti maistą riebaluose, vartoti viso grūdo dalių produktus, ir ne tik kviečius, bet ir ryžius, avižas ir kitus grūdus. Vartojantiems pieną, siūloma rinktis fermentuotus pieno produktus. Mėsos maisto ekspertė pataria valgyti ne kasdien, o kelissyk per savaitę.

Formuokite tinkamus mitybos įpročius

„Nė vienas produktas negali atstoti visaverčių produktų visumos– vartokite skirtingus produktus“, – įsitikinusi A. Matulevičiūtė.
Besikeičiantį požiūrį į mitybą stebi ir prekybos tinklų atstovai. Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, pastaraisiais metais pirkėjai renkasi daugiau sveikesnių produktų.

„Požiūris į maistą tikrai kinta. Pavyzdžiui, atšilus orams ir prasidėjus iškyloms gamtoje, lentynose ėmė greitai mažėti įvairių sveikesnių ir šviežių produktų: vaisių, daržovių, lengvų užkandžių. Panašu, jog iškylose apsieiname be bulvių traškučių, saldumynų ar rūkytų mėsos gaminių, vietoj jų vežamės riešutus, vaisius, uogas ir daržoves. Lepindamiesi geru oru gamtoje norime jaustis žvalūs ir energingi, tad ir maistą renkamės atitinkamą.“

Kaip, būdama penkių vaikų mama, dar sukatės savo versle – juk darbo namuose per akis?

Gyvenimo tempas šiuo metu tikrai labai greitas. Mokausi planuoti laiką ir tikslingai išnaudoti kiekvieną minutę. Mano mažyliams – dvyniams dabar daugiau negu dveji, jie lanko darželį. Vidurinieji – pradinukai (7 ir 8 metų) – labai savarankiški vaikai, vyriausia dukra – dvidešimtmetė studentė. Mano gyvenimas kupinas veiksmo, laisvo laiko neturiu, esu priversta viską smulkiai planuotis, o dienos ir darbų ritmą derinti prie vaikų veiklų – mokyklos, darželio, būrelių. Turiu nuostabų vyrą, su kuriuo dalinamės darbais. Paprastai už mažuosius esu atsakinga aš, vidurinieji – vyro rūpestis. Tai reiškia, kad tik atsikėlus ryte suruošiu mažuosius ir vežu į darželį, o vyras – du kitus vaikus – į mokyklą. Vežiojimą į būrelius taip pat esame pasiskirstę: į tenisą vaikus veža tėtis, į muzikos mokyklą – mama. Žinoma, padarome ir išimčių, kartais sąmoningai apsikeičiam, nes vaikams labai reikia bendravimo su abiem tėvais.

Kaip kilo idėja gaminti sveikus saldumynus?

Verslo idėja kilo iš natūralaus poreikio sveikai maitinti vaikus. Ruošdami užkandėlių dėžutes į mokyklą ir darželį, nuolat sprendėme galvosūkį – ką įdėti, kad vaikai valgytų, ir kad tai būtų sveikas maistas. Kaip žinoma, vaikai itin mėgsta saldumynus, todėl jiems labai patiko mano pirmieji eksperimentai namuose, kai pradėjau kurti savo batonėlius – sveiką alternatyvą sausainiams ir saldainiams, kurių į užkandžių dėžutes nededame ir namuose stengiamės valgyti kuo rečiau.

Kaip atsirado saldumynų pavadinimas „Tundra“?

Tundra man asocijuojasi su gamta ir natūralumu. Mūsų produktai gaminami tik iš natūralių ingredientų, nenaudojame jokių konservantų, saldiklių, dažiklių – šis pavadinimas, manau, tai puikiai atspindi: nedaug sudėtinių dalių, viskas natūralu ir paprasta. Pagrindinis ir ypatingiausias mūsų ingredientas – daiginti grikiai. Grikius perkame iš Lietuvos ūkininkų, juos savo ceche daiginame ir džioviname.

Kuo ypatingi daiginti grikiai, kad juos pasirinkote saldiesiems batonėliams?

Grikiai – labai vertingos kruopos, turinčios daug maistinių medžiagų: cinko, vario, geležies ir magnio, B grupės vitaminų, aminorūgščių. Jie laikomi vienu iš produktų, padedančių apsisaugoti nuo cukraligės bei nutukimo.

Grikiai neturi glitimo ir yra turtingi lengvai virškinamų ir pasisavinamų baltymų, todėl labai tinka ir sportuojantiems. Daiginti grikiai, kaip ir kitos sėklos, vertinami jau nuo senų laikų, vėliau buvo pamiršti, o dabar vėl sugrįžo į mūsų racioną. Sėklai dygstant prabunda joje glūdinti gyvybė ir energija – ta, kurios reikia augalui augti ir stiebtis. Dygdamos sėklos prisipildo gyvų fermentų ir enzimų, taip reikalingų žmogaus organizmui, o jose esančių maistinių medžiagų vertė išauga beveik dešimteriopai. Todėl daiginti grikiai dar vertingesni už mums įprastus ruduosius, iš kurių verdame košę.  

Kaip šeima reagavo į jūsų pasiryžimą kurti verslą?

Vyras mane visada labai palaikė. Jis juokauja, kad šis verslas padėjo man ištverti gana nelengvą nėštumą, besilaukiant dvynukų. Iš tiesų, neturėjau laiko galvoti, kaip jaučiuosi, nes iki pat paskutinių nėštumo savaičių dirbau ir gyvenau verslo rūpesčiais. Tai tikrai padėjo atitrūkti nuo minčių apie nėštumą, būsimą gimdymą ir laukiantį šeimos gyvenimą su penkiais vaikais.

Kaip gimsta sveikų skanumynų receptai, gal kviečiatės į pagalbą savo šeimos mažuosius?

Patys pirmieji „Tundros“ batonėliai – su cinamonu ir kakava gimė mūsų namų virtuvėje. Buvo degustuojami šeimos ir draugų, tobulinami pagal jų pastabas ir pageidavimus. Man labai svarbu, kad tai, ką gaminame, mėgtų ir valgytų mano vaikai. Jie tikrai kantriai degustuodavo, o dabar mažieji dvyniai yra didžiausi mūsų batonėlių valgytojai. Su vyresnėliais yra sunkiau, nes jie dažniausiai nori to, ką valgo jų draugai arba gražiomis etiketėmis viliojančių gardumynų. Paprastai tai nėra pats sveikiausias maistas. Stengiuosi, kad tokių saldumynų mūsų namuose tiesiog nebūtų, o jei svečiuose suvalgo kažką ir ne tokio sveiko, problemos iš to nedarau.

Ar seniai domitės sveika mityba? Gal šeimai gaminate tik sveiką maistą?

Sveika mityba susidomėjau prieš kokius septynerius metus, ieškodama būdų, kaip pagerinti sveikatą. Besigilindama supratau, kiek daug įtakos mūsų savijautai ir net nuotaikai turi maistas. Domėjausi maisto produktų derinimu, lankiau įvairius kursus. Bet supratau, kad vieno kelio, kuris tiktų visiems, nėra. Ieškodama, kas tinka man, išbandžiau žaliavalgystę, vegetarizmą, veganišką mitybą, atsisakiau mėsos ir pieno produktų.

Stengiuosi valgyti veganiškai, kai įmanoma, renkuosi ekologiškus maisto produktus. Tačiau šeimoje maisto kulto tikrai nėra. Mūsų vaikai valgo viską, tik pieno produktų ir cukraus stengiuosi sumažinti. Daug kalbamės su vaikas apie mitybą, jie smalsauja, kas yra sveika, kas ne, dažnai patys žino, kokio maisto reikėtų vengti. Namuose arbatą geriame be cukraus, saldainiais ir kitais saldumynais paprastai lepinamės tik savaitgaliais.

Gal šeimai ir namuose kepate sveikus saldumynus?

Laiko suktis virtuvėje praktiškai nebelieka. Stengiuosi joje neužtrukti, nors vis tiek savaitgaliais tai būna pagrindinė šeimos susibūrimo vieta. Gaminu kuo paprastesnius ir greitai paruošiamus patiekalus, saldumynais šeimos nelepinu, nebent iškepu savo firminį obuolių pyragą, kurį valgome dar šiltą su ledais.

Kaip suderinote motinystės rūpesčius su verslu, susilaukusi dvynukų? Ar iš viso turėjote motinystės atostogas?

Kad laukiuosi, sužinojau praėjus pusei metų po įmonės įkūrimo. Tai man buvo labai džiugi ir netikėta žinia. Kai dar po kelių mėnesių paaiškėjo, kad gims dvynukai, truputį išsigandau. Buvo neramu dėl to, kaip reikės motinystę suderinti su verslu, o labai padėjo vyro palaikymas. Žinoma, tai buvo iššūkis, bet aš juos mėgstu. Prieš gimdymą išėjau atostogų, o visus darbus palikau samdomiems darbuotojams. Į darbą grįžau, kai dvyniams sukako dveji metai, tačiau ir motinystės atostogose gyvenau verslu. Nes tai man kaip dar vienas vaikas – labai daug energijos, jėgų ir širdies į jį esu įdėjusi.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Avokade keptas kiaušinis – sveika mityba ir grožis plaukams

Gaminimas

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
2. Perpjaukite nenuluptą avokadą pusiau ir išimkite kauliuką. Avokado žievelės nelupkite.
3. Ant formos patieskite kepimo popieriaus ir padėkite avokado puseles taip, kad žievelė liktų apačioje. Į kiekvieną puselę įmuškite po kiaušinį. Kiaušinis gražiai užpildys kauliuko vietą.
4. Užberkite šiek tiek druskos, pipirų ir įdėkite į orkaitę.
5. Kai kiaušinis apkeps (maždaug 15 min), užberkite tarkuoto kietojo sūrio ir kelias minutes pakepkite, kol sūris išsilydys arba apskrus.

Keptą avokadą valgykite tiesiai iš žievelės šaukštu arba šakute. Paprastas ir sveikas pusryčių receptas!

Chia sėklų, grūdėtos varškės ir riešutų sluoksniuotis – vitamino B atsargos visai dienai

Gaminimas

1. Vakare įberkite porą šaukštų chia sėklų į puodelį ir užpilkite kokosų, migdolų, sojų arba kitu pienu (taip pat tinka arbata arba paprastas vanduo). Pieno turi būti trečdaliu daugiau nei sėklų.
2. Užpylę sėklas jas gerai išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą nakčiai išbrinkti.
3. Ryte į lėkštę įdėkite porą šaukštų išbrinkusių sėklų, porą šaukštų grūdėtos varškės ir užberkite avižinių kruopų ar dribsnių. Ant šio pagrindo berkite mėgstamų susmulkintų riešutų, supjaustykite bananą, įdėkite mėlynių ar kitų uogų.

Kasdien galite improvizuoti ir įdėti vis kitokių šviežių uogų ir vaisių, džiovintų vaisių, riešutų, sezamo sėklų, manų kruopų ir pan. Šis patiekalas suteiks energijos iki pat pietų. Sveiki pusryčiai padės gauti reikiamų vitaminų ir laikui bėgant pastebėsite, kaip jaučiatės vis geriau.

Vaisių batonėliai – naminis vitaminų kokteilis

Gaminimas

1. Vakare keptuvėje arba orkaitėje apskrudinkite riešutus. Po to juos, datules, džiovintus vaisius ir avižas susmulkinkite elektriniu smulkintuvu.
2. Iš šio mišinio formuokite batonėlius arba kamuoliukus.
3. Palikite nakčiai šaldytuve, o ryte galėsite mėgautis skaniais ir sveikais pusryčiais.

Improvizuokite – į šį vaisių ir riešutų mišinį įberkite cinamono, mėgstamų sėklų ar kruopų. Taip pat galite viską sumaišyti su medumi.

Nuostabus avokadų kokteilis – stipriems plaukams ir nagams

Gaminimas

1. Avokadą perpjaukite pusiau ir išimkite kauliuką.
2. Šaukštu iškabinkite minkštąją dalį iš žievelės ir sudėkite į kokteilinę.
3. Į kokteilinę taip pat sukraukite likusius ingredientus: bananą, chia sėklas (jas taip pat galite išbrinkinti per naktį), įdėkite pusę pakelio varškės, šaukštą avižinių dribsnių, viską užpilkite pienu ir suplakite. Greičiausi pusryčiai ir tikras energijos užtaisas!

Improvizuokite. Kokteilio pagrindas- avokadas ir varškė, dar galite pilti mėgstamą pieną – sojų, migdolų, kokosų. Nebijokite eksperimentuoti su vaisiais, įsidėti kriaušę, obuolį, mangą ar šviežių uogų. Taip pat džiovintų uogų, vaisių, riešutų, mėgstamų sėklų.

Atkreipkite dėmesį, kokius produktus vartojate ir stebėkite save – ar netrūksta kokių vitaminų ar maistinių medžiagų. Nepamirškite, kad sveikai valgyti derėtų ne dieną ar savaitę, o nuolat.

Straipsnį parengė efarma.lt

Baltymų pusiausvyra

Baltymų kokybę lemia aminorūgščių pusiausvyra. Nors egzistuoja 23 aminorūgštys, kurias organizmas gali naudoti kaip statybinę medžiagą sukurti bet ką, pradedant neuromediatoriais ir baigiant raumenų ląstelėmis, tik aštuonios aminorūgštys laikomos svarbiausiomis, nes jas būtina gauti su maistu. Jeigu racione trūksta likusių 15 aminorūgščių, organizmas jas gali sintetinti iš pagrindinių aštuonių. Vaikų organizme yra taip vadinamųjų pusiau svarbių aminorūgščių, nes ne visi vaikai geba sintetinti reikiamus jų kiekius. Vaikas pagal amžių turi suvartoti vieną arba dvi 20 g sveriančių baltymų porcijas per dieną.

Baltymų poreikis pagal amžių

2–3 m. → 13 g

4–8 m.→ 19 g

9 – 1 3 m. → 34 g

1 4 – 1 8 m. (mergaitės) → 46 g

1 4 – 1 8 m. (berniukai) → 52 g

Kuo geresnė aminorūgščių pusiausvyra baltymuose – išreiškiama „baltymo masės pasisavinimo koeficientu“ (angl. net protein usability NPU – vert. past. ) – tuo laisviau tą baltymą galima naudoti.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite 24 geriausius produktus ir jų derinius pagal baltymų masės pasisavinimo koeficientą arba baltymų kokybę. Pavyzdžiui, lęšiai ar pupos, sumaišytos su ryžiais, puikiai didina bendrą baltymų kokybę, nes šiose ankštinėse daržovėse gausu aminorūgščių, kurių ryžiuose yra mažai. Lentelėje taip pat matyti, kiek vaikui reikia suvartoti kiekvieno produkto ar jų derinio, kad gautų 20 g baltymų.

Šešerių metų vaikas per dieną turi suvalgyti du iš žemiau išvardytų produktų: kiaušinis (10 g), 50 g lašišos, saują (60 g) sėklų ir riešutų arba porciją pupų (100 g).

Vegetariškai besimaitinančiam vaikui dienos normos užtenka, suvalgius du iš žemiau pateiktų produktų: mažą indelį jogurto, saują sėklų arba riešutų, 140 g sojų varškės, mažą puodelį bolivinių balandų arba mažą porciją pupų su ryžiais. Vegetarams svarbu valgyti maistą, kuriame gausu sėklų – produktų, kurie sudygtų, jeigu juos pasodintumėte arba pasėtumėte: riešutų, pupų, lęšių, žirnių, kukurūzų arba grūdų, tokių kaip kviečių ir avižų, daigų. Brokoliniuose ir žiediniuose kopūstuose taip pat gausu baltymų.

Nepamirškite, daugiau – ne visada reiškia geriau, tad jūsų vaiko maiste gali atsirasti baltymų perteklius. Nors viskas priklauso nuo dabartinio vaiko augimo tempo, nuo aktyvios veiklos intensyvumo ir kasdienio baltymų poreikio, per dieną viršijamas 85 g baltymų kiekis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, šalutinis baltymų skilimo produktas amoniakas yra organizmui toksiškas, jį šalindami inkstai patiria stresą. O per daug aminorūgščių reiškia, kad kraujuje atsiras rūgšties perteklius, kurį organizmas neutralizuoja iš kaulų išskirdamas kalcį. Dabar jau įrodyta, kad itin baltymingas maistas turi įtakos inkstų ligoms ir osteoporozei, todėl visur labai svarbu pusiausvyra. Kraštutinis baltymų nepakankamumas, kurio požymiai – išsipūtęs pilvas ir liesos galūnės, retai kada pasitaiko išsivysčiusiame pasaulyje. Tačiau aminorūgščių trūkumas – dažnas reiškinys, galintis sukelti depresiją, apatiją ir motyvacijos stoką, nesugebėjimą atsipalaiduoti, prastą atmintį ir koncentraciją.

Ištrauka iš knygos: P. Holford, D. Colson „Pilnavertė Jūsų vaiko mityba: kaip užtikrinti darnią fizinę, emocinę ir protinę vaiko raidą“, 224 psl., minkšti viršeliai

Visi norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, laimingi, protingi ir išradingi, kad turėtų viską, ko jiems prireiks kokybiškam ir pilnaverčiam gyvenimui.

Apsupame juos meile ir dėmesiu, dedame daug pastangų, kad jie tinkamai vystytųsi fiziškai, protiškai ir emociškai. Mokome juos vaikščioti ir kalbėti. Patys skaitome knygas apie tai, kaip būti gerais tėvais ir stengiamės nekartoti kitų klaidų. Tačiau ar susimąstome, kad kiekvienas vaiko žingsnis – nesvarbu, jis dar tik pradeda vaikščioti ar jau užmezga pirmuosius paaugliškus santykius – priklauso nuo to, kaip funkcionuoja jo organizmas? O tai didžia dalimi lemia mityba.

Knygos autoriai, jau dvidešimt metų dirbantys vaikų mitybos srityje, šioje knygoje nuosekliai parodo, ką reiškia vaikui sveika mityba – nesvarbu, jam suėjo vieneri ar penkiolika metų.

Vartydami knygos puslapius sužinosite, kodėl sveikas maistas yra svarbus jūsų vaiko sveikatai ir vystymuisi, kokią įtaką vaiko organizmui daro angliavandeniai, baltymai, riebalai, cukrus ir kitos maistinės medžiagos, ką reiškia glikeminis maisto produktų indeksas (GI), kokia gerųjų ir kenksmingųjų riebalų įtaka sveikatai. Autoriai pateikia daug informacijos apie maisto produktus, gerinančius vaiko mąstymą ir didinančius protinio lavėjimo koeficientą (IQ). Čia rasite mitybos sprendimus, kurie maksimaliai pagerins jūsų vaiko fizinę ir emocinę sveikatą, padės pažaboti astmą, nemigą, nutukimą, autizmą ir dažnai pasikartojančias infekcijas. Knygos išskirtinumas – autorių patarimai, kaip visas šias žinias pritaikyti praktiškai, gebant formuoti tinkamus vaikų valgymo įpročius, žalingus produktus keičiant sveikomis ir gardžiomis alternatyvomis.

Didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vaikui – tai sveiko ir pilnaverčio gyvenimo pradžia. Svarbų vaidmenį atlieka tinkamai subalansuota mityba, kuri padeda vaikams išsaugoti aiškų mąstymą ir sutelkti dėmesį, išlikti energingais, laimingais ir sveikais. Tai pagrindinis šios knygos tikslas.

Patrikas Holfordas – Didžiojoje Britanijoje vienas populiariausių apie sveiką mitybą rašančių specialistų, Sveikai subalansuotos mitybos instituto („Institute for Optimum Nutrition“, ION) įkūrėjas. Tai labdaringas ir nepriklausomas švietimo fondas, kurio tikslas – mokyti visuomenę sveikai maitintis ir vykdyti su mityba susijusius tyrimus; šiuo metu ION yra viena prestižiškiausių klinikinės mitybos specialistus ruošiančių mokymo įstaigų. Autorius savo knygose pateikia moksliniais faktais pagrįstą inovatyvų požiūrį į kasdienę mitybą.

Ką apie knygą sako Lietuvos specialistai:

Knygoje daug dėmesio skiriama sveikai, vaikų fizinę ir protinę veiklą skatinančiai mitybai. Šią knygą rekomenduočiau visiems, kurie nori, kad jų vaikai augų sveiki ir laimingi.

Dr. Rūta Rokaitė, LSMU Vaikų ligų klinika, gyd. vaikų gastroenterologė – dietologė.

Mityba kartu su kitais veiksniais lemia sėkmingą kūdikių ir vaikų fizinį vystymąsi. Ši knyga supažindina ir ugdo tinkamą mūsų supratimą apie pilnavertę vaiko mitybą ir jos poveikį organizmui.

Jurgita Skiotytė, kineziterapeutė.

Deja, kone visi vaikai peršąla ir suserga, tik kiekvienas serga skirtingai. Vieni lengvai įveikia bet kurį peršalimo negalavimą ir greitai pasveiksta, o kiti – dar neišgiję pasigauna dar vieną virusą ir daug ilgiau sveiksta. Dėl to kaltas silpnas imunitetas. Daugiausia vaikai serga ausų, gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis.

Kūdikių ir mažų vaikų iki trijų metų imunitetas dar nesusiformavęs, todėl šio amžiaus vaikai serga daugiausia.

Vaiko mityba

Po ilgos ir tamsios žiemos organizmas nusilpsta ir vitaminų trūkumą jaučia ir suaugusieji, ir vaikai. Mažas vaikas tampa pernelyg irzlus, mokyklinukas greitai nuvargsta. Vitaminų stoka dar labiau silpnina organizmo gebėjimą atsilaikyti prieš sezono virusus.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tinkamą vaiko mitybą. Maistas turi ypač didelės įtakos vyresnių kaip vienerių metų vaikų ir mokyklinukų atsparumui ligoms. Vaiko maiste turi užtekti daržovių, vaisių ir jūrinės žuvies, taip pat – rauginto pieno produktų ir gyvo jogurto. Imunitetą stiprina, pavyzdžiui, apelsinai, morkos. Neturėtų pamiršti mama ir kruopų – grikių, avižų, ryžių košių.

Vaikas turi gauti visų vitaminų ir mineralų, nes kaip tik tuomet, kai jų trūksta, ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmas neturi jėgų pasipriešinti visokioms infekcijoms.

Pavasarį naudingųjų medžiagų maiste mažiau ir gydytojas patars mažylio mitybą papildyti vitaminų bei mineralų komplekso preparatais bei parinks tinkamiausius pagal vaiko amžių.

Imuniteto vitaminai

Imunitetui ypač svarbus vitaminas C (askorbo rūgštis). Šis vitaminas – stiprus antioksidantas. Jeigu vaikas mėgsta arbatėles, į paruoštą gėrimą įlašinkite citrinos sulčių, tinka šiltu vandeniu praskiestas erškėtuogių sirupas, serbentų kompotas.

Rekomenduojama vitamino C paros norma suaugusiam žmogui– 80 mg, žindančioms moterims – 100 mg. Kūdikiui iki vienerių metų reikia 30–35 mg, 1–3 metų vaikui – 40 mg, 4–10 metų – 45 mg vitamino C. Gerokai daugiau šio vitamino reikia ištikus stresui, nusilpus organizmui, kilus infekcijos pavojui.

Nustatyta, kad leukocituose askorbo rūgšties ypač sumažėja infekcijos metu. Todėl vaikų peršalimo ligų profilaktikai bei gydant sergantį vaiką pavasarį verta duoti šio vitamino maisto papildą.

Ežiuolė – bene populiariausias augalas imuninei sistemai stiprinti. Ežiuolė nuo seno žinoma kaip pagalbinė virusinių ir bakterinių ligų profilaktikos ir gydymo priemonė. Žolininkai ežiuolę laiko vienu iš geriausių natūralių antibiotikų. Ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą, mažina uždegimą, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusams. Ji padeda sumažinti peršalimo simptomus. Taigi ir ruošiantis ligų pavasariui, ir jau susirgusiam vaikui ar suaugusiajam vaistinėje galima nupirkti ežiuolės preparatą.

Kiti vaiko imuniteto draugai – miegas ir grynas oras

Kiekviena mama žino, kad vaikui reikia gerai išsimiegoti. Pavasario pradžioje vaiką stenkitės migdyti anksčiau. Šiuo periodu geriausia mažyliui būtų išmiegoti dešimt valandų. Jeigu miego trūks, vaiką kankins nuovargis, jam sunkiau seksis mokslai ir bus nelengva atsispirti virusų atakoms.

Pakankamai laiko vaikštinėkite su vaiku lauke. Žaiskite su juo judrius žaidimus arba paprasčiausiai keliaukite tolimesniais atstumais. Ilgesnėms kelionėms su kūdikiu mamai prireiks lengvai valdomo vežimėlio su dideliais ratais. Imunitetui labai palankus vaikštinėjimas miške, ypač – pušų. Statistikos duomenimis, didelių miestų vaikai dažniau serga ir patiria komplikacijas po elementarių peršalimo ligų negu gryname ore augantys kaimų ir mažų miestelių mažyliai. Todėl, miestiete mama ir tėti, stenkitės savaitgaliais su vaiku išsiruošti į gamtą.

Sportas – nauda vaiko sveikatai

Pradėkite nuo rytinės mankštos. Pasidomėkite, kokie sporto užsiėmimai vaikui labiausiai patinka, galbūt verta jį nuvesti į atitinkamą būrelį. Mankšta ir sportas paruoš mažylį susitikimui su permainingais pavasario orais ir virusais. Be to, sportas naudingas ne tik vaiko sveikatai, bet ir fiziniam vystymuisi.

Imunitetą silpnina pasyvus rūkymas, ypač, jei rūko mama

Vadinamasis pasyvus rūkymas, kai vaikas būna prirūkytame kambaryje, alina imunitetą. Namuose rūkančių tėvų vaikai dažniau serga, ypač bronchine astma ir lėtiniu bronchitu, taip pat – pneumonija. Įrodyta, kad mažyliui iki trejų metų didesnę žalą daro mamos, su kuria vaikas praleidžia daugiau laiko, rūkymas negu tėvo.

Grūdinimas – gera imuniteto apsauga

Mama neturėtų pamiršti, kad vienas svarbiausių vaiko imuninės sistemos stiprinimo būdų – nuolatinis grūdinimas. Grūdinti vaiką reikia palaipsniui. Geriausia pradėti nuo oro vonių, tik stebėkite, kad namuose nesiautėtų skersvėjai. Vėliau pereiname prie kitų procedūrų. Galima mažylį aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Išpraustą vaiką nupilkite kiek vėsesniu vandeniu. Tik po kurio laiko mažinkite vandens temperatūrą vienu laipsniu ir kasdien ilginkite procedūros laiką.

Visavertė sveika mityba, vitaminai, sportas, grynas oras ir grūdinimas – atneš sveiką ir džiugų pavasarį visai šeimai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Tyrimo rezultatai liudija, kad tik 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, o daugiau kaip trečdalis (36 proc.) į mokyklą išskuba nevalgę. Beje, kasdien berniukai pusryčiauja kur kas dažniau (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.).

Tik mažiau nei pusė (47 proc.) mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Kitų jų atsisako, nes pietauja namie (29 proc.), mokykloje neskanus (arba atvėsęs) maistas (21 proc.), nespėja pavalgyti, nes trumpa pertrauka (8 proc.) ir pan.

Atsisakydami karštų pietų mokykloje, vaikai tarp pusryčių, pietų, vakarienės linkę užkandžiauti – 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad užkandžiauja kasdien, trečdalis (31 proc.) – kartais. Užkandžiams dažniausiai renkasi vaisius (61 proc.) arba bandeles (55 proc.), kas trečias vaikas kaip užkandžius minėjo sultis, pieno produktus arba saldumynus ir kas penktas mokinys – bulvių traškučius.

„Kodėl tokia situacija? Atsakymas paprastas– mokiniai tiesiog neturi pakankamai žinių apie sveiką mitybą. Tik du trečdaliai (74 proc.) 6–7 klasių mokinių atsakė, kad kasdien reikia valgyti daržoves. Apie būtinybę kiekvieną dieną valgyti duoną, grūdų košes žinojo 63 proc. mokinių, ir tik maždaug kas antras vaikas atsakė, kad kasdien reikia valgyti vaisius (56 proc.) bei mėsą (paukštieną) (48 proc.). Ypač stebina kad tik kiek daugiau kaip kas trečias (37 proc.) vaikas žinojo, kad sveiko vaiko racione kiekvieną dieną turėtų būti ir pieno produktų“, – komentavo tyrimą dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Tiesa, žinios ne visada padeda sveikai maitintis. Tik nedidelė dalis mokinių (6 proc.) nurodė, jog saldumynus reikia vartoti kasdien, tačiau realiai kiekvieną dieną jais smaližiauja daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų vaikų.

Didžioji dauguma (90 proc.) mokinių nurodė, kodėl reikia valgyti ir gerti, jų minėtos priežastys: kad organizmas nenusilptų ir turėtų energijos; kad gyventų; kad augtų sveiki ir stiprūs ir pan. Tačiau kas dešimtas vaikas atsakė, kad nežino kodėl apskritai reikia valgyti ir gerti.

Akivaizdu, kad daugiausiai vaikų apie mitybą sužinojo iš savo tėvų, bet toli gražu ne visi – tik 56 proc. Šis skaičius stebina – beveik pusei mokinių tėvai nieko nepasakojo apie mitybą arba vaikai jų tiesiog neišgirdo. Tad svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams – 51 proc. apie sveiką mitybą sužinojo iš jų. Beveik trečdalis mokinių atsakė, kad jie apie tai išgirdo per TV laidas (29 proc.) arba jiems papasakojo gydytojai (26 proc.), ir kas penktas apie mitybą ir fizinio aktyvumo būtinybę perskaitė internete (21 proc.).

„Kadangi daug apie sveiką mitybą sužinoma būtent mokykloje, projektas „Sveikatiada“ , bendradarbiaudamas su daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje, turi tikrai daug galimybių ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius būtent per mokymo įstaigas. Įdomiais renginiais ir konkursais ne tik pasakosime apie sveiką mitybą, bet ir skatinsime sveikai maitintis. Kaip tik spalio mėnesį mokyklose prasideda projektas „Sveikos mitybos trimestras“, – pasakojo Eglė Maliukevičiūtė, projekto „Sveikatiada“ koordinatorė.

Pasak pašnekovės, kaip kurios jau tradicinės „Sveikatiados“ veiklos tarsi tiesiogiai nukreiptos spręsti apklausa įvardintas problemas. Štai iniciatyvos „Pusryčių fiesta“ tikslas – atkreipti dėmesį į pusryčių naudą ir skatinti moksleivius pradėti dieną sveikai bei skaniai pasistiprinus. Tyrimo išvados rodo: tik maždaug kas antras mokinys žino, kad kasdien reikia valgyti vaisius, čia padės dar viena populiari „Sveikatiados“ iniciatyva – „Vaisių ir daržovių mitingas“.