Įpraskime maitintis sveikai ir neprireiks jokių dietų

Žodis „dieta“ žodynuose aiškinamas dvejopai – tai tam tikri sveiko ar sergančio žmogaus mitybos įpročiai (pvz.: vegetariška, žaliavalgiška dieta), kuriais nebūtinai siekiama numesti svorio ar padailinti kūno formas. Dažniausiai dietomis vadiname griežtai nustatytas mitybos taisykles, kai atsisakoma tam tikrų produktų, reguliuojamas valgymo laikas ir maisto kiekis, taip pat nuolat tikrinamas kūno svoris ir skaičiuojamos kalorijos. Nors greitos ir veiksmingos dietos atrodo labai patrauklios, svarbu žinoti, su kokiais pavojais galime susidurti ėmęsi įvairių mitybos programų svoriui mažinti.

Mitybos specialistai teigia, kad paprastai dietos yra tik trumpalaikiai mitybos apribojimai, kurių rezultatas gali būti keletas (ar net keliolika) nukritusių kilogramų. Vis dėlto, neretai po alinančių dietų žmonės save pamalonina ne itin sveikais produktais, turinčiais daug perdirbto cukraus ar riebalų, todėl numestas svoris gali labai greitai sugrįžti.

Dietas keičia sveikas gyvenimo būdas

Anot maisto ekspertės Aidos Matulevičiūtės, dieta sukelia šoką, tad jai pasibaigus, organizmas ima kaupti maisto atsargas, todėl numesti kilogramai sparčiai sugrįžta. Ekspertės nuomone, dietų tikslas neturėtų būti trumpalaikis kūno riebalų ar raumenų sumažinimas: maitintis reikia taip, kad būtume sveiki ir gerai jaustumės, taigi turėtume valgyti sveikesnį maistą, sveikiau gyventi.

Jei dietos tokios beprasmiškos, kaip numesti svorio? Anot A. Matulevičiūtės, tai padaryti labai paprasta: „Valgykite mažiau, bet šviežią, kokybišką maistą, daugiau judėkite, bendraukite ir juokitės. Stebuklingos dietos ar padedantys numesti svorio eliksyrai tiesiog neegzistuoja – atkreipkite dėmesį į visų liekninančių arbatų ar vaistų aprašymus – kiekviename rasite prierašą, jog geriausius rezultatus pasieksite, jei preparatų vartojimą derinsite su sveika, subalansuota mityba ir fizine veikla. Tai ir yra svarbiausia“.

Sveikos mitybos pagrindas – produktų įvairovė

Anot specialistų, sveika mityba turėtų būti įprotis, o ne išimtis. „Savo lėkštę mintyse padalinkite į keturias dalis: vieną jų užpildykite liesa mėsa ar kitais sveikais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, pupos, lęšiais, tofu ar avinžirniai. Antrąją – sveikais angliavandeniais ir skaidulomis, tinka saldžios bulvės, bolivinės balandos, grikiai ar viso grūdo dalių makaronai, o į likusią lėkštės dalį prikraukite daržovių ir žalumynų“, – pataria A. Matulevičiūtė.

Daržoves rinkitės pagal sezoną, tad pavasarį ir vasarą, kai netrūksta įvairių daržovių ir vaisių, jūsų lėkštę turėtų puošti įvairios spalvos.

A. Matulevičiūtė pataria rinktis neperdirbtus aliejus, mažiau gruzdinti ar kepti maistą riebaluose, vartoti viso grūdo dalių produktus, ir ne tik kviečius, bet ir ryžius, avižas ir kitus grūdus. Vartojantiems pieną, siūloma rinktis fermentuotus pieno produktus. Mėsos maisto ekspertė pataria valgyti ne kasdien, o kelissyk per savaitę.

Formuokite tinkamus mitybos įpročius

„Nė vienas produktas negali atstoti visaverčių produktų visumos– vartokite skirtingus produktus“, – įsitikinusi A. Matulevičiūtė.
Besikeičiantį požiūrį į mitybą stebi ir prekybos tinklų atstovai. Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, pastaraisiais metais pirkėjai renkasi daugiau sveikesnių produktų.

„Požiūris į maistą tikrai kinta. Pavyzdžiui, atšilus orams ir prasidėjus iškyloms gamtoje, lentynose ėmė greitai mažėti įvairių sveikesnių ir šviežių produktų: vaisių, daržovių, lengvų užkandžių. Panašu, jog iškylose apsieiname be bulvių traškučių, saldumynų ar rūkytų mėsos gaminių, vietoj jų vežamės riešutus, vaisius, uogas ir daržoves. Lepindamiesi geru oru gamtoje norime jaustis žvalūs ir energingi, tad ir maistą renkamės atitinkamą.“

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook