MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kada suskaudus gerklę reikia antibiotikų?

Gerklės skausmas visiems gerai pažįstamo peršalimo palydovas – kartu su nosies užgulimu, sloga, čiauduliu ir kosuliu. Tačiau gerklės skausmo priežastis gali būti rimtesnė liga, kuria susirgę be gydytojo pagalbos neapsieisime.

Viena iš jų – gripas, jo simptomai yra aukšta temperatūra, užgulta krūtinė, sausas kosulys, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, silpnumas. Ši liga pavojinga dėl galimų komplikacijų: bronchito, sinusito, plaučių uždegimo, meningito, širdies raumens uždegimo miokardito. Todėl susirgus gripu patariama kreiptis į gydytoją.

Nei peršalimas, nei gripas, jeigu neišsivysto bakterinė komplikacija, antibiotikais negydomas. Šie vaistai virusų neveikia – antibiotikus gali skirti gydytojas susirgus bakterine infekcija.

Skauda gerklę sergant faringitu. Tai virusų arba bakterijų sukeltas ryklės uždegimas. Ligoniui skauda ryjant maistą, silpna, kamuoja karščiavimas, raumenų skausmas. Virusinė liga praeina per keletą dienų, užtenka simptomus malšinančių preparatų. Bakterinis faringitas gydomas gydytojo skirtais antibiotikais.

Gerklės skausmo priežastis gali būti gerklų gleivinės uždegimas laringitas, kurį dažnai išprovokuoja peršalimas. Tai mažų vaikų liga, kurią dažniausiai sukelia virusai. Išskirtinis laringito simptomas yra lojimą primenantis kosulys, užkimimas, gali pakilti temperatūra. Ligai progresuojant, darosi sunku įkvėpti, gali atsirasti dusulys, dėl kurio tenka vykti pas gydytoją.

Stiprus ryklės skausmas kamuoja sergant gomurio tonzilių uždegimu tonzilitu (dar vadinamu angina). Ligai būdingas skausmingas rijimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Gydant tonzilitą, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali prireikti antibakterinių vaistų arba antibiotikų.

Gerklę skauda ir sergant alergija. Dulkės, žiedadulkės ir kiti alergenai ją dirgina ir gali sukelti uždegimą. Kartu su gerklės skausmu atsiranda tipiški alergijos simptomai, pavyzdžiui, akių niežėjimas, paraudimas ir ašarojimas, nosies užgulimas, vandeninga sloga ir čiaudulys.

Kaip numalšinti gerklės skausmą?

Gerklės gleivinę svarbu drėkinti, todėl gerkite daug skysčių, kurie padės pašalinti ligos sukėlėjus. Nuraminti gerklę padės ne per karšta arbata arba sultinys. Pasirūpinkite tinkama oro drėgme namuose – dažniau vėdinkite. Jeigu oras vis tiek sausas, įjunkite drėkintuvą. Galima apmuturiuoti kaklą šaliku arba užsidėti kompresą su pakaitinta druska. Šiluma skatina aktyvią kraujotaką, o su krauju atiteka daugiau imuninių ląstelių, kurios kovoja su liga. Taip pat svarbus poilsis, suteikiantis organizmui jėgų susidoroti su liga.

Sumažinti skausmą, esant gerklės uždegimui, gali ir ledai – vėsindami jie suteikia vietinę nejautrą. Tačiau tik trumpam, o dažniausiai juose yra daug cukraus, kuris stiprina uždegimą ir silpnina imunitetą.

Dezinfekuoti gerklę galite naminėmis priemonėmis – skalaudami tirpalu su druska ar medetkų, ramunėlių, čiobrelių nuoviru. Skalavimui galima pasigaminti druskos tirpalą: šilto vandens stiklinėje išmaišykite šaukštelį druskos.

Puiki naminė priemonė medus, turintis antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jį išmaišykite šiltame gėrime arba iš lėto šiek tiek jo suvalgykite. Antiseptiškai veikia kitas bičių produktas – propolis, dar vadinamas bičių pikiu.

Tradicinis receptas – karštas pienas su medumi iš tikro gali pakenkti. Pienas skatina gleivių gamybą ir tai dar labiau sustiprina nemalonius simptomus. Be to, karštame piene medus praranda savo naudingąsias savybes.

Skaudančiai gerklei padės vietinio poveikio priemonės: skausmą malšinantys purškalai, tabletės, pastilės, skalavimo skysčiai. Tokios priemonės turi drėkinamųjų, antiseptinių bei uždegimą mažinančių medžiagų. Vaistinėse galima rasti įvairių purškalų ir tablečių, turinčių natūralių gerklės skausmą malšinančių ir dezinfekuojančių augalinių medžiagų, pavyzdžiui, čiobrelių, propolio, medaus. Purškiami preparatai gerai pasiekia užpakalinę ryklės sienelę ir padengia gleivinę – taip ją apsaugodami.

Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją

Jei po savaitės savijauta nepagerėjo, gerklės skausmas nepraeina, metas kreiptis į gydytoją. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, jeigu atsirado šie simptomai:

• stipriai skauda gerklę,
• pasunkėjo kvėpavimas,
• sunku nuryti seiles ir išsižioti,
• temperatūra didesnė nei 38 laipsniai,
• sunku pajudinti kaklą.

 Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kas sušaldo vaiką vasarą?

Deja, virusai plinta ne tik rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Karščiausiu metų laiku niekur nedingsta nei jie, nei bakterijos. Tokie virusai kaip rinovirusai ir enterovirusai tebetyko savo aukų, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vasarą nėra retenybė. Šiltuoju metų sezonu virusų mažiau nei žiemą, bet yra puikios sąlygos jiems lengvai plisti.

Kai vaikas peršąla arba perkaista, sumažėja imuninės sistemos atsparumas infekcijoms, kuriomis užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per oru sklindančias kvėpavimo takų išskyras ar sergančiojo daiktus.

Peršalti per karščius gali atrodyti nerealu, tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, jei vaikas lakstydamas lauke suprakaituoja, o po to patenka į kondicionieriaus atvėsintą patalpą, jis gali labai greitai sušalti. Persišaldyti galime ir stengdamiesi kuo greičiau atsivėsinti automobilyje, įjungę oro kondicionierių. Taip mus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai, o jie neturėtų būti didesni kaip 5 laipsniai. Be to, oro kondicionieriaus pučiamas šaltas oras gali išsausinti nosies ir gerklės gleivines, tada virusams lengviau patekti į organizmą ir sukelti ligą.

Peršalti nesunku ir skersvėjyje, todėl atsargiai vėdinkite patalpas. Pasigauti ligą taip pat galime gaivindamiesi ledais arba šaltais gėrimais. Gerti reikėtų ne šaltesnį kaip kambario temperatūros vandenį. Peršalimo priežastis gali būti ir pernelyg ilgos maudynės, nedera įkaitusiam šokti į šaltą vandenį. Tėvai turėtų rimtai žiūrėti į peršalimo per karščius pavojų.

Gali prireikti kreiptis į gydytoją

Vaikui peršalus bet koks susidūrimas su virusais gali lemti ligą. Maži vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar silpna ir negali atpažinti daugelio virusų ir bakterijų. Todėl ir vasarą ne visada jiems pavyksta išvengti ligos, o sloga, kosulys ir kuriam laikui apriboja smagias šiltojo sezono pramogas. Neaukštos temperatūros vaikas gali net nepajausti, tačiau sloga ir nosies užgulimas gerokai pablogina jo būklę, trukdo normaliai valgyti ir miegoti.

Užsitęsus virusinei infekcijai prie jos gali prisijungti dar ir bakterinė liga. Paprastas peršalimas gali komplikuotis į tonzilitą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą otitą, net bronchitą ar plaučių uždegimą. Todėl jei sloga ar kosulys kamuoja ilgiau nei savaitę, prastėja savijauta, būtinai nuvykite pas gydytoją.

Taip pat nepamirškite, kad vasarinė sloga ne visada yra peršalimo požymis. Peršalimo slogą svarbu atskirti nuo sezoninių alergijų.

Kaip kovoti su sloga ir kitais negalavimais?

Gydyti peršalimo ligą turime pradėti kuo anksčiau. Taip ji bus lengvesnė, vaikas išvengs komplikacijų ir greičiau pasveiks. Be to, laiku pradėtas gydymas, pavyzdžiui, atostogaujant, išgelbės jūsų atostogas ir leis mėgautis visais jų malonumais.

Bene didžiausias diskomfortas vaikams – nosies užgulimas. Taigi, užsikimšusią nosytę pirmiausia reikia išvalyti. Vyresni vaikai turėtų reguliariai ją išsipūsti. Jei mažylis nemoka tai padaryti, padės specialus aspiratorius. Užgultą, neprakvėpuojančią nosytę būtina praplauti. Tam geriausia rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą purškiklį. Nosies praplovimas sudrėkina gleivinę ir palengvina kvėpavimą.

Daugelis tėvų suskumba lašinti kraujagysles sutraukiančius nosies lašus ar naudoti purškalus.​​ Nors šie preparatai atrodo kaip išsigelbėjimas, jų nedera naudoti ilgiau nei 5–7 dienas. Pernelyg ilgai naudojami nosies lašai sukelia priklausomybę: be pagalbinių medžiagų nosies gleivinė nebesugeba atlikti įprastų funkcijų.

Jeigu peršalus peršti gerklę, palengvinti nemalonius pojūčius padės skalavimas arba pastilės nuo gerklės skausmo.

Jei vaikas skundžiasi bloga savijauta, yra kaprizingas, atsisako žaisti ar valgyti, o temperatūra išlieka apie 38 ℃, jam gali tekti pagulėti lovoje. Sergančiam vaikui būtina užtektinai gerti: skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Galite duoti vandens ir kompotų, tačiau turėtumėte atsisakyti gazuotų gėrimų. Pakilusi temperatūra yra organizmo gynyba prieš virusus. Todėl karščiavimą mažinantys vaistai įprastai duodami, kai ji peršoka per 38,5 ℃. Jei temperatūra ir toliau kyla arba sunkiai krenta, geriausia kreiptis į gydytoją.

Nepamirškite, kad vasarą užklupęs peršalimas gydomas taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Negalima ignoruoti ligos ir tikėtis, kad vaiką išgydys tik saulė ir šiluma.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Dauguma simptomų būdingi visoms trims ligoms

Koronavirusine infekcija dažnai sergama panašiai kaip įprasta peršalimo liga: pakyla temperatūra, skauda ir parausta gerklė, užkimsta balsas, apninka kosulys, maudžia kūną, prastai jaučiamės. Šie simptomai būdingi ir gripui, ir kitoms ūminėms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms. Kai kurie skirtumai yra, tačiau jie dažniausiai ne itin padeda suprasti, kokia liga susirgome. Nebent simptomai sunkesni, tada galima įtarti COVID-19 arba gripą.

Pagrindinis skirtumas tarp koronaviruso ir gripo bei paprasto peršalimo yra inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių). Užsikrėtę gripu negalavimus pajusime po 1–4 dienų, dažniausiai šios ligos inkubacinis laikotarpis trunka 2 dienas. Gripo pradžia ūmi – staiga pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis ir visą kūną.  

Visiems gerai pažįstami peršalimo simptomai atsiranda pamažu. Pirmiausia ima perštėti gerklę, užgula nosį ir pradedame sloguoti, apninka kosulys ir čiaudulys, gali pakilti temperatūra, tačiau nebūtinai.

Koronavirusui daugintis organizme reikia daugiau laiko. Ligos inkubacinis laikotarpis gali siekti nuo vienos iki 14 dienų, tačiau dažniausiai jis trunka apie 5 dienas. COVID-19, kaip ir elementari peršalimo liga, įsibėgėja po truputį. Iš pradžių negalavimai nestiprūs, tik po kelių dienų gali pakilti temperatūra.

Susirgus gripu temperatūra pakyla per 38 ⁰C. Stipresnis karščiavimas būdingas ir COVID-19, tačiau esant peršalimo ligai temperatūra paprastai neaukšta.

Sausas kosulys atsiranda sergant bet kuria iš šių ligų. Sergant koronavirusine infekcija gali pasunkėti kvėpavimas bei trūkti oro, o tai nėra būdinga gripui ir paprastai peršalimo ligai. Jeigu dažnai čiaudite, galite įtarti peršalimą. Čiaudulys nebūdingas nei gripui, nei COVID-19.

Nuovargis dažniausiai atsiranda susirgus gripu ir COVID-19, tačiau jėgų ir energijos stoka jaučiama ir kamuojant stipresniems peršalimo simptomams.

Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažni COVID-19 negalavimai, tačiau gali atsirasti ir susirgus gripu, o peršalimas jų nesukelia.

Išskirtiniai koronavirusinės infekcijos simptomai

Dabar situacija pasikeitusi – COVID-19 simptomai nėra tokie stiprūs, kaip pandemijos pradžioje. Daugelis jau turi antikūnų, kurie apsaugo nuo sunkesnių ligos formų. Vieniems jie susidarė persirgus koronavirusine infekcija, kitiems – pasiskiepijus arba abiem būdais. Mūsų imunitetas gana gerai pažįsta šiuos virusus ir gali su jais sėkmingai kovoti. Todėl simptomai dažnam būna silpni, be to, galima sirgti besimptome COVID-19 forma.

Vienas iš būdingų COVID-19 simptomų yra skonio ir kvapo praradimas. Tačiau dabar jis pasitaiko ne visada, be to, šis nemalonumas gali atsirasti ir sergant gripu bei peršalimo liga.

Sergant COVID-19 dažnesni virškinimo sutrikimai kartu su galvos skausmu, viduriavimas, vėmimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai. Daugelis skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Nerimą keliantis simptomas – dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Gripas ir COVID-19 – pavojingos ligos

Gripo simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, nosies užgulimas ir sloga, bendras silpnumas, gali atsirasti galvos ir gerklės skausmas, kosulys, raumenų skausmai. Rečiau pasitaiko viduriavimas ir vėmimas, jie būdingesni vaikams. Ūmus ligos periodas trunka maždaug 4–7 dienas, o visiškai pasveikstama per 2 savaites.

COVID-19 ir gripas – pavojingos ligos, galinčios sukelti tokias pat komplikacijas: pneumoniją, antrines bakterines infekcijas, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, ūminį respiracinį distreso sindromą (dėl skysčio kaupimosi plaučiuose sutrinka deguonies pasisavinimas).

Nustatyti ligą padės testas

Skiepai nuo gripo ar COVID-19 dar negarantuoja, kad nesusirgsite, tačiau apsaugo nuo rimtų šių ligų pasekmių. Bet kuriuo atveju reikėtų žinoti, kuria liga susirgote, nes nuo to priklauso gydymas. Kuo skubiau pradėsite gydytis, greičiau palengvinsite simptomus: šeimos gydytojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti ir skirs gydymą. Laiku pradėjus gydytis, galima išvengti sunkios ligos formos ir komplikacijų, taip pat, žinodami, kad sergate rimtesne liga, pasistengsite neužkrėsti kitų.

Dėl panašių šių ligų simptomų nustatyti, koks virusas sukėlė ligą, sudėtinga. Todėl, pajutus į peršalimą panašius negalavimus, geriausia namuose pasidaryti greitąjį antigenų testą. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, būtų gerai jį įsigyti iš anksto, vaistinėje rasite ir kombinuotąjį testą, kuriuo galite nustatyti gripo, COVID-19 ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltą ligą. Pastaroji itin pavojinga kūdikiams.

Sunegalavus geriausia neiti iš namų, nevesti vaiko į ugdymo įstaigą. Jeigu namuose likti negalite, dėvėkite medicininę kaukę, kuri sulaikys kvėpavimo takų išskyras, kad jų nepaskleistumėte aplinkoje kosėdami ar čiaudėdami. Susirgus COVID-19, patariama 5 dienas pabūti izoliacijoje.

Nepamirškime pasiskiepyti

Vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti nuo sunkių COVID-19 ir gripo formų bei komplikacijų, yra skiepai. Nuo abiejų šių pavojingų virusinių ligų galima pasiskiepyti vienu kartu.

Geriausia pasiskiepyti dar prieš prasidedant ligų sezonui, kuris yra nuo spalio iki gegužės mėn., nes organizmo apsauga nesusiformuoja tą pačią dieną. Tačiau dabar daugumai žmonių imunitetas susiformuoja greičiau, nes nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos skiepijosi anksčiau. Todėl nesuspėjusiems nevėlu pasiskiepyti ir dabar. Revakcinuojantis apsauga atsiranda jau per 5–7 dienas, nes imunitetas jau yra ištreniruotas ir tereikia sustiprinti imuninį atsaką.

Nėščiosios nuo gripo ir COVID-19 skiepijamos nemokamai. Labai svarbu ir tai, kad vakcina apsaugos ne tik mamą, bet ir gimusį kūdikį 5–6 pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Parengė Undinė Gilė

 Priežastys:

– gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų, pvz., slogos, nosiaryklės uždegimo komplikacija;

– mažų vaikų siauri kvėpavimo takai, labai švelni, puri gleivinė, kurioje yra geros sąlygos uždegimui atsirasti;

– aplinkos užterštumas, pvz., namuose yra rūkančių;

– išrankus valgymas – organizmas, nuolat negaudamas pakankamo kiekio įvairių medžiagų, nusilpsta;

– išvedant į lauką vaikas per šiltai aprengiamas;

– auginamas „šiltnamio sąlygomis“, tampa neatsparus bet kokiam aplinkos temperatūros pokyčiui;

– alerginės ligos;

– įkvėpimas stipriai veikiančių lakiųjų cheminių medžiagų. 

Būdinga:

– pakyla temperatūra iki 37,7 °C, rečiau – 38,5 °C;

– skauda gerklę ir už krūtinkaulio;

– prikimsta balsas;

– vargina kosulys (iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, su skrepliais;

– maži vaikai skreplius praryja, nes nemoka jų išspjauti, dėl to atsiranda vėmimas, gali dingti apetitas;

– kartu su kosuliu pasunkėja kvėpavimas;

– kai yra sloga, gerklės uždegimas, pakinta kosulio pobūdis, jis gali tapti lojamas;

– vaikas blogai valgo, mažai miega;

– ligos trukmė – 10–14 dienų. Jei neatsiranda komplikacijų, pvz., bronchiolito <…> ar plaučių uždegimo <…>.

Kaip padėti?

– Intensyviai gydykite viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) ligas;

– nors vyresniems nei vienerių metų vaikams bronchitas dažniausiai yra nepavojinga liga, tačiau nepasitarus su gydytoju gydyti nederėtų. Gydytojas skiria vaistų, atsižvelgdamas į ligonio būklę;

– jei vaikas turi temperatūros, būtų geriau, kad daugiau laiko praleistų lovoje, kurioje galėtų judėti į valias;

– jei vaikas mažas, dažnai jį panešiokite, palaikykite ant rankų, keiskite padėtį;

– kas 2 val. skersvėju vėdinkite kambarį;

 jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi, pabūkite su juo gryname ore, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo. Nuo namų toli nenueikite, kad bet kuriuo momentu galėtute grįžti;

– pasiūlykite kuo daugiau gerti. Tiks arbata su aviečių uogiene, čiobrelių ar džiovintų aviečių stiebelių, juodųjų serbentų lapų bei uogų arbatos po 20–30 ml ne rečiau  kaip 4–5 kartus per dieną;

– jei kambario oras sausas, efektyviausia jį drėkinti specialiais oro drėkintuvais. Jų būna elektros prekių skyriuose visuose šiuolaikiniuose prekybos centruose;

– kosulys neslopinamas jokiomis priemonėmis;

– kai ligoniukas neturi temperatūros, tiks kojų vonelės. Kojos iki pusės blauzdų įmerkiamos į 37 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra didinama iki 42–43 °C. Kojos per procedūrą uždengiamos antklode arba rankšluosčiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos arba 20–30 gramų garstyčių miltelių į kibirą vandens. Po procedūros kojos nuplaunamos tokios pat temperatūros vandeniu, nušluostomos, apaunamos šiltomis, tik ne sintetinio pluošto, puskojinėmis ir guldomas miegoti. Prie kojų dedama šildyklė. Kojų vonelės trukmė – 10–20 minučių. Jos kartojamos 4–5 vakarus, kol vaikas sunkiai kosti. Dar geriau, kai vaikas kaitina kojas, duoti jam atsigerti mažais gurkšniais jau minėtų šiltų arbatų.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

– Jei vaiko, nepaisant jo amžiaus, būklė pablogėjo: atsirado dusulys, sustiprėjo kosulys, labiau pakilo temperatūra ar skrepliuose atsirado kraujo siūlelių;

– kvėpavimas tapo dažnesnis ir sunkesnis, mažylis pablyško, atsisako gerti;

– jeigu ligos požymiai neišnyko per 10–14 dienų, nes liga galėjo komplikuotis, pvz., plaučių uždegimu <…>.

Kaip išvengti?

– Vaiką nuolat grūdinti;

– vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvėpavimo takų (peršalimo) ligomis, ypač šaltuoju metų sezonu;

– dažnai būti gryname ore vaiką tinkamai aprengus;

– išmokyti asmens higienos visus šeimos narius, pvz., vienkartinėmis servetėlėmis užsidengti nosį ir burną kosint bei čiaudint ir tuojau pat išmesti jas į šiukšliadėžę su sandariu dangčiu.

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

 Kaip infekcija patenka į ausį?

Ausies uždegimu (otitu) perserga dauguma mažylių ir ne po vieną kartą. Tai kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų liga, ypač dažna mažyliams nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Daugiausia vaikai serga ūminiu vidurinės ausies, esančios už būgnelio, uždegimu. Mažesnių nei 7 metų vaikų klausos vamzdelis dar prastai funkcionuoja, todėl ir ligos puola dažniau. Tačiau vėliau vidurinės ausies uždegimai pasitaiko retai.

Dažniausia vidurinės ausies uždegimo priežastis yra ūmios kvėpavimo takų infekcijos. Liga gali būti ir paprasto peršalimo, ir gripo ar gerklės uždegimo pasekmė. Dėl šių ligų susilpnėjus natūraliai organizmo apsaugai nosiaryklėje ima aktyviai daugintis infekciją sukeliantys mikroorganizmai, kurie per klausomąjį vamzdį patenka į vidurinės ausies ertmę. Mažų vaikų klausomasis vamzdis trumpesnis ir platesnis, todėl infekcija lengvai patenka į ausį. Dažniausiai vidurinės ausies uždegimą vaikams sukelia bakterijos, ligos kaltininkai būna ir virusai.

Daug silpnesnei nei suaugusiųjų vaikų imuninei sistemai sunkiau kovoti su infekcijomis. Be to, bakterijos gali užsilikti adenoiduose, kurie yra imuninės sistemos dalis, ir patekusios į vidurinę ausį sukelti ligą.

Dažniausiai vidurinės ausies uždegimas prasideda nuo slogos. Infekcijai iš nosies patekus į ausį ir prasidėjus uždegimui, vidurinės ausies gleivinė paburksta, jos liaukos išskiria daugiau sekreto, todėl sutrinka normali oro cirkuliacija ausyje.

Pūlingas ir nepūlingas uždegimas 

Vidurinės ausies uždegimo požymius paprastai nėra sunku atpažinti. Liga prasideda staiga, atsiranda stiprus ausies skausmas, susilpnėja klausa, mažylis pasidaro neramus, dirglus, verkia, sutrinka miegas, suprastėja apetitas. Temperatūra paprastai pakyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Kai kuriuos vaikus pykina, kiti viduriuoja, vemia. Mažam vaikui, kuris negali kalbėti ir pasiskųsti ausies skausmu, otitą galima įtarti, jeigu jis vis liečia skaudančią ausytę, glaudžia ją prie pagalvės, pasidaro irzlus. Vidurinės ausies uždegimas gali būti pūlingas, katarinis arba serozinis.

Pūlingas vidurinės ausies uždegimas – tai ūminis jos ertmės gleivinės uždegimas. Kadangi vidurinės ausies ertmė maža, čia susikaupę pūliai greitai pradeda spausti ausies būgnelį, todėl jis dažnai plyšta ir pūlingas turinys išteka. Tada skausmas nurimsta, nukrenta temperatūra. Jei vaikui atsiranda pirmieji pūlingo uždegimo požymiai – stiprus skausmas, išskyros iš ausies, karščiavimas; būtina, kad jį apžiūrėtų šeimos gydytojas, kuris prireikus nukreips pas otorinolaringologą.

Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (serozinis) prasideda tada, kai jos būgninėje ertmėje ima kauptis skystis. Ši liga dar vadinama eksudaciniu viduriniu otitu. Esant tokiam uždegimui, atrodo, kad ausis pripilta vandens ar užkimšta vata, ausyse ligoniukas girdi savo kalbos skambėjimą, sutrinka klausa. Kai ausies trimitas trumpam atsiveria, klausa gali pagerėti.

Lengva vidurinės ausies otito forma yra katarinis uždegimas. Vaikas taip pat skundžiasi ausies skausmu, jaučia kitus simptomus, tačiau pūliai neišsiskiria. Sergant lengvesniu (katariniu ar seroziniu) vidurinės ausies otitu būgnelis neplyšta.

Gali užtekti ausų lašų

Nekomplikuoto ūmaus vidurinės ausies uždegimo gydymas nėra sudėtingas. Nesunkiai ligai gydyti antibiotikai neskiriami, o vos tik vaikui suskaudus ausį nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Jeigu jis aktyvus, nepakyla aukšta temperatūra, būklė neblogėja, galima kelias dienas pasigydyti namuose nuskausminamaisiais vaistais. Esant lengvo ir vidutinio sunkumo vidurinės ausies uždegimui, kai stipriai nekarščiuojama, liga praeina per keletą dienų. Užtenka atidžiai vaiką stebėti bei tinkamai slaugyti namuose. Taip pat svarbu gydyti slogą, nuolat pašalinti iš nosies gleives. Jei nosytė užgulta, prireikia užburkimą mažinančių vaistų.

Jeigu būklė suprastėja, nesiliauja skausmas ir karščiavimas, iš ausies pradeda tekėti sekretas, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, kuris nustatys ligos pobūdį ir nuspręs, kokį gydymą skirti.

Pagrindinis ir labiausiai vaiką nukamuojantis vidurinės ausies uždegimo simptomas – skausmas. Todėl svarbu kuo greičiau jį imti malšinti, kad palengvintume vaiko būklę. Tai vienas svarbiausių gydymo tikslų esant bet kokio sunkumo ligai.

Gydant vidurinės ausies uždegimą skausmui numalšinti vaistinėje galite įsigyti ausų lašus. Tokie preparatai padeda atsikratyti nemalonių simptomų ir gali padėti sustabdyti ligos progresavimą. Tai pirmoji pagalba vaikui užklupus ausų skausmui.

Skausmą malšinantys ausų lašai gali būti naudojami esant beveik bet kokios formos vidurinės ausies uždegimui. Išskyrus tuos atvejus, kai sprogsta ausies būgnelis.

Vieni iš tokių lašų yra Otipax. Jų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų lidokaino ir fenazono derinys ne tik malšina ausų skausmą, bet dar turi antiseptinį ir uždegimą slopinantį poveikį. Tokie lašai gali būti pirmoji pagalba ligos pradžioje, taip pat jie naudojami kaip sudėtinė kompleksinio gydymo dalis. Šie ausų lašai skirti simptominiam įvairios kilmės vidurinės ausies uždegimo gydymui, išskyrus tuos atvejus, kai plyšta būgnelis.

Kartu su vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu Vingru parengta atmintinė, kaip sulašinti vaistus į ausis?

• Prieš lašindami lašiukus, nusiplaukite rankas, išvalykite vaiko ausies landas.
• Dabar ausų lašiukus gamintojai išleidžia moderniuose buteliukuose su specialiais saugiais antgaliais – buteliuką atsukus, iš jo tiesiogiai galima lašinti lašus, nereikia jokių pipečių. Perskaitykite instrukciją, kiek lašiukų reikės lašinti.
• Buteliuką prieš lašinant reikia gerai sušildyti delne. Mama gali delną palaikyti ant radiatoriaus, o po to pašildytu delnu sušildyti ausų lašų buteliuką. Lašai turi būti žmogaus kūno temperatūros. Jokiuose šildymo prietaisuose, išskyrus delną, lašiukų negalima šildyti.
• Vaiką paguldykite ant šono taip, kad ta ausis, į kurią bus lašinami vaistai, būtų išorėje.
• Lašinant vaistus mažesniems nei 3 metų vaikams, ausies kaušelį reikia patraukti žemyn ir į išorę – taip vaistai lengviau patenka.

• Lašinant vaistus vyresniems nei 3 metų vaikams, ausies kaušelį reikia patraukti į viršų ir atgal.

• Lašinkite tik tiek lašiukų, kiek nurodyta instrukcijoje. Lašiukai turi būti pilni, be oro.
• Sulašinus vaistus, mažylį, paguldytą ant šono, būtų gerai išlaikyti 3–5 minutes.
• Užkimšti ausų landų vata nebūtina, nes išbuvus ramiai 3–5 minutes vaistai atgal neištekės. Tačiau jeigu vaikas nieko prieš, vata nepakenks, nes tai ir šiltas mažytis kompresiukas, kuris kai kuriems vaikams suteikia komforto pojūtį.

Mamos linkusios įlašinti daugiau lašų, nei parašyta instrukcijoje, nes atrodo, kad lašiukai išbėgs. Perteklinis lašinimas visiškai nereikalingas. Ne veltui gamintojas nurodo, kiek tiksliai lašų lašinti, – prieš tai būna atlikti tyrimai, kad būtent toks lašiukų skaičius turi gydomąjį poveikį.

Ar galima vaistus lašinti miegančiam vaikui?

Viena vertus, kūno temperatūros vaistų lašinimo miegantis vaikas gali nepajusti, kita vertus, jis gali prabusti ir labai išsigąsti. Todėl visi vaistai turėtų būti girdomi, leidžiami ir lašinami būdraujančiam vaikui. Yra įprotis įlašinus vaistus patampyti už ausies spenelio, kad lašiukai giliau nutekėtų. Iš tikrųjų ausies spenelio tampymas nieko neduoda, lašiukai ir be to puikiai nuteka ten, kur reikia.

⇒ Svarbi pastaba

Kol mažylio ausų neapžiūri gydytojas, geriau lašų nelašinti. Tačiau jei stiprus ausies skausmas užpuolė mažylį vėlų vakarą ar naktį, į ausį įlašinkite vaistų nuo ausies skausmo, o ryte ligoniuką parodykite ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojui. Ausų skausmą raminkite ir šiluma, pvz., uždėdami pašildytą audinį prie skaudamos ausies.