Pagrindinės taisyklės

• Mažesni nei 6 mėnesių kūdikiai neturi būti saulėje. Pakelkite vežimėlio viršų, kūdikiui saugiausia medžių pavėsyje, po skėčiu. Vėliau taip pat reikia vengti saulėkaitos: iki 3 metų amžiaus vaikams geriausia žaisti pavėsyje.
• Lepintis paplūdimyje nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra aktyviausia, nepatariama visiems, ypač bet kokio amžiaus vaikams.
• Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką vaiko odą ištepkite kremu nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF apsauginiu faktoriumi. Tokio kremo užteks 300 minučių (kuriam laikui užtenka kremo, galima apskaičiuoti SPF skaičių padauginus iš 10 min.). Vėl pasitepti reikės išsimaudžius ar labiau suprakaitavus. Mažesnio kaip 6 mėn. kūdikio nedera tepti apsauginiu kremu.
• Pasirūpinkite, kad vaikas gertų užtektinai skysčių. Gerti vandenį reikia nuolat, po truputį. Karštą dieną neduokite vaikams gazuotų limonadų ir kitų gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Geriausias gėrimas yra vanduo arba namuose išvirtas nesaldus kompotas.
• Renkite vaiką lengvais drabužiais iš natūralaus audinio. Galvos apdangalas turi apsaugoti ir veidą, o akių apsaugai reikalingi saulės akiniai su UV filtru.
• Paplūdimyje vaikui geriausia žaisti šešėlyje, turėkite nuo saulės apsaugantį skėtį.
• Net ir trumpam nepalikite kūdikio vieno automobilyje, nes jame greitai susidaro aukšta temperatūra. Pasekmės gali būti skaudžios.
• Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų karšta. Atidarykite langus tik anksti ryte ir vakare, kai oras dar neįkaitęs. Rinkitės šviesių spalvų audinio užuolaidas arba šviesą atspindinčias ritinines užuolaidas.

Jeigu vaiką nudegino saulė, nuplautą vėsiu vandeniu odą patepkite vaikišku drėkinamuoju kremu. Vertėtų iš anksto pasirūpinti specialiu kremu ar losjonu, skirtu nudegintai odai. Jis ne tik sudrėkins, bet ir atvėsins bei nuramins pažeistą odą. Padeda vėsūs kompresai, tik nedėkite ledo ant nudegimo vietos.

Pagalba ištikus saulės ir šilumos smūgiui

Ir saulės, ir šilumos smūgio priežastis yra perkaitimas. Tik saulės smūgį išprovokuoja intensyvus tiesioginių jos spindulių poveikis galvai, o šilumos – aukšta aplinkos temperatūra. Šilumos smūgis vaiką gali ištikti ne tik lauke, bet ir tvankioje patalpoje ar automobilyje, nes prakaituojant prarandama daug skysčių ir druskų.  Abiejų negalavimų požymiai panašūs: stiprus troškulys, silpnumas, pykinimas, skauda ir svaigsta galva, zvimbia ausyse, mirga akyse. Itin perkaitus gali atsirasti širdies permušimai, sąmonės sutrikimai. 

Ištikus saulės ar šilumos smūgiui, paguldykite vaiką vėsesnėje vietoje ar bent šešėlyje. Duokite vėsaus gėrimo, apšlakstykite odą vėsiu vandeniu arba apdenkite sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu. Pablogėjus būklei, kreipkitės į medikus. Jei vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, gerti neduokite, tik vėsinkite, vėdinkite ir kvieskite greitąją pagalbą.

Parengė Undinė Gilė

Saugiai važinėjamės dviračiu, paspirtuku ar riedučiais

Dviračių avarijos ir kritimai yra viena dažniausių vaikų traumų priežasčių vasarą.

…išmokykite vaiką taisyklingai kristi: susiriesti į kamuoliuką, kad sumažėtų kritimo jėga, griūnant nepasiremti delnais.

Todėl nepamirškite pasirūpinti, kad vaikas važinėtųsi saugiai:

• važiuojant dviračiu, paspirtuku ar riedučiais būtina apsaugoti pažeidžiamiausias vietas: dėvėti šalmą, kelių, alkūnių apsaugas. Tai padės išvengti sunkesnių sužalojimų;
• šios judėjimo priemonės turi būti tinkamo dydžio: dviratis – ne per žemas ir ne per aukštas, riedučiai turi tvirtai laikyti pėdą, bet jos nespausti;
• elektrinis paspirtukas pavojingas: jis išvysto didelį greitį, yra prastai matomas vairuotojams ir trukdo pėstiesiems. Todėl geriau teikti pirmenybę mechaniniam paspirtukui;
• važinėdamasis gali pargriūti bet kas, todėl išmokykite vaiką taisyklingai kristi: susiriesti į kamuoliuką, kad sumažėtų kritimo jėga, griūnant nepasiremti delnais.

Uždarome langus

…nepalikite atidarytų langų, jei namuose yra mažas vaikas.

Didelis pavojus namuose – atidaryti langai. Vaikai nesunkiai užsiropščia ant palangės palypėję ant šalia esančių baldų. O tada joks tinklelis nuo uodų neapsaugos. Jis tik sukuria saugumo iliuziją, bet neatlaiko vaiko svorio.

Todėl nepalikite atidarytų langų, jei namuose yra mažas vaikas. Tereikia nusisukti sekundei, kuri gali būti paskutinė jo gyvenime arba suluošinti visam laikui. Nestatykite baldų prie langų, kad vaikas negalėtų lengvai užlipti ant palangės. Sumontuokite langų atidarymo ribotuvus, rankenų spynas, kad būtų neįmanoma savarankiškai atidaryti langą.

Neturi būti vaikui pasiekiamos žaliuzių ir ritininių užuolaidų virvelės bei grandinėlės. Vaikas gali į juos įsipainioti ir uždusti.

Saugomės ugnies

Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų, paaiškinkite, ką daryti, jeigu įsipliekstų ugnis.

Gaisras gali kilti netikėtai bet kada. Todėl tam reikia būti pasiruošusiems. Net maža kibirkštis sukelia didelių problemų. Drauge su vaikais prisiminkite priešgaisrinės saugos taisykles.

• Paaiškinkite vaikui, kad degtukai ir žiebtuvėliai nėra žaislai. Neleiskite jam žaisti su sprogiais daiktais. Vaikas neturi būti arti liepsnos ar laužo.
• Į ugnį nemetama tuščių buitinių chemikalų tara, ypač aerozolinių, stiklainiai ir buteliai.
• Nedera įjungti elektros prietaisų, jei namuose nėra suaugusiųjų.
• Neatidarykite krosnelės ar židinio durelių, kai dega malkos.
• Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų, paaiškinkite, ką daryti, jeigu įsipliekstų ugnis.

Tinkamai elgiamės miške ir vandenyje

Priminkite vaikui, kad miške nesaugu vaikščioti vienam – jis visada turėtų būti šalia tėvų. Papasakokite apie nuodingus grybus ir augalus, kurių negalima liesti. Pasirūpinkite, kad jis pasiimtų mobilųjį telefoną, įdiekite aplikacijas, per kurias galėsite stebėti vaiko buvimo vietą.

Svarbiausia, kad vandenyje esantis vaikas visada būtų jūsų akiratyje.

Neignoruokite elgesio prie vandens taisyklių ir neleiskite to daryti vaikams. Nesimaudykite draudžiamose vietose, neplaukite toliau nei plūdurai, nešokite į vandenį nepatikrintose vietose. Ežero dugne gali slypėti daugybė pavojų: šakos, akmenys, duobės ir kt. Jei ežeras gilus ir nuo kranto jo gylis staigiai didėja, maudytis jame nerekomenduojama.

Pagalbinės plaukimo priemonės, tokios kaip pripučiami čiužiniai ir ratai – nėra saugūs vaikui. Geriau rinktis maudymosi rankoves ar liemenes. Svarbiausia, kad vandenyje esantis vaikas visada būtų jūsų akiratyje.

Vaikas turi žinoti, kad vandenyje nedera žaisti pavojingus žaidimus. Negalima nardinti kito vaiko, tampyti jo už kojų ar kitaip pokštauti, šauktis pagalbos juokaujant.

Asmeninis saugumas

Svarbu, kad vaikas visada palaikytų ryšį su tėvais telefonu. Turite žinoti, kur, su kuo, kuriam laikui jis išvyksta iš namų.

Vaikai turi žinoti asmeninio saugumo taisykles:

• nežaisti atokiose ir apleistose vietose (statybvietėse, apleistuose pastatuose, rūsiuose, dykvietėse, ant pastatų stogų, palėpėse ir kt.);
• gatvėje nesikalbėti su nepažįstamu suaugusiuoju, net su malonia moterimi;
• nepriimti dovanų ir saldumynų iš nepažįstamų žmonių;
• neįsileisti į butą ar namą nepažįstamo žmogaus, nesvarbu, kuo jis prisistato (policininku, gydytoju, santechniku, kaimynu, mamos drauge ir pan.);
• nelipti į svetimą automobilį be tėvų;
• neiti į liftą su nepažįstamu asmeniu;
• neliesti įtartinų daiktų.

Svarbu, kad vaikas visada palaikytų ryšį su tėvais telefonu. Turite žinoti, kur, su kuo, kuriam laikui jis išvyksta iš namų. Turėkite vaiko draugų, jų tėvų, trenerio, klasės auklėtojo ir pan. telefono numerį.

Patikrinkite, ar vaikas mintinai žino bent vieno iš tėvų telefono numerį. Sūnaus ar dukters telefonas gali pasimesti arba išsikrauti, o nežinant numerio bus sunku susisiekti su artimaisiais. Iki 6 metų amžiaus vaiko negalima palikti be priežiūros jokiomis aplinkybėmis.

Parengė Undinė Gilė

Pagrindiniai trumparegystės simptomai

Ir tėvai, ir pedagogai turėtų būti atidūs bei reaguoti, pastebėję pirmuosius pablogėjusios vaiko regos simptomus arba jeigu jis pats pasiskundžia. Jei mažas vaikas nepastebi trupinukų (kuriuos įprastai mėgsta rankioti), skrendančio paukščio danguje, žvairuoja žiūrėdamas tiesiai ar nuolat trina akis net ir nenorėdamas miegelio, jei mokyklinukai pradeda nebematyti, kas užrašyta ant lentos, susiduria su sunkumais skaitant ir rašant, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais – tai ženklai, kad pats laikas vizitui pas gydytoją oftalmologą.

Kodėl atsiranda miopija?

Trumparegystė gali išsivystyti dėl kelių skirtingų priežasčių – dažniausiai vaikas turi arba genetinį polinkį, arba akių problemas sukelia aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų yra trumparegis, rizika vaikui tapti trumparegiu padidėja 2 kartus, o jei abu tėvai trumparegiai – net 5 kartus. Ilgalaikis artimas darbas kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu didina akių įtampą bei skatina trumparegystę. Dopaminas – svarbus cheminis junginys – atlieka reikšmingą vaidmenį palaikant gerą regą, o jo išsiskyrimas smegenyse tiesiogiai priklauso nuo gaunamos dienos šviesos. Esant jos trūkumui, akys gali pradėti vystytis nekontroliuojamai, skatindamos trumparegystės progresavimą.

Vaiko trumparegystė ir iššūkiai

Miopija turi reikšmingos įtakos ne tik akių sveikatai, bet gali lemti ir sunkumus kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, akademinėje aplinkoje vaikui, negalinčiam aiškiai matyti užrašų ant lentos, gali kilti iššūkių suprasti mokymosi medžiagą, sumažėti motyvacija bei susidomėjimas pamokomis. Užduotys, kurioms reikalingas tikslumas ir atidumas detalėms (skaitant arba rašant), gali kelti papildomą stresą ir sumažinti pasitikėjimą savo gebėjimais. Dėl nekoreguotos trumparegystės vaikas tampa labiau priklausomas nuo kitų – dažniau prašant pagalbos iš mokytojų ar bendraklasių, silpnėja savarankiškumo įgūdžiai.
Patiriamas sunkumas gerai matyti į tolį gali apsunkinti kasdienį vaiko gyvenimą atliekant įprastus veiksmus – pereinant per gatvę ar naudojantis viešuoju transportu.

Taip pat gali būti paveikti tarpasmeniniai ryšiai. Vaikai, turintys regos sutrikimų, gali jaustis nepatogiai dalyvaudami grupinėse veiklose, tokiose kaip sporto renginiai, žaidimai ar net bendraudami su kitais vaikais. Dėl šios priežasties jie gali patirti socialinę atskirtį.

Trumparegystė progresuoja – ką daryti?

Optinė biometrija – vienas naujausių bei svarbiausių tyrimų vertinant trumparegystės progresavimo riziką. Daugiafunkcinis diagnostinis prietaisas skirtas:

• nustatyti akies ašies ilgį ir akies augimo pokyčius, pagal kuriuos vertinamas individualus trumparegystės progresavimas;
• ragenos topografijos tyrimui. Tai svarbu diagnozuojant keratokonusą ar jeigu tiriant kitais metodais nepasiekiamas tinkamas regos korekcijos rezultatas;
• įvertinti ašarų plėvelę, kurios parametrai svarbūs diagnozuojant sausų akių sindromą.

Šis tyrimas ypač naudingas vaikams, jei trumparegystė progresuoja labai greitai ar nustatoma jauname amžiuje. Taip pat siekiant įvertinti trumparegystės išsivystymo riziką, jei šeimoje yra trumparegių. Procedūra yra neinvazinė, todėl vaikui nesukelia papildomo diskomforto.

Stellest® lęšiai – pažangiausia kova prieš trumparegystę

„Fielmann“ pristato novatoriškus trumparegystės valdymui skirtus Stellest® akinių lęšius, kurie ne tik padeda koreguoti miopiją, bet ir efektyviai stabdo trumparegystės progresavimą.

Moksliniai tyrimai, kuriuos šešerius metus vykdo šių lęšių kūrėjas ir gamintojas „Essilor“, nustatė, kad vaikams, kurie kasdien, nepertraukiamai 12 val. nešiojo Stellest® lęšius, trumparegystės progresavimas vidutiniškai sumažėjo 1,95 D (57 %)*, o akies obuolio augimas sulėtėjo 0,81 mm (52 %)*, lyginant su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Tyrimu tai pat nustatyta, kad aukšto laipsnio trumparegystės ( -6 D arba aukštesnio laipsnio) išsivystymo rizika sumažėjo nuo 38 % vieno židinio lęšių nešiotojų tiriamųjų grupėje, iki 9 % Stellest® lęšių nešiotojų tiriamųjų grupėje.

Šie lęšiai pasižymi unikalia H.A.L.T. (angl. Highly Aspherical Lenslet Target) technologija, kuri, naudojant asferinius mikrolęšius, leidžia fokusuoti šviesą ne į paviršių, o sukurti išsklaidytos šviesos pluoštą prieš tinklainę. Šis šviesos pagrindu sugeneruotas signalas, specifiškai stimuliuojantis regos sistemą, skatina lėtesnį trumparegystės progresavimą. Stellest® lęšiai yra lengvi, todėl ypač patogūs vaikams. Jie gaminami iš inovatyvios bei patvarios Airwear medžiagos, iš kurios kuriami NASA astronautų priekiniai šalmų skydeliai ir yra padengti specialia Crizal Kids UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu – ir nuo išorinio, ir nuo vidinio lęšių paviršiaus.

*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E.W., Spiegel D.P., Drobe B., Chen H., 2022 m. trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, lyginant su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.

Kaip dar galime padėti vaikui?

Nors yra veiksnių, kurių nepakeisime (genetika), tačiau yra prevencinių būdų, kurie gali sumažinti trumparegystės riziką bei palengvinti simptomus. Reguliari akių patikra kas metus ar kas 6 mėnesius nustačius prasidėjusią miopiją gali padėti užkirsti kelią situacijos prastėjimui. Vaikai, kurie praleidžia bent 2–3 valandas per dieną lauke, turi mažesnę trumparegystės išsivystymo riziką. Geras apšvietimas aplinkoje, kurioje vaikas skaito ar dirba su išmaniaisiais ekranais, tinkamas 30–40 cm akių atstumas nuo mažų ekranų, reguliariai kas 45 min. daromos pertraukos nuo išmaniųjų ekranų padės sumažinti akių įtampą ir nuovargį.

Siekiant sustabdyti ar sulėtinti vaikų trumparegystės progresavimą, aktualus ne tik gydytojų vaidmuo, bet ir dėmesingas tėvų įsitraukimas. Atvykite į „Fielmann” optikas su oftalmologo išrašytu receptu, o mes pasirūpinsime, kad Jūsų vaikas ryškiai matytų visus pasaulio tolius nešiodamas savo svajonių akinukus ar jo poreikius geriausiai atitinkančius inovatyvius lęšius.

„Fielmann“ rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!

Partnerio turinys

Ką išgyvena vaikas?

Pradėkime nuo to, kad kai šeimoje pasirodo naujagimis, vyresnis vaikas gali jausti įvairias emocijas: kartais gali išreikšti džiaugsmą, o kartais jausti pavydą ir didelį apmaudą dėl atsiradusio broliuko ar sesutės. Ypač tai aštru, kai šeimoje gimsta antras vaikelis, o pirmasis keletą metų buvo įpratęs gauti individualų dėmesį, kuriuo su niekuo nereikėjo dalintis. Tai vadinama pirmagimio nukarūnavimu.

Vyresnysis vaikas gali vėl užsimanyti būti žindomas, nesuprasti, kodėl naujagimiui galima, o jam – ne, jei to negauna…

Vyresniojo vaiko reakcijos į pasikeitusias tėvų galimybes jam rodyti dėmesį gali pasireikšti įvairiai. Tai gali matytis išoriškai neigiamų emocijų pavidalu, didžiuliu ir kartais net agresyviu dėmesio sau reikalavimu, fiziniu priekabiavimu prie naujagimio. Gali pasireikšti psichosomatika ar įvairiomis kitomis fiziologinėmis reakcijomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, dingęs arba padidėjęs apetitas, naktinis šlapinimasis, viduriavimas ar, priešingai, vidurių užkietėjimas, pilvelio skausmai, miegelio problemos.

Vyresnysis vaikas gali vėl užsimanyti būti žindomas, nesuprasti, kodėl naujagimiui galima, o jam – ne, jei to negauna, gali atsirasti polinkis čiulpti savo pirštą. Išmokęs nusiprausti, išsivalyti dantukus ir apsirengti, nusirengti pats, vaikas gali to pradėti reikalauti iš tėvų.

Vaikas gali pasijusti atstumtas ir nebe toks mylimas

Visa tai yra vaiko pasąmoninis bandymas atkreipti į save dėmesį ir sulaukti tos meilės, kurią jis jaučiasi praradęs. Vaikas visomis priemonėmis bando išsikovoti tėvų dėmesį ir susigrąžinti meilę, todėl ir pasireiškia toks regresas – pasąmoningai vaikelis jaučia, kad jei vėl bus mažiukas, tai turės tas privilegijas, kurias dabar turi naujagimis jo broliukas ar sesutė.

Šios reakcijos, žinoma, priklauso nuo vyresniojo vaiko amžiaus. Jaunesnis nei trijų metų vaikas dažniausiai dar nepastebi ryškių pokyčių, kol jaunesnysis broliukas ar sesutė nepaauga ir nepradeda kištis į jo žaidimus ir pan. Tačiau trejų metų vaikai ir vyresni jau sugeba aiškiau suprasti atsiradusį skirtumą ir tam priešinasi minėtais būdais. Net vaikai, beveik pasiekę paauglystę, gali jausti nuoskaudą dėl sumažėjusio tėvų dėmesio jiems, atsiradus naujam vaikeliui, tačiau jie dažniausiai tai išreiškia švelnesniais būdais, kartais jaučiasi kalti dėl tokių savo jausmų ir jų neparodo, savyje susitaikydami su pakitusia situacija.

Mūsų nagrinėjama situacija, kai žindomas naujagimis, tik viena iš daugelio, kai yra tikimybė, kad vaikas gali pasijusti atstumtas ir nebe toks mylimas.

Ką išgyvena mama?

Dažniausiai ne tik pirmagimį, bet ir mamą stipriai emociškai paveikia pirmagimio nukarūnavimo procesas. Gali kilti didelis sąmyšis, pasimetimas: ką ji jaučia savo vaikui, ar  tebemyli jį vis dar taip pat?

Bet iš tiesų meilė nedingo. Tiesiog mama nusileido labiau į realybę, kur pagaliau aiškiau suvokė ir įsisąmonino, kad jos pirmagimis nėra jos tęsinys, kad jis yra atskiras žmogus.

Kartais gimus naujagimiui vyresnis vaikas gali tapti tarsi nebe toks reikšmingas, koks buvo anksčiau. Tokie jausmai mamą gali labai sutrikdyti. Jai gali atrodyti, kad ji nuo pirmojo tarsi atsiribojo emociškai ir kad jo poreikiams patenkinti reikia tarsi daugiau valios pastangų nei anksčiau, kad ji tai daro lyg su mažesniu dėmesingumu. Mamai gali kilti labai didelis kaltės jausmas ir daug impulsų pirmagimiui tą menamą skriaudą kaip nors kompensuoti – o tai ne visada išeina į naudą tiek mamai, tiek vaikui. Kartais tokie impulsai gali paskatinti vėl pradėti žindyti vyresnį vaikelį, nepaisant to, kad jis jau buvo nujunkytas ir dabartinis jo žindymas, iš tiesų, mamai būtų gerokai sunki užduotis.

Tad šis pirmagimio nukėlimo nuo sosto momentas iš tiesų yra jautrus ne tik vaikui, bet ir mamai. Nes visą tą požiūrio į vaiką pokytį savyje ji gali priimti net kaip staiga dingusią meilę savo vaikui. Bet iš tiesų meilė nedingo. Tiesiog mama nusileido labiau į realybę, kur pagaliau aiškiau suvokė ir įsisąmonino, kad jos pirmagimis nėra jos tęsinys, kad jis yra atskiras žmogus.

Simbiozės su mama ryšys turėtų pamažu mažėti

Jei mama iki gimstant naujam vaikeliui nebuvo pakankamai emociškai paleidusi vyresniojo, priklausomai nuo jo amžiaus, tai tas paleidimas gali štai taip staiga ir gana skausmingai tiek mamai, tiek vaikui ištikti gimus antrajam. Tam tikra prasme apkarpyti tą stiprų simbiotinį ryšį su vyresniu vaiku jam raidos prasme yra sveika. Bet kaip tai padaryti švelniai ir atsakingai – tai jau motinystės menas.

Iš tiesų, tos simbiozės su mama ryšys turėtų pamažu mažėti nuo pat gimimo – taip iš lėto, kad sunku tai ir pastebėti. Kai sveikas palaipsnis atsiskyrimas vyksta taip lėtai, vos pastebimai, jo skausmingai nepajunta nei vaikas, nei mama. Gyvenimas taip sudėtas, kad mamai nuo pat vaikelio gimimo tenka pamažu jį paleisti. Pirmiausia mamai tenka suvokti, kad jis vis tik nėra jos kūnas, vėliau – kad jis yra savita, kartais ir labai skirtinga nuo mamos, asmenybė.

Kaip visi šie išgyvenimai paveikia žindymą ir situacijas, susijusias su juo?

Vyresnis vaikas, kai mama pradeda žindyti naujagimį, dažnai patiria įvairias emocijas, priklausomai nuo jo amžiaus, temperamento ir to, kaip šeima paruošė jį naujam broliui ar sesei.

Vaikas gali jausti pavydą naujagimiui, kurį lydi jausmai, kad esu mažiau svarbus ir atstumtas. Atsiranda didelė rizika, kad vaikas į naujagimį pradės žiūrėti priešiškai, kaip į konkurentą dėl mamos meilės, ypač jei anksčiau jis pats buvo mamos dėmesio centre. Šiuos išgyvenimus gali lydėti liūdesys ar vienišumas, ypač jei nėra išsamiai paaiškinta, kodėl mama dabar tiek dėmesio skiria kūdikiui.

Taip pat, kaip jau minėjome anksčiau, vaikas gali pradėti elgtis taip, kaip mažesnis, kad susigrąžintų mamos dėmesį. Sustiprėja saugumo poreikis – jam gali reikėti daugiau apkabinimų, padrąsinimo ir patikinimo, kad jis vis dar mylimas ir svarbus. Jei vaikas dar per mažas suprasti, kodėl mama tiek laiko praleidžia su naujagimiu, jam gali būti sunku tai išgyventi be paaiškinimų ir emocinės paramos, jis gali būti labai pasimetęs.

Esminis klausimas – ką daryti? Leisti ar neleisti vaikui pažįsti, jei jis to prašo?

Pirmiausia prisiminkime, kad kai mama žindo naujagimį, labai natūralu, jog vyresnis vaikelis gali išreikšti norą būti taip pat žindomas – tai dažnai būdas ieškoti artumo, saugumo ar mamos dėmesio, ypač, kai šeimoje atsiranda naujas kūdikis.

Vaikui tiesiog reikia patvirtinimo, kad vis dar yra mylimas.

Atsakymas į klausimą, ar leisti pabandyti pažįsti, priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia mama turi įvertinti savo galimybes: ar jaučiuosi pajėgi tai išgyventi – ar man pakaks emocinių resursų išlikti ramiai, jei tai bus nemalonu? Prisiminkime, kad kuo didesnis vaikelis, tuo didesnė rizika patirti žindymo aversiją. 

Jei mama jaučiasi patogiai, galima leisti trumpai pažįsti ar paragauti pieno – tai gali būti būdas nuraminti vaiką ir patenkinti jo emocinį poreikį. Nebijokime, tai negrąžins jo į visavertį žindymą, jei jis jau buvo nujunkytas (dažniausiai tokie vaikai jau nebemoka žįsti, nes išnykęs žindimo refleksas), bet gali suteikti jam reikalingą artumo jausmą.

Ir vis tik, jei mama nesijaučia patogiai, tokiu atveju svarbu reaguoti švelniai, bet ribą nubrėžti. Prisiminkime, kad dauguma vaikų šį norą greitai pamiršta, jei jaučia, kad jų emocinis poreikis atliepiamas kitaip. Vaikui tiesiog reikia patvirtinimo, kad vis dar yra mylimas. Raskime kitokių būdų tai padaryti.

Svarbiausia išlaikykime ryšį

Vaikui mamos meilė gali atkeliauti įvairiais keliais. Žindymas yra tik vienas jų. Jeigu negalime žindyti, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesuteikusios savo vaikui, jį nuskriaudusios. Kiekviena vaiko auginimo akimirka gali būti kupina meilės, kuri išreiškiama vienu ar kitu būdu.  Kartais reikia tik kūrybiškumo rasti tuos visiems priimtinus būdus.

Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė

www.psichologekarolina.eu

Feisbukas Išsipildymas Motinystėje

Instagramas issipildymas.motinysteje

Daugiau apie žindymo įtaką mamos ir vaiko santykiams skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kodėl stresas sukelia pilvo skausmą?

Funkciniai pilvo skausmai – dažna lėtinių pilvo skausmų vaikams priežastis. Juos patiria vaikai, kurie nuolat išgyvena stresą, sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, kamuojami iškilusių sunkumų.

Vaikų ir paauglių nervų sistema labai pažeidžiama, o tai neigiamai veikia visą organizmą, ypač – virškinamojo trakto veiklą. Pilvo skausmai gali atsirasti prasidėjus naujam gyvenimo etapui – pradėjus lankyti darželį, pasikeitus gyvenamajai vietai. Sujaudinti vaiką gali sesutės ar broliuko gimimas, konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, mokykloje ar darželyje patiriamos patyčios. Vaiką gali stipriai paveikti sunki artimo žmogaus liga ar mirtis.  

Virškinamajame trakte yra daug nervinių ląstelių, o jos susietos su smegenimis. Todėl susinervinus ima skaudėti pilvą. Be pilvo skausmo gali varginti kiti nemalonūs virškinimo sutrikimo požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, meteorizmas.

Vaiką gali pakamuoti tik retkarčiais atsirandantis nestiprus pilvo skausmas, bet skausmas gali būti didelis, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Vieniems vaikams pilvą paskauda keliskart per savaitę, kiti kenčia keletą kartų per parą. Skausmas užeina priepuoliais, tačiau jiems praėjus vaikas jaučiasi gerai. Šie pilvo skausmai gali tęstis 3–6 mėnesius, tačiau jie netrukdo vaiko vystymuisi ir augimui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Atsiradus pilvo skausmams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus. Lėtinį pilvo skausmą gali sukelti daug ligų, todėl visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar vaikas neserga. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei išmatose pastebėjote kraujo, vaikas karščiuoja, išbertas, nepraeina vėmimas, krenta svoris, pilve apčiuopiate gumbą.

Jei tyrimų rezultatai geri, vaikui labai nekrenta svoris, didelė tikimybė, kad jį kamuoja funkcinis pilvo skausmas. Kai kurie tėvai gali klaidingai interpretuoti šią problemą. Pavyzdžiui, kad vaikas išsigalvoja ar apsimeta. Nors skausmą gali sukelti psichoemociniai veiksniai, tai nereiškia, kad jis yra įsivaizduojamas. Tai yra sudėtingas procesas, kuris formuojasi smegenyse. Funkciniai pilvo skausmai – nėra vaiko išmonė.

Kiti tėvai, atvirkščiai, gali būti pernelyg susirūpinę ir labai jaudintis dėl vaiko savijautos. Tokia tėvų reakcija padidina vaiko nerimą ir įtampą, todėl skausmas vargina dažniau. Susidaro užburtas ratas, kuris vis stiprina problemą.

Tačiau gera žinia ta, kad vaikas neserga jokia liga ir yra veiksmingų būdų kovoti su funkciniu skausmu. O vienas svarbių faktorių – tėvų požiūris į problemą.

Kodėl reikia gerųjų bakterijų?

Pagrindinės priemonės, padedančios atsikratyti funkcinio pilvo skausmo, probiotikai, tinkama mityba ir palanki psichologinė atmosfera.

Stenkitės atpažinti vaiko emocines problemas ir padėti jam susidoroti su stresu. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, išklausykite, kurkite saugią ir ramią atmosferą namuose, kad jis nepatirtų neigiamų emocijų. Vaikas neturi pervargti, nusiraminti padeda ir geras poilsis.

Į vaiko racioną įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Mažiau duokite cukraus, perdirbtų maisto produktų, gazuotų gėrimų, skatinkite gerti pakankamai vandens.

Sumažinti stresą ir pagerinti virškinimą padeda judėjimas. Naudingi kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas, smagūs žaidimai lauke.

Kadangi tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja ryšys ir šios dvi organizmo sistemos veikia viena kitą, esant streso nulemtiems funkciniams pilvo skausmams, paprastai sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tuomet sparčiau ima daugintis blogosios bakterijos, galinčios sukelti įvairius negalavimus, ir sumažėja gerųjų, pagrindinės iš kurių yra bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Gerosios žarnyno bakterijos pagamina 90 % serotonino – laimės hormono, kuris lemia nuotaiką, miegą ir apetitą. Stresas stipriai veikia žarnyno mikrobiotą. Jis skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Sukasi užburtas ratas: stresas trikdo žarnyno sveikatą, o žarnyno mikrobiotos disbalansas dar labiau skatina stresą.

Pablogina situaciją prasta mityba, kai gauname per mažai skaidulų ir gerųjų bakterijų. Todėl esant funkciniams pilvo skausmams rekomenduojama papildyti vaiko mitybą probiotikais – gerosiomis bakterijomis, kurios padeda atkurti žarnyno mikrobiotą.

Gerosios bakterijos padeda stiprinti žarnyno gleivinę, skatina virškinimo fermentų veiklą. Probiotinių bakterijų galima rasti natūraliuose produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai, arba vartoti jų preparatą.

Bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių yra nemažai. Vienos iš jų tinkamesnės, pavyzdžiui, esant infekciniam viduriavimui, kitos – kamuojant dirgliosios žarnos sindromui, o dar kitos – varginant funkciniams pilvo skausmams. Todėl, renkantis probiotinių bakterijų preparatą, vertėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Priežastys:

• patirtos neigiamos emocijos, išgyvenimai, susiję su valgymu, pavyzdžiui, užspringo duona – prie jos ilgai bijos prisiliesti; kitam gali nepatikti koks nors valgio kvapas – jis to valgio daugiau neragaus. Dar kitas ko nors suvalgęs vėmė – jis to produkto daugiau nebelies;
• dėl ligos, pavyzdžiui, autizmo <…>;
• dėl fiziologinio (normalaus) augimo vaikas negali ilgėliau ramiai sėdėti ir valgyti. Jo gyvybinis poreikis yra judėti;
• dėl fiziologinio (normalaus) augimo vaikas negali ilgėliau sukaupti dėmesio. Tai dar viena mažų vaikų savybė, galinti apsunkinti valgymą;
• vaiką labiau domina tai, kas dedasi aplink, o ne maistas;
• maži vaikai valgo tik tada, kai yra alkani. Sočiam sėdėti prie stalo ir valgyti yra per sunki užduotis;
• vaikas gali gerai valgyti kelis kartus per dieną kelias dienas, o paskui kelis kartus iš eilės nieko nevalgyti arba kelias dienas ar savaitę valgyti tik vieną patiekalą ir daugiau nieko. Tai normalu, nes tik pats valgytojas žino, kiek maisto reikia jo organizmo poreikiams patenkinti.

Ką daryti?

• neparodyti vaikui, kad jo elgesys jaudina. Vaikui nepriekaištauti;
• patiekti vieną patiekalą visai šeimai ir atsispirti norui gaminti kitą, jei vaikas atsisako to, kas siūloma;
• pasiūlyti paragauti paruoštą patiekalą – gal patiks? Jei vaikas pasakys: „Atrodo neskanu, nevalgysiu ar panašiai“, ramiu tonu ištarti: „Paragauk ir jeigu bus neskanu – nevalgysi, tačiau tai viskas, ką dabar paruošėme. Jei atsisakysi, teks palaukti kito valgymo“;
• patiekti įvairų namuose iš kokybiškų produktų gamintą maistą (pvz., be pridėtinio cukraus, druskos) nesvarbu, ar vaikas jį valgo ar ne. Jei vaikas suvalgė sočius pusryčius ar priešpiečius, jam gali nesinorėti valgyti vėliau;
• nuolat siūlyti naujų maisto produktų, kurių vaikas anksčiau nemėgo. Nesijaudinti, jei nevalgys. Dažnai vaikui naujas maistas tampa skanus, kai jis jo paragauja 10–15 ir daugiau kartų. Patiekalus gardinti žolelių prieskoniais;
• valgyti kartu tik prie stalo gerai nusiteikus ir kaskart pasiūlyti vis kitą patiekalą;
• valgyti kas 3–4 valandas. Vienas vaikas išalksta greičiau, kitas lėčiau;
• nesijaudinti – nepanikuoti, jei linksmas, žaismingai nusiteikęs vaikas atsisakė valgyti. Jei vaikas atsisakė valgyti kelis kartus ir pakito elgesys, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju, galbūt mažylis susirgo;
• patiekalus patiekti su išmone, pavyzdžiui, mėsą, daržoves supjaustyti skirtingomis formomis, košę paspalvinti įvairiomis pertrintomis uogomis, vaisiais. Kitaip tariant, prigalvoti visokiausių gudrybių, kurios sutelktų mažylio dėmesį į patiekalą, ir jam taptų smalsu jį paskanauti;
• į lėkštutę nepridėti daug valgio. Vaikai mėgsta mažas porcijas;
• valgydinti iš vaikui skirtų lėkštučių, turėti skirtingos spalvos šaukštelių, šakučių. Pavyzdžiui, jei nevalgo su vienu šaukšteliu ar šakute, pakviesti valgyti su kitu įrankiu, žodžiu, žaisti valgymą. Jei vaikui nepatinka valgyti su įrankiais, leisti maistą imti rankute. Svarbu, kad maisto gabaliukai būtų ne mažesnio kaip 4 cm skersmens – taip bus išvengta rizikos užspringti;
• įtraukti vaiką į maitinimo planavimą (procesą). Leisti jam pasirinkti, kuriuos vaisius ir daržoves nusipirkti, iš kokių gaminti pietus ar vakarienę. Vaikui patinka daržoves rūšiuoti, plauti, sijoti, maišyti, t. y. būti „svarbiam“. Tai motyvuoja vaiką valgyti.

Išrankumas valgiui yra normalus mažų vaikų vystymosi tarpsnis.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Nuo pat vyresnėlės gimimo Guoda neapsiribojo tik namais ir vaiko auginimu. Iš pradžių įsitraukė į aktyvių mamų veiklas, labdarą, vėliau grįžo prie savo profesijos. Išėjusi iš ilgamečio samdomo darbo žmogiškųjų išteklių srityje, įkūrė darbuotojų atrankos agentūrą OnHR. Moters dienotvarkėje sutelpa ir darbas, ir įvairios dukrelių veiklos. 

Vyresniosios dukrelės – dainininkės ir fotomodelio – pasiekimai įspūdingi, papasakokite apie juos.

Dešimtmetė Gabrielė dainuoja nuo ketverių, dar darželyje ją pastebėjo mokytoja. Taip ir pradėjo keliauti po muzikos pasaulį. Nuolatos dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose vokalo konkursuose (jų netoli 70), festivaliuose, miesto ir bendruomenės šventėse, kviečiama dainuoti kalėdinių eglučių įžiebimo šventėse, kituose renginiuose. Jau trejetą metų Vilniaus miuziklo mokykloje ji dainuoja su nuostabia mokytoja Ingrida Žiliūte, vaidina dramos studijos spektakliuose ir užsiima kitomis veiklomis. Vos spėjame suktis.

Foto- ir videomodeliukė Gabrielė nuo mažumės dėl didelių akių ir ilgų plaukų užkariaudavo fotografų simpatijas, tad dažnai papuošdavo vaikiškų žurnalų viršelius, atstovaudavo Lietuvos kūrėjų prekiniams ženklams, taip pat filmavosi TV videoreklamose, laidose. Namų sienas puošia daug gražių nuotraukų. Jai visada smagu – ar tai būtų filmavimas, ar renginys, ar kitkas. Svarbu patenkinti smalsumą, įgyti naujos patirties. Dar viena Gabrielės aistra klasikinis baletas, kuriame susijungia estetika ir muzika – tai ją žavi.

Sesutė taip pat ir dainininkė, ir aktorė, ir modelis, dar ir šokėja. Kaip sekasi jai?

Deimantė tikras vijurkas, jos pilna visada ir visur, pozityvus vaikas, kuris iš gyvenimo ima viską didelėmis saujomis. Dainuoja ji taip pat nuo darželio laikų, kartu su sese lanko Vilniaus miuziklo mokyklą, dalyvauja konkursuose, o šiemet jai puikiai sekėsi „Dainų dainelėje“. Aktyviai pasirodo renginiuose, miesto šventėse, garsina filmus ir reklamas, įdainuoja daineles LRT, vaidina spektakliuose.

Mažosios aistra būgnai, tad keletą metų lanko „Yamahos“ muzikos mokyklą. Deimantės šypsena pritraukia kameras, tad gauna pasiūlymų filmuotis TV reklamose, fotografuojasi produktų, drabužių, žaislų reklamose. Jai smagu, kai gali su kitais vaikais aktoriais ar suaugusiaisiais įsijausti į vaidmenį, o paskui save pamatyti TV ekrane. Šiemet pradėjo lankyti gatvės šokius: keletą metų norėjo ir pagaliau pabandėme. Kol kas tai dar naujas užsiėmimas, žiūrėsime, kaip seksis toliau.

Ar skatinote dukreles šioms veikloms?

Specialiai niekada neskatinau, viskas vyksta savaime, tad būrelius renkasi pačios. Kasmet klausiu: „Kokias veiklas tęsiame, o gal kažkurias nutraukime?“ Smagu, kad viskas, ką jos pabando, tampa ilgalaikiais projektais. Jos įsijaučia į tą veiklą, kasmet vis labiau įsitraukia. Reklamos, fotosesijos – tai tiesiog smagi pramoga, kartais net klausia, kodėl mūsų jau kuris laikas nekviečia ar pan. Mano didžiausias noras, kad viskas, ką daro, joms būtų smagu ir įdomu, kad iš veiklų pasisemtų patirties. Kiekviena veikla atneša naujų potyrių, išgyvenimų, pamokų, gebėjimų valdyti situacijas savarankiškai. Tai yra svarbiausia: vaikas gali pamatyti, pažinti tam tikrų veiklų užkulisius ir kt. Dalykus, su kuriais ne visada paprasta susipažinti.

Konkursai, koncertai ir kiti pasirodymai, pergalės ir nesėkmės sukelia įvairiausių emocijų. Kaip mergaitėms sekasi su jomis susidoroti?

Apie tai kalbame ir pasiruošiame, o į konkursus žiūrime kaip į žaidimą, kuris turi tam tikras taisykles. Taip, kartais būna liūdna, bet konkuruoji pats su savimi, kad kitą kartą galėtum pasirodyti dar geriau. Turime daug draugų iš muzikos konkursų. Tie vaikai nekonkuruoja tarpusavyje, nes jie išmokę taip gyventi nuo mažumės. Jiems visada smagu susitikti, apsikabinti po pasirodymo ir pabūti kartu. Būna visko: kartais nurieda ašarėlė, kartais nusišypso laimė – tai natūralios emocijos.

Ar dėl intensyvios dienotvarkės nenukenčia dukrelių mokslai?

Abi mergaitės mokosi tikrai gerai, įvertinimai būna aukštesni, jos skaito knygas, dalyvauja mokyklos renginiuose, olimpiadose. Mokslai mums visada yra prioritetas. Sakau: „Jeigu kažko nespėsite ir kentės mokslai, teks atsisakyti būrelių.“ Tai joms abiems puiki motyvacija. Džiaugiuosi gerais rezultatais. Kol kas mergaitės mokosi pradinėje mokykloje, kitais metais Gabrielė bus penktokė ir prisidės daugiau pamokų, tada įvertinsime užimtumą iš naujo.

Ar mergaitės nepavargsta nuo tokios daugybės veiklų? Kaip jūs ilsitės, pramogaujate?

Kasdien laikomės režimo: 9 val. mergaitės eina miegoti, išimtys būna tik per atostogas ar savaitgaliais. Laiko vaikiškoms pramogoms jos tikrai turi: žaidžia stalo žaidimus, susikuria žaidimus pačios, geru oru būna lauke ir drauge užsiima kitomis veiklomis.

Ilsimės ir pramogaujame daug – beveik kiekvieną laisvadienį kažką veikiame. Keliaujame į filmą, spektaklį, susitinkame su draugais ar tiesiog patinginiaujame namie. Mėgstame keliauti: mūsų mergaitiška trijulė dažnai sėda į automobilį ir su draugais keliaujame po Lietuvą ar kaimynines šalis. Aprodome vaikams lankytinus objektus, kad jie įgytų žinių, pramogaujame vandens parkuose, atrakcionuose ir t.t. Skrendame į kitas šalis, pavyzdžiui, Legolendą, ar tiesiog pailsėti prie jūros. Mėgstu keliauti, ir kai tik turiu galimybę, visada stengiuosi tai daryti.

Esate veikli mama, verslininkė, o dar daug jūsų laiko užima įvairūs dukrelių užsiėmimai, pasirodymai, fotosesijos. Kaip spėjate visur dalyvauti?

Turbūt planavimas ir veiklumas mano stiprioji pusė: jeigu gyvenčiau chaose, tikrai nieko nespėtume. Susiplanuoju kitos dienos darbus: kur reikės nuvažiuoti su dukromis, laiką, kurį skiriu darbui. Kaip ir daugeliui mamų, dažnai tenka dirbti vaikų būreliuose, automobilyje ir pan. Kai gebi atsiriboti nuo aplinkos, puikiai sutvarkai ir darbinius reikalus. Prisipažinsiu – dažnai tenka dirbti vakarais, jas paguldžius.

Gyvename už Vilniaus ribos, taigi Gabrielė kasdien keliauja į mokyklą Vilniuje. Ryte atsikėlusi pašildau naminį maistą ir sudedu į termosus bei pietų dėžutes. Abiejų mergaičių visi būreliai taip pat yra Vilniuje, tad laiko planavimas – vienas iš svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Vaikai taip pat turi rutiną, savo atsakomybes, žino, kada ir ką reikia padaryti.

Stengiamės spėti ten, kur norime ir patinka. Tikrai nedalyvaujame visur, kur galėtume. Dalies veiklų atsisakome ir paskirstome prioritetus. O kartais net pasakome griežtą STOP – ypač po kalėdinio aktyvaus laikotarpio, kai koncertinės veiklos baigiasi – ir ilsimės. Buvimas su vaikais man patinka, mane papildo ir niekada netrukdė. Visada esu ir būsiu šalia, kai jos patirs vis naujų ir naujų dalykų.

Noriu, kad vaikai pamatytų, pajaustų ir išgyventų kiek įmanoma daugiau didelių ir mažų emocijų. Kiekvienas įvykis yra patirtis, kuri plečia akiratį ir formuoja mažą žmogutį. 

Kas, jūsų manymu, svarbiausia ugdant vaikus? Kokias vertybes stengiatės įskiepyti savo dukroms?

Mano akimis, svarbu vaikus išmokinti savarankiškumo, gebėjimo priimti sprendimus, mokėti ieškoti išeičių, tyrinėti pasaulį, atskirti blogus dalykus nuo teigiamų, pažinti emocijas. Vaikas smalsus ir kuo daugiau potyrių, tuo jo akiratis labiau plėsis visomis prasmėmis. Ateityje iš mažų detalių jis gebės susikurti savo paveikslą ir kiekvieną potyrį integruoti į savo tolimesnį gyvenimą. Stengiuosi vaikams įskiepyti kultūringo ir mandagaus elgesio principus, lygybės sampratą, sveikesnio gyvenimo principus, imlumą aplinkai ir meilę sau, aplinkiniams ir pasauliui.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Gretos Kniežaitės-Novikovienės, „Roberta Fotografė”

ir asmeninio archyvo nuotraukos

Vidurių užkietėjimo priežastys

Vaikai dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo, kurį sukelia netinkama mityba, stresas, virškinimo sistemos problemos. Organinės kilmės vidurių užkietėjimas gali būti daugelio virškinamojo trakto ligų simptomas. Viena iš tokių – celiakija, dažna vidurių užkietėjimo priežastis – Hiršprungo liga, dėl kurios sutrinka išmatų slinkimas storąja žarna. Kitos priežastys – cukrinis diabetas, rachitas, alergija karvės pienui, nervų sistemos ligos. Šią bėdą gali lemti šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

Dažniausiai vaikams pasitaiko funkcinis vidurių užkietėjimas, t.y. nesukeltas ligos. Jis atsiranda tam tikrais vaiko gyvenimo laikotarpiais: kai mažylis pradedamas maitinti kietu maistu, kai pratinamas prie puoduko ir pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.

Viduriai gali užkietėti pradėjus duoti tiršto maisto, nes kūdikio žarnynas turi prisitaikyti prie kitokios mitybos. Mažylis pasteni, bet jeigu neverkia, reiškia jam neskauda, taigi nėra dėl ko nerimauti. Prisitaikius prie naujo maisto ir tuštinimasis susitvarkys.

Pradėdami sodinti mažylį ant puoduko, tėveliai turi būti kantrūs, nes jei vaikas jaus jų susierzinimą, tuštinimasis kiekvieną kartą jam sukels stresą. Todėl vaikas pradės protestuoti – norės kakoti, bet to nedarys, o tokio protesto pasekmė – vidurių užkietėjimas.

Ikimokyklinukai ir pradinukai gali bijoti nueiti į tualetą svetimoje vietoje. Taip nutinka, jeigu patogumai ten menki, kaip ir sąlygos, ir vaikas negali ramiai pasituštinti. Tada jis kenčia, nuolat stengiasi sulaikyti išmatas, įtempdamas sėdmenų raumenis, o dėl to užkietėja viduriai. Tėvai turėtų ramiai pakalbėti su vaiku ir rasti drauge šios problemos sprendimą.

Kodėl svarbu neleisti užkietėti viduriams?

Užkietėjus viduriams dėl skausmo tuštinantis vaikas iš visų jėgų stengiasi išvengti šio nemalonaus veiksmo. Nepašalintos išmatos kaupiasi tiesiojoje žarnoje, todėl jas sunkiau išstumti pro išangę. Kaupiantis vis daugiau išmatų, iš jų rezorbuojasi vanduo, todėl jos darosi vis kietesnės ir tuštinantis vis labiau skauda. Dar viena blogybė, kad ilgai stengiantis sulaikyti išmatas perpildyta žarna išsitempia, jos receptoriai darosi mažiau jautrūs ir silpnėja poreikis tuštintis. Dėl to vaikas gali nebejusti noro tuštintis net susikaupus itin dideliam išmatų kiekiui. Aplink sukietėjusias išmatas apibėga skystos, todėl tepasi kelnaitės.

Ilgai nesituštinęs vaikas nervingas, pablogėja apetitas. Besitęsianti problema sutrikdo virškinimo organų funkcijas, nukenčia ir kitų organų veikla. Dėl to sulėtėja vaiko fizinė raida, gali užpulti tokios ligos kaip žarnų uždegimas ar ūminis žarnų nepraeinamumas, šlapimo takų infekcijos. Sunkiai tuštinantis gali atsirasti išangės įplėšų, o tai vaikui sukelia perštėjimą ir niežulį; kraujavimas tuštinantis.

Užsitęsus vidurių užkietėjimui atsiradęs išmatų ir šlapimo nelaikymas lemia nemalonius kvapus. Dėl to kyla socializacijos problemų, vaikui gali tekti patirti patyčias. Nuolatinis diskomfortas tuštinantis, varginantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, agresyvumą.

Kaip padėti vaikui?

Pastebėję, kad vaikui užkietėjo viduriai, ilgai nedelskite, nes kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau bus atsikratyti šios problemos. Esant stipriems požymiams reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu vidurių užkietėjimą lemia ne liga, gali užtekti mitybos pokyčių, didesnio fizinio aktyvumo, tėvų palaikymo ir laisvinamojo preparato, padėsiančio suminkštinti išmatas, kad jos lengviau pasišalintų. Vieni tokių yra osmosiniai laisvinamieji, padidinantys skysčių kiekį žarnyne ir skatinantys jo peristaltiką bei išsituštinimą. Viena iš tokių tuštinimąsi natūralios sudėties palengvinančių priemonių, tinkančių vaikams, yra 1500 mg glicerolio turinčios žvakutės „Glicerol Inteli”.

Dažna vaikų vidurių užkietėjimo priežastis yra žarnyno motoriką skatinančių skaidulų trūkumas. Taip nutinka, kai vaikas valgo daug perdirbto ar greitojo maisto ir mažai daržovių, vaisių, visagrūdžių maisto produktų, kurie yra pagrindiniai skaidulų šaltiniai.

Todėl būtina pakeisti vaiko mitybos racioną įtraukiant į jį daugiau daržovių, vaisių, taip pat reikia gerti pakankamai skysčių. Vidurių užkietėjimą skatina ir judėjimo stoka. Vaikas turėtų kasdien būti lauke, mankštintis, užsiimti kita fizine veikla.

Svarbu išlikti ramiems, negėdinti vaiko, o jį palaikyti – tuštinimasis turi būti streso nekelianti įprasta kasdienė veikla.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė