RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Mamos puikiai žino, kad tam, jog vaikas mažiau sirgtų, reikia stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams. Padės 10 paprastų taisyklių.

Švara, bet ne sterilumas

Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įpratinti vaiką negerti iš to paties puoduko su draugu, nevalgyti to paties sumuštinio. Bet dezinfekuoti mažylio žaislų ar virinti drabužėlių nereikia – pernelyg sterili aplinka trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais. Neverta uždrausti vaikui žaisti su gyvūnais, tačiau derėtų stebėti, kad jo rankos, paglosčius šuniuką ar katytę, nepatektų į burną, o namuose laikomi gyvūnai turėtų būti švarūs ir paskiepyti.

Tinkama mityba ir mažiau saldumynų

Vaikui reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų, kruopų košių, riešutų, gerti užtektinai vandens. Būtini maisto produktai mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Subalansuotai maitinamas vaikas gauna užtektinai ląstelienos, todėl puikiai dirba jo žarnynas. Dėl netinkamos mitybos užkietėję viduriai neigiamai paveikia visą organizmą, ypač – vaiko imunitetą.

Greitųjų angliavandenių gausa sukelia daugybę problemų ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikams saldumynų perteklius yra kur kas pavojingesnis – jis padidina nutukimo riziką, lemia būtinų vitaminų ir mineralų trūkumą, taip pat sutrikdo medžiagų apykaitą ir susilpnina organizmo gynybines galias. Puiki saldumynų alternatyva yra vaisiai, tiek švieži, tiek džiovinti.

Nesistenkite, kad vaikas valgytų daugiau nei reikia organizmui. Mokslininkai įrodė, kad jei vaikas valgo be apetito, išsiskiria per mažai skrandžio sulčių ir pasunkėja virškinimas, o tai neabejotinai neigiamai veikia imunitetą. Todėl neverskite vaiko valgyti, jei jis nėra alkanas.

Geras miegas ir dienos režimas

Vaiko sveikatai svarbus tinkamas darbo ir poilsio kaitaliojimas – reikia laiku miegoti, keltis, žaisti ar mokytis ir ilsėtis. Miegoti mažylis turi eiti 21.30 val. – geras miegas reikalingas augimui, vystymuisi ir vaiko imuniteto formavimuisi.

Vėsus ir drėgnas oras namuose

Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Vaiko kambario temperatūra turėtų būti 18–20 laipsnių, santykinė oro drėgmė – 45–60%.

Grynas oras

Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms. Vaikas turėtų kasdien pabūti lauke bent 2 valandas, net ir esant šaltam orui, – tereikia tinkamos aprangos. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals. Netinkamos vietos, kuriose važinėja daug automobilių, dažniau nusiveskite vaiką į parką, mišką, kur oras nėra užterštas.

Grūdinimas

Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų – nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Vandens procedūromis grūdinkite pamažu: iš pradžių aptrinkite 35 laipsnių temperatūros vandeniu suvilgytu švelniu rankšluosčiu, kas keletą dienų mažinkite temperatūrą po vieną laipsnį iki 27.

Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra – kontrastinės kojų vonelės. Bet kurio amžiaus vaiką puikiai grūdina vaikščiojimas basomis.

Būtinas fizinis aktyvumas

Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas. Tai lemia nutukimą, imuniteto susilpnėjimą, dažnas ligas, ir ne tik infekcines.

Vaistai – tik tada, kai neįmanoma apsieiti

Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti. Ypač svarbu neduoti vaikui antibiotikų be reikalo, nes jie labiausiai silpnina imunitetą.

Gera nuotaika

Sveikata priklauso ir nuo psichologinės būklės, o stresas yra didžiausias imuniteto priešas. Skirkite vaikui užtektinai laiko: jam būtini pasivaikščiojimai, žaidimai drauge, bendravimas su tėvais ir gera psichologinė atmosfera šeimoje. Tėvų meilė ir dėmesys neabejotinai padeda vaikams atlaikyti įvairius iššūkius.

Tėvams derėtų atsikratyti žalingų įpročių

Medikai perspėja, kad rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga daug dažniau. Kenksmingų medžiagų į vaiko organizmą patenka ne tik jam būnant prirūkytoje patalpoje, bet ir – šalia rūkančių tėvų, nors jie tai daro ir ne namuose. Rūkančių mamų vaikai dažniau turi įvairių psichinės sveikatos problemų, blogiau valgo ir miega.

Parengė Dalia Petrutytė

Jeigu vaikas suserga namuose, reikalingiausių vaistų dažniausiai yra, jų nedera pamiršti ir važiuojant į sodybą arba atostogų kelionę.

Kas sušaldo vasarą?

Vasarą intensyviai šaldomės patys ir atvėsti norime greitai. Bet spartūs temperatūros šuoliai – stresas organizmui, su kuriuo jis gali nesusidoroti. Tai ir yra pagrindinė peršalimo vasarą priežastis. Sunkiausia prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių termoreguliacinė funkcija dar netobula.

Sukaitę lauke, patalpoje gelbėjamės kondicionieriaus ar ventiliatoriaus skleidžiama vėsa. O šie prietaisai yra vieni iš pagrindinių peršalimo kaltininkų. Nuolat cirkuliuojantis oras džiovina nosies gleivinę, kuri yra apsauginis barjeras nuo infekcijos, ir virusai lengvai patenka į organizmą arba ima sparčiau daugintis bakterijos. Susargdina ir namų vėsinimas skersvėju.

Kondicionuojamas oras yra ne tik sausas, bet ir šaltas. Kad sau nepakenktume, kambario temperatūra neturėtų būti žemesnė kaip 21 laipsnis. Idealu, kai vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas yra ne didesnis kaip 5-7 laipsniai.
Automobilyje kondicionieriaus temperatūrą nustatykite ne žemesnę kaip 20 laipsnių šilumos ir nenukreipkite oro srovės į vaiką. Taip pat nepatariama sukelti skersvėjo automobilyje.

Vasarą gaivindamiesi lediniais gėrimais ir ledais negalvojame, kad jie gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Jausmas, kad šalti gėrimai su ledukais geriau numalšina troškulį, yra apgaulingas. Jie atvėsina tik trumpam, bet kūnui tai yra tikras šokas. Peršaldyta gerklės gleivinė praranda gebėjimą atsispirti virusams bei bakterijoms ir tampa vartais įvairioms infekcijoms. Neduokite vaikui šaltų gėrimų iš šaldytuvo, o ledus geriausia valgyti aptirpusius ir mažais kąsneliais, kad jie spėtų sušilti dar burnoje.

Persišaldyti vasarą galima per ilgai pasimaudžius, geriausia vaikui maudytis dažniau ir trumpiau. Didžiulė klaida – įkaitus saulėje pulti atsivėsinti į šaltą vandenį. Paplūdimyje gali sušaldyti šlapias maudymosi kostiumėlis, todėl išlipus iš vandens reikia iš karto nusišluostyti ir persirengti.

Vasarinis peršalimas gali užsitęsti

Vasarą užklupusio peršalimo, skirtingai negu šaltuoju sezonu, dažniausiai nelaikome rimta bėda ir neskubame gydytis, todėl negalavimai užsitęsia. Ne iš karto peršalimo ligą ir įtariame – pablogėjusią savijautą iš pradžių nurašome nuovargiui ar saulei.

Iš tikrųjų ligos, kuri vadintųsi peršalimas, nėra. Tiesiog taip vadiname kvėpavimo takų susirgimus, o persišaldymas išprovokuoja infekciją, kurią įprastinėmis sąlygomis vaiko imunitetas sėkmingai nugali.

Peršalimą sukelia bakterijos arba virusai, dėl kurių ir išsivysto uždegimas. Šių ligų sukėlėjų aplinkoje yra ištisus metus. Gerklės ir nosiaryklės gleivinėse gyvena daugybė bakterijų ir, kol imunitetas dirba gerai, savijauta normali. Bet persišaldžius, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę, pakyla temperatūra.

Padėkite vaikui nugalėti ligą

Vaiko liga visada sukelia nerimą mamai, bet nepamirškite, kad tai normalu – visi vaikai serga, o peršalimo sukelta liga treniruoja imunitetą. Kitą kartą susidūręs su tais pačiais ligų sukėlėjais organizmas iš karto pradės gaminti apsauginius antikūnus. Svarbiausia – leiskite vaiko organizmui pačiam nugalėti infekciją. Lengvas maistas, šilti gėrimai, drėgnas oras patalpoje, nosytės plovimas fiziologiniu tirpalu – dažnai tik to užtenka vaikui greitai pasveikti.

Nemažiname temperatūros be reikalo
Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas stojo į kovoja su infekcija. Jei vaiko apetitas normalus, o jis, nepaisant temperatūros, linksmas ir žvalus, suteikite organizmui galimybę pakovoti pačiam. Todėl stengiamės numušti tik aukštesnę kaip 38,5 laipsnio temperatūrą, o mažesnę tik tada, kai vaikas itin blogai jaučiasi. Vasarą, keliaudami toliau, vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų paracetamolio ar ibuprofeno vaistų.

Neleidžiam išsausėti namų orui

Jeigu namuose veikia orą sausinantis kondicionierius, patalpą reikia nuolat vėdinti ir drėkinti. Normalus oro drėgnis yra ne mažesnis kaip 40 proc. Sausu oru nosiaryklės gleivinei daug sunkiau kovoti su mikrobais ir uždegimu, nes nosies išskyros tirštėja ir sunkiau pašalinamos. Nusipirkite oro drėkinimo prietaisą arba pakabinkite drėgnų rankšluosčių.

Padedame vaikui kvėpuoti nosimi

Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, kvėpavimo takai dar labiau išsausėja, uždegimas plinta gilyn ir atsiranda kosulys. Lašinti vaikui kraujagysles siaurinančius vaistus į nosį nėra gera išeitis, juos naudokite tik kraštutiniu atveju ir atsargiai – ne ilgiau kaip 2–3 dienas.

Gerai nosį išplauna ir padeda sumažinti paburkimą fiziologiniai tirpalai, kurių purškiklį galima nusipirkti vaistinėje ir įsimesti į kelionės krepšį drauge su kitomis vaistinėlės priemonėmis.

Palengviname kosulį

Peršalus kosulį sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kuris negydomas gali pereiti į bronchus ir plaučius. Kol vaiko kosulys sausas, stengiamės jį paversti drėgnu, kad jis atkosėtų skreplius, o su jais – ir užkratą. Padės šilti gėrimai, skreplius skystinantys ir atsikosėjimą lengvinantys preparatai.

Grūdinamės

Kad vaiką rečiau perpūstų skersvėjai, skatinkime jo organizmą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Sveika bėgioti namuose basomis, taip pat –per smėlį ar žolę, žaisti lauke be megztuko, kai oras įšilęs iki 20 laipsnių. Nebijokite vaikštinėjant pūstelėjusio lengvo vėjelio, kambaryje neskubėkite užverti orlaidės. Būkite su vaiku lauke kuo ilgiau ir išeikite iš namų bet kokiu oru. Grūdinkite vaiką nuo pat kūdikystės – lankykite baseiną, mankštas, prausdamos mažylį apipilkite jį kiek vėsesniu vandeniu.

Parengė Dalia Petrutytė

Nuo ko priklauso vaiko imuninė sistema, kodėl vienų vaikų imunitetas silpnesnis, o kiti atsparesni?

Imunitetą lemiantys veiksniai priklauso nuo vaiko amžiaus. Imuninė sistema pradeda formuotis dar įsčiose ir rūpintis ja reikia jau besilaukiant, o ne išleidus vaiką į darželį. Nėštumo laikotarpiu visas maisto medžiagas – kenksmingas ar naudingas – vaikas gauna iš mamos organizmo. Svarbūs veiksniai per nėštumą – būsimos mamos sveikata, jos gyvenimo būdas ir mityba. Pavyzdžiui, jeigu nėščioji rūko, netinkamai maitinasi, vaiko imunitetas gali nusilpti jam dar negimus.

Nėštumo metu atsiranda ir alergijos. Dauguma nėščiųjų mėgsta pasmaguriauti: vienos valgo daug jogurto, kitos neatsilaiko prieš sūrelius arba egzotinius vaisius, ir dėl to vaiko organizmas įsijautrina dar įsčiose. Mažylis jau gimsta linkęs į alergijas, o paskui dažniau serga. Alergiški vaikai serga sunkiau ir sveiksta lėčiau, nes jų imuninė sistema vis kovoja su kokiu nors alergenu, o kartu susidoroti dar ir su virusais neužtenka jėgų.

Antras imuniteto formavimosi etapas yra laikotarpis po gimdymo. Labai svarbios pirmosios gyvenimo minutės, valandos, dienos. Daug mokslinių tyrimų įrodė, kad žymiai stipresni ilgai mamos pienu maitinti vaikai, ypač gavę priešpienio. Imuninę sistemą labai pažeidžia jau pirmosiomis dienomis vartoti antibiotikai.

Imuniteto pagrindas formuojasi nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir anksti pradėjus žindyti pagimdžius. Gera pradžia padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie gyvenimo, vėliau – darželyje, kai daugumai atsiranda problemų.

Kodėl neturinčio polinkio į alergijas, gana atsparaus vaiko imunitetas nebeapsaugo darželyje?

Darželinuko imunitetas ne tiek medicininė, kiek socialinė problema. Vienuose darželiuose serga daug vaikų, kituose – tik vienas kitas, o yra grupių, kuriose ligos labai retos. Tai priklauso nuo paprastų aplinkos sąlygų: vėdinimo, šildymo, oro temperatūros; ir, žinoma, auklėtojų priežiūros. Tėvai papasakoja daug istorijų iš darželio gyvenimo. Pavyzdžiui, auklėtoja prieš pietų miegą gerai išvėdina patalpą, ir lovytės įšąla. Vaikas nusirengia ir atsigula į ledinę lovą, o galbūt jis ką tik grįžęs į darželį po ligos. Pusvalandį drebėdamas stengiasi sušilti, tik spėja užmigti, ir jau laikas keltis. Suprantama, vėdinti reikia, bet svarbiausia tinkamai tai daryti. Kai kurių darželių personalui trūksta tokių žinių, įgūdžių, kartais net geranoriškumo.

Iniciatyvūs tėvai matavo darželyje ir oro taršą, ir anglies dioksido koncentraciją, teikė siūlymų savivaldybei, kaip pagerinti sąlygas, net apskaičiavo, kiek būtų sutaupyta, jeigu vaikai mažiau sirgtų, deja, pastangos nesulaukė atgarsio.

Bėda, kad neturime organizacijos, kuri stebėtų situaciją darželiuose ir imtųsi veiksmų ją gerinti. Teko girdėti, kad Prancūzijoje virtuvės šefai susirenka į konferenciją ir aptaria, kaip pagaminti, pavyzdžiui, brokolių suflė, kad vaikai pamėgtų šią daržovę. O mūsų darželiuose nuo sovietmečio taip ir liko juodoji arbata su cukrumi – nei aplinka, nei valgiaraštis nesikeičia. Vaikams organizuojama daug švenčių, kuriama žaidimų, bet apie sveikatą galvojama mažai. Tai yra didžiausia problema.

Didelė tikimybė užsikrėsti, jeigu grupėje yra kosėjančių ir sloguojančių vaikų. Tėvai dažniausiai nekreipia dėmesio į tokius negalavimus ir sergantį vaiką atveda į darželį. Pavyzdžiui, viena mama guodėsi: „Pričiaudė mano vaikui į lėkštę, tai kaipgi jis nesusirgs.“ Mamos piktinasi, kad yra vaikų, kurie ateina į darželį net snargliuotais rankogaliais. Akivaizdu, kad ligos ne visada konkretaus vaiko problema. Iš saugių namų patekęs į labai nepalankias sąlygas, net sveikas vaikas vargu ar sugebės atsilaikyti.

Gal tėvai per mažai pratina vaiką prie tų nepalankių sąlygų? Kiek įtakos vaiko atsparumui ligoms turi, pavyzdžiui, grūdinimas?

Grūdinimas prasideda nuo gryno oro, o kiek jame būna miesto vaikas? Kaime gyvenantis mažylis išbėga į didelį kiemą, pievą ar miškelį. Daugiabučių apsuptyje esantis miestiečio kiemas dažniausiai betonuotas, po langais stovi keliasdešimt automobilių, o balkone rūko kaimynas. Kiek yra kiemų su vaikų žaidimų aikštelėmis, kur galima pasikapstyti smėlio dėžėje, kiek žiemą įrengtų čiuožyklų? Vyresniam vaikui dar sunkiau rasti, kur ir ką nuveikti lauke. Ne visuose miesto rajonuose yra parkų ir žaliųjų zonų, o ar dažnai tėvai išvyksta su vaikais už miesto – į gamtą? Pagrindinis ir paprasčiausias grūdinimo būdas – buvimas gryname ore, gamtoje – sunkiai įmanomas miestiečiams.

Kitas dalykas, kad tėvai laisvalaikiu dažnai įbruka vaikui į rankas kompiuterį arba telefoną, kad leistų ramiai pailsėti jiems patiems, pavyzdžiui, panaršyti feisbuke. Paskui sutemsta ir per vėlu kur nors eiti – taip diena ir baigiasi. Ką jau kalbėti apie tokias grūdinimo procedūras, kaip apipylimai vandeniu, jei vaikas net į lauką neišleidžiamas?

Pradėti reikėtų nuo paprastų dalykų: išvėdinti namus ir neprisirūkyti prieš grįžtant į juos. Daugybė rūkančių tėčių ir mamų nežino, kad nuodingos cigarečių medžiagos iš plaučių išsiskiria dar ištisą parą – rūkymas lauke ar balkone namų neapsaugo. Tabako teršalai pasklinda namų ore ir vaikas, galima sakyti, rūko, nors ir be cigaretės.

Dar viena būtina stipraus imuniteto sąlyga – fizinis aktyvumas, o judėjimo vaikams trūksta. Mažylius tėvai vežioja automobiliu, lauke, užuot pabėgiojęs, vaikas prasėdi vežimėlyje. Taip pat ir mokykloje – liepiama ramiai sėdėti, ir net per pertraukas. Mažai judančio vaiko kraujotaka sulėtėja, dėl to organizmas gauna mažiau maisto medžiagų. Ko tuomet galime tikėtis iš imuniteto?

Dažnai netinkamai valgome ir patys, ir vaikus taip maitiname. Kokios didžiausios imunitetui kenkiančios vaikų mitybos klaidos?

Grynas vanduo ir maistas labai svarbus vaiko, kaip ir suaugusiojo, sveikatai. Ar kuriame nors darželyje duoda vaikams atsigerti vandens? Nepratina jo gerti ir mamos.

Daugiausia imuninių ląstelių gyvena žarnyne, ir tas ląsteles turime maitinti. Sveikas maistas reikalingas ne vien tam, kad gautume užtektinai vitaminų, antioksidantų ir visų kitų gyvybei svarbių medžiagų, bet ir normaliai žarnyno mikroflorai maitinti, nes nuo jos priklauso imunitetas.

Pavojingiausias imuniteto žudikas – antibiotikai. Vaikas suserga, geria antibiotikus, paskui vėl suserga, ir jam vėl duodama šių vaistų – užburtas ratas toliau sukasi. Antibiotikai žudo gerąją žarnyno florą, todėl gydytis jais verta tik būtiniausiais atvejais. Deja, daugelis šiuolaikinių mamų antibiotikų kaskart griebiasi net nuo slogos. Žarnyno mikroflorą suardome labai greitai, o atkurti ją ypač sunku. Nemanykite, kad po antibiotikų kurso išgelbės gerosios bakterijos.

Dažnai tėvams tenka priminti, kad žarnyno bakterijos yra kaip gyvūnas augintinis, kuris žus, jeigu neduosime jam valgyti. Taip ir gerosios bakterijos – neužtenka jų išgerti, turime duoti ir maisto – ląstelienos. Jeigu esame įpratę maitintis batono ir dešros sumuštiniais, dribsniais su pienu, saldžiais sūreliais, blynais ir makaronais, – ląstelienos negauname. Išgertos bakterijos nemaitinamos žūsta ir jų gėrimas neatneša jokios naudos.

Žarnyno mikroflorą maitina sveiki grūdai su visomis savo vertingosiomis dalimis, virtos ir šviežios, ypač raugintos, daržovės, ankštinių augalų gaminiai, vaisiai, sėklos, riešutai. Pavyzdžiui, keptą patiekalą vaikui galima pagaminti iš visų grūdo dalių miltų, įberti sėlenų, kad būtų daugiau ląstelienos.

Vis dalinu tėvams atmintines, kad didžiausias imuniteto priešas – cukrus. Daugybė tyrimų įrodė, kad cukrus žudo imuninės sistemos ląsteles, pašalina iš organizmo vitaminą C ir t. t. Nebūtina visiškai atsisakyti saldumynų – yra daug saldžių vaisių, uogų, o vaikai nuolat maitinami cukrumi. Iš didelės meilės visokiausiais dirbtiniais saldumynais vaikus lepina seneliai. Jais maitiname ir prastai valgantį vaiką – kad tik ką nors suvalgytų, tik jokios naudos iš tokio maisto nėra. Paradoksalu, bet net gydome vaiką sirupu su cukrumi arba duodame vitamino C saldainiukų. Taip maitinamam ir gydomam susirgusiam vaikui labai sunku pasveikti.

Kada vaikui derėtų duoti imunitetą stiprinančių preparatų ir kokie iš jų tinkamiausi?

Tėvai žino, kad imunitetui padeda vitaminas C, bet vertingiausias yra maiste esantis natūralus vitaminas C, nes tabletėje – sintetinė askorbo rūgštis. Be to, yra daug problemų, kurių neišspręs vien koks nors preparatas. Imunitetas priklauso nuo veiksnių visumos.

Pirmiausia pagalvokime, ką galime padaryti patys. Pavyzdžiui, geriau vėdinkime namus, būtinai išnaikinkime pelėsį, įpratinkime šeimą gerti vandenį ir sveikai maitintis, taip pat išspręskime socialines, psichologines problemas. Preparatai imunitetui stiprinti – paskutinė grandis. Jie reikalingi vaikams, kurie vartojo daug vaistų, ypač antibiotikų, taip pat  dažnai sergantiems. Geriausia, kad tai būtų natūralios augalinės priemonės. Savo praktikoje kiekvienam vaikui siūlau individualų sprendimą – pagal problemą sukėlusias priežastis.

Daug rašoma ir kalbama apie tai, kad vaiko sveikatą lemia ir emocinė būsena. Posakį „visos ligos nuo nervų“ galima prisiminti ir kalbant apie vaikus. Jeigu namie tvyro tėvų nesantaika, kelianti nuolatinį stresą, arba vaikas gyvena slegiamas nerimo, nežinios, baimės ir pan., nesitikėkime, kad jo imunitetas bus stiprus. Tuomet nei vitaminas C, nei sveika mityba stebuklo nepadarys.

Kaip patartumėte tėveliams tinkamai gydyti susirgusį vaiką šaltuoju periodu, kai ypač puola ligos?

Greičiau pasveikti padeda rami aplinka, vaikui duokite daug skysčių, vitaminingų gėrimų, pavyzdžiui, su spanguolėmis, šaltalankiais, greipfrutais. Sunkiausias darbas yra girdyti vaiką. Jeigu karščiuojantis ligoniukas nenoriai geria, prisėskite šalia ir girdykite po truputį su šaukšteliu, pipete arba per šiaudelį.

Daug kalbama ir rašoma, kad nereikia baimintis vaikų karščiavimo. Tėvams patariu ne tik žiūrėti į termometrą, bet atsižvelgti ir į vaiko savijautą. Kai vaikas geria užtektinai skysčių ir yra žvalus, neverta pasiduoti panikai. Temperatūra duoda ir naudos – vaiko imuninė sistema kovoja, gamina antikūnus, įgyja patirties. Jei neleisime pasipriešinti pačiam organizmui, kitą kartą jis neatpažins to paties viruso ir vaikas vėl susirgs.

Karščiuojančiam vaikui galima apmauti vėsiame vandenyje su actu sudrėkintas kojines, ant alkūnių ir riešų uždėti šaltą kompresą. Temperatūrą galite numušti be vaistų: drungnu vandeniu sudrėkinta ir išgręžta audinio skiaute nušluostykite kūnelį ir leiskite nudžiūti. Stebėkite karščiuojančio vaiko savijautą. Jeigu jis gerai jaučiasi, taip gydykitės 1–2 dienas, duokite daug natūralių produktų, turinčių vitamino C, ir pasveiks.

Sunkesniais atvejais rinkitės natūralius preparatus. Savo praktikoje naudoju homeopatinius preparatus – jie padeda ir nuo temperatūros, ir nuo uždegimo, natūraliomis priemonėmis sėkmingai gydau bronchitą ir anginą. Žinoma, jeigu vaiko liga rimta, prireikia ir antibiotikų, bet retai.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą. Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?                                                      VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?                                                     

VAIKIŠKA MADA. „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją „MOKSLIUKAI ir NE TIK… “

KŪDIKIS. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.                                           

MAMYTĖ. Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.                            

KĄ VALGOME. Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus. 

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Ikimokyklinio amžiaus mažyliai ir pradinukai sparčiai auga, o didelių pokyčių patiriantis organizmas labai pažeidžiamas. Virusų išvengti negalime, todėl pagrindinė apsauga nuo ligų – vaiko imunitetas. Kaip jį sustiprinti?

Pratinkime vaiką prie nepalankesnių sąlygų

Pediatrai pataria neauginti vaiko kaip šiltnamyje. Imunitetą stiprina ne itin palankios aplinkos sąlygos. Žaisti ar pasivaikščioti lauke būtina kasdien ir ne tik gražiu oru, lyjant ar spaudžiant šaltukui tereikia tinkamai apsirengti. Rudenį dar yra puikių progų vaikui pasilepinti net ir nelabai dosnios saulės spinduliuose, kuriuose gaminasi vitaminas D. Namuose leiskite mažyliui pabėgioti basomis, tegu jis dažniau pažaidžia su bendraamžiais. Tai padės vėliau lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų darželyje.

Labiausiai mamos bijo, kad vaikas nesušaltų, bet pernelyg jį apmuturiavusios, sulaukia priešingo efekto – mažylis suprakaituoja, o pūstelėjus menkiausiam vėjeliui, suserga.

Kuo mažiau stresų

Vaiko imunitetui didelės įtakos turi ramūs nervai. Labiausiai pažeidžiami infekcijų vaikai iki trejų metų, nes jų imuninės sistemos atsparumas dar silpnas. Kaip tik tokio amžiaus mažyliai dažniausiai pirmą kartą susipažįsta su gyvenimą ir įpročius keičiančia naujove – darželiu, o ją su džiaugsmu pasitinka toli gražu ne visi. Dauguma mažylių patiria emocinę įtampą.

Būtinai atkreipkite į mažylį dėmesį ir pasistenkite nuraminti, jeigu protestuodamas prieš darželį jis plūsta ašaromis, trepsi kojytėmis ar kiek įmanydamas rėkia. Darželiui vaiką turite paruošti, sudominkite mažąjį užsispyrėlį, kad jis nepatirtų streso tempiamas už rankos per prievartą. Papasakokite, kaip ten smagu, kiek daug žaidimų jo laukia, kokie šaunūs nauji draugai. Sudėtingi pirmieji metai ir į mokyklą pradėjusiam eiti pradinukui. Tai vėl nauja situacija, prie kurios reikia prisitaikyti, o dėl to neramu. Neigiamai imunitetą veikia konfliktai šeimoje, dėl kurių vaikas labai pergyvena. Nuolat konfliktuojančių tėvų vaikai dažniau serga, nes jų imunitetas nusilpsta dėl užsitęsusio streso.

Naudingas maistas

Mamos puikiai žino, kad tinkama mityba – geros sveikatos pagrindas. Vaikui reikia ir augalinių, ir gyvūninių baltymų, kasdien mažylis turi valgyti įvairius produktus: mėsą, žuvį, riešutus, daržoves ir vaisius, kuriuose gausu mikroelementų ir kitų reikalingų medžiagų. Puikus energijos suteikiančių angliavandenių  šaltinis – grūdų košės. Pavyzdžiui, iš avižų košės, vaikas gaus polisacharido beta gliukano, kuris svarbus imunitetui stiprinti. Mažyliui reikalingas jogurtas, kefyras ir kiti rauginto pieno produktai, kuriuose esančios gerosios bakterijos  padeda susiformuoti tinkamai žarnyno mikroflorai, o ji taip pat turi įtakos imunitetui. Puikus vitaminų šaltinis rauginti kopūstai, jie naudingesni net už šviežius – turi daug vitamino C ir kitų, mineralinių medžiagų.

Nepamirškite ir skysčių – vaikas turi gerti užtektinai vandens. Pakankamas skysčių kiekis padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir paruošia kovai su virusais.

Grūdinimas ir sportas

Užsigrūdinę vaikai serga rečiau, lengviau nugali įvairias infekcijas, jie aktyvesni, žvalesni, geriau miega, atsparesni oro permainoms. Paprasčiausias  grūdinimo būdas – apipylimai vėsiu vandeniu arba kontrastinis dušas. Tik nepersistenkite – vandens temperatūrą mažinkite palengva. Namuose neturi būti šilčiau kaip 20-22 laipsniai, vaiko kambarį nuolat vėdinkite, naktį praverkite langą arba orlaidę.

Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore ir sportas. Smagūs užsiėmimai mažyliui  bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas baseine. Jeigu vaikas labai daug laiko praleis ruošdamas pamokas, o poilsiaus prie kompiuterio, nesistebėkite, kad dažnai sirgs.

Pastovi dienotvarkė padeda nenuvargti

Laiko planavimas svarbus, kad išvengtume skubėjimo ir stresų. Organizmas įpranta prie reguliarių valgymų, protinio darbo ir fizinio aktyvumo valandų, miego ir kėlimosi tuo pačiu metu. Tuomet vaikas nepavargsta ir nuotaika nesuprastėja.  Vaiko dienotvarkė neturi būti perkrauta įvairių būrelių, jam reikia laiko pailsėti.

Didelės reikšmės vaiko sveikatai ir imuniteto stiprinimui turi miegas. Miegant yra aktyvūs augimo hormonai, gaminasi kitos medžiagos, kurios yra svarbios vaiko vystymuisi ir imunitetui. Net ir nedidelė miego stoka gali veikti nuotaiką ir darbingumą.

Nuo ligų apsaugo higiena

Virusai per nešvarias rankas gali patekti į burną, todėl vaiką pratinkite dažnai jas plautis. Paaiškinkite, kad negalima gerti iš draugo puodelio ar atsikąsti to paties sumuštinio.

Vaisiai ir uogos imunitetui

Nepamirškite apie gamtos teikiamas gėrybes, padedančias sustiprėti imunitetui. Viena iš jų – medus, kurio vaistinės savybės žinomos nuo seno. Erškėtrožių vaisiai turi daug gerai pažįstamo antioksidanto – vitamino C, sutrinkite šias uogas su cukrumi, duokite vaikui jų arbatos. Apsauginių, imunitetą stiprinančių medžiagų turi spanguolės, šaltalankiai, juodieji serbentai. Daug šio vitamino citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, greipfrutuose, citrinose) ir kiviuose. Greipfrutuose be vitamino C yra jo aktyvumą padidinančių bioflavonoidų.

Parengė Dalia Petrutytė

Vaikų imuniteto ypatybės

Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovojančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imunoglobulinai) pradeda gamintis 4-6 savaitę, bet tik pamažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas.

Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiksmingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos.

2-3 metų vaikas pradeda draugystę su bendraamžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, todėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusiformavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.

Kas silpnina vaiko imunitetą?

Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsilaiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis negrūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas.

Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba.

Grūdinimas – oro vonios ir mankšta

Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savaičių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių temperatūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18-20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti nesunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3-4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą gerai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango.

Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šalčio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras teigiamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.

Vandens procedūros

Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima apipilti 1-2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprausėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5-7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad šaldytumėte laipsniškai. Jeigu vandens procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų voneles. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šaltesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18.

Mityba

Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produktų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas –veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karotenas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vieną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios medžiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.

Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną- du šaukštelius. Šis produktas tinka paskaninti košę, jogurtą, pieną.

Parengė Ieva Grabauskienė

Kodėl vaikas suserga bronchitu?

Kai kurie tėvai jaučiasi kalti dėl to, kad vaikas susirgo bronchitu, nes netinkamai rūpinosi negaluojančiu ligoniuku. Tačiau be reikalo – rūpestingiausios mamos prižiūrimas mažylis gali pasigauti šią ligą, o kalta dėl to dar nespėjusi sustiprėti mažo vaiko imuninė sistema.

Ūminio bronchito priežasčių yra keletas. Dažniausiai liga atsiranda sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimais ir gripu. Iš pradžių virusai atakuoja gerklę, po to keliauja žemyn – į kvėpavimo takus ir pažeidžia bronchus. Kartais prie virusinės infekcijos prisijungia bakterinė ir liga pasidaro dar sunkesnė. Jeigu įtariate bronchitą, vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas. Gydantis savarankiškai, liga gali užsitęsti ir komplikuotis plaučių uždegimu, taip pat tapti lėtine.

Ūminiu bronchitu susirgusiam vaikui gali neduoti ramybės bronchų spazmai, dusulys. Taip atsitinka, kai dėl paburkusios gleivinės užsikemša kvėpavimo takai. Toks bronchitas vadinamas obstrukciniu.

Kaip atpažinti bronchitą?

Šią ligą ne visada lengva atpažinti, nes ji iš pradžių panaši į peršalimą. Pagrindiniai bronchito požymiai: sausas kosulys (kartais vaikai atkosėja skreplių), pakilusi kūno temperatūra, sloga ir užgulta nosis, šaltkrėtis, galvos skausmas ir bendras silpnumas. Sergantis virusiniu bronchitu vaikas gali švokšti, girdisi karkalai, iš kvėpavimo takų išsiskiria gleivingi skrepliai. Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų dažnai atsikosėja labai sunkiai, kartais išvemia skreplių.

Iškvepiant orą obstrukciniu bronchitu sergančiam vaikui girdisi švilpimas, švokštimas, mažylį kamuoja dusulys. Labai mažam vaikui gali sutrikti kvėpavimas, ištikti hipoksija (vadinamasis deguonies badas) ir cianozė (pamėlsta oda ir gleivinės).

Kita bronchito rūšis – bronchiolitas – smulkiųjų bronchų uždegimas. Šia liga dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai iki 2 metų. Kūdikiams liga primena plaučių uždegimą – vaikas dūsta, plaučiuose girdisi daugybė drėgnų karkalų. Kiti požymiai: sausas kosulys, pamėlynavusi oda aplink burną, šiurkštus kvėpavimas, ypač iškvepiant.

Kaip gydomas bronchitas?

Ūminiu bronchitu sergantis vaikas turi gerti daug šiltų skysčių – jie skystina skreplius ir palengvina jų tekėjimą iš bronchų. Kelis kartus per dieną ligoniukui galite duoti karštoko vištienos sultinio. Vaikui atsikosėti lengviau, kai jo kambarys drėkinamas. Todėl jeigu mažylis dažnai serga, pravartu įsigyti specialų oro drėkintuvą.

Ligos pradžioje gydytojai skiria atsikosėjimą gerinančių bei skreplius skystinančių preparatų, ligoniukui tenka duoti antivirusinius vaistus, o sergančiam bakterine ligos forma prireikia ir antibiotikų. Jei vaikas karščiuoja, skiriami temperatūrą mažinantys vaistai. O kad vaistai būtų švelnesni mažajam pacientui, gydytojai pataria ne girdyti tabletes, o atlikti inhaliacijas.

Greičiau pasveikti padeda inhaliacijos

Inhaliacijos padeda greičiau pasveikti vaikui ir suaugusiajam, sergantiems ne tik bronchitu, bet ir bet kuria kita kvėpavimo takų liga. Šios procedūros atliekamos specialiu prietaisu –  inhaliatoriumi. Vaistai per prietaisą į kvėpavimo takus patenka suskaidyti į mikrodaleles – aerozolio pavidalo. Inhaliuojamo tirpalo mikrodalelės gali patekti giliai į bronchus bei plaučius ir greitai pagerinti sergančiojo būklę.

Universalūs yra kompresoriniai inhaliatoriai, kurie išskaido vaistus į mažiausias daleles ir jos pasiekia net smulkiausias plaučių alveoles. Be to, tokiu inhaliatoriumi galima atlikti procedūras su negazuotu mineraliniu vandeniu. Tėveliai, naudojantys namuose šiuos prietaisus, pastebi, kad vaiko sloga ar kosulys dažnai išgyja be vaistų.

Inhaliacijos metu įkvepiamos vaistų dalelės iškart patenka į pažeistą kvėpavimo takų gleivinę, skirtingai negu geriamieji vaistai, keliaujantys ilgu keliu per visą virškinamąjį traktą. Todėl sergančiojo būklė greitai pagerėja.  Dar vienas inhaliacinės terapijos privalumų – inhaliuojamos vaistinės medžiagos beveik nesirezorbuoja į kraują, todėl nesukelia šalutinių negalavimų, kurie pasitaiko geriant tabletes. Kompresorinis inhaliatorius padės greičiau išgydyti ne tik bronchitą, bet ir slogą, sinusitą, gerklų uždegimą, laringitą, astmą.

Tokiu inhaliatoriumi galima atlikti gydomąsias procedūras bet kuriam šeimos nariui – net mažiausiam kūdikiui, tai patogu daryti ir gulinčiam, ir ant rankų laikomam mažyliui.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Imunitetą formuoja ir ligos

Vaiko imuninė sistema vystosi jau mamos įsčiose. Gimęs kūdikis jau turi imunitetą, tik jis dar silpnas. Jo formavimuisi svarbus kūdikio žindymas: su mamos pienu kūdikis gauna pagrindinių imuniteto šaltinių – imunoglobulinų G. Todėl žindomi kūdikiai peršalimo ligomis serga rečiau negu maitinami dirbtiniais mišiniais.

Imunitetas įgyjamas ir po persirgtų ligų. Taigi organizmo apsauginius mechanizmus formuoja ir infekcijos, su kuriomis susiduria vaikas. Todėl natūralu, kad iki 5 metų vaikai serga dažniau, žinoma, jeigu infekcinė liga neužsitęsia ir nevirsta rimtesne problema. Tam įtakos turi tas pats imunitetas, kuris padeda greičiau pasveikti. Didesnį rūpestį tėvams sukelia sunkesnėmis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, sergantis vaikas.

Kai vaiko imunitetas nusilpsta

Kad vaiko imunitetas nusilpo, byloja tam tikri požymiai.

– Vaikas dažnai serga ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis.

– Liga sunkiai gydoma, vaikas sveiksta lėtai ir sveikatai atsikurti reikia ilgo laiko.

– Dažnos alerginės reakcijos – vaikas jautrus įvairiems alergenams.

– Mažylis greitai pavargsta, jam sunku sukoncentruoti dėmesį.

– Vaikas tapo mieguistas, dirglus.

– Sutriko virškinimas.

Jeigu pastebėjote šiuos požymius, nedelsdami veikite – geriausia kreiptis į gydytoją.

Jėgų suteikia vitaminai

Vyresnių vaikų atsparumui ligoms didelės reikšmės turi mityba. Vaikas turi kasdien valgyti daržovių, vaisių, rauginto pieno produktų, jo maisto racione turi būti jūros žuvies. Normaliam imuninės sistemos darbui kasdien būtini vitaminai, o kai kurie jų, taip pat ir mikroelementai, nepakeičiami ir imunitetui stiprinti.

Vitaminas A saugo vaiko organizmą nuo infekcijų. Jo yra kepenyse, pieno produktuose, morkose, kiaušiniuose, moliūguose.

Vitaminas B2 ( riboflavinas) maitina ląsteles deguonimi, mažina toksinį poveikį, padeda susidaryti antikūnams. Jo yra žuvies, mėsos produktuose, kiaušinių baltymuose, pieno produktuose, lapinėse daržovėse, grūduose.

Vitaminas B6 taip pat reikalingas organizmo atsparumui infekcijoms. Jis būtinas antikūnams, kurie kovoja su infekcijomis, gamintis. Šio vitamino šaltiniai: žuvis, vištiena, grūdai, daržovės, kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, kiaušiniai, saulėgrąžos.

Vitamino B12 reikia kraujo kūneliams gamintis. Baltųjų kraujo kūnelių ( leukocitų) pagrindinė funkcija – kova su infekcija. Šio vitamino yra paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene.

Vitaminas C stiprina apsaugines organizmo galias, veikia kaip antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų žalos. Jo yra uogose, citrusiniuose vaisiuose, daržovėse, kiviuose, pomidoruose, bulvėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, brokoliuose.

Kitas svarbus imuninę sistemą stiprinantis antioksidantas – vitaminas E. Natūralūs šio vitamino šaltiniai: riešutai, šparaginės pupelės, avokadai, kukurūzai, alyvuogių bei saulėgrąžų aliejai.

Būtini imunitetui mineralai – cinkas ir magnis. Cinko yra raudonoje mėsoje, jūros gėrybėse, o magnio – žalialapėse daržovėse, riešutuose, bananuose, jūros dumbliuose, jūros žuvyse.

Visiems gerai žinomas kalcis reikalingas ne tik kaulams, bet ir imunitetui. Jo turi pieno produktai, žuvys, žirniai, pupelės, kopūstai, riešutai.

Vitaminas D – sezoninių ligų profilaktikai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D mažyliams būtinas ne tik kaulams ir rachito profilaktikai, bet ir imunitetui. Nedidelis šio vitamino trūkumas kaulams nepakenkia, bet imunitetui turi didelės reikšmės. Mama iš karto pastebės, kad vaikas nusilpo arba dažnai serga. Vitaminas D – ypatingas, nes gaminasi odoje ir tik tuomet, kai esame saulėje, bet mažam vaikui nepatariama ilgai kaitintis, o ir saulės mūsų klimato zonoje tikrai nėra per daug. Dar ultravioletinius spindulius blokuoja apsauginiai kremai. Taigi, šio vitamino galime pristigti net vasarą. Antras vitamino D šaltinis – maistas, bet jame šio vitamino yra mažai. Daugiausia jo žuvų taukuose, mažiau gyvūniniuose riebaluose, pavyzdžiui, svieste.

Žindomas kūdikis šio vitamino, kaip ir kitų medžiagų, gauna iš mamos pieno, bet mamai taip pat gali jo trūkti. Įrodyta, kad nedidelis vitamino D trūkumas motinos piene gali paskatinti bronchinę astmą ir kitas alergines vaikų ligas. Lietuvoje vitaminas D skiriamas visiems kūdikiams nuo 2-4 savaitės – ir žindomiems, ir dirbtinai maitinamiems.

Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D – sezoninių ligų profilaktikos priemonė. Jis ypatingai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes intensyviai augant kaulams jie greičiau pristinga šio vitamino.

Kodėl prireikia maisto papildų?

Geriausi vitaminų ir mikroelementų šaltiniai vaikui, žinoma, maisto produktai, bet jei mažylio imunitetas nusilpęs arba jam trūksta šių medžiagų, vienintelė išeitis – maisto papildai, kuriuose yra šie būtini komponentai vaikui reikiamais kiekiais. Be to, iš šiuolaikinio maisto gauname ne visų vitaminų ir ne tiek, kiek reikia. Jau neabejojame, kad produktų kokybė, nėra aukščiausia, o dar pavalgome ir gerai apdoroto maisto, kuriame jau nebėra dalies naudingųjų medžiagų. Taigi, natūralu, kad vitaminų ir mineralų turime suteikti organizmui papildomai.

Tinkama mityba, derinama su vitaminų papildais būtina vaikui ne tik tuomet, kai jis suserga, bet ir profilaktiškai. Bet to užtenka ne visada, o ypač – šaltuoju metų periodu. Todėl pravartu imunitetą pastiprinti specialiu preparatu.

Papildoma pagalba vaikui – ežiuolė

Gerai ištyrinėtas augalas, tinkantis stiprinti vaikų imuninę sistemą, ežiuolė. Šis augalas padeda kovoti su žiemą siaučiančiais virusais. Ežiuolė turi daugybę mikroelementų, vitaminų, mineralų bei eterinių aliejų. Jau susirgusiam vaikui ežiuolės preparatas taip pat pravers, nes šis augalas turi medžiagų, palengvinančių ligos simptomus ir padedančių išvengti sunkių komplikacijų.

Oras, grūdinimas ir drėgmė

Didelės reikšmės imunitetui turi grynas oras ir grūdinimas. Kasdien bet kokiu oru lauke būnantis vaikas įpranta prie temperatūros pokyčių ir tampa atsparesnis peršalimui.

Stiprina vaiką ir grūdinimas. Po maudynių galite jį apipilti vėsesniu vandeniu, kurio temperatūrą mažinkite palengva. Grūdinimui gali pasitarnauti ir kontrastinės kojų ir rankų vonios.

Drėkinkite kambarių orą, keletą kartų per dieną vėdinkite namus. Šildymas ir kondicionierius sausina nosies ir gerklės gleivinę, todėl infekcija lengviau prasiskverbia į organizmą.

Žiema – puikus metas vaikui smagioms pramogoms. O kad jų nenustelbtų virusai, galbūt užteks pastiprinti mažylį vitaminų ir augalų teikiamomis galiomis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė