Svarbiausia – saugus maistas ir higiena

Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.

Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).

Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.  

Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).

Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.

Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.

Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.

Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?

Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.

Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.

Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.

Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai

Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.

Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii  yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.

Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kodėl stresas sukelia pilvo skausmą?

Funkciniai pilvo skausmai – dažna lėtinių pilvo skausmų vaikams priežastis. Juos patiria vaikai, kurie nuolat išgyvena stresą, sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, kamuojami iškilusių sunkumų.

Vaikų ir paauglių nervų sistema labai pažeidžiama, o tai neigiamai veikia visą organizmą, ypač – virškinamojo trakto veiklą. Pilvo skausmai gali atsirasti prasidėjus naujam gyvenimo etapui – pradėjus lankyti darželį, pasikeitus gyvenamajai vietai. Sujaudinti vaiką gali sesutės ar broliuko gimimas, konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, mokykloje ar darželyje patiriamos patyčios. Vaiką gali stipriai paveikti sunki artimo žmogaus liga ar mirtis.  

Virškinamajame trakte yra daug nervinių ląstelių, o jos susietos su smegenimis. Todėl susinervinus ima skaudėti pilvą. Be pilvo skausmo gali varginti kiti nemalonūs virškinimo sutrikimo požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, meteorizmas.

Vaiką gali pakamuoti tik retkarčiais atsirandantis nestiprus pilvo skausmas, bet skausmas gali būti didelis, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Vieniems vaikams pilvą paskauda keliskart per savaitę, kiti kenčia keletą kartų per parą. Skausmas užeina priepuoliais, tačiau jiems praėjus vaikas jaučiasi gerai. Šie pilvo skausmai gali tęstis 3–6 mėnesius, tačiau jie netrukdo vaiko vystymuisi ir augimui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Atsiradus pilvo skausmams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus. Lėtinį pilvo skausmą gali sukelti daug ligų, todėl visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar vaikas neserga. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei išmatose pastebėjote kraujo, vaikas karščiuoja, išbertas, nepraeina vėmimas, krenta svoris, pilve apčiuopiate gumbą.

Jei tyrimų rezultatai geri, vaikui labai nekrenta svoris, didelė tikimybė, kad jį kamuoja funkcinis pilvo skausmas. Kai kurie tėvai gali klaidingai interpretuoti šią problemą. Pavyzdžiui, kad vaikas išsigalvoja ar apsimeta. Nors skausmą gali sukelti psichoemociniai veiksniai, tai nereiškia, kad jis yra įsivaizduojamas. Tai yra sudėtingas procesas, kuris formuojasi smegenyse. Funkciniai pilvo skausmai – nėra vaiko išmonė.

Kiti tėvai, atvirkščiai, gali būti pernelyg susirūpinę ir labai jaudintis dėl vaiko savijautos. Tokia tėvų reakcija padidina vaiko nerimą ir įtampą, todėl skausmas vargina dažniau. Susidaro užburtas ratas, kuris vis stiprina problemą.

Tačiau gera žinia ta, kad vaikas neserga jokia liga ir yra veiksmingų būdų kovoti su funkciniu skausmu. O vienas svarbių faktorių – tėvų požiūris į problemą.

Kodėl reikia gerųjų bakterijų?

Pagrindinės priemonės, padedančios atsikratyti funkcinio pilvo skausmo, probiotikai, tinkama mityba ir palanki psichologinė atmosfera.

Stenkitės atpažinti vaiko emocines problemas ir padėti jam susidoroti su stresu. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, išklausykite, kurkite saugią ir ramią atmosferą namuose, kad jis nepatirtų neigiamų emocijų. Vaikas neturi pervargti, nusiraminti padeda ir geras poilsis.

Į vaiko racioną įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Mažiau duokite cukraus, perdirbtų maisto produktų, gazuotų gėrimų, skatinkite gerti pakankamai vandens.

Sumažinti stresą ir pagerinti virškinimą padeda judėjimas. Naudingi kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas, smagūs žaidimai lauke.

Kadangi tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja ryšys ir šios dvi organizmo sistemos veikia viena kitą, esant streso nulemtiems funkciniams pilvo skausmams, paprastai sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tuomet sparčiau ima daugintis blogosios bakterijos, galinčios sukelti įvairius negalavimus, ir sumažėja gerųjų, pagrindinės iš kurių yra bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Gerosios žarnyno bakterijos pagamina 90 % serotonino – laimės hormono, kuris lemia nuotaiką, miegą ir apetitą. Stresas stipriai veikia žarnyno mikrobiotą. Jis skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Sukasi užburtas ratas: stresas trikdo žarnyno sveikatą, o žarnyno mikrobiotos disbalansas dar labiau skatina stresą.

Pablogina situaciją prasta mityba, kai gauname per mažai skaidulų ir gerųjų bakterijų. Todėl esant funkciniams pilvo skausmams rekomenduojama papildyti vaiko mitybą probiotikais – gerosiomis bakterijomis, kurios padeda atkurti žarnyno mikrobiotą.

Gerosios bakterijos padeda stiprinti žarnyno gleivinę, skatina virškinimo fermentų veiklą. Probiotinių bakterijų galima rasti natūraliuose produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai, arba vartoti jų preparatą.

Bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių yra nemažai. Vienos iš jų tinkamesnės, pavyzdžiui, esant infekciniam viduriavimui, kitos – kamuojant dirgliosios žarnos sindromui, o dar kitos – varginant funkciniams pilvo skausmams. Todėl, renkantis probiotinių bakterijų preparatą, vertėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Užkrėsti gali dar nepajutęs ligos požymių žmogus

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Plinta virusai ir per vandenį.

Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį. Galime užsikrėsti per orą, jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis neužsidengs burnos ir nosies.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Ūminis viduriavimas paprastai trunka keletą dienų, bet kartais užsitęsia iki dviejų savaičių.

Didelis pavojus, kurį sukelia žarnyno infekcijos – dehidratacija:

Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Kartu su juo pasišalina kenksmingos medžiagos, apykaitos produktai.

Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius, tai:

• retas šlapinimasis ir patamsėjęs šlapimas;
• troškulys, nesiliaujantis net išgėrus daugiau vandens;
• sausa oda, išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos;
• silpnumas ir nuovargis;
• sutrikusi dėmesio koncentracija;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis ir raumenų spazmai.

Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį. Netekus daug skysčių, prireikia ir elektrolitų tirpalo. 

Ligos sunkumą lemia amžius ir sveikata

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Patekę į organizmą jie išskiria toksinus, taip sukeldami enteritą (plonosios žarnos uždegimą). 

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Rotavirusai ypač pavojingi vaikams iki dvejų metų, nes labai greitai sukelia dehidrataciją.

Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Šios infekcijos protrūkiai dažni uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, mokyklose, ligoninėse.

Enterovirusinė infekcija – dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Enterovirusų sukeltos infekcijos paprastai yra lengvesnės, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, simptomai gali būti stipresni.

Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus. Paprastai simptomai lengvi, tačiau silpną imuninę sistemą turintys žmonės serga sunkiau.

Kaip gali padėti probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii?

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Svarbiausia palengvinti simptomus ir išvengti dehidratacijos.

Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai. Todėl svarbi užduotis – atkurti viduriuojant sutrikdytą žarnyno mikrobiotą.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti – papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau šis mieliagrybis atlieka panašias funkcijas kaip normali žarnyno mikrobiota – padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė – atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl virškinamajame trakte jis išlieka gyvybingas.

Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą – skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotiko preparatą patariama pradėti vartoti prasidėjus viduriavimui iš karto ir dar keletą dienų praėjus infekcijos simptomams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Nešvarių rankų liga

Rotavirusine žarnyno infekcija iki 6 metų perserga beveik visi vaikai. Suaugusieji taip pat suserga, bet liga jiems lengvesnė. Sunkiausia ši liga pirmą kartą susirgusiam mažyliui. Užsikrėsti galima pakartotinai, tuomet paprastai sergama lengviau. Žindomus kūdikius iki 3 mėnesių nuo rotaviruso apsaugo antikūnai, kuriuos jie gauna kartu su motinos pienu.

Ši infekcija perduodama fekaliniu-oraliniu būdu: ligos sukėlėjai išsiskiria su išmatomis. Tai yra nešvarių rankų liga. Nuo rankų rotavirusai į organizmą patenka per burną. Jie plinta per įvairius daiktus ir užterštomis rankomis paruoštą maistą. Greičiausiai užsikrečiama valgant termiškai neapdorotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, mišraines.  Galima užsikrėsti palietus durų rankeną, laiptų turėklą ar nuo žaislų. Virusas gali plisti per orą pasklidusiais lašeliais kontaktuojant su kosinčiu sergančiuoju.

Rotavirusai sparčiai plinta vaikų kolektyvuose

Rotavirusas yra labai užkrečiamas: kad susirgtumėte, pakanka vos 10 viruso dalelių. Be to, šie virusai labai atsparūs aplinkoje: 4–20 laipsnių temperatūroje jie gali išlikti ant paviršių net kelis mėnesius. Paviršių valymas nepadės, nes šių virusų neveikia švelnūs buitiniai valikliai ir plovikliai. Sunaikinti juos gali tik chloro turinčios dezinfekuojančios priemonės ir virinimas. 

Dėl šių mikroorganizmų atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamos dozės rotavirusinės infekcijos protrūkiai – dažnos bėdos vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose. Čia itin palankios sąlygos virusams plisti. Darželiuose, mokyklose, įvairiuose būreliuose vaikai daug laiko praleidžia kartu, be to, dalinasi įvairiais daiktais ir ne visada prisimena apie higieną. Mažesnieji dažnai kiša į burną rankas, kuriomis lietė įvairius paviršius ir žaislus. Rotavirusai gali knibždėti įvairiose viešose vietose, kuriose nedezinfekuojami paviršiai, pavyzdžiui, prekybos centrų vaikų žaidimų erdvėse, ant sauskelnių keitimo stalų.

Nebrandi mažo vaiko imuninė sistema paprastai neatsilaiko prieš užkratą. Grįžę namo vaikai parneša virusų kitiems šeimos nariams, todėl neretai šia infekcija vienu metu suserga visi namiškiai, tarp jų ir suaugusieji.

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusų – skiepai.  Kūdikiai skiepijami nemokamai ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Kas palengvina ligos simptomus?

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis, kol atsiranda simptomai, 1–2 dienos. Sergantysis gali užkrėsti dar neatsiradus ligos simptomams. Net pasveikęs jis gali nešioti užkratą apie 10 dienų. Todėl po ligos mažylį nederėtų iš karto vesti į darželį ar kitas vietas, kuriose renkasi vaikai.

Patekęs į organizmą rotavirusas sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą, kuris gali tęstis 3–7 dienas. Itin varginantis ligos simptomas – dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis, taip pat – vėmimas. Viduriuojama iki 20 kartų per parą. Ligai būdingas bendras silpnumas, karščiavimas, pilvo skausmas. Kai kuriems šia žarnyno infekcija sergantiems vaikams atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir skauda gerklė. 

Gydant vaiką svarbu atkurti viduriuojant ir vemiant netenkamus skysčius. Mažyliui nuolat duodama gerti nedideliais kiekiais.

Sergantį vaiką reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių. Dėl to verta susirūpinti, jei vaikas nesiliauja vemti, viduriuoti, stipriai karščiuoja, negeria skysčių, šlapinasi mažiau nei įprastai, verkia be ašarų. Tada nedelsiant reikia gydytojo, ypač, jeigu serga kūdikis. Dehidratacija gali išsivystyti greitai ir itin pavojinga mažiesiems.

Kitas svarbus dalykas, gydant rotavirusinę infekciją, tinkama mityba. Neduokite vaikui pieno produktų, sulčių, žalių vaisių ir daržovių. Maistas turi būti kuo švelnesnis – neaštrus, neriebus, nekarštas, nekeptas. Tai yra toks, kuris nedirgina dėl ligos jautraus vaiko žarnyno. Tinka troškiniai, sriubos, trapučiai. Vaikas turėtų valgyti dažniau nei įprastai, bet mažomis porcijomis.

Specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo nėra, orientuojamasi į simptomų palengvinimą ir skysčių bei elektrolitų atkūrimą. Stipriai viduriuojant gali tekti vartoti geriamąjį rehidracinį tirpalą, kuris padeda kompensuoti prarastas mineralines medžiagas. Susilpninti ligos simptomus padeda probiotikai.

Kaip padeda mieliagrybio S. boulardii probiotikas?

Bet koks viduriavimas, kaip ir sukeltas rotavirusinės infekcijos, yra apsauginė organizmo reakcija, siekiant atsikratyti ligos sukėlėjų ir jų toksinų. Tačiau tai nualina organizmą ir jam reikia pagalbos.

Infekcijų sukėlėjai, taip pat ir rotavirusas, pažeidžia žarnyno gleivinę, sutrikdo jame gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyrą, o mikrobiota svarbi normaliai žarnyno funkcijai.

Gelbėjantis nuo žarnyno infekcijos, ypatinga reikšmė teikiama probiotikams – preparatams, padedantiems atkurti normalią žarnyno mikrobiotą.

Vieni tokių preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje, bet jis pasižymi tokiu pat veikimu virškinamajame trakte kaip normali mikrobiota. T. y. neleidžia daugintis pavojingoms bakterijoms, sukurdamas sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Todėl atsikuria normali mikrobiota.

Gydant viduriavimą šis mieliagrybis naudingas tuo, kad slopina ligą sukeliančių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį. Jis neleidžia patogeniniams mikroorganizmams prisitvirtinti prie žarnyno ląstelių. S. boulardii skatina imunitetą, padidindamas imunoglobulino A – virškinamojo trakto apsaugai nuo infekcijų svarbaus antikūno – koncentraciją žarnyne.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio bei tulžies rūgštims, virškinimo fermentams, todėl žarnyną pasieka gyvybingas. Be to, atsparus antibiotikams, o tai reiškia, kad jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. S. boulardii nelieka žarnyne visam laikui, o po 2–5 dienų pasišalina nebevartojant probiotiko.

Vartojant šio mieliagrybio probiotiką, esant bet kurios priežasties sukeltam viduriavimui, sumažėja viduriavimo trukmė ir dažnumas. Geriausia pradėti jį gerti nuo pat infekcijos pradžios. 

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Susargdina užterštas maistas ir prasta higiena

Laimei, daugumai atostogautojų viduriavimas nėra sunkus. Tačiau vaikams, vyresniems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą, gali prireikti gydytojo. Bet kuriuo atveju ši atostogaujant užklupusi bėda gali rimtai sujaukti planus, sugadinti atostogas.

Nors virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl mitybos pokyčių, dažniausiai viduriavimą kelionėje lemia infekcijos. Infekcinį viduriavimą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, vienas iš parazitų –  Giardia lamblia. Žarnyno infekcijas sukeliantys adenovirusai ir rotavirusai – ypač dažni vaikų negalavimų kaltininkai.

Bakterijos, virusai ir parazitai gali patekti į organizmą išgėrus mikrobais užteršto skysčio: vandens, sulčių, bet kokio gėrimo su ledukais. Dauguma žarnyno infekcijas sukeliančių mikrobų gerai toleruoja žemą temperatūrą ir lede gali išgyventi net kelias dienas. Patekę į maisto produktus, jie ilgai išlieka gyvybingi ir išskiria didelį kiekį toksinų. Dažni užkrato šaltiniai yra nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, pieno produktai ir jų sudėtyje turintys desertai.

Taigi, rizika užsikrėsti yra proporcinga maisto ir vandens higienos normoms, taikomoms lankomoje šalyje. Keliautojai, perkantys maistą ar vandenį iš gatvės pardavėjų, ypač besivystančiose šalyse, rizikuoja labiau nei atsargesni, valgantys tik restoranuose ir viešbučiuose. Ruošiant maistą lauke dažnai neužtikrinama reikiama apsauga.

Viduriavimo kelionėje priežastis gali būti netinkama rankų higiena. Žarnyno infekcijų sukėlėjai ilgai išsilaiko ant įvairių daiktų paviršiaus. Jei nepaisoma higienos taisyklių, užkratas gali būti perduodamas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi.

Kaip atsikratyti viduriavimo?

Viduriavimo simptomai ir jų trukmė skiriasi priklausomai nuo sukėlėjo. Tuštinamasi laisvomis išmatomis ne mažiau kaip tris kartus per dieną. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas ir spazmai, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Kartais išmatose pasirodo kraujo ar gleivių. Nesigydant paprastai viduriuojama 4–5 dienas.

Visais viduriavimo atvejais svarbu gerti daug negazuoto vandens, kad išvengtume dehidratacijos. Viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams, nes jie labai greitai gali netekti skysčių. Didžiausią grėsmę kelia rotavirusinė infekcija, kuria serga dauguma vaikų: šios ligos sukeltas viduriavimas ir karščiavimas trunka ilgiausiai. Todėl sukurti nuo šios ligos apsaugantys skiepai.

Geriant per mažai vandens, patariami rehidraciniai tirpalai, atkuriantys viduriuojant netenkamus skysčius ir druskas. Toks tirpalas geriamas mažais gurkšneliais. Jį galima pasigaminti ir patiems – litre negazuoto vandens ištirpinus 4 valgomuosius šaukštus cukraus, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir pusę šaukštelio geriamosios sodos. 

Svarbu žinoti, kad dauguma žarnyno infekcijų antibiotikais negydomos, be to, prireikus juos skiria tik gydytojas. Patariama neskubėti vartoti viduriavimą stabdančius vaistus. Jeigu viduriavimas užsitęsė, tuštinantis pasirodė kraujas, karščiuojate, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas visada sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, t. y. sukelia disbiozę. Viena iš mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeniniams mikroorganizmams patekti į žarnyną. Todėl suviduriavus rekomenduojami žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą reguliuojantys preparatai – probiotikai.

Normalioje žarnyno mikrobiotoje dominuoja gerosios bakterijos, pagrindinės iš kurių bifidobakterijos ir laktobakterijos. Šios bakterijos slopina patogeninių mikroorganizmų augimą ir palaiko sveiką mikrobiotą, kuri padeda įsisavinti maisto medžiagas ir kai kuriuos vitaminus. Probiotinės bakterijos padeda skaldyti maistą, šalinti toksinus ir mažinti virškinimo problemų sukeltus simptomus – vidurių pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Be to, žarnyno mikrobiota turi nemažą įtaką imuninei sistemai.

Kuo ypatingas mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas?

Vienas iš viduriuojant rekomenduojamų preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šis mieliagrybis nėra natūralios žarnyno mikrobiotos sudėtinė dalis, bet jo poveikis panašus kaip normalios mikrobiotos. Jis slopina tam tikrų mikroorganizmų ir jų toksinų patogeninį poveikį. Būdamas 10 kartų didesnis už bakteriją, gali prisijungti daugiau patogeninių mikroorganizmų, kuriuos pašalina iš žarnyno. Vartojant tokį preparatą nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios sumažėja viduriavimo trukmė ir greičiau pasveikstama.

Tyrimais nustatyta, kad S. boulardii stimuliuoja imunoglobulino A (IgA) sintezę, didindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Šis antikūnas yra imuninės sistemos sudedamoji dalis.

Skrandžio terpė yra rūgštinė, o daugelis probiotinių bakterijų, patekusios į tokią aplinką, neišgyvena. Taigi, kai kurie probiotiniai preparatai gali būti mažiau veiksmingi. S.boulardii geba atsispirti skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl mieliagrybis gali pasiekti žarnyną nepakitęs ir gyvybingas. Be to, šis mieliagrybis yra atsparus antibiotikams, taigi jį drąsiai galima vartoti kartu su gydytojo skirtais šiais vaistais. S. boulardii nepasilieka žarnyne visam laikui – nutraukus preparato vartojimą pasišalina per kelias dienas.

Kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų?

Keliaudami gerkite tik į butelius išpilstytą ir sandariai uždarytą vandenį, kuris parduodamas parduotuvėse. Venkite gėrimų su ledukais, atsargiai rinkitės desertus su pienu ar grietinėle.

Nevalgykite gatvėje parduodamo maisto. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite ir nulupkite.

Nepamirškite dažnai nusiplauti rankų: ypač prieš valgydami ir gamindami maistą. Taip pat – pasinaudoję tualetu.

Pasirūpinkite, kad kelionių vaistinėlėje kartu su pleistrais ir skausmą malšinančiais vaistais būtų preparatas nuo virškinimo sutrikimų. Viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo kelionėje ar jį sušvelninti, – probiotikai, vienas iš kurių S. boulardii. Juos patariama gerti ir prieš išvykstant, ir visą kelionės laiką – nesvarbu, viduriuojate, ar ne.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė