<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vitaminas C | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vitaminas-c/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Wed, 09 Mar 2022 14:03:16 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>5 svarbiausi vitaminai, kurių neturi pritrūkti vaikui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/5-svarbiausi-vitaminai-kuriu-neturi-pritrukti-vaikui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=5-svarbiausi-vitaminai-kuriu-neturi-pritrukti-vaikui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/5-svarbiausi-vitaminai-kuriu-neturi-pritrukti-vaikui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 04 Mar 2020 16:28:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas E]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18820</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pakankamas vitaminų kiekis ypatingai svarbus mažam vaikui, nes jo organizmas intensyviai vystosi. Svarbiausi vitaminai, kuriuos reikia nuolat gauti iš maisto, yra A,B,C,D,E. Į vaikų racioną reikėtų kasdien įtraukti užtektinai šių vitaminų turinčių maisto produktų. Vitaminas A yra laikomas augimo vitaminu, jis būtinas, kad vaikas augų sveikas ir stiprus, jo reikia normaliam vystymuisi. Be to, nuo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/5-svarbiausi-vitaminai-kuriu-neturi-pritrukti-vaikui">5 svarbiausi vitaminai, kurių neturi pritrūkti vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18821" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Vaikui-svarbūs-vitaminai.jpg" alt="" width="1000" height="572" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Vaikui-svarbūs-vitaminai.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Vaikui-svarbūs-vitaminai-768x439.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Vaikui-svarbūs-vitaminai-840x480.jpg 840w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />Pakankamas vitaminų kiekis ypatingai svarbus mažam vaikui, nes jo organizmas intensyviai vystosi. Svarbiausi vitaminai, kuriuos reikia nuolat gauti iš maisto, yra A,B,C,D,E. Į vaikų racioną reikėtų kasdien įtraukti užtektinai šių vitaminų turinčių maisto produktų.</p>
<h4><strong>Vitaminas A</strong></h4>
<p>yra laikomas augimo vitaminu, jis būtinas, kad vaikas augų sveikas ir stiprus, jo reikia normaliam vystymuisi. Be to, nuo vitamino A priklauso odos ir gleivinių būklė, taip pat – regėjimas. Svarbus jo vaidmuo formuojantis imunitetui, o pritrūkus gali sulėtėti vaiko augimas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.</p>
<p>Daugiausia vitamino A turi žuvų taukai, sviestas, kepenys, kiaušinio trynys, sūris. Augaliniuose produktuose yra karoteno, iš kurio organizme gaminamas vitaminas A. Karoteno gausu oranžinės ir raudonos spalvos daržovėse ir vaisiuose. Daug karoteno morkose, pomidoruose, paprikose, špinatuose, rūgštynėse, persikuose, abrikosuose.</p>
<h4><strong>B grupės vitaminai</strong></h4>
<p>būtini medžiagų apykaitai, energijos gamybai organizme, stiprina vaiko nervų sistemą. Nepamirškite, kad visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, todėl jų atsargas būtina papildyti kasdien.</p>
<p><em>Vitaminas B6</em> dalyvauja fermentiniuose procesuose, hemoglobino gamyboje, reikalingas riebalų ir angliavandenių apykaitai. <em>B12</em> taip pat skatina hemoglobino gamybą, dėl to apsaugo nuo mažakraujystės. Geri B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, paukštiena, žuvis, riešutai (ypač graikiniai riešutai), kiaušiniai, pienas, sūris, pupelės ir soja.</p>
<h4><strong><em>Vitaminas C</em> </strong></h4>
<p>yra imuninei sistemai stiprinti būtinas antioksidantas, pa¬deda susidaryti organizmo įgimtam ir įgytam atsparumui infek¬cinėms ligoms. Šis vitaminas dalyvauja kolageno sintezėje, todėl palaiko jungiamųjų audinių elastingumą, svarbus dantims, kremzlėms, kraujagyslėms, odai.</p>
<p>Vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, erškėtuogės, šermukšniai, šaltalankiai, braškės, kiviai, pomidorai, žalios lapinės daržovės, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės, svogūnai.</p>
<h4><strong>Vitaminas D</strong></h4>
<p>organizme atlieka daug funkcijų. Jis būtinas kaulams ir dantims, taip pat –raumenims, padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą, kurių pakankamas kiekis svarbus ląstelėse vykstantiems procesams, kaulų mineralizavimui ir nervų sistemai. Vitaminas D yra būtinas imuninei sistemai, apsaugančiai nuo infekcijų ir uždegimų. Jis lemia sklandų visų organizmo sistemų darbą, veikia kaip hormonas, susijęs su kiekviena kūno ląstele.</p>
<p>Šis vitaminas itin svarbus kūdikiams ir mažiems vaikams, padeda išvengti rachito. Didžiausias vitamino D kiekis gaminasi organizme būnant saulėje, deja, Lietuvoje jos dažnai trūksta. Nedidelę dalį šio vitamino (10–20 proc.) galima gauti ir su maistu – iš pieno, kiaušinių ir riebių žuvų, pavyzdžiui, lašišos, silkės, skumbrės.</p>
<h4><strong>Vitaminas E</strong></h4>
<p>svarbus angliavande¬nių, baltymų ir riebalų apykaitai, stipriai imuninei sistemai. Jis veikia kaip antioksidantas ir saugo organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Vitamino E reikia nervų ir raumenų sistemoms.</p>
<p>Šio vitamino yra nerafinuotuose augaliniuose aliejuose, grūduose, pupelėse, žirniuose, špinatuose, alyvuogėse, avokaduose, riešutuose, kukurūzuose, grikių kruopose, kiaušinio trynyje, mėsoje ir menkės kepenėlėse.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/5-svarbiausi-vitaminai-kuriu-neturi-pritrukti-vaikui">5 svarbiausi vitaminai, kurių neturi pritrūkti vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/5-svarbiausi-vitaminai-kuriu-neturi-pritrukti-vaikui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-smagiam-ir-darbingam-vaiko-pavasariui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vitaminai-smagiam-ir-darbingam-vaiko-pavasariui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-smagiam-ir-darbingam-vaiko-pavasariui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 14 Mar 2018 11:47:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[Vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[avitaminozė]]></category>
		<category><![CDATA[B grupės vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[trūksta vitaminų]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai pavasarį]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17566</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vitaminų stoka – viena svarbiausių pavasario problemų, su kuria susiduria dauguma tėvų. Ši problema užklumpa ne tik nevalgius mažylius, bet ir tuos, kurių meniu užtenka daržovių, sveikų visų grūdo dalių patiekalų ir kitų naudingų maisto produktų. Vaikas greitai pavargsta, suprastėja nuotaika, mokinukams sunkiau sekasi pamokose. Kodėl pavasarį trūksta vitaminų? Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-smagiam-ir-darbingam-vaiko-pavasariui">Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17567" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vitaminai-vaikams-pavasarį-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Vitaminų stoka – viena svarbiausių pavasario problemų, su kuria susiduria dauguma tėvų. Ši problema užklumpa ne tik nevalgius mažylius, bet ir tuos, kurių meniu užtenka daržovių, sveikų visų grūdo dalių patiekalų ir kitų naudingų maisto produktų. Vaikas greitai pavargsta, suprastėja nuotaika, mokinukams sunkiau sekasi pamokose.</p>
<p><strong>Kodėl pavasarį trūksta vitaminų?</strong></p>
<p>Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikams trūksta netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.</p>
<p>Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.</p>
<p>Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė ( vitaminų stoka).</p>
<p><strong>Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui</strong></p>
<p>Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.</p>
<p>Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.</p>
<p><strong>Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?</strong></p>
<p>Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.</p>
<p>Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.</p>
<p>Vitaminas C pasižymi antivirusiniu bei antibakteriniu poveikiu, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai. &nbsp;</p>
<p><strong>Pagrindas </strong>– <strong>tinkama vaiko mityba</strong></p>
<p>Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.</p>
<p>Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.</p>
<p>B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visų grūdo dalių duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.</p>
<p>Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.</p>
<p>Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B,3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.</p>
<p>Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.</p>
<p>Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi – natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, juos patariama papildyti iš mikroelementų kompleksų.</p>
<p><strong>Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus</strong>?</p>
<p>Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.</p>
<p>Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.</p>
<p>Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-smagiam-ir-darbingam-vaiko-pavasariui">Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-smagiam-ir-darbingam-vaiko-pavasariui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kas kaltesnis dėl vaiko ligų – imunitetas ar suaugusieji?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kas-kaltesnis-del-vaiko-ligu-imunitetas-ar-suaugusieji?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kas-kaltesnis-del-vaiko-ligu-imunitetas-ar-suaugusieji</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kas-kaltesnis-del-vaiko-ligu-imunitetas-ar-suaugusieji#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 09 Dec 2017 08:01:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai tėvams]]></category>
		<category><![CDATA[Aiva Vaivarienė]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Antibiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetui stiprinti]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno mikroflora]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17475</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dažna mama guodžiasi: „Namie buvome sveiki, o nuėję į darželį ištisai sergam.“ Belieka tik apgailestauti, kad, deja, mažo vaiko imunitetas dar silpnas. Kodėl gi tas imunitetas nebegali padėti pasikeitusiomis sąlygomis ir ką daryti tėvams, kad jis būtų ne silpnoji grandis, o pagalbininkas, klausiame Natūralaus gydymo centro gydytojos homeopatės Aivos Vaivarienės. Nuo ko priklauso vaiko imuninė&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-kaltesnis-del-vaiko-ligu-imunitetas-ar-suaugusieji">Kas kaltesnis dėl vaiko ligų – imunitetas ar suaugusieji?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17476" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/12/Gydytoja-Aiva-Vaivarienė-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Dažna mama guodžiasi: <strong>„</strong>Namie buvome sveiki, o nuėję į darželį ištisai sergam.<strong>“</strong> Belieka tik apgailestauti, kad, deja, mažo vaiko imunitetas dar silpnas. Kodėl gi tas imunitetas nebegali padėti pasikeitusiomis sąlygomis ir ką daryti tėvams, kad jis būtų ne silpnoji grandis, o pagalbininkas, klausiame Natūralaus gydymo centro <em>gydytojos homeopatės Aivos Vaivarienės.</em></p>
<p><strong>Nuo ko priklauso vaiko imuninė sistema, kodėl vienų vaikų imunitetas silpnesnis, o kiti atsparesni?</strong></p>
<p>Imunitetą lemiantys veiksniai priklauso nuo vaiko amžiaus. Imuninė sistema pradeda formuotis dar įsčiose ir rūpintis ja reikia jau besilaukiant, o ne išleidus vaiką į darželį. Nėštumo laikotarpiu visas maisto medžiagas – kenksmingas ar naudingas – vaikas gauna iš mamos organizmo. Svarbūs veiksniai per nėštumą – būsimos mamos sveikata, jos gyvenimo būdas ir mityba. Pavyzdžiui, jeigu nėščioji rūko, netinkamai maitinasi, vaiko imunitetas gali nusilpti jam dar negimus.</p>
<p>Nėštumo metu atsiranda ir alergijos. Dauguma nėščiųjų mėgsta pasmaguriauti: vienos valgo daug jogurto, kitos neatsilaiko prieš sūrelius arba egzotinius vaisius, ir dėl to vaiko organizmas įsijautrina dar įsčiose. Mažylis jau gimsta linkęs į alergijas, o paskui dažniau serga. Alergiški vaikai serga sunkiau ir sveiksta lėčiau, nes jų imuninė sistema vis kovoja su kokiu nors alergenu, o kartu susidoroti dar ir su virusais neužtenka jėgų.</p>
<p>Antras imuniteto formavimosi etapas yra laikotarpis po gimdymo. Labai svarbios pirmosios gyvenimo minutės, valandos, dienos. Daug mokslinių tyrimų įrodė, kad žymiai stipresni ilgai mamos pienu maitinti vaikai, ypač gavę priešpienio. Imuninę sistemą labai pažeidžia jau pirmosiomis dienomis vartoti antibiotikai.</p>
<p>Imuniteto pagrindas formuojasi nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir anksti pradėjus žindyti pagimdžius. Gera pradžia padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie gyvenimo, vėliau – darželyje, kai daugumai atsiranda problemų.</p>
<p><strong>Kodėl neturinčio polinkio į alergijas, gana atsparaus vaiko imunitetas nebeapsaugo darželyje?</strong></p>
<p>Darželinuko imunitetas ne tiek medicininė, kiek socialinė problema. Vienuose darželiuose serga daug vaikų, kituose – tik vienas kitas, o yra grupių, kuriose ligos labai retos. Tai priklauso nuo paprastų aplinkos sąlygų: vėdinimo, šildymo, oro temperatūros; ir, žinoma, auklėtojų priežiūros. Tėvai papasakoja daug istorijų iš darželio gyvenimo. Pavyzdžiui, auklėtoja prieš pietų miegą gerai išvėdina patalpą, ir lovytės įšąla. Vaikas nusirengia ir atsigula į ledinę lovą, o galbūt jis ką tik grįžęs į darželį po ligos. Pusvalandį drebėdamas stengiasi sušilti, tik spėja užmigti, ir jau laikas keltis. Suprantama, vėdinti reikia, bet svarbiausia tinkamai tai daryti. Kai kurių darželių personalui trūksta tokių žinių, įgūdžių, kartais net geranoriškumo.</p>
<p>Iniciatyvūs tėvai matavo darželyje ir oro taršą, ir anglies dioksido koncentraciją, teikė siūlymų savivaldybei, kaip pagerinti sąlygas, net apskaičiavo, kiek būtų sutaupyta, jeigu vaikai mažiau sirgtų, deja, pastangos nesulaukė atgarsio.</p>
<p>Bėda, kad neturime organizacijos, kuri stebėtų situaciją darželiuose ir imtųsi veiksmų ją gerinti. Teko girdėti, kad Prancūzijoje virtuvės šefai susirenka į konferenciją ir aptaria, kaip pagaminti, pavyzdžiui, brokolių suflė, kad vaikai pamėgtų šią daržovę. O mūsų darželiuose nuo sovietmečio taip ir liko juodoji arbata su cukrumi – nei aplinka, nei valgiaraštis nesikeičia. Vaikams organizuojama daug švenčių, kuriama žaidimų, bet apie sveikatą galvojama mažai. Tai yra didžiausia problema.</p>
<p>Didelė tikimybė užsikrėsti, jeigu grupėje yra kosėjančių ir sloguojančių vaikų. Tėvai dažniausiai nekreipia dėmesio į tokius negalavimus ir sergantį vaiką atveda į darželį. Pavyzdžiui, viena mama guodėsi: <strong>„</strong>Pričiaudė mano vaikui į lėkštę, tai kaipgi jis nesusirgs.<strong>“</strong> Mamos piktinasi, kad yra vaikų, kurie ateina į darželį net snargliuotais rankogaliais. Akivaizdu, kad ligos ne visada konkretaus vaiko problema. Iš saugių namų patekęs į labai nepalankias sąlygas, net sveikas vaikas vargu ar sugebės atsilaikyti.</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-17478 size-thumbnail" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/12/Vaiko-imunitetą-stiprina-grynas-oras-500x280.jpg" alt="" width="500" height="280"></p>
<p><strong>Gal tėvai per mažai pratina vaiką prie tų nepalankių sąlygų? Kiek įtakos vaiko atsparumui ligoms turi, pavyzdžiui, grūdinimas?</strong></p>
<p>Grūdinimas prasideda nuo gryno oro, o kiek jame būna miesto vaikas? Kaime gyvenantis mažylis išbėga į didelį kiemą, pievą ar miškelį. Daugiabučių apsuptyje esantis miestiečio kiemas dažniausiai betonuotas, po langais stovi keliasdešimt automobilių, o balkone rūko kaimynas. Kiek yra kiemų su vaikų žaidimų aikštelėmis, kur galima pasikapstyti smėlio dėžėje, kiek žiemą įrengtų čiuožyklų? Vyresniam vaikui dar sunkiau rasti, kur ir ką nuveikti lauke. Ne visuose miesto rajonuose yra parkų ir žaliųjų zonų, o ar dažnai tėvai išvyksta su vaikais už miesto – į gamtą? Pagrindinis ir paprasčiausias grūdinimo būdas – buvimas gryname ore, gamtoje – sunkiai įmanomas miestiečiams.</p>
<p>Kitas dalykas, kad tėvai laisvalaikiu dažnai įbruka vaikui į rankas kompiuterį arba telefoną, kad leistų ramiai pailsėti jiems patiems, pavyzdžiui, panaršyti feisbuke. Paskui sutemsta ir per vėlu kur nors eiti – taip diena ir baigiasi. Ką jau kalbėti apie tokias grūdinimo procedūras, kaip apipylimai vandeniu, jei vaikas net į lauką neišleidžiamas?</p>
<p>Pradėti reikėtų nuo paprastų dalykų: išvėdinti namus ir neprisirūkyti prieš grįžtant į juos. Daugybė rūkančių tėčių ir mamų nežino, kad nuodingos cigarečių medžiagos iš plaučių išsiskiria dar ištisą parą – rūkymas lauke ar balkone namų neapsaugo. Tabako teršalai pasklinda namų ore ir vaikas, galima sakyti, rūko, nors ir be cigaretės.</p>
<p>Dar viena būtina stipraus imuniteto sąlyga – fizinis aktyvumas, o judėjimo vaikams trūksta. Mažylius tėvai vežioja automobiliu, lauke, užuot pabėgiojęs, vaikas prasėdi vežimėlyje. Taip pat ir mokykloje – liepiama ramiai sėdėti, ir net per pertraukas. Mažai judančio vaiko kraujotaka sulėtėja, dėl to organizmas gauna mažiau maisto medžiagų. Ko tuomet galime tikėtis iš imuniteto?</p>
<p><strong>Dažnai netinkamai valgome ir patys, ir vaikus taip maitiname. Kokios didžiausios imunitetui kenkiančios vaikų mitybos klaidos?</strong></p>
<p>Grynas vanduo ir maistas labai svarbus vaiko, kaip ir suaugusiojo, sveikatai. Ar kuriame nors darželyje duoda vaikams atsigerti vandens? Nepratina jo gerti ir mamos.</p>
<p>Daugiausia imuninių ląstelių gyvena žarnyne, ir tas ląsteles turime maitinti. Sveikas maistas reikalingas ne vien tam, kad gautume užtektinai vitaminų, antioksidantų ir visų kitų gyvybei svarbių medžiagų, bet ir normaliai žarnyno mikroflorai maitinti, nes nuo jos priklauso imunitetas.</p>
<p>Pavojingiausias imuniteto žudikas – antibiotikai. Vaikas suserga, geria antibiotikus, paskui vėl suserga, ir jam vėl duodama šių vaistų – užburtas ratas toliau sukasi. Antibiotikai žudo gerąją žarnyno florą, todėl gydytis jais verta tik būtiniausiais atvejais. Deja, daugelis šiuolaikinių mamų antibiotikų kaskart griebiasi net nuo slogos. Žarnyno mikroflorą suardome labai greitai, o atkurti ją ypač sunku. Nemanykite, kad po antibiotikų kurso išgelbės gerosios bakterijos.</p>
<p>Dažnai tėvams tenka priminti, kad žarnyno bakterijos yra kaip gyvūnas augintinis, kuris žus, jeigu neduosime jam valgyti. Taip ir gerosios bakterijos – neužtenka jų išgerti, turime duoti ir maisto – ląstelienos. Jeigu esame įpratę maitintis batono ir dešros sumuštiniais, dribsniais su pienu, saldžiais sūreliais, blynais ir makaronais, – ląstelienos negauname. Išgertos bakterijos nemaitinamos žūsta ir jų gėrimas neatneša jokios naudos.</p>
<p>Žarnyno mikroflorą maitina sveiki grūdai su visomis savo vertingosiomis dalimis, virtos ir šviežios, ypač raugintos, daržovės, ankštinių augalų gaminiai, vaisiai, sėklos, riešutai. Pavyzdžiui, keptą patiekalą vaikui galima pagaminti iš visų grūdo dalių miltų, įberti sėlenų, kad būtų daugiau ląstelienos.</p>
<p>Vis dalinu tėvams atmintines, kad didžiausias imuniteto priešas – cukrus. Daugybė tyrimų įrodė, kad cukrus žudo imuninės sistemos ląsteles, pašalina iš organizmo vitaminą&nbsp;C ir t.&nbsp;t. Nebūtina visiškai atsisakyti saldumynų – yra daug saldžių vaisių, uogų, o vaikai nuolat maitinami cukrumi. Iš didelės meilės visokiausiais dirbtiniais saldumynais vaikus lepina seneliai. Jais maitiname ir prastai valgantį vaiką – kad tik ką nors suvalgytų, tik jokios naudos iš tokio maisto nėra. Paradoksalu, bet net gydome vaiką sirupu su cukrumi arba duodame vitamino&nbsp;C saldainiukų. Taip maitinamam ir gydomam susirgusiam vaikui labai sunku pasveikti.</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-17481 size-thumbnail" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/12/Kuo-maitinti-vaiką-500x280.jpg" alt="" width="500" height="280"></p>
<p><strong>Kada vaikui derėtų duoti imunitetą stiprinančių preparatų ir kokie iš jų tinkamiausi?</strong></p>
<p>Tėvai žino, kad imunitetui padeda vitaminas&nbsp;C, bet vertingiausias yra maiste esantis natūralus vitaminas&nbsp;C, nes tabletėje – sintetinė askorbo rūgštis. Be to, yra daug problemų, kurių neišspręs vien koks nors preparatas. Imunitetas priklauso nuo veiksnių visumos.</p>
<p>Pirmiausia pagalvokime, ką galime padaryti patys. Pavyzdžiui, geriau vėdinkime namus, būtinai išnaikinkime pelėsį, įpratinkime šeimą gerti vandenį ir sveikai maitintis, taip pat išspręskime socialines, psichologines problemas. Preparatai imunitetui stiprinti – paskutinė grandis. Jie reikalingi vaikams, kurie vartojo daug vaistų, ypač antibiotikų, taip pat &nbsp;dažnai sergantiems. Geriausia, kad tai būtų natūralios augalinės priemonės. Savo praktikoje kiekvienam vaikui siūlau individualų sprendimą – pagal problemą sukėlusias priežastis.</p>
<p>Daug rašoma ir kalbama apie tai, kad vaiko sveikatą lemia ir emocinė būsena. Posakį <strong>„</strong>visos ligos nuo nervų<strong>“</strong> galima prisiminti ir kalbant apie vaikus. Jeigu namie tvyro tėvų nesantaika, kelianti nuolatinį stresą, arba vaikas gyvena slegiamas nerimo, nežinios, baimės ir pan., nesitikėkime, kad jo imunitetas bus stiprus. Tuomet nei vitaminas&nbsp;C, nei sveika mityba stebuklo nepadarys.</p>
<p><strong>Kaip patartumėte tėveliams tinkamai gydyti susirgusį vaiką šaltuoju periodu, kai ypač puola ligos?</strong></p>
<p>Greičiau pasveikti padeda rami aplinka, vaikui duokite daug skysčių, vitaminingų gėrimų, pavyzdžiui, su spanguolėmis, šaltalankiais, greipfrutais. Sunkiausias darbas yra girdyti vaiką. Jeigu karščiuojantis ligoniukas nenoriai geria, prisėskite šalia ir girdykite po truputį su šaukšteliu, pipete arba per šiaudelį.</p>
<p>Daug kalbama ir rašoma, kad nereikia baimintis vaikų karščiavimo. Tėvams patariu ne tik žiūrėti į termometrą, bet atsižvelgti ir į vaiko savijautą. Kai vaikas geria užtektinai skysčių ir yra žvalus, neverta pasiduoti panikai. Temperatūra duoda ir naudos – vaiko imuninė sistema kovoja, gamina antikūnus, įgyja patirties. Jei neleisime pasipriešinti pačiam organizmui, kitą kartą jis neatpažins to paties viruso ir vaikas vėl susirgs.</p>
<p>Karščiuojančiam vaikui galima apmauti vėsiame vandenyje su actu sudrėkintas kojines, ant alkūnių ir riešų uždėti šaltą kompresą. Temperatūrą galite numušti be vaistų: drungnu vandeniu sudrėkinta ir išgręžta audinio skiaute nušluostykite kūnelį ir leiskite nudžiūti. Stebėkite karščiuojančio vaiko savijautą. Jeigu jis gerai jaučiasi, taip gydykitės 1–2 dienas, duokite daug natūralių produktų, turinčių vitamino&nbsp;C, ir pasveiks.</p>
<p>Sunkesniais atvejais rinkitės natūralius preparatus. Savo praktikoje naudoju homeopatinius preparatus – jie padeda ir nuo temperatūros, ir nuo uždegimo, natūraliomis priemonėmis sėkmingai gydau bronchitą ir anginą. Žinoma, jeigu vaiko liga rimta, prireikia ir antibiotikų, bet retai.</p>
<p><em>Kalbėjosi Neringa Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-kaltesnis-del-vaiko-ligu-imunitetas-ar-suaugusieji">Kas kaltesnis dėl vaiko ligų – imunitetas ar suaugusieji?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kas-kaltesnis-del-vaiko-ligu-imunitetas-ar-suaugusieji/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kuo ypatinga vaiko mityba žiemą</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kuo-ypatinga-vaiko-mityba-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kuo-ypatinga-vaiko-mityba-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kuo-ypatinga-vaiko-mityba-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 08 Dec 2017 08:10:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[daržovės]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetą stiprinantys vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos taisyklės]]></category>
		<category><![CDATA[šiltas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas E]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17471</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šaltuoju metų periodu organizmui reikia daugiau energijos – šilumai palaikyti, prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir atsilaikyti prieš virusus. Energijos suteikia maiste esančios medžiagos, todėl žiemą turėtume laikytis ypatingų mitybos taisyklių. Mažų vaikų virškinimo sistema silpnesnė, nes menkesnis fermentų kiekis. Todėl itin riebus maistas, kuris suteikia daug energijos ir gerai sušildo organizmą, vaikui netinka. Be to,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kuo-ypatinga-vaiko-mityba-ziema">Kuo ypatinga vaiko mityba žiemą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17472" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/12/Vaiko-mityba-stipriam-imunitetui-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Šaltuoju metų periodu organizmui reikia daugiau energijos – šilumai palaikyti, prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir atsilaikyti prieš virusus. Energijos suteikia maiste esančios medžiagos, todėl žiemą turėtume laikytis ypatingų mitybos taisyklių.</p>
<p>Mažų vaikų virškinimo sistema silpnesnė, nes menkesnis fermentų kiekis. Todėl itin riebus maistas, kuris suteikia daug energijos ir gerai sušildo organizmą, vaikui netinka. Be to, per didelis riebalų kiekis tukina. Kaipgi maitinti mažylį žiemą, kad jis būtų stiprus ir galėtų apsiginti nuo ligų?</p>
<p><strong>Pagrindinės mitybos taisyklės</strong></p>
<p>Kaip ir kitais sezonais, mažo vaiko mitybos racione turi užtekti visų medžiagų, būtinų jo augimui bei vystymuisi. Svarbi raumenų, audinių bei ląstelių statybinė medžiaga – baltymai, kurių vaikas gaus valgydamas mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, pieno produktus. Gyvūniniuose baltymuose yra mažylio augimui būtinų amino rūgščių rinkinys. Net jeigu tėvai vegetarai, vaikui reikia padaryti išimtį – &nbsp;jis turi gauti gyvūninių baltymų. Tai ypač aktualu žiemą, kai energijos poreikis didesnis.</p>
<p>Kartu su baltymais angliavandeniai sudaro pačius svarbiausius junginius, reikalingus normaliam visų organizmo sistemų funkcionavimui. Bet svarbu rinktis tinkamus angliavandenius. Žiemą vaikui dar rečiau leiskite smaguriauti saldainiais, baltų miltų kepiniais, nes juose tėra paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas greitai pasisavina, o jų perteklius virsta atsargai kaupiamais riebalais. Energijos tokie angliavandeniai suteikia tik trumpam, todėl vaikas greitai vėl pajus jos stoką ir panašių produktų poreikį. Per didelis saldumynų kiekis gali ne tik nutukinti, bet ir pakenkti endokrininei sistemai, padidina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoja imuninę sistemą.</p>
<p>Naudingas ir būtinas energijos šaltinis – sudėtiniai angliavandeniai. Tai įvairių kruopų košės, visų grūdo dalių miltų produktai, kurių žiemą vaikui siūlykite dažniau.</p>
<p>Riebalai pasisavinami lėtai ir išskiria daug energijos, jie neabejotinai reikalingi, tik per daug riebus maistas apsunkina virškinimą. Todėl mažyliams ir žiemą negaminkite patiekalų iš riebios mėsos, neduokite riebių pieno produktų.</p>
<p><strong>Žiemos vitaminai </strong></p>
<p>Angliavandenių ir riebalų apykaitai yra svarbus vitaminas B7 (vitaminas H – biotinas) – tai tirpus vandenyje B grupės vitaminas. Jo yra augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose, o daugiausia biotino &nbsp;jautienoje, inkstuose, piene, kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose.</p>
<p>Visuotinių ligų periodu itin didelės įtakos turi stiprus imunitetas, todėl svarbūs visi veiksniai, padedantys organizmui atsilaikyti prieš virusus. Dažniau išvengia ligų užsigrūdinęs vaikas, maitinamas nemažai vitaminų turinčiais produktais. Pavyzdžiui, valgydamas&nbsp; citrusinius vaisius, kriaušes, kivius, kai kurias uogas, mažylis gaus vitamino C. Geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose gausu karotenoidų, kurie organizme virsta imuninei sistemai svarbiu antioksidantu – vitaminu A. Šio mikroelemento suteiks morkos, moliūgai, geltonosios ir oranžinės paprikos.</p>
<p>Kitas svarbus antioksidantas – vitaminas E, daugiausia &nbsp;jo turi grikių kruopos, žirniai, pupelės, špinatai, kukurūzai, riešutai, pieno produktai, mėsa, kiaušinio trynys, nerafinuotas aliejus. Gerai mamoms žinomas vitaminas D svarbus ne tik vaiko kaulams, bet ir imunitetui.</p>
<p>Imunitetą stiprinančių vitaminų turi juodieji serbentai, spanguolės, avietės, šaltalankiai. Žiemą vaikas turėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Įvairių mažyliui būtinų mikroelementų yra mėsoje, žuvies, pieno produktuose, kiaušiniuose bei kruopose.</p>
<p><strong>Švieži ar šaldyti maisto produktai? </strong></p>
<p>Šaldytos uogos ir kai kurios daržovės žiemą nukonkuruoja šviežias, nes sezono metu užšaldytuose maisto produktuose išlieka daugiau vitaminų. Importuojamos daržovės ir uogos netenka dalies mikroelementų jas vežant, o Lietuvoje užaugintos – laikant. Vasarą ir ankstyvą rudenį užšaldytos&nbsp; uogos ir daržovės – natūralus vitaminų šaltinis.&nbsp; Ne mažiau vertingi ir parduotuvėje įsigyti šaldyti maisto produktai, paruošti naudojant šiuolaikines technologijas.</p>
<p>Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse yra geram virškinimui naudingos ląstelienos. Kai kurios daržovės išlaikomos visą žiemą, tokios yra morkos, kopūstai, burokai, ropės. Citrusiniuose vaisiuose išlieka didelis vitamino C kiekis, todėl žiemą labai pageidaujami apelsinai, mandarinai, greipfrutai, citrinos.</p>
<p><strong>Šiltas maistas</strong></p>
<p>Žiemos šaltis sulėtina medžiagų apykaitos procesus, nes organizmas priverstas taupyti energiją, kad jos užtektų šilumai pasigaminti. Todėl vaikui dažniau duokite šilto maisto. Ryte mažylį sušildys košė, virkite ją iš sudėtinių angliavandenių turinčių kruopų. Tinka omletas su troškintomis daržovėmis, įvairūs apkepai. Šiltą mėsos ir morkų su burokėliais patiekalą galite paįvairinti šviežių salotų lapais, kitomis šviežiomis daržovėmis. Tokios mėsos rūšys kaip jautiena, veršiena, kiauliena, aviena lengviau virškinamos tuomet, kai valgomos šiltos. Organizmo šilumą palaikys šilta sriuba.</p>
<p>Priešpiečiams tiks šiltas varškės apkepas, kurį galite pagardinti vaisiais, daržovių troškinys.</p>
<p>Vietoj šaltų gėrimų duokite vaikui šilto kompoto, iš uogų virtų gėrimų. Vakarienei patroškinkite daržovių su mėsa, išvirkite vištienos, pagaminkite bulvių košę.</p>
<p><strong>Vitaminų ir mineralų maisto papildai</strong></p>
<p>Nuomonė, kad daržovėse ir vaisiuose užtenka visų vaikui būtinų vitaminų bei mineralų, klaidinga. Žiema – sunkus periodas organizmui dar ir todėl, kad mikroelementų daržovėse ir vaisiuose gerokai mažiau negu rudenį, ir jų neužtenka organizmo poreikiams. Maistas, žinoma, išlieka svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis, bet prarastas mikroelementų atsargas maisto produktuose dažniausiai būtina papildyti iš mikroelementų preparatų.</p>
<p>Vaistinėse galite įsigyti vitaminų ir mineralų maisto papildų, pritaikytų skirtingo amžiaus vaikams. Ikimokyklinio amžiaus mažyliams ir pradinukams intensyvaus augimo periodu ypatingai svarbūs riebaluose tirpstantys vitaminai A, D ,E, taip pat – B grupės, vitaminai C ir PP (niacinas). Mažam vaikui patogu sugirdyti skysto pavidalo vitaminų maisto papildą.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kuo-ypatinga-vaiko-mityba-ziema">Kuo ypatinga vaiko mityba žiemą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kuo-ypatinga-vaiko-mityba-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 07 Oct 2017 09:18:16 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetui stiprinti]]></category>
		<category><![CDATA[maistas imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai ir vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų stoka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17301</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nerūpestingą vasarą pakeitus darbingam rudeniui, kad nepritrūktume jėgų, susirūpiname organizmo stiprinimu. O jas sekina saulės stoka, mažesnis judrumas, taip pat sulėtėjusi medžiagų apykaita – organizmas taupo energiją, kaupia kalorijas, kad sužvarbus orams turėtų iš ko gaminti šilumą. Kaip tik šiuo metu organizmas ruošiasi drėgmės, vėjų ir šalčio išbandymams, darželiuose ir mokyklose reikia atlaikyti daugybės virusų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas">Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas/imunitetui-naudingas-maistas" rel="attachment wp-att-17302"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17302" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/10/Imunitetui-naudingas-maistas-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a>Nerūpestingą vasarą pakeitus darbingam rudeniui, kad nepritrūktume jėgų, susirūpiname organizmo stiprinimu. O jas sekina saulės stoka, mažesnis judrumas, taip pat sulėtėjusi medžiagų apykaita – organizmas taupo energiją, kaupia kalorijas, kad sužvarbus orams turėtų iš ko gaminti šilumą. Kaip tik šiuo metu organizmas ruošiasi drėgmės, vėjų ir šalčio išbandymams, darželiuose ir mokyklose reikia atlaikyti daugybės virusų puolimus. Todėl svarbu, kad nepritrūktų <em>vitaminų</em> ir <em>mineralų</em>, suteikiančių stiprybės šiomis nelengvomis sąlygomis. <em>Vitaminų stoka</em> vaikui trukdo mokytis, silpnina <em>imuninę sistemą</em>, gali būti depresijos priežastis, sukelti fizinio bei psichinio vystymosi sutrikimus.</p>
<p><strong>Įvairi mityba</strong></p>
<p>Vasarą galime mėgautis natūralios gamtos gėrybėmis:&nbsp; ką tik nuskintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis. Lepina šiluma, saulė ir ilgų dienų šviesa. Rudenį sąlygos vis prastėja – kasdien šalčiau, nuskintose daržovėse ir kitose gėrybėse vis labiau senka naudingųjų medžiagų atsargos, skirtingai nuo pramogų kupinos vasaros, vaikams vis mažiau laiko lieka žaidimams ir poilsiui – jie skuba į darželius, mokyklas, įvairiausius būrelius. Užgriuvus pareigų lavinai, dažną prislegia nuovargis ir prasta nuotaika, o susidūrus su pagausėjusiu virusų būriu ima pulti <em>peršalimo ligos</em>.</p>
<p>Stokodami laiko ne visada sukontroliuojame, ką vaikas valgo visą dieną, ar, užuot užkandžiavęs sausainiais, pasiima obuolį, kriaušę arba bananą. Derėtų pasirūpinti, kad vaikas kasdien valgytų antioksidantų turinčių maisto produktų: vaisių, daržovių, grūdinių patiekalų. Gaminkite kuo įvairesnių salotų – kuo daugiau jose bus ingredientų, tuo daugiau naudingųjų medžiagų gaus organizmas.</p>
<p><em>Imunitetui stiprinti</em> vaikui svarbios ir polinesočiųjų riebalų rūgštys, ir baltymai, reikalingi imuninės sistemos ląstelių sintezei, ir maistinės skaidulos – virškinimui gerinti.</p>
<p>Naudingas patiekalas mažyliui – košės, nes iš jų galima pasisemti energijos, kurios suteikia sudėtingieji angliavandeniai. Be to, košės turi baltymų, <em>mineralų ir vitaminų</em>, virškinimui padedančios ląstelienos. Pavyzdžiui, avižų košėje, yra <em>vitamin</em>ų B ir E, kalcio, magnio, kalio. Grikių, avižų ar ryžių košė pusryčiams suteiks ilgam sotumo jausmą ir padės pasiruošti žvaliai dienos pradžiai.</p>
<p><strong>Maistas imunitetui</strong></p>
<p>Įpratinkite vaiką pamėgti imunitetui naudingus produktus. Vienas iš jų – saldžiosios paprikos, kuriose gausu <em>vitamino C</em>, B grupės <em>vitaminų</em>, beta karotino.&nbsp; Šviežios raudonosios paprikos juostelėmis galite pagardinti salotas, mišraines, iš jos pagaminti atskirus patiekalus.</p>
<p>Skanus vaisius, kuris suteiks naudos <em>imuninei sistemai</em>, apelsinas, jame nemažai ne tik puikaus antioksidanto – <em>vitamino C</em>, bet ir A bei B grupės <em>vitaminų</em>, <em>mineralų</em> kalcio ir kalio.</p>
<p>Maistine verte nepranokstamas vaisius – avokadas. Jame yra nesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, <em>vitaminų</em> C, E, D, K, B grupės, karoteno. Vaisius turi medžiagų apykaitą reguliuojančio lecitino.</p>
<p>Populiari rudens daržovė – pomidoras ne tik gražus, spalvingas, bet ir naudingas, nes turi nemažai <em>vitaminų</em> bei <em>mineralų</em>, taip pat – ypatingo karotinoido likopeno, o jo šioje daržovėje daugiau negu kitose. Likopenas yra veiksmingas antioksidantas, stiprinantis <em>imuninę sistemą</em>. Pomidoras gali pasigirti <em>v</em><em>itaminais</em> PP, C, karotinu, angliavandeniais, įvairiomis organinėmis rūgštimis, jame yra pektinų, baltymų, krakmolo, ląstelienos, fermentų, taip pat mikroelementų: jodo, kalio, kalcio, magnio, natrio, fosforo.</p>
<p>Žalumynai, kuriais pagardiname salotas ar kitus patiekalus, taip pat naudingi dėl <em>imunitetą</em> stiprinančių komponentų. Šviežiuose žalumynuose, kurių galime nusipirkti visais metų periodais,&nbsp; gausu virškinimą gerinančių skaidulinių medžiagų. Pavyzdžiui, krapuose, <em>vitamino C</em> yra daugiau negu svogūnų laiškuose. Petražolės turi <em>vitamino</em> C, PP, cinko, kalcio, fosforo, folio rūgšties bei antioksidantų šaltinio – bioflavonoidų.</p>
<p>Kuo daugiau į patiekalus pridėsime įvairiaspalvių daržovių, tuo įvairesnių medžiagų, padedančių pasipriešinti organizmo kenkėjams, gausime.</p>
<p><strong>Padeda poilsis, sportas ir gera nuotaika</strong></p>
<p>Pavargusiam nuo darželio ar mokyklos darbelių vaikui&nbsp; būtinas geras poilsis ir miegas, naudinga ilgiau pabūti lauke. Dalinkitės su artimaisiais džiaugsmais ir gera nuotaika, o vaikas elgsis pagal jūsų pavyzdį. Gera nuotaika turi įtakos visam organizmui, padeda susidoroti su sunkumais. Nuotaiką gerina judėjimas ir sportas. Jis skatina medžiagų apykaitą, dėl to gerėja virškinimas ir <em>mineralų bei vitaminų</em> pasisavinimas.</p>
<p>Laiku keltis ir eiti miegoti svarbu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Tinkama dienotvarkė padeda išvengti nuovargio ir streso dėl nespėtų atlikti darbų. Be to, ji naudinga virškinimui: tuo pačiu metu išsiskiriant skrandžio sultims, organizmas geriau pasirengęs pasisavinti naudingąsias medžiagas.</p>
<p><strong>Maisto papildai</strong></p>
<p>Gilėjant rudeniui, gauti užtektinai <em>vitaminų ir mineralų</em> iš maisto darosi vis sunkiau – net jeigu valgome nuosavame darže išaugintas daržoves ir vaisius, o ant mūsų stalo įvairūs ir sveiki patiekalai. Vaikui mikroelementų gali trūkti dėl alergijos tam tikriems maisto produktams, taip pat nemėgstantiems kai kurių patiekalų. Todėl šių medžiagų stygių&nbsp; prireikia kompensuoti <em>papildant mitybą</em> mikroelementų preparatais.</p>
<p>Pirmieji požymiai, kad mažyliui trūksta kai kurių <em>vitaminų ar mineralų</em>, skilinėjantys nagai, burnytėje atsiradusios opelės, nuolatinis nuovargis, dažnai užpuolančios peršalimo ligos. Vaikams reikia duoti specialiai jiems gaminamus maisto papildus, kuriuose atitinkamam amžiui pritaikyti <em>vitaminų bei mineralų</em> kiekiai.</p>
<p><em>Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas">Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-stiprybe-pries-ligas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kada sustiprėja vaiko imunitetas?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kada-sustipreja-vaiko-imunitetas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kada-sustipreja-vaiko-imunitetas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kada-sustipreja-vaiko-imunitetas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 05 Oct 2017 06:23:59 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetą stiprina]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[imuniteto stiprinimui]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17273</guid>

					<description><![CDATA[<p>Apie imunitetą reikia prisiminti ištisus metus, o ne tik prasidėjus ligų sezonui arba išleidus vaiką į darželį ar mokyklą. Dauguma mamų guodžiasi, kad namuose vaikas beveik nesirgo, o tik pradėjus lankyti darželį ligos puola viena po kitos. Nieko stebėtino – juk tarp daugelio vaikų vis atsiranda sloguojančių arba kosėjančių. O jų paskleisti virusai tykoja kito&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-sustipreja-vaiko-imunitetas">Kada sustiprėja vaiko imunitetas?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kada-sustipreja-vaiko-imunitetas/vaiko-imunitetui-stiprinti" rel="attachment wp-att-17274"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17274" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/10/Vaiko-imunitetui-stiprinti-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a>Apie <em>imunitetą</em> reikia prisiminti ištisus metus, o ne tik prasidėjus ligų sezonui arba išleidus vaiką į darželį ar mokyklą. Dauguma mamų guodžiasi, kad namuose vaikas beveik nesirgo, o tik pradėjus lankyti darželį ligos puola viena po kitos. Nieko stebėtino – juk tarp daugelio vaikų vis atsiranda sloguojančių arba kosėjančių. O jų paskleisti virusai tykoja kito šeimininko ir toje pačioje erdvėje nesunkiai suranda. Palaužia jie tą, kuris nesugeba pasipriešinti, t. y. kieno silpnesnis <em>imunitetas</em>.</p>
<p>Ikimokyklinio amžiaus mažyliai ir pradinukai sparčiai auga, o didelių pokyčių patiriantis organizmas labai pažeidžiamas. Virusų išvengti negalime, todėl pagrindinė apsauga nuo ligų – <em>vaiko imunitetas</em>. Kaip jį sustiprinti?</p>
<p><strong>Pratinkime vaiką prie nepalankesnių sąlygų</strong></p>
<p>Pediatrai pataria neauginti vaiko kaip šiltnamyje. <em>Imunitetą stiprina</em> ne itin palankios aplinkos sąlygos. Žaisti ar pasivaikščioti lauke būtina kasdien ir ne tik gražiu oru, lyjant ar spaudžiant šaltukui tereikia tinkamai apsirengti. Rudenį dar yra puikių progų vaikui pasilepinti net ir nelabai dosnios saulės spinduliuose, kuriuose gaminasi vitaminas D. Namuose leiskite mažyliui pabėgioti basomis, tegu jis dažniau pažaidžia su bendraamžiais. Tai padės vėliau lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų darželyje.</p>
<p>Labiausiai mamos bijo, kad vaikas nesušaltų, bet pernelyg jį apmuturiavusios, sulaukia priešingo efekto – mažylis suprakaituoja, o pūstelėjus menkiausiam vėjeliui, suserga.</p>
<p><strong>Kuo mažiau stresų</strong></p>
<p>Vaiko <em>imunitetui </em>didelės įtakos turi ramūs nervai. Labiausiai pažeidžiami infekcijų vaikai iki trejų metų, nes jų <em>imuninės sistemos</em> atsparumas dar silpnas. Kaip tik tokio amžiaus mažyliai dažniausiai pirmą kartą susipažįsta su gyvenimą ir įpročius keičiančia naujove – darželiu, o ją su džiaugsmu pasitinka toli gražu ne visi. Dauguma mažylių patiria emocinę įtampą.</p>
<p>Būtinai atkreipkite į mažylį dėmesį ir pasistenkite nuraminti, jeigu protestuodamas prieš darželį jis plūsta ašaromis, trepsi kojytėmis ar kiek įmanydamas rėkia. Darželiui vaiką turite paruošti, sudominkite mažąjį užsispyrėlį, kad jis nepatirtų <em>streso </em>tempiamas už rankos per prievartą. Papasakokite, kaip ten smagu, kiek daug žaidimų jo laukia, kokie šaunūs nauji draugai. Sudėtingi pirmieji metai ir į mokyklą pradėjusiam eiti pradinukui. Tai vėl nauja situacija, prie kurios reikia prisitaikyti, o dėl to neramu. Neigiamai <em>imunitetą</em> veikia konfliktai šeimoje, dėl kurių vaikas labai pergyvena. Nuolat konfliktuojančių tėvų vaikai dažniau serga, nes jų <em>imunitetas</em> nusilpsta dėl užsitęsusio <em>streso</em>.</p>
<p><strong>Naudingas maistas</strong></p>
<p>Mamos puikiai žino, kad tinkama <em>mityba</em> – geros sveikatos pagrindas. Vaikui reikia ir augalinių, ir gyvūninių baltymų, kasdien mažylis turi valgyti įvairius produktus: mėsą, žuvį, riešutus, daržoves ir vaisius, kuriuose gausu mikroelementų ir kitų reikalingų medžiagų. Puikus energijos suteikiančių angliavandenių &nbsp;šaltinis – grūdų košės. Pavyzdžiui, iš avižų košės, vaikas gaus polisacharido beta gliukano, kuris svarbus <em>imunitetui stiprinti</em>. Mažyliui reikalingas jogurtas, kefyras ir kiti rauginto pieno produktai, kuriuose esančios gerosios bakterijos &nbsp;padeda susiformuoti tinkamai žarnyno mikroflorai, o ji taip pat turi įtakos <em>imunitetui</em>. Puikus <em>vitaminų </em>šaltinis rauginti kopūstai, jie naudingesni net už šviežius – turi daug <em>vitamino C</em> ir kitų, mineralinių medžiagų.</p>
<p><em>Nepamirškite ir skysčių </em>–<em> vaikas turi gerti užtektinai vandens. </em>Pakankamas skysčių kiekis padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir paruošia kovai su virusais.</p>
<p><strong>Grūdinimas ir sportas</strong></p>
<p>Užsigrūdinę vaikai serga rečiau, lengviau nugali įvairias infekcijas, jie aktyvesni, žvalesni, geriau miega, atsparesni oro permainoms. Paprasčiausias&nbsp; grūdinimo būdas – apipylimai vėsiu vandeniu arba kontrastinis dušas. Tik nepersistenkite – vandens temperatūrą mažinkite palengva. Namuose neturi būti šilčiau kaip 20-22 laipsniai, vaiko kambarį nuolat vėdinkite, naktį praverkite langą arba orlaidę.</p>
<p><em>Imunitetą</em> <em>stiprina </em>judėjimas gryname ore ir sportas. Smagūs užsiėmimai mažyliui &nbsp;bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas baseine. Jeigu vaikas labai daug laiko praleis ruošdamas pamokas, o poilsiaus prie kompiuterio, nesistebėkite, kad dažnai sirgs.</p>
<p><strong>Pastovi dienotvarkė padeda nenuvargti</strong></p>
<p>Laiko planavimas svarbus, kad išvengtume skubėjimo ir <em>stresų</em>. Organizmas įpranta prie reguliarių valgymų, protinio darbo ir fizinio aktyvumo valandų, miego ir kėlimosi tuo pačiu metu. Tuomet vaikas nepavargsta ir nuotaika nesuprastėja. &nbsp;Vaiko dienotvarkė neturi būti perkrauta įvairių būrelių, jam reikia laiko pailsėti.</p>
<p>Didelės reikšmės vaiko sveikatai ir <em>imuniteto stiprinimui</em> turi miegas. Miegant yra aktyvūs augimo hormonai, gaminasi kitos medžiagos, kurios yra svarbios vaiko vystymuisi ir <em>imunitetui</em>. Net ir nedidelė miego stoka gali veikti nuotaiką ir darbingumą.</p>
<p><strong>Nuo ligų apsaugo higiena</strong></p>
<p>Virusai per nešvarias rankas gali patekti į burną, todėl vaiką pratinkite dažnai jas plautis. Paaiškinkite, kad negalima gerti iš draugo puodelio ar atsikąsti to paties sumuštinio.</p>
<p><strong>Vaisiai ir uogos imunitetui</strong></p>
<p>Nepamirškite apie gamtos teikiamas gėrybes, padedančias <em>sustiprėti imunitetui</em>. Viena iš jų – medus, kurio vaistinės savybės žinomos nuo seno. Erškėtrožių vaisiai turi daug gerai pažįstamo antioksidanto – <em>vitamino C, </em>sutrinkite šias uogas su cukrumi, duokite vaikui jų arbatos. Apsauginių, <em>imunitetą stiprinančių</em> medžiagų turi spanguolės, šaltalankiai, juodieji serbentai. Daug šio <em>vitamino</em> citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, greipfrutuose, citrinose) ir kiviuose. Greipfrutuose be <em>vitamino C</em> yra jo aktyvumą padidinančių bioflavonoidų.</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-sustipreja-vaiko-imunitetas">Kada sustiprėja vaiko imunitetas?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kada-sustipreja-vaiko-imunitetas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 11 Mar 2017 06:54:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[Vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[angliavandeniai]]></category>
		<category><![CDATA[baltymai]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[selenas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko maistas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B6]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas E]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų šaltiniai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų stoka]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16610</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pavasarį, nepaisant vis gražėjančios gamtos ir dažniau pradžiuginančios saulės, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, sveikata prastėja. Labiausiai silpnina skurdžios vitaminų ir mineralų atsargos nuo rudens išlaikytuose vaisiuose ir daržovėse. Silpstant organizmui nukenčia ir imunitetas, o permainingas pavasario oras sukuria palankias sąlygas virusams. Išsirengusį vos nušvitus saulei vaiką gali greitai peršaldyti žvarbokas vėjas. Todėl šiuo gražiu metų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu">Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu/kokie-vitaminai-butini-vaikui-pavasari" rel="attachment wp-att-16611"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-16611" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/03/Kokie-vitaminai-būtini-vaikui-pavasarį-600x365.jpg" alt="Kokie vitaminai būtini vaikui pavasarį" width="600" height="365"></a>Pavasarį, nepaisant vis gražėjančios gamtos ir dažniau pradžiuginančios saulės, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, sveikata prastėja. Labiausiai silpnina skurdžios <em>vitaminų ir mineralų</em> atsargos nuo rudens išlaikytuose vaisiuose ir daržovėse. Silpstant organizmui nukenčia ir imunitetas, o permainingas pavasario oras sukuria palankias sąlygas virusams. Išsirengusį vos nušvitus saulei vaiką gali greitai peršaldyti žvarbokas vėjas. Todėl šiuo gražiu metų periodu vaikai dažnai suserga įvairiomis peršalimo ligomis. Apie <em>vitaminų trūkumą</em> byloja ir odos problemos, virškinimo sutrikimai.</p>
<p><strong>Būtini maisto produktai vaiko lėkštėje</strong></p>
<p>Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vaiko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei angliavandenių.</p>
<p><strong>Baltymai</strong> yra vaiko augimo, vystymosi bei imuninės sistemos formavimosi pagrindas. Svarbiausi baltymų šaltiniai mėsa, žuvis ir pieno produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko valgiaraštį.</p>
<p>Svarbus <strong>angliavandenių </strong>šaltinis – košės, tai kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susidaro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė, kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vitaminų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų, jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti nereikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gėrimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių, kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir tukina.</p>
<p><strong>Riebalai</strong> – kita būtina maisto medžiaga, kurios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas, kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pienas. Riebalų reikia ir juose tirpiems <em>vitaminams </em>pasisavinti. Tai yra <em>vitaminai </em>A, D, K ir E.</p>
<p><strong>Pavasarį svarbūs vitaminai maisto produktuose</strong></p>
<p><em>Vitaminų</em> įvairove gali pasigirti šviežios daržovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti kasdien. Pagrindiniai <em>vitaminų šaltiniai</em> pavasarį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juose ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai, obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai.</p>
<p><strong><em>Vitamino C</em></strong> yra raudonosiose paprikose, šviežiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose, česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuosius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šaltalankio, šermukšnio uogos.</p>
<p><strong><em>Vitaminas A</em></strong> – tai pirmiausia vaikų mėgstamos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas, kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, ananasuose. Šis <em>vitaminas </em>naudingas ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pavasarį šie negalavimai kimba greitai.</p>
<p><strong><em>Vitaminas E</em></strong> padeda šalinti iš organizmo toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avokaduose, špinatuose, sezamo sėklose.</p>
<p><strong><em>Vitaminas B 6</em></strong> – vienas pačių svarbiausių pavasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų, stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms, jis reikalingas nervų sistemai. Šis <em>vitamina</em>s turi didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja formuojantis limfocitams – apsauginėms kraujo ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona, špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio <em>vitamino </em>suyra verdant arba kepant.</p>
<p><strong><em>Vitaminas D</em></strong> visiems gerai pažįstamas kaip saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilaktikai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio <em>vitamin</em>o stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro dirglus, verksmingas bei nervingas.</p>
<p><strong><em>Selenas</em></strong> yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina organizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Daugiausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvairūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai.</p>
<p><strong>Pavasarį vitaminų trūksta ypatingai</strong></p>
<p><em>Vitaminų</em>, kaip ir <em>riebalų</em>, <em>angliavandenių</em> bei <em>baltymų</em>, gauname su maistu. Nors <em>vitaminai</em> nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos svarbios organizmo funkcijos. Jeigu <em>vitaminų </em>vaiko maiste mažai arba organizmas juos prastai pasisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų.</p>
<p><em>Vitaminų stoka</em> ypatingai dažnai jaučiama pavasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržovėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti papildomai.</p>
<p><strong>Maisto papildai pagal vaiko amžių</strong></p>
<p>Pirmasis kūdikio papildomas <em>vitaminas</em> yra D. Augančiam mažyliui tampa svarbus <em>kalcis</em>. Dažnai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroelementų kompleksą, kurio sudėtyje yra <em>vitamino C</em>, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprinti, pavyzdžiui, <em>ežiuolės</em>. Lopšelį ar darželį lankančiam mažyliui pravers <em>vitaminų</em> kompleksas ne tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti.</p>
<p>Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gauname dalį <em>vitamin</em>ų, o jų stoką papildome šių mikroelementų preparatais. <em>Vitaminų ir mineralų</em> maisto papilduose bei atskirų mikroelementų preparatuose esančios šių medžiagų dozės pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams.</p>
<p>Nors <em>vitaminai </em>naudingi ir būtini vaikui, jie papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai – inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne saldintus gėrimus, o negazuotą vandenį.</p>
<p>Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas nepasieks, nes per daug <em>vitaminų </em>taip pat pavojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už vitaminų stoką.</p>
<p><em>Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu">Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/maistas-ir-vitaminai-pavasariui-be-ligu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sveikas pavasaris su vitaminais</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/sveikas-pavasaris-su-vitaminais?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sveikas-pavasaris-su-vitaminais</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/sveikas-pavasaris-su-vitaminais#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 03 Apr 2016 20:52:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[B grupės vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14716</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pavasario saulei vis labiau šildant orą bei ilgėjant dienoms, atrodytų, ir mes turėtume tapti linksmesni ir energingesni. Deja, viskas atvirkščiai – nuovargis vis dažniau lenkia prie pagalvės ir vis greičiau netenkame jėgų. Tai daugeliui pažįstama situacija, kurios priežastis – pavasarinis vitaminų trūkumas. Ši problema neaplenkia ir vaikų. Intensyviai augančiam vaikui vitaminų reikia nuolat, o trūkstant&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveikas-pavasaris-su-vitaminais">Sveikas pavasaris su vitaminais</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/sveikas-pavasaris-su-vitaminais/vaikas-turi-gauti-uztektinai-vitaminu" rel="attachment wp-att-14717"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-14717" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/04/Vaikas-turi-gauti-užtektinai-vitaminų-250x205.jpg" alt="Vaikas turi gauti užtektinai vitaminų" width="250" height="205" /></a>Pavasario saulei vis labiau šildant orą bei ilgėjant dienoms, atrodytų, ir mes turėtume tapti linksmesni ir energingesni. Deja, viskas atvirkščiai – nuovargis vis dažniau lenkia prie pagalvės ir vis greičiau netenkame jėgų. Tai daugeliui pažįstama situacija, kurios priežastis – pavasarinis <em>vitaminų trūkumas</em>. Ši problema neaplenkia ir vaikų. Intensyviai augančiam vaikui <em>vitaminų</em> reikia nuolat, o trūkstant jų gali užklupti įvairiausi negalavimai.  Todėl tėveliams pravartu žinoti, kaip šių problemų išvengti.</p>
<p><strong>Vitaminų stokos požymiai</strong></p>
<p>Jeigu <em>vaikas</em> negauna vieno ar kelių vitaminų, išsivysto liga – <em>avitaminozė</em>. Kitas variantas  –<em>hipovitaminozė</em>, kai per mažai visų vitaminų. <em>Trūkstant vitaminų</em>, daugelis jaučia silpnumą, nuovargį bei dirglumą. Tėvai pastebi, kad <em>vaikas</em> greitai pavargsta, nuolat taikosi prigulti. Vyresniems vaikams prasčiau sekasi mokykloje, susilpnėja atmintis, sunku susikaupti. <em>Vitaminų stoką</em> galime atpažinti iš šių požymių.</p>
<p><strong><em>Suprastėjęs regėjimas</em></strong><em>.</em> Kompiuteriai, išmanieji telefonai ir televizorius – neatsiejama vaiko laisvalaikio dalis. Būtent pavasarį tėvai pastebi, kad <em>vaikas</em> ima prisimerkti žiūrėdamas į kurio nors įrenginio ekraną. Jis taip elgiasi todėl, kad nusilpo <em>regėjimas</em>. Tai signalas tėvams, kad vaikui trūksta <em>vitamino A</em>. Dėl to šiuo metų sezonu dažni <em>akių uždegimai</em>.</p>
<p><strong><em>Išsausėjusi, skilinėjanti, niežtinti ir pleiskanojanti oda</em></strong><em>. </em>Jeigu veido <em>oda </em>pasidaro sausa, sutrūkinėja tarpupirščiai, niežti ir pleiskanoja keliai, alkūnės, pilvas arba sėdmenys – taip pat trūksta <em>vitamino A</em>.</p>
<p><strong><em>Gerklės, burnos, liežuvio bei lūpų gleivinių ligos</em></strong><em>. </em>Dėl <em>vitamino B<sub>2</sub></em> stokos apninka <em>stomatitai</em>, taip pat – lūpų odos ir gleivinės uždegimas cheilitas. Lūpas nusėja ilgai negyjantys įtrūkiai, jos šerpetoja, šis uždegimas pažeidžia ir <em>odą</em> aplink lūpas bei jų kampuose. Ant paraudusio ir patinusio liežuvio gali atsirasti apnašų – tai liežuvio uždegimas glositas. Vaikui skauda kramtant ir ryjant, gausiai teka seilės.</p>
<p><strong><em>Dantų ir dantenų problemos</em></strong><em>. </em>Patinusios ir kraujuojančios <em>vaiko dantenos</em> drauge su nuovargiu bei dingusiu apetitu – <em>vitamino C</em> stokos požymis. Jeigu dar pritrūks ir <em>vitamino D</em>, dantukus pažeis <em>ėduonis</em>.</p>
<p><strong><em>Raumenų traukuliai, silpnumas, sulėtėjęs augimas</em></strong> byloja apie tai, kad vaikui trūksta <em>vitaminų B<sub>1</sub> ir D</em>.</p>
<p><strong><em>Miego sutrikimai</em></strong><em>. </em>Pernelyg mieguistas <em>vaikas </em>arba apnikusi nemiga gali būti vitamino B<sub>1</sub> stokos požymis.</p>
<p><strong><em>Lėtinių ligų paūmėjimas</em></strong><em>. </em>Dėl <em>B grupės vitaminų</em> stokos pavasarį gali nusilpti širdies ir kraujagyslių sistema<em>. </em>Tuomet padažnėja pulsas, vaikas išbąla, dūsta. Nusilpus <em>virškinimo </em>sistemai, paūmėja gastritas, sumažėja apetitas, užkietėja viduriai. Nualina <em>pavasaris </em>ir <em>nervų sistemą</em>, todėl suprastėja nuotaika, <em>vaikas</em> tampa irzlus.</p>
<p><strong><em>Skonio pokyčiai</em></strong><em>. </em>Jeigu neraginamas <em>vaikas</em> nuolat valgo maisto produktą, kurio anksčiau paragauti nepavykdavo įkalbėti, reiškia, kad jam pritrūko tam tikrų <em>vitaminų</em> arba <em>mikroelementų</em>, kurių yra tame produkte.</p>
<p><strong><em>Dažnos peršalimo ligos</em></strong><em>.</em> Kai <em>vaikas </em>pavasarį ima dažnai sirgti <em>peršalimo</em> ligomis, tėvams derėtų išsiaiškinti, ar tai ne dėl <em>vitaminų stokos</em>. Trūkstant <em>vitamino C</em>, gali nusilpti <em>imuninė sistema</em>. <em>Vitaminai</em> ne tik sustiprina organizmą, padėdami atsilaikyti prieš ligas, bet <em>vaikas</em> lengviau perserga <em>peršalimo</em> ligomis.</p>
<p><strong>Kaip išvengti avitaminozės?</strong></p>
<p><em>Vitaminų ir mikroelementų</em> atsargos vaisiuose ir daržovėse pavasarį gerokai mažesnės. Be to, vaiko organizmą nualina žiemos <em>ligos</em> ir <em>vaistai</em>, ypač <em>antibiotikai</em>. Todėl žarnynas gali silpniau pasisavinti naudingąsias medžiagas. Taigi, svarbu iš anksto pasirūpinti, kad augančiam ir besivystančiam vaikui, jo <em>imuninei sistemai</em> nepritrūktų <em>vitaminų ir mineralinių medžiagų</em>. Vaistinėse gausu įvairiausių <em>vitaminų</em> maisto papildų. Tik juos derėtų vartoti atsakingai, nes <em>vitaminų perteklius</em> taip pat pavojingas. <em>Vaikams </em>rinkitės specialius maisto papildus, kurie pagaminti atsižvelgiant į mažylio amžių. Profilaktikai <em>pediatrai</em> pataria pirkti maisto papildus, kuriuose yra ne tik <em>vitaminų</em>, bet ir <em>mikroelementų</em>.</p>
<p>Pavyzdžiui, labai svarbus vaikams <em>kalcis</em>, nuo kurio priklauso ne tik mažylio <em>kaulų tvirtumas</em>, bet ir <em>dantukai</em>. Dėl <em>kalcio</em> stokos iškrypsta stuburas, sulėtėja augimas, vaikas gali susirgti rachitu, susilpnėja ir <em>imunitetas</em>, todėl <em>mažylis</em> tampa neatsparus <em>peršalimo</em> ligoms. <em>Kalcį</em> organizmas gerai pasisavina tik drauge su vitaminu D ir magniu. Todėl rinkdamiesi maisto papildus išstudijuokite etiketes.</p>
<p>Kitos svarbios vaikui medžiagos <em>inozitolis </em>ir <em>cholinas</em>. Tai smegenų maistu vadinamo lecitino pagrindinės sudedamosios dalys.  Angliavandenių grupės junginys – <em>inozitolis</em> įeina į ląstelių membranų sudėtį.  Jis būtinas nervams, smegenims ir raumenims. Ši medžiaga turi raminamąjį poveikį, gerina miegą. Nustatyta, kad ypač šio elemento stokoja sergantieji <em>depresija</em>, o trūkstant jo gali pablogėti <em>atmintis</em>. Kartu su kita medžiaga – cholinu <em>inozitolis</em> reikalingas riebalų apykaitai, padeda pašalinti blogąjį cholesterolį. Stingant <em>cholino</em>, gali sutrikti kepenų veikla, <em>atmintis</em>, atsiranda nervinė įtampa.</p>
<p><strong>Tinkama mityba</strong></p>
<p>Be maisto papildų svarbi ir tinkama <em>mityba</em>. Juk dalį vitaminų <em>vaikas </em>turi gauti iš maisto. Aktualūs visi pieno produktai, kuriuose gausu <em>kalcio</em>: pienas, kefyras, jogurtas, grietinė, varškė, o pirmenybę teikite <em>maisto produktams</em> be dažiklių. Taip pat <em>vaikas</em> turi gauti pakankamai gyvūninių baltymų, o visi mėsos patiekalai, kuriuos gaminate vaikui, turi būti tinkamai termiškai apdoroti. <em>Vitaminų </em>suteiks morkos, burokėliai, kopūstai, namuose iš džiovintų vaisių pagaminti kompotai, erškėtrožių, šaldytų uogų nuovirai, vaisių ir daržovių tyrelės.</p>
<p>Stenkitės, kad naudingus produktus <em>vaikas</em> valgytų ir užkandžiams. Į spalvotus dubenis įberkite riešutų, džiovintų vaisių, įdėkite obuolių, kad praalkęs mažylis jų pasiimtų.</p>
<p><strong>Maisto produktų paruošimas</strong></p>
<p>Gaminkite taip, kad <em>maisto produktai</em> neprarastų naudingųjų medžiagų. Daržoves geriausia virti nenuluptas arba nurėžkite labai ploną žievelę. Nepamirškite, kad kuo trumpiau verdate, tuo daugiau vitaminų išlieka. <em>Vitaminai A ir C</em> greitai išnyksta ore, todėl daržoves apdorokite tik tuomet, kai ruošiatės jas sudėti į verdantį vandenį. <em>Vitaminui C</em> išsilaikyti padeda druska ir cukrus, todėl virkite daržoves pasūdytame vandenyje.</p>
<p>Daržoves ir vaisius laikykite tamsioje vietoje, nes šviesoje suyra didžioji dalis <em>vitaminų</em>. <em>Vitaminų </em>mažėja ir ilgai laikomame pagamintame <em>maiste</em>, ir jį šildant – duokite vaikui šviežiai pagamintą patiekalą, o jeigu prireikia pašildyti, šildykite tik tokį <em>maisto </em>kiekį, kurį suvalgysite.</p>
<p><strong>Grynas oras</strong></p>
<p>Sustiprinti <em>vaiko sveikatą</em> padės ir <em>grynas oras</em> – juo labiau kad pavasarinės saulės spinduliai skatina gamintis <em>vitaminą D</em>.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveikas-pavasaris-su-vitaminais">Sveikas pavasaris su vitaminais</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/sveikas-pavasaris-su-vitaminais/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kas stiprina vaiko imunitetą?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kas-stiprina-vaiko-imuniteta?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kas-stiprina-vaiko-imuniteta</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kas-stiprina-vaiko-imuniteta#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 12 Mar 2014 08:26:40 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[Ežiuolė]]></category>
		<category><![CDATA[grūdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[grūdinti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[grynas oras]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetą stiprina]]></category>
		<category><![CDATA[imuniteto vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėms su kūdikiu]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[rūkančių tėvų vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[susirgusiam vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[sveika mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų peršalimo ligų profilaktikai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino C paros norma]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų stoka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11528</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pavasarį mama prisimena viską, ką girdėjo apie šio sezono pavojus – vitaminų trūkumą ir nusilpusį imunitetą. Ilgai lauktas pavasaris mamai ne tik maloni šiltų dienų pradžia, bet ir dar vienas vaiko peršalimo ligų sezonas. Kosulys, sloga, suskaudusios ausytės – dažnai priverčia apsilankyti pas gydytoją ir sėdėti su vaiku namuose. Deja, kone visi vaikai peršąla ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-stiprina-vaiko-imuniteta">Kas stiprina vaiko imunitetą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kas-stiprina-vaiko-imuniteta/vaikas-pavasari-nusilpsta" rel="attachment wp-att-11530"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-11530" alt="Vaikas pavasarį nusilpsta" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/03/Vaikas-pavasarį-nusilpsta-250x216.jpg" width="250" height="216" /></a>Pavasarį <i>mama</i> prisimena viską, ką girdėjo apie šio sezono pavojus  – vitaminų trūkumą ir nusilpusį imunitetą. Ilgai lauktas pavasaris mamai ne tik maloni šiltų dienų pradžia, bet ir dar vienas vaiko peršalimo ligų sezonas. Kosulys, sloga, suskaudusios ausytės – dažnai priverčia apsilankyti pas gydytoją ir sėdėti su vaiku namuose.</p>
<p>Deja, kone visi <i>vaikai peršąla</i> ir suserga, tik kiekvienas serga skirtingai. Vieni lengvai įveikia bet kurį peršalimo negalavimą ir greitai pasveiksta, o kiti – dar neišgiję pasigauna dar vieną virusą ir daug ilgiau sveiksta. Dėl to kaltas silpnas <i>imunitetas</i>. Daugiausia <i>vaikai</i> serga ausų, gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis.</p>
<p>Kūdikių ir mažų vaikų iki trijų metų <i>imunitetas</i> dar nesusiformavęs, todėl šio amžiaus <i>vaikai</i> serga daugiausia.</p>
<p><strong>Vaiko mityba</strong></p>
<p>Po ilgos ir tamsios žiemos organizmas nusilpsta ir vitaminų trūkumą jaučia ir suaugusieji, ir vaikai. Mažas <i>vaikas</i> tampa pernelyg irzlus, mokyklinukas greitai nuvargsta. <i>Vitaminų stoka</i> dar labiau silpnina organizmo gebėjimą atsilaikyti prieš sezono virusus.<b></b></p>
<p>Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tinkamą <i>vaiko mitybą</i>. Maistas turi ypač didelės įtakos vyresnių kaip vienerių metų vaikų ir mokyklinukų atsparumui ligoms. Vaiko maiste turi užtekti daržovių, vaisių ir jūrinės žuvies, taip pat – rauginto pieno produktų ir gyvo jogurto. <i>Imunitetą stiprina</i>, pavyzdžiui, apelsinai, morkos. Neturėtų pamiršti mama ir kruopų – grikių, avižų, ryžių košių.</p>
<p><i>Vaikas</i> turi gauti visų vitaminų ir mineralų, nes kaip tik tuomet, kai jų trūksta, ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmas neturi jėgų pasipriešinti visokioms infekcijoms.</p>
<p>Pavasarį naudingųjų medžiagų maiste mažiau ir gydytojas patars mažylio mitybą papildyti vitaminų bei mineralų komplekso preparatais bei parinks tinkamiausius pagal vaiko amžių.</p>
<p><strong>Imuniteto vitaminai</strong></p>
<p>Imunitetui ypač svarbus <b>vitaminas C (askorbo rūgštis)</b>. Šis vitaminas – stiprus antioksidantas. Jeigu vaikas mėgsta arbatėles, į paruoštą gėrimą įlašinkite citrinos sulčių, tinka šiltu vandeniu praskiestas erškėtuogių sirupas, serbentų kompotas.</p>
<p>Rekomenduojama <i>vitamino C paros norma</i> suaugusiam žmogui– 80 mg, žindančioms moterims – 100 mg. Kūdikiui iki vienerių metų reikia 30–35 mg, 1–3 metų vaikui – 40 mg, 4–10 metų – 45 mg vitamino C. Gerokai daugiau šio vitamino reikia ištikus stresui, nusilpus organizmui, kilus infekcijos pavojui.</p>
<p>Nustatyta, kad leukocituose askorbo rūgšties ypač sumažėja infekcijos metu. Todėl <i>vaikų peršalimo ligų profilaktikai </i>bei gydant sergantį vaiką pavasarį verta duoti šio vitamino maisto papildą.</p>
<p><b>Ežiuolė</b> – bene populiariausias augalas imuninei sistemai stiprinti. <i>Ežiuolė</i> nuo seno žinoma kaip pagalbinė virusinių ir bakterinių ligų profilaktikos ir gydymo priemonė. Žolininkai ežiuolę laiko vienu iš geriausių natūralių antibiotikų. <i>Ežiuolė</i> stimuliuoja imuninę sistemą, mažina uždegimą, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusams. Ji padeda sumažinti peršalimo simptomus. Taigi ir ruošiantis ligų pavasariui, ir jau <i>susirgusiam vaikui</i> ar suaugusiajam vaistinėje galima nupirkti ežiuolės preparatą.</p>
<p><strong>Kiti vaiko imuniteto draugai &#8211; miegas ir grynas oras</strong></p>
<p>Kiekviena <i>mama</i> žino, kad vaikui reikia gerai išsimiegoti. Pavasario pradžioje vaiką stenkitės migdyti anksčiau. Šiuo periodu geriausia mažyliui būtų išmiegoti dešimt valandų. Jeigu miego trūks, vaiką kankins nuovargis, jam sunkiau seksis mokslai ir bus nelengva atsispirti virusų atakoms.</p>
<p>Pakankamai laiko vaikštinėkite su vaiku lauke. Žaiskite su juo judrius žaidimus arba paprasčiausiai  keliaukite tolimesniais atstumais. Ilgesnėms <i>kelionėms su kūdikiu</i> mamai prireiks lengvai valdomo vežimėlio su dideliais ratais. Imunitetui labai palankus vaikštinėjimas miške, ypač – pušų. Statistikos duomenimis, didelių miestų <i>vaikai</i> dažniau serga ir patiria komplikacijas po elementarių peršalimo ligų negu gryname ore augantys kaimų ir mažų miestelių mažyliai. Todėl, miestiete mama ir tėti, stenkitės<b> </b>savaitgaliais su vaiku išsiruošti į gamtą.<b> </b></p>
<p><b></b><strong>Sportas – nauda vaiko sveikatai</strong></p>
<p>Pradėkite nuo rytinės mankštos. Pasidomėkite, kokie sporto <i>užsiėmimai vaikui</i> labiausiai patinka, galbūt verta jį nuvesti į atitinkamą būrelį. Mankšta ir sportas paruoš mažylį susitikimui su permainingais pavasario orais ir virusais. Be to, sportas naudingas ne tik <i>vaiko sveikatai</i>, bet ir fiziniam vystymuisi.</p>
<p><b></b><strong>Imunitetą silpnina pasyvus rūkymas, ypač, jei rūko mama</strong></p>
<p>Vadinamasis pasyvus rūkymas, kai vaikas būna prirūkytame kambaryje, alina imunitetą. Namuose <i>rūkančių tėvų vaikai</i> dažniau serga, ypač bronchine astma ir lėtiniu bronchitu, taip pat – pneumonija. Įrodyta, kad mažyliui iki trejų metų didesnę žalą daro mamos, su kuria <i>vaikas</i> praleidžia daugiau laiko, rūkymas negu tėvo.</p>
<p><strong>Grūdinimas – gera imuniteto apsauga</strong></p>
<p><i>Mama</i> neturėtų pamiršti, kad vienas svarbiausių vaiko imuninės sistemos stiprinimo būdų – nuolatinis grūdinimas. <i>Grūdinti vaiką</i> reikia palaipsniui. Geriausia pradėti nuo oro vonių, tik stebėkite, kad namuose nesiautėtų skersvėjai. Vėliau pereiname prie kitų procedūrų. Galima mažylį aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Išpraustą vaiką nupilkite kiek vėsesniu vandeniu. Tik po kurio laiko mažinkite vandens temperatūrą vienu laipsniu ir kasdien ilginkite procedūros laiką.</p>
<p>Visavertė <i>sveika mityba, vitaminai, sportas,  grynas oras ir grūdinimas </i>– atneš sveiką ir džiugų pavasarį visai šeimai.</p>
<p><i>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-stiprina-vaiko-imuniteta">Kas stiprina vaiko imunitetą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kas-stiprina-vaiko-imuniteta/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 03 Dec 2013 14:38:35 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[9 mėnesiai]]></category>
		<category><![CDATA[antrą ir trečią nėštumo trimestrą]]></category>
		<category><![CDATA[B grupės vitaminų]]></category>
		<category><![CDATA[cinko]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[kalcis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[magnio dienos norma]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia moteris]]></category>
		<category><![CDATA[Nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo periodu]]></category>
		<category><![CDATA[nuo nėštumo komplikacijų]]></category>
		<category><![CDATA[persileidimas]]></category>
		<category><![CDATA[pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais]]></category>
		<category><![CDATA[prieš pastojant]]></category>
		<category><![CDATA[priešlaikinis gimdymas]]></category>
		<category><![CDATA[racionali mityba]]></category>
		<category><![CDATA[sėkmingam nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymuisi]]></category>
		<category><![CDATA[varis]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai B1 ir B12]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas C]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas E]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas PP]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11000</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nėščiai moteriai labai svarbu pakankamai gauti naudingųjų medžiagų. Stiprus organizmas lengviau atsistatys po gimdymo ir mama bus pasiruošusi sėkmingam kūdikio žindymui. Būtinų mikroelementų ir makroelementų trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus nėštumo periodu, gimdymo metu ir po gimdymo, gali kilti pavojus kūdikio gyvybei ir sveikatai. Jeigu trūksta naudingųjų medžiagų nėščiosios organizme, gali sutrikti vaisiaus vystymasis, o&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui">Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui/vitaminai-nesciai" rel="attachment wp-att-11001"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-11001" alt="Vitaminai nėščiai" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/12/Vitaminai-nėščiai-250x206.jpg" width="250" height="206" /></a>Nėščiai moteriai labai svarbu pakankamai  gauti naudingųjų medžiagų. Stiprus organizmas lengviau atsistatys po gimdymo ir <em>mama</em> bus pasiruošusi sėkmingam kūdikio žindymui. Būtinų mikroelementų ir makroelementų trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus<em> nėštumo periodu</em>, gimdymo metu ir po gimdymo, gali kilti pavojus kūdikio gyvybei ir sveikatai. Jeigu trūksta naudingųjų medžiagų nėščiosios organizme, gali sutrikti vaisiaus vystymasis, o pirmaisiais gyvenimo metais dėl skurdžios mamos mitybos <em>kūdikis</em> dažnai sirgs.</p>
<p><strong>Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas       </strong></p>
<p>Taigi, <em>nėščioji</em> turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria <em>pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais</em> į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. <em>Antrą ir trečią nėštumo trimestrą</em> <em>vaisius</em> dar greičiau auga, todėl <em>mamos organizmas</em> turi jam suteikti daugiau  medžiagų. Šiuo <em>nėštumo periodu</em> <em>nėščioji</em> turi gauti 20<b>–</b>50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų.  Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis:  120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.</p>
<p><em>Nėščiosios</em> kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų  reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti  nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.</p>
<p><strong>Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės</strong></p>
<p><strong>Geležies</strong> reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri  pavojinga nėštumo  periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos  didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, <em>naujagimis</em> gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti <em>geležies trūkumas</em> planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas <em>geležies</em> atsargas moteris turėtų kaupti dar<em> iki nėštumo</em>, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg <em>geležies.</em><b> </b></p>
<p><strong>Kalcis</strong> būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi,<b> </b>nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas <strong>magnio</strong> kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo <em>nuo nėštumo komplikacijų</em>. <em>Magnio dienos norma</em> – 350 mg. <strong>Varis</strong> – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks <strong>seleno</strong>, nusilps <em>imunitetas</em>.</p>
<p>Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus <strong>cinko</strong> trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko <em>nėščiajai</em> reikia 15 mg per dieną.</p>
<p><strong>Vitaminas E</strong> padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.</p>
<p><strong>Vitaminas D</strong> padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. <em>Nėščiajai</em>  vitamino D3 reikia 10 mikrogramų  per parą.</p>
<p><strong>Vitaminas C</strong> slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti <em>priešlaikinį gimdymą</em>. Per parą jo reikia  70 mg.</p>
<p>Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė <strong>folio rūgšties </strong>reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. <em>Folio rūgštis</em> –  B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti <em>persileidimas</em> arba prasidėti <em>priešlaikinis gimdymas</em>, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. <em>Folio rūgštį</em> patariama vartoti dar <em>prieš pastojant</em>.</p>
<p><em>Nėštumo metu</em> padidėja ir kitų <strong>B grupės vitaminų </strong>poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. <b>Vitaminai B1 ir B12</b> dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. <strong>Vitaminas A</strong> padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas <em>vaisiaus vystymuisi</em> ir <em>sėkmingam nėštumui</em> svarbus <em>vitaminas – <b>PP </b>(nikotino rūgštis</em>).</p>
<p>Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų <em>nėščia moteris</em>, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą <em>nėštumą</em> gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui">Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vitaminai-ir-mineralai-sveikam-nestumui-ir-busimam-kudikiui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
