MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Tinkama mityba ir vitaminai

Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies.

Vitaminas D būtinas visiems organizme vykstantiems procesams, jo receptorių yra imuninėse ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos.

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas randamas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pataria vartoti maisto papildą.

Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose paprikose, petražolėse.

Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dauginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunitetui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo vištų kepenėlėse, svieste. Turi  šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.

Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.

Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imuniteto formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo galime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.

Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams patariama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti. 

Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas

Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikystėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichinę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trūkumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imuniteto priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vėliau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis.

Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščiojimai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitgalį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro sąlygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.

Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imuninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.

Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mikroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų prasiskverbti, ir sukelia ligą.

Skiepai

Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė sistema arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma.

Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoninių infekcijų – gripo ir koronaviruso.

Parengė Undinė Gilė

Nuo kaulų sveikatos užtikrinimo iki lėtinių ligų rizikos mažinimo

Vitaminas D pirmiausia žinomas dėl savo vaidmens reguliuojant kalcio ir fosforo įsisavinimą, kuris yra gyvybiškai svarbus norint palaikyti sveiką kaulų mineralizaciją ir užkirsti kelią tokioms ligoms kaip osteoporozė ir osteomaliacija. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad vitaminas D daro įtaką daugeliui biologinių procesų visame organizme. Viena iš pagrindinių jo funkcijų yra imuninės sistemos palaikymas. Remiantis tyrimų duomenimis, pakankamas vitamino D kiekis gali sustiprinti imuninį atsaką, sumažinti infekcijų riziką ir net prisidėti prie autoimuninių ligų prevencijos.

Be to, atsiranda įrodymų, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia lėtinių ligų rizika. Nustatyta sąsajų tarp mažo vitamino D kiekio ir tokių ligų, kaip širdies bei kraujagyslių ligos, hipertenzija, 2 tipo diabetas, tam tikrų rūšių vėžys ir neurodegeneraciniai sutrikimai. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyti tikslūs tokių sąsajų mechanizmai, akivaizdu, kad norint sumažinti šių rimtų sveikatos sutrikimų riziką, labai svarbu palaikyti pakankamą vitamino D kiekį.

Vitamino D įtaka psichikos sveikatai

Kitas svarbus aspektas – vitamino D poveikis psichikos sveikatai. Tyrimai parodė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios depresijos, sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) ir kognityvinių funkcijų pablogėjimo rizikos vyresnio amžiaus žmonėms. Nors tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti, manoma, kad vitaminas D atlieka tam tikrą vaidmenį neurotransmiterių gamyboje ir tam tikros smegenų veiklos moduliacijoje.

Reikiamo vitamino D kiekio palaikymas organizme

Gauti pakankamai vitamino D svarbu ne tik dėl jo teigiamo poveikio sveikatai, bet ir todėl, kad daugeliui žmonių, ypač gyvenančių regionuose, kur saulės spindulių kiekis ribotas, arba žiemos mėnesiais, tai pakankamai sudėtinga. Nors saulės šviesa yra pagrindinis vitamino D sintezės organizme šaltinis, optimalų šios medžiagos kiekį organizme galima palaikyti ir su maistu bei maisto papildais. Tokie maisto produktai kaip riebi žuvis (pvz., lašiša, skumbrė), pieno produktai, kiaušinių tryniai turi skirtingą vitamino D kiekį. Tačiau vien tik su maistu gali būti sunku pasiekti rekomenduojamą paros normą, todėl papildai yra veiksminga alternatyva.

Verta paminėti, kad individualus vitamino D poreikis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, odos pigmentacija, geografinė padėtis ir bendra sveikatos būklė. Konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu ir vitamino D tyrimas gali padėti nustatyti optimalų šios medžiagos kiekį ir, jei reikia, tinkamą papildų vartojimą.

Vitaminas D yra labai svarbi maistinė medžiaga, turinti įtaką ne tik kaulų sveikatai. Jo dalyvavimas imuninės sistemos veikloje, lėtinių ligų profilaktikoje, psichikos sveikatos ir bendros savijautos užtikrinime rodo, kaip svarbu palaikyti optimalų vitamino D kiekį. O tam ne visada pakanka gaunamos saulės šviesos ar subalansuotos mitybos. Siekiant įvertinti vitamino D poreikį, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir, esant šios medžiagos trūkumui, pradėti vartoti maisto papildus.

Užsakomasis turinys

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

 Svarbus ne tik kaulams, bet ir imunitetui

Kūdikiai ir vaikai auga labai sparčiai: bręsta vidaus organai, formuojasi imuninė sistema, dantys, o tam reikia užtektinai šio vitamino, kaip ir kitų mikroelementų. Dažniausiai rachitu vaikai suserga nuo 2–3 mėnesių iki 2 metų. Tuos pirmuosius metus po vaiko gimimo tėvai atidžiai stebi jo sveikatą ir reguliariai duoda vitamino D, kurį paprastai paskiria gydytojas. Vaikui augant vitaminas D atsiduria antrame plane arba net pamirštamas. Tačiau vaiko augimas tęsiasi, kaulai intensyviai formuojasi iki brendimo pabaigos 18–20 metų, ir visą tą laiką svarbus vitaminas D.

Pagrindinė šio vitamino funkcija – reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį organizme. Vitaminas D būtinas skeleto formavimuisi ir kaulų stiprumui, raumenims. Jeigu vaikui jo pritrūksta, gali deformuotis kaukolė, stuburas, žandikauliai, padidėti kaulų lūžių rizika, sutrikti dantų dygimas, ant dantukų gali atsirasti dėmių ir dažniau juos pažeidžia ėduonis. Sunkiausia vitamino D stokos pasekmė mažam vaikui rachitas, paaugliams atsiranda raumenų silpnumas, kaulų skausmai, dažnesni lūžiai. Vitaminas D svarbus ne tik rachito prevencijai, bet ir kaulų audiniui visą žmogaus gyvenimą.

Šis vitaminas būtinas imuninei sistemai. Jo stokojantys vaikai dažniau serga infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Jo trūkumas siejamas su nutukimu ir įvairiomis ligomis: astma, alergijomis, cukriniu diabetu.

Vitamino D šaltiniai yra maistas, saulė ir maisto papildai. Su maistu galime gauti tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turėtų pasigaminti pats veikiant saulės spinduliams. Tačiau paprastai maistas ir saulė nesuteikia reikiamo vitamino D kiekio ir turime vartoti maisto papildą.

 Kodėl saulės ir maisto neužtenka?

 Daug vitamino D randama riebiose žuvyse (lašišose, silkėse, upėtakiuose, skumbrėse, tunuose). Turi jo ikrai, menkės kepenys, kiaušinio trynys, sviestas, pienas, jogurtas, augalinės kilmės maisto produktai: avižinės kruopos, brokoliai, grybai. Tačiau, net ir tinkamai maitindamiesi, gausime tik nedidelę dalį reikalingos paros normos.

Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Veikiamas UV spindulių organizmas šį vitaminą gamina iš cholesterolio. Tačiau Lietuvoje rudenį ir žiemą saulėtų dienų ypatingai mažai, vasarą irgi toli gražu ne kiekvieną dieną lepina saulė. Dar saulės spindulių poveikis sumažėja dėl debesų bei oro taršos.

Net saulėtą vasaros dieną šio vitamino odoje gali nepasigaminti pakankamai. Pirmiausia didelės reikšmės turi dienos laikas. Tinkamos vitaminui D susidaryti odoje valandos nuo 12 iki 15. Atkreipkite dėmesį į šešėlį: vitaminas D gaminasi tik tada, kai jis mažesnis už žmogų, t. y. saulė yra gana aukštai.Tokioje saulėje reikia pabūti bent 20 minučių, ir dar viena sąlyga:bent pusę kūno neturi dengti drabužiaiir nesitepame apsauginiu kremu.

Tačiau vaikus patariama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, o pabūti saulėje jiems geriausia iki 11 valandos ir po 16, kai vitaminas D jau nebepasigamins. Be to, vaiko odą nuo saulės spindulių saugome drabužiais ir kremais. Apsauginis kremas, kurio SPF 30, vitamino D sintezę odoje sumažina net 95 %. Taigi, pasikliauti vien tik saulės spinduliais, iš kurių turėtume gauti pagrindinį vitamino D kiekį, negalime.

Vitaminas D yra riebaluose tirpus. Perteklinis jo kiekis kaupiamas riebaliniame audinyje.  Tačiau ilgam prikaupti vitamino D atsargų negalime, organizme jis išsilaiko iki savaitės, taigi šias atsargas turime papildyti nuolat.  

 Kada galime įtarti vitamino D trūkumą?

Esant nedideliam vitamino D trūkumui simptomai atsiranda ne visada. Pirmieji požymiai, galintys reikšti, kad vaikui trūksta vitamino D, yra nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, gausesnis galvos, kūno prakaitavimas, gali skaudėti raumenis, sutrikti apetitas. 

Tėvai gali įtarti vitamino D trūkumą, jeigu mažylį vargina mažakraujystė, pūslelinė, dažnai puola peršalimo ligos, jeigu jis vėluoja pradėti vaikščioti. Apie vitamino D stoką gali byloti galvos, raumenų ir kaulų skausmas, raumenų traukuliai, suprastėjęs miegas.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į antsvorio turintį vaiką, nes tokių vaikų vitamino D kiekis paprastai būna mažesnis. Mat šis vitaminas kaupiamas ir sulaikomas riebalų ląstelėse, o kraujyje jo mažai.

 Nedera vadovautis mitais

Populiarus mitas, jog vitaminą D vaikams reikia duoti tik žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau gauti šio vitamino labai sudėtinga ir saulėtomis vasaros dienomis. Taigi, papildomai vaikas jį turėtų vartoti ištisus metus. 

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai

Vitaminas D padeda palaikyti sveikus kaulus ir dantis, normalią raumenų funkciją, ląstelių dalijimąsi ir imuninę sistemą, dalyvauja kalcio ir fosforo pasisavinime.

Galima būtų paprasčiausiai pasakyti, kad vitaminas D veikia imuninės sistemos atsaką, kai jo reikia, ir neleidžia jam „persistengti”, kai to nereikia. Šis vitamino D poveikis buvo intensyviai tyrinėjamas jau keletą metų.

Kaip vitaminas D veikia imuninę sistemą?

Aktyvios formos vitaminas D yra atpažįstama signalinė molekulė, kuri jungiasi prie specialaus receptoriaus ir per jį gali paveikti žmogaus imuninę sistemą.

Signalas, sustiprintas aktyvios vitamino D formos, gali padidinti įgimtą imunitetą, kuris sureaguoja susidūrus su bakterinės ar virusinės kilmės patogeniniais mikroorganizmais ir padidinti įgytą imunitetą.

Receptoriai, prie kurių prisijungia aktyvios formos vitaminas D, yra plonojoje ir storojoje žarnoje, ląstelėse, atsakingose ​​už kaulų formavimąsi, kai kuriose imuninės sistemos ląstelėse, kai kuriose kasos ląstelėse, dalyvaujančiose cukraus kiekio kraujyje reguliavime, ir daugumoje kitų organų, tokių kaip smegenys, širdis, odoje, lytiniuose organuose, prostatoje ir krūtyse bei kai kuriose kraujo ląstelėse.

Vaiko imuninė sistema

Kūdikio imuninė sistema po gimimo dar nėra subrendusi, nes iš dalies ji vystosi veikiant išoriniams veiksniams, o iš dalies kūdikį saugo nėštumo metu iš mamos gaunami antikūnai. Todėl imuninės sistemos brendimas vyksta visą laiką ir ši sistema tampa panaši į suaugusio žmogaus tik maždaug trejų metų amžiaus. Daugelis kvėpavimo ir virškinimo sistemų infekcijų yra natūralaus vaiko imuninės sistemos stiprinimo dalis, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, o infekcijos gali tęstis ilgiau ir pasireikšti sunkesne eiga.

Infekcijos ir vitaminas D

Atlikus kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 7400 vaikų, metaanalizę, nustatyta, kad sepsiu sergančių vaikų vitamino D kiekis buvo mažas. Vaikų, kurie tyrimo metu pateko į intensyvios terapijos skyrius dėl šios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vitamino D kiekis buvo mažesnis nei tų, kuriems tokio intensyvaus gydymo nereikėjo. Šie rezultatai patvirtina hipotezę, kad pakankamas vitamino D kiekis vaikams gali sumažinti infekcijų skaičių. Tie patys tyrimai taip pat parodė, kad mažesnės vitamino D paros dozės buvo veiksmingesnės nei vienkartinės didelės dozės.

Alerginės ligos ir vitaminas D

Nedidelis tyrimas, kurio metu įvairaus laipsnio atopiniu dermatitu sergantys vaikai tris mėnesius vartojo vitamino D papildus, parodė, kad lengvu ir vidutinio sunkumo dermatitu sergančių vaikų būklė nežymiai pagerėjo, greičiausiai dėl sumažėjusio imuninių ląstelių kiekio kraujyje.

Tyrimai parodė, kad vitamino D trūkumas yra dažnas astma sergantiems vaikams ir kad jis gali reikšmingai paveikti jaunų astma sergančių žmonių imuninių ląstelių reguliavimą. Dar nežinoma, ar vitamino D vartojimas praktiškai gali sumažinti astmos paūmėjimą.

Maisto alergija

Teoriniai modeliai vitamino D trūkumą sieja su alergijos maistui atsiradimu, nes tinkamas vitamino D vartojimas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje turėtų padidinti toleravimą, padidinti žarnyno gleivinės imunitetą, vadinamųjų gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, sumažinti sergamumą žarnyno infekcijomis ir taip sumažinti vaikų alergiją maistui.

Yra žinoma, kad vitamino D trūkumas vienodai dažnai pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams, todėl vaikai nuo vienos savaitės gauna vitamino D papildų. Dėl įvairiapusio vitamino D poveikio mūsų organizme vykstantiems procesams, vitamino D vartojimas galėtų pagerinti mūsų imuninę sistemą ir taip sumažinti infekcijų skaičių bei užkirsti kelią alerginėms ir autoimuninėms ligoms arba jas paveikti. Tikslūs aukščiau aprašytų ligų ir vitamino D ryšiai ir poveikis iš esmės nežinomi, daugiau informacijos galima tikėtis ateityje, tačiau akivaizdu, kad vitamino D potencialas šioje srityje yra labai didelis.

Literatūra

Vassallo, M. F., & Camargo, C. A. (2010). Potential mechanisms for the hypothesized link between sunshine, vitamin D, and food allergy in children. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 126 (2), 217–222. doi: 10.1016 / j.jaci.2010.06.011 

The impact of vitamin D deficiency on immune T cells in asthmatic children: a case-control study Haïfa Maalmi, Anissa Berraïes, Eya Tangour, Jamel Ammar, Hanadi Abid, Kamel Hamzaoui, Agnes Hamzaoui, J Asthma Allergy. 2012; 5: 11–19. Paskelbta internete 2012 m. gegužės 9 d., doi: 10.2147 / JAA.S29566

Yakoob MY, Salam RA, Khan FR, Bhutta ZA. Vitamin D supplementation for preventing infections in children under five years of age. Cochrane Database of Systematic Reviews  Issue 11. Art. No .: CD008824. DOI: 10.1002 / 14651858.CD008824.pub2

Michael F Holick, Sunlight and vitamin D for bone health and prevention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disease, The American Journal of Clinical Nutrition, 2004 m. gruodžio mėn., 6 numeris, https://doi.org/10.1093/ajcn/80.6.1678S

Fernandes de Abreu, D. A., Eyles, D., & Féron, F. (2009). Vitamin D, a neuro-immunomodulator: Implications for neurodegenerative and autoimmune diseases. Psychoneuroendocrinology, 34, S265 – S277. doi: 10.1016 / j.psyneuen.2009.05.023

Agmon-Levin, N., Theodor, E., Segal, R. M., & Shoenfeld, Y. (2012). Vitamin D in Systemic and Organ-Specific Autoimmune Diseases. Clinical Reviews in Allergy & Immunology, 45 (2), 256–266. doi: 10.1007 / s12016-012-8342-y

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

 Kodėl vitamino D neužtenka?

Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes pagrindinį jo kiekį galime gauti saulėtą dieną leisdami laiką lauke, kai atviras odos vietas veikia saulės spinduliai. Deja, saulė ir vasarą lepina ne kasdien, o šaltuoju metų periodu tokios galimybės visiškai neturime.

Šio vitamino gauname su maistu. Jo yra daugelyje gyvūninės kilmės produktų – kiaušinio trynyje, kepenyse, mėsoje, riebioje žuvyje (skumbrėje, silkėje, lašišoje), žuvų taukuose. Taip pat grūdinėse kultūrose, grybuose, svieste, margarine. Tačiau paprastai iš maisto užtektinai jo negausime. Be to, šio vitamino įsisavinimas organizme priklauso nuo individualių savybių.

Vitaminas D yra riebaluose tirpi medžiaga. Jo apdorojimo procesas organizme sudėtingas: jis yra aktyvinamas kepenyse bei inkstuose, ir tik tada tampa organizme veikiančiu hormonu. Todėl žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, gali kilti problemų dėl jo įsisavinimo.

Trūkstant vitamino D gali apipulti ligos

Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikų medicinos mokslų daktarė Asta Aukštakalnienė teigia, kad su vitamino D stoka susiduria didžioji dalis visuomenės, nepriklausomai nuo amžiaus.

Vitaminas D dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Jis reguliuoja kalcio, magnio, fosforo apykaitą, padeda išlaikyti sveikus kaulus, dantenas, dantis, raumenis, reikalingas širdies ir kraujagyslių sistemai ir kt.

Didelis jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas – tai yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys. Tik viena iš jų – atsparumo insulinui formavimasis, kuris padidina nutukimo, cukrinio diabeto riziką. Vitamino D stoka siejama su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Padeda apsisaugoti nuo sunkesnės COVID-19 formos

Ekspertai mano, kad COVID-19 pandemijos metu šis vitaminas yra itin naudingas. Daugelis specialistų vitamino D trūkumą organizme sieja su sunkesne ligos eiga užsikrėtus koronavirusu.

Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovo, VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovo prof. Virginijaus Šapokos teigimu, pastaraisiais metais atliekamais tyrimais nustatyta, kad, esant normaliam vitamino D kiekiui, mažesnė mirštamumo nuo koronaviruso tikimybė bei trumpesnė gydymo ligoninėje trukmė.

D2 ar D3?

Vaistinėse galima įsigyti vitamino D tablečių, kapsulių, taip pat šis vitaminas gali būti skystos formos, yra maisto papildų, kuriuose jis viena iš sudėtinių dalių. Organizmui svarbios dvi vitamino D formos: D2 ir D3. Vitamino D2 (ergokalciferolio) yra augalinės kilmės maisto produktuose, o D3 (cholekalciferolio) – gyvūniniuose, jis sintetinamas veikiant ultravioletiniams spinduliams. Tyrimais nustatyta, kad D3 forma yra kur kas efektyvesnė.

Kodėl verta išsitirti vitamino D kiekį organizme?

Šio vitamino trūkumo problema ypatingai aktuali šaltuoju metų laiku, ir kone visiems patariama jį vartoti papildomai. Tačiau profilaktinių vitamino D dozių gali neužtekti. Todėl prieš pradedant vartoti svarbu žinoti jo kiekį organizme, kad gydytojas galėtų nustatyti tinkamą dozę. 

Vitamino D galima gauti ir per daug. Pavyzdžiui, neatsižvelgus, kad skirtingų gamintojų dozės skiriasi. Taip pat taip gali nutikti kartu vartojant kompleksinius vitaminus, kuriuose jau yra vitamino D, neatkreipus į tai dėmesio.

Per didelis vitamino D kiekis taip pat kenksmingas, dėlto gali nukristi svoris, sutrikti širdies ritmas. Vitamino D perteklius gali sukelti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus, didina inkstų akmenligės riziką.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

 Iš kur gauti vitamino D?

Pagrindinis vitamino D kiekis pasigamina būnant saulėje, todėl jis ir vadinamas saulės vitaminu. Vitaminas D yra dviejų formų. Veikiant ultravioletiniams spinduliams odoje susidaro apie 90 % vitamino D3 arba cholekalciferolio. Jo turi ir maistas: menkių kepenų aliejus, riebios žuvys – lašiša, silkė, skumbrė, ungurys, tunas; kiaušinio trynys, sviestas, pienas.

Vitaminas D2 arba ergokalciferolis patenka į organizmą su augaliniais maisto produktais. Jo yra brokoliuose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, avižose, grybuose. Bet su maistu gaunamas vitaminas D sudaro tik apie 10 proc. viso reikalingo kiekio. Patekęs į organizmą šis vitaminas transformuojasi kepenyse ir inkstuose. Tokiu būdu jis virsta aktyvia forma – kalcitrioliu, kuris atlieka visas funkcijas.

Kodėl šio vitamino pritrūksta?

Akivaizdu, kad be didžiausio šio vitamino šaltinio – ultravioletinių saulės spindulių užtektinai jo negausime. Svarbu, kad net ir dėl didelio saulės spindulių kiekio vitamino D nebus per daug, nes jo perteklius suyra odoje. Problema ta, kad saulės odai pritrūksta.

Kad vitamino D pakankamai pasigamintų odoje, kūdikiai ir vaikai kasdien tarp 10 ir 15 valandos turėtų išbūti saulėje bent 15 minučių. Ir tuo metu – drabužiais neuždengtomis rankomis, nepaslėpta turi būti ir dalis kojų.

Deja, vien tik būti saulėje neužtenka. Vitamino D susidarymas odoje priklauso nuo to, ar saulė pakilusi pakankamai aukštai, taigi ir nuo geografinės platumos, sezono, paros laiko. Sparčiausiai šis vitaminas gaminasi saulei esant tiesiai virš galvos, t. y. nuo 11 iki 15 valandos, kaip tik tuo metu, kai daugelis pasislepia šešėlyje. Mažai vitamino D pasigamins ir debesuotą dieną.

Be to, trukdo apsaugai nuo ultravioletinių spindulių odoje susidarantis melaninas. Kremas nuo saulės, kurio apsaugos faktorius (SPF) yra didesnis nei 15, taip pat yra kliūtis. Lietuvoje saulėtų dienų nėra daug, ne kasdien saulės spinduliai lepina net vasarą, todėl užtektinai gauti vitamino D sudėtinga. Be to, aktyviai vitamino D formai susidaryti organizme gali trukdyti kepenų ar inkstų ligos.

Kaip suprasti, kad vitamino D trūksta?

Vidutinis vitamino D trūkumas negali sukelti stiprių simptomų. Tačiau esant didesnei jo stokai, suprastėja vaiko apetitas, jis labiau prakaituoja, gali pykinti, vemti, džiūsta burna, užkietėja viduriai, kamuoja nuovargis, vaikas tampa pasyvus, gali sutrikti širdies ritmas. Trūkstant šio vitamino vėluoja dantų dygimas, o išdygę dantys silpni.

Vitaminas D labai svarbus augančiam vaikui nuo gimimo, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, taigi padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Pristigus šio vitamino, suprastėja kalcio pasisavinimas, o tai trukdo vaiko kaulinio audinio formavimuisi, fizinei raidai. Šis vitaminas būtinas raumenų vystymuisi, širdies veiklai, nervų sistemai, vaiko imuninei sistemai. Vitaminas D padeda reguliuoti imuninį atsaką, kuris kovoja su užklupusia liga. Jo trūkstant dažnai puola kvėpavimo takų infekcijos. Stokojant vitamino D didesnė tikimybė susirgti astma, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.

Ypatinga rizikos grupė yra naujagimiai ir kūdikiai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas aktyviai auga ir vystosi, todėl net sveikiems mažyliams reikia vitamino D papildomai – rachito prevencijai. Motinos piene vitamino D nedaug, todėl išnešiotiems žindomiems kūdikiams jo paprastai skiriama nuo pirmo gyvenimo mėnesio. Profilaktinės ir gydomosios dozės kiekvienam vaikui gali būti skirtingos. Jas nustato gydytojas pagal vaiko augimą ir vystymąsi.

Per daug vitamino D taip pat negerai

Taip pat verta paminėti, kad vitamino D perteklius toks pat nepageidautinas kaip ir trūkumas. Blogiausia, kad ir trūkstant, ir esant per daug šio vitamino, atsiranda panašūs simptomai, todėl neatlikus tyrimų sunku spręsti apie jo kiekį.

Šis vitaminas yra tirpus riebaluose, kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl jo pertekliaus didėja kalcio koncentracija kraujyje, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus, inkstų akmenligę. Kai vitamino D per daug, vaikas retai šlapinasi, sutrinka širdies ritmas, skauda galvą, sumažėja kūno svoris. Todėl duodant vaikui vitamino D maisto papildą reikia paisyti gydytojo nurodymų.

Parengė Undinė Gilė