MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Nešvarių rankų liga

Rotavirusine žarnyno infekcija iki 6 metų perserga beveik visi vaikai. Suaugusieji taip pat suserga, bet liga jiems lengvesnė. Sunkiausia ši liga pirmą kartą susirgusiam mažyliui. Užsikrėsti galima pakartotinai, tuomet paprastai sergama lengviau. Žindomus kūdikius iki 3 mėnesių nuo rotaviruso apsaugo antikūnai, kuriuos jie gauna kartu su motinos pienu.

Ši infekcija perduodama fekaliniu-oraliniu būdu: ligos sukėlėjai išsiskiria su išmatomis. Tai yra nešvarių rankų liga. Nuo rankų rotavirusai į organizmą patenka per burną. Jie plinta per įvairius daiktus ir užterštomis rankomis paruoštą maistą. Greičiausiai užsikrečiama valgant termiškai neapdorotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, mišraines.  Galima užsikrėsti palietus durų rankeną, laiptų turėklą ar nuo žaislų. Virusas gali plisti per orą pasklidusiais lašeliais kontaktuojant su kosinčiu sergančiuoju.

Rotavirusai sparčiai plinta vaikų kolektyvuose

Rotavirusas yra labai užkrečiamas: kad susirgtumėte, pakanka vos 10 viruso dalelių. Be to, šie virusai labai atsparūs aplinkoje: 4–20 laipsnių temperatūroje jie gali išlikti ant paviršių net kelis mėnesius. Paviršių valymas nepadės, nes šių virusų neveikia švelnūs buitiniai valikliai ir plovikliai. Sunaikinti juos gali tik chloro turinčios dezinfekuojančios priemonės ir virinimas. 

Dėl šių mikroorganizmų atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamos dozės rotavirusinės infekcijos protrūkiai – dažnos bėdos vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose. Čia itin palankios sąlygos virusams plisti. Darželiuose, mokyklose, įvairiuose būreliuose vaikai daug laiko praleidžia kartu, be to, dalinasi įvairiais daiktais ir ne visada prisimena apie higieną. Mažesnieji dažnai kiša į burną rankas, kuriomis lietė įvairius paviršius ir žaislus. Rotavirusai gali knibždėti įvairiose viešose vietose, kuriose nedezinfekuojami paviršiai, pavyzdžiui, prekybos centrų vaikų žaidimų erdvėse, ant sauskelnių keitimo stalų.

Nebrandi mažo vaiko imuninė sistema paprastai neatsilaiko prieš užkratą. Grįžę namo vaikai parneša virusų kitiems šeimos nariams, todėl neretai šia infekcija vienu metu suserga visi namiškiai, tarp jų ir suaugusieji.

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusų – skiepai.  Kūdikiai skiepijami nemokamai ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Kas palengvina ligos simptomus?

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis, kol atsiranda simptomai, 1–2 dienos. Sergantysis gali užkrėsti dar neatsiradus ligos simptomams. Net pasveikęs jis gali nešioti užkratą apie 10 dienų. Todėl po ligos mažylį nederėtų iš karto vesti į darželį ar kitas vietas, kuriose renkasi vaikai.

Patekęs į organizmą rotavirusas sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą, kuris gali tęstis 3–7 dienas. Itin varginantis ligos simptomas – dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis, taip pat – vėmimas. Viduriuojama iki 20 kartų per parą. Ligai būdingas bendras silpnumas, karščiavimas, pilvo skausmas. Kai kuriems šia žarnyno infekcija sergantiems vaikams atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir skauda gerklė. 

Gydant vaiką svarbu atkurti viduriuojant ir vemiant netenkamus skysčius. Mažyliui nuolat duodama gerti nedideliais kiekiais.

Sergantį vaiką reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių. Dėl to verta susirūpinti, jei vaikas nesiliauja vemti, viduriuoti, stipriai karščiuoja, negeria skysčių, šlapinasi mažiau nei įprastai, verkia be ašarų. Tada nedelsiant reikia gydytojo, ypač, jeigu serga kūdikis. Dehidratacija gali išsivystyti greitai ir itin pavojinga mažiesiems.

Kitas svarbus dalykas, gydant rotavirusinę infekciją, tinkama mityba. Neduokite vaikui pieno produktų, sulčių, žalių vaisių ir daržovių. Maistas turi būti kuo švelnesnis – neaštrus, neriebus, nekarštas, nekeptas. Tai yra toks, kuris nedirgina dėl ligos jautraus vaiko žarnyno. Tinka troškiniai, sriubos, trapučiai. Vaikas turėtų valgyti dažniau nei įprastai, bet mažomis porcijomis.

Specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo nėra, orientuojamasi į simptomų palengvinimą ir skysčių bei elektrolitų atkūrimą. Stipriai viduriuojant gali tekti vartoti geriamąjį rehidracinį tirpalą, kuris padeda kompensuoti prarastas mineralines medžiagas. Susilpninti ligos simptomus padeda probiotikai.

Kaip padeda mieliagrybio S. boulardii probiotikas?

Bet koks viduriavimas, kaip ir sukeltas rotavirusinės infekcijos, yra apsauginė organizmo reakcija, siekiant atsikratyti ligos sukėlėjų ir jų toksinų. Tačiau tai nualina organizmą ir jam reikia pagalbos.

Infekcijų sukėlėjai, taip pat ir rotavirusas, pažeidžia žarnyno gleivinę, sutrikdo jame gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyrą, o mikrobiota svarbi normaliai žarnyno funkcijai.

Gelbėjantis nuo žarnyno infekcijos, ypatinga reikšmė teikiama probiotikams – preparatams, padedantiems atkurti normalią žarnyno mikrobiotą.

Vieni tokių preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje, bet jis pasižymi tokiu pat veikimu virškinamajame trakte kaip normali mikrobiota. T. y. neleidžia daugintis pavojingoms bakterijoms, sukurdamas sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Todėl atsikuria normali mikrobiota.

Gydant viduriavimą šis mieliagrybis naudingas tuo, kad slopina ligą sukeliančių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį. Jis neleidžia patogeniniams mikroorganizmams prisitvirtinti prie žarnyno ląstelių. S. boulardii skatina imunitetą, padidindamas imunoglobulino A – virškinamojo trakto apsaugai nuo infekcijų svarbaus antikūno – koncentraciją žarnyne.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio bei tulžies rūgštims, virškinimo fermentams, todėl žarnyną pasieka gyvybingas. Be to, atsparus antibiotikams, o tai reiškia, kad jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. S. boulardii nelieka žarnyne visam laikui, o po 2–5 dienų pasišalina nebevartojant probiotiko.

Vartojant šio mieliagrybio probiotiką, esant bet kurios priežasties sukeltam viduriavimui, sumažėja viduriavimo trukmė ir dažnumas. Geriausia pradėti jį gerti nuo pat infekcijos pradžios. 

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vasarą bakterijos tyko maiste ir ant rankų

Žarnyno infekcijos priežastis gali būti virusai, bakterijos, taip pat jų gaminami toksinai. Rotavirusų, norovirusų ir kt. virusų sukeltos infekcijos labiau plinta žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės žarnyno ligos, tokios kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ir kt. – šiltuoju metų laiku. Bakterijos mėgsta šilumą ir greitai joje dauginasi.

 Karštuoju metų laiku mikrobai lengviau patenka į mūsų organizmą, nes:

• šviežių daržovių ir vaisių dažnai paskanaujame darže ar sode, nespėję parsinešti namo ir nuplauti;
• atsigaiviname šaltinio vandeniu, kelionėje geriame nevirintą vandentiekio vandenį, nors vandens iš čiaupo gerti daugelyje šalių nedera;
• maisto produktai (ypač mėsa, pienas, žuvis) genda greičiau, o tai sunku pastebėti, nes maistas gali būti beveik nepakitęs. Gamindami grilyje ne visada gerai iškepame mėsą, o iškylaudami ne visada pasiimame šaltkrepšį;
• atsiranda labai daug vabzdžių. Pavyzdžiui, musės, ant savo kojų gali pernešti net 6 mln. bakterijų;
• išvykus svetur pasikeičia aplinka ir valgome kitokį maistą, todėl virškinamajame trakte atsiranda kitokių nei įprasta bakterijų, kurios sutrikdo mikrobiotos pusiausvyrą.

Pavojingiausi tampa netinkamai laikomi ir gaminami šie produktai: nepakankamai termiškai apdorota mėsa, ypač paukštiena, žali kiaušiniai, kuriuose gali tūnoti salmonelės. Pieno produktai, mėsa ir pyragaičiai su kremu gali būti pavojingi dėl auksinio stafilokoko. Ešerichiozę sukeliančiomis E. coli bakterijomis užsikrečiama per dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas.

Pagrindiniai žarnyno infekcijų platintojai – sergantys žmonės, o dažniausiai kaltos mūsų pačių rankos. Mikrobai ant jų patenka pirmiausia – tereikia paliesti durų rankeną ar klozeto vandens nuleidimo mygtuką ir pamiršti nusiplauti rankas.

Nuo užterštų rankų mikrobai arba jų gaminami toksinai gali patekti į maistą. Ligos sukėlėjai patenka ant rankų ir plaunant jas užterštu vandeniu. Taip pat galite užsikrėsti gurkštelėję vandens maudydamiesi upėje ar ežere.

Infekcijos keliami pavojai – dehidratacija ir imuniteto susilpnėjimas

Patekę į skrandį, o iš ten į žarnyną, mikrobai pradeda aktyviai daugintis ir gaminti įvairius toksinus. Pirmieji ligos simptomai atsiranda po 6–48 valandų. Žarnyno infekcija sukelia viduriavimą, vėmimą, silpnumą, sunkumą skrandyje, pilvo skausmą, suprastėja apetitas. Gali pakilti kūno temperatūra ir krėsti šaltis.

Žarnyno infekcija yra rimta liga. Viduriavimas ir vėmimas gali sukelti dehidrataciją, kuri sunkiu atveju sutrikdo normalią smegenų, širdies ir inkstų veiklą. Persirgus šia infekcija pažeidžiama žarnyno mikrobiota ir susilpnėja imunitetas.

Vaikai yra imlesni žarnyno infekcijoms, nes jų organizmo gynybiniai mechanizmai dar nėra pakankamai išsivystę, jie dažnai pamiršta asmens higienos taisykles. Skysčių praradimas vaikui yra ypač pavojingas, greičiau vystosi dehidratacija.

Nepamirškite, kad vėmimas ir viduriavimas yra apsauginė reakcija – organizmas atsikrato svetimų medžiagų. Todėl esant infekcinei žarnyno ligai negalima gerti viduriavimą stabdančių vaistų. Gydant žarnyno infekcijas svarbu pašalinti iš organizmo mikrobus ir toksinus, atkurti mikrobiotą ir prarastus skysčius.

Viduriuojant patariama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapsunkina virškinimo sistemos, kol susitvarkys žarnynas. Reikėtų valgyti lengvai virškinamus maisto produktus, pavyzdžiui, avižinius dribsnius, bananus, skrebučius, ryžius, vengti riebių, saldžių patiekalų, pieno produktų, prieskonių.

Kodėl sergant žarnyno infekcija reikia probiotikų?

Žarnyno mikrobiotą sutrikdo ir infekcinės žarnyno ligos, ir pakitusi mityba bei antibiotikai. Naudingieji mikroorganizmai atlieka daug svarbių funkcijų: skaido nesuvirškintą maistą, dalyvauja sintetinant vitaminus ir įsisavinant tam tikrus mikroelementus, šalinant toksinus. Žarnyno mikrobiota lemia sveikatą ir atsparumą infekcinėms ligoms.

Todėl gydant viduriavimą būtina atkurti infekcijos sutrikdytą žarnyno mikrobiotą, o tam patariama vartoti probiotikus. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių nuo viduriavimo, taip pat padedanti išvengti šio nemalonumo. Probiotikų preparatai gali būti naudingųjų bakterijų, taip pat –nebakteriniai. Patekę į žarnyną probiotikai pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais.

Jei organizmas stiprus, gali užtekti simptominio gydymo – skys­čių arba elektrolitų tirpalų, probiotikų. Bet gydytojas gali skirti antibiotikus, kurie taip pat dažnai sukelia viduriavimą. Tuomet nepakeičiamas yra grybelinės kilmės probiotikas Saccharomyces boulardii, nes jis, skirtingai nuo bakterinių probiotikų, yra atsparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniais vaistais.

Mieliagrybis Saccharomyces boulardii  atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, kasos fermentams, todėl jis nepažeistas patenka į žarnyną. Šis mieliagrybis veikia kaip normali mikrobiota – slopina patogeninių organizmų ir jų toksinų poveikį. Toks probiotikas, vartojamas nuo infekcijos pradžios, sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą, padeda greičiau pasveikti esant bet kurios kilmės viduriavimui. Vartoti probiotikus patariama ne tik užklupus viduriavimui, bet ir keliaujant, ir prieš kelionę, tuomet gerosios bakterijos efektyviau įsitvirtins žarnyne ir neleis daugintis ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Viduriavimas gali būti pavojingas

Virusine žarnyno infekcija gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausia ši liga iki 5 metų vaikams. Susergama virusui patekus į burnos ertmę ir beveik visada dėl to pykina, vemiama ir viduriuojama. Virusai plinta per išmatas, per užkrėstą vandenį, maistą, ir patekę į organizmą sukelia virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Užsikrėsti galima per namų apyvokos daiktus, įvairius paviršius ir nešvarias rankas.

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, tačiau paveikęs jis gali išskirti virusų dar keletą dienų. Jei tomis dienomis pasinaudojęs tualetu jis nenusiplaus rankų, lengvai perduos infekciją.

Žarnyno infekcijas sukelia įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, adenovirusai ir kiti. Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai, dažniausiai 1–5 dienos. Virusinio viduriavimo simptomai:

• pykinimas;
• vėmimas;
• gausus vandeningas viduriavimas;
• pilvo pūtimas ir skausmas;
• gali būti kvėpavimo takų infekcijos požymių: sloga, nestiprus kosulys, paraudusi ryklės gleivinė;
• intoksikacijos simptomai: bendras negalavimas, silpnumas, galvos skausmai;
• pakilusi kūno temperatūra.

Viduriavimas paprastai tęsiasi iki 7 dienų, tačiau dėl skysčių trūkumo nulemtos dehidratacijos vaiką gali tekti paguldyti į ligoninę. Viduriuodamas ir vemdamas jis greitai netenka daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės), kuriuos būtina greitai atkurti. Todėl svarbu pastebėti dehidratacijos požymius ir iš karto pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėje. Netekęs daug skysčių vaikas verkia be ašarų, suretėja šlapinimasis, sumažėja seilių, liežuvis pasidaro sausas ir su apnašom, išsausėja ir suskeldėja lūpos, suglemba oda. Atsiradus šiems požymiams reikia kreiptis į gydytoją.

Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, netenkama daugiausiai elektrolitų. Rotavirusine infekcija nuo 6 mėnesių iki 3 metų perserga dauguma vaikų. Išvengti šios infekcijos galima pasiskiepijus. Tai vienintelė virusinė žarnyno infekcija, nuo kurios yra sukurta vakcina.

Pagrindinė pagalba viduriuojant – skysčiai ir probiotikai

Jeigu viduriuojantis vaikas nevemia, temperatūra nėra aukšta, gali užtekti skysčių ir probiotikų, kuriuos reikia pradėti duoti kuo greičiau. Kad išvengtumėte dehidratacijos, viduriuojantį vaiką girdykite vandeniu ir arbatomis (tinka mėlynių, kmynų, ramunėlių arbatos), gerti jis turi dažnai ir po truputį. Nuo pat viduriavimo pradžios vaikui patariama duoti probiotikų. Įrodyta, kad probiotikai pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.

Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra ir svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Tai padaryti padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą. Įrodyta, kad jie ne tik padeda greičiau susidoroti su viduriavimu, bet ir jo išvengti.

 Išskirtinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii

Probiotikai yra ne tik sveikatai naudingos gerosios bakterijos. Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Išskirtinės šio mieliagrybio savybės, kad jis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš žarnyno daugiau patogeninių mikroorganizmų. Šis mieliagrybis atsparus skandžio rūgštims, todėl nepažeistas ir gyvybingas pasiekia žarnyną, net storąją žarną, ir išlieka maksimaliai veiksmingas.

Saccharomyces Boulardii sudaro palankias sąlygas žarnyne daugintis gerosioms bakterijoms, išskiria fermentus, kurie neleidžia patogenams prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Šio mieliagrybio nauda žarnynui ir pagalba gydant daugelį žarnyno ligų patvirtinta klinikiniais tyrimais.

Vartojant šio mieliagrybio preparatą viduriavimo metu ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažiau netenkama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir imunitetas. Šio mieliagrybio preparatą rekomenduojama pradėti vartoti ne tik viduriuojant, bet ir tęsti dar keletą dienų, jau pasveikus.

Siaučiant virusinėms žarnyno infekcijoms, šio mieliagrybio preparatą patariama vartoti profilaktiškai, ypač tai svarbu mažiems vaikams ir kam nors susirgus kolektyve.

Kad neužsikrėstų kiti

Pradėjusio viduriuoti vaiko neleiskite į darželį ar mokyklą ir kreipkitės į gydytoją. Kadangi virusai išsiskiria ne tik sergant, bet ir kelias dienas po to, vaikas turėtų pabūti namuose dar ir pasveikęs.

Ligoniukui skirkite atskirą kambarį, kurį dažnai vėdinkite ir valykite. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais. Ypač kruopščiai valomas ir dezinfekuojamas vonios kambarys, klozetas, durų rankenos, laiptų turėklai.  Aplinkos dezinfekcija svarbi vaikų ugdymo įstaigose.

Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu. Drabužiai ir patalynė skalbiami ne žemesnėje nei 60⁰ C vandens temperatūroje.

Kad neužsikrėstumėte, būtina laikytis higienos patiems ir išmokyti vaikus, kad jie gerai nusiplautų rankas su muilu po tualeto, grįžę iš lauko ar eidami valgyti, verta nusiplauti rankas pakeitus sauskelnes.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Disbiozė – žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas, kai organizme pradeda vešėti patogeniniai mikrobai (grybeliai, stafilokokai ir kiti). Disbiozė gali išsivystyti ir nuo žarnyno infekcijos, taip pat – netinkamai maitinamam vaikui, tai gali būti streso, prastos ekologinės aplinkos pasekmė.

Atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą padeda gerosios bakterijos. Iš kur jų gauti? Gydytojai pataria vartoti probiotikų preparatą. Probiotikai ne tik papildo žarnyną gerosiomis bakterijomis, pagerina virškinimą, bet dar sintetina kai kuriuos organizmui būtinus fermentus ir vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą K, B grupės ir kitus. Šie preparatai ne tik padeda atstatyti bakterijų pusiausvyrą: taip pat jie tinka profilaktikai.

Probiotikai po antibiotikų kurso

Net 11–40 proc. vaikų, vartojančių plataus spektro antibiotikus, viduriuoja. Antibiotikai sutrikdo organizmo mikrobiotos balansą, todėl žarnyne atsiranda didesnis kiekis patogeninių bakterijų, kurios tiesiogiai veikdamos žarnų gleivinę, sukelia viduriavimą, skysčių ir elektrolitų disbalansą. Tokiu atveju probiotikai tiesiog būtini.

Ar įmanoma išvengti viduriavimo vartojant antibiotikus? Vyrauja nuomonė, kad vartojant antibiotikus probiotikai nėra veiksmingi, nes antibiotikai juos sunaikina. Tai priklauso nuo bakterijų rūšies probiotikuose. Yra bakterijų, kurios atsparios daugeliui dažniausiai vartojamų antibiotikų, todėl jie minėtų bakterijų tiesiog neįveikia.

Kad žarnynui nepakenktų virusas

Normalią žarnyno florą visada pažeidžia persirgta žarnyno infekcija. Pavyzdžiui, rotavirusine infekcija bent kartą suserga beveik visi vaikai iki 5 metų. Sunkiausias ūminio virusinio viduriavimo pasekmes patiria vaikai – nuo trijų mėnesių iki trijų metų. Jeigu vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėvai gali įtarti šią infekciją ir derėtų kreiptis į gydytoją. Net iki 45 proc. rotavirusu užsikrėtusių vaikų prireikia gydymo ligoninėje.

Maži vaikai ypač imlūs šiai infekcijai, nes ji perduodama per nešvarias rankas ir per rotavirusais užterštą aplinką. Ypač greitai virusai plinta vaikų kolektyvuose. Maži vaikai neturi asmeninės higienos įgūdžių, todėl užsikrečia ir suserga rotavirusiniu gastroenteritu žymiai dažniau.

Viduriuojantis vaikas gydomas peristaltiką slopinamaisiais, antisekreciniais ir absorbuojamaisiais preparatais. Sergančiam mažyliui svarbiausia gerti daug druskingų tirpalų, kurie atkuria sutrikusią vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Viduriuojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka mikrobiotos balansas, todėl pagausėja patogeninių bakterijų arba grybelių.

Atkurti normalią žarnyno mikrobiotą padeda probiotikai. Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija (ESPGHAN) rekomenduoja tik tuos probiotikus, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

Parengė Dalia Petrutytė