Svarbiausia – saugus maistas ir higiena

Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.

Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).

Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.  

Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).

Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.

Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.

Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.

Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?

Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.

Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.

Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.

Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai

Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.

Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii  yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.

Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

IPRR – tai laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti saugų kasdienį (kontaktinį) mokymo organizavimą taikant kitas infekcijų plitimą ribojančias priemones.

Visų Lietuvos apskričių sergamumo rodiklius, kurie skelbiami kiekvieną savaitę, rasite adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/

Kada gali būti skelbiamas IPRR ugdymo įstaigoje?

IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, esant sergamumo pakilimo laikotarpiui, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje – ne epidemijos laikotarpiu.

Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos laikotarpiu ugdymo įstaigos vadovo sprendimu IPRR gali būti paskelbtas šiais atvejais.

Ugdymo įstaigos ar atskiro srauto lygmeniu

Kai serga vaikai: daugiau kaip 20 proc. mokinių ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute diagnozuojama COVID-19 liga, gripas, ŪVKTI arba pasireiškė ŪVKTl požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Tokie atvejai nustatomi ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose klasių (grupių) ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute.

Kai serga mokytojai: švietimo įstaigoje COVID-19, gripas ar ŪVKTI nustatoma tokiai daliai švietimo įstaigos darbuotojų, kad nėra galimybės užtikrinti ugdymo proceso kasdieniu (kontaktiniu) būdu.

Klasės (grupės) lygmeniu

Kai bent trečdaliui klasės (grupės) mokinių diagnozuojama COVID-19 liga, gripas, ŪVKTI arba pasireiškė ŪVKTI požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.)

Ne epidemijos laikotarpiu Savivaldybės mero sprendimu

Įvertinus bendrą gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI situaciją savivaldybėje ir (ar) švietimo įstaigoje, gavus NVSC teikimą raštu, kai švietimo įstaigos vadovas teikia prašymą NVSC.

IPRR skelbiamas ne trumpesniam kaip 5 kalendorinių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui Savivaldybės mero ar ugdymo įstaigos vadovo sprendime nurodant IPRR pradžios ir pabaigos datą.

Kol kas nė viena ugdymo įstaiga IPRR nėra paskelbusi. Informacija   NVSC interneto svetainėje: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/iprr-skelbimas-ugdymo-istaigose/

Ugdymo įstaigose paskelbus IPRR, nedarbingumo pažymėjimus (NP) tėvams išduoda ne gydytojas, o „Sodra“. Sergančių vaikų priežiūrai, kai būtina slauga, NP išduoda gydytojai. Gydytojas NP išduoda tik tuo atveju, jei serga mokinys iš tos ugdymo įstaigos, kurioje paskelbtas IPRR.

Daugiau informacijos apie nedarbingumo pažymėjimų išdavimą IPRR atveju galite rasti čia.

Prevencija – itin svarbi

NVSC specialistai primena, kad visuomet svarbu reguliariai ir gerai plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti muilu ir vandeniu – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbi tinkama kvėpavimo takų higiena (kosint ar čiaudint prisidengti burną / nosį popierine servetėle ar nosine, nusiplauti rankas), dažnas gyvenamųjų ir darbo patalpų vėdinimas bei valymas drėgnuoju būdu. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), svarbu likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM informaciją

Geležies stoka gali lemti infekcijas

Geležis yra būtinas mikroelementas raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo – hemoglobino susidarymui. Šis baltymas išnešioja iš plaučių deguonį po visą organizmą. Kraujas lemia visų organizmo sistemų funkcijas, taip pat – ir imuninės, aprūpinimą maisto medžiagomis, pastovios kūno temperatūros palaikymą. Jis pašalina iš audinių anglies dvideginį ir kitus medžiagų apykaitos produktus.

Geležies stoka gali sukelti hipoksiją – deguonies badą. Tai paveikia visą organizmą ir savijautą. Kamuoja nuolatinis nuovargis, silpnumas, mieguistumas, atsiranda apatija, sunku sukoncentruoti dėmesį. Gali svaigti bei skaudėti galva, padažnėja širdies plakimas, dūstame dėl menkiausio fizinio krūvio. Dėl geležies stokos susilpnėjus imunitetui dažniau kimba įvairios infekcinės ligos, nesiliaujančios kamuoti ir sušilus orui. Išvaizdą gadinanti blyški ir išsausėjusi oda, slenkantys plaukai bei lūžinėjantys nagai dar labiau pablogina nuotaiką.

Geležies kiekiui turi įtakos ir vitaminai

Kad gerai apsirūpintume geležimi, reikalingi kai kurie vitaminai ir mikroelementai. Kraujo kūnelių susidarymui būtinas vitaminas B12 ir folio rūgštis, kurie padeda pasisavinti geležį. Trūkstant vitamino B12, eritrocitai pasidaro pernelyg dideli ir greitai suyra. Folio rūgštis padeda sustiprinti geležies veiksmingumą ir turi įtakos eritrocitų susidarymui. Geležies pernešimui į kaulų čiulpus reikalingas varis. 

Todėl pavasarį, kai pritrūkstame ir geležies, ir jos pasisavinimui reikalingų vitaminų bei mikroelementų, taip dažnai atsiranda geležies stokos anemija. Kadangi visų šių medžiagų stokos simptomai panašūs, atskirti, ko mums pritrūko, sudėtinga. Tai galima padaryti išsityrus kraują.

Pavasarį dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, o pernykščiuose vitaminų bei mikroelementų kiekis daug mažesnis. Be to, pavasarį paūmėja gastritai, gastroenteritai, kolitai, opos. Dėl jų susilpnėja ir geležies, kaip ir kitų mūsų maiste esančių naudingų medžiagų, pasisavinimas. Tačiau bet kuriuo atveju mityba yra svarbi stengiantis išvengti geležies stokos anemijos.

Pavasarį ypač svarbūs maisto produktai

Pavasarį itin svarbu subalansuoti mitybą taip, kad gautume ir vitaminų bei visų maistingųjų medžiagų, ir geležies. Derėtų atkreipti dėmesį, kad didelę reikšmę turi ne tik maiste esančios geležies kiekis, bet ir jos pasisavinimas iš maisto produkto.

Daugiausia geležies pasisavinama iš mėsos, ypač – iš raudonos (veršienos, jautienos, avienos). Kiti šio mikroelemento šaltiniai yra kepenys, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, pavyzdžiui, moliuskai ir vėžiagyviai. Šiuose maisto produktuose esanti geležis yra hemo formos. Keliskart prasčiau organizmas pasisavina augaliniame maiste esančią ne hemo geležį. Jos turi kruopos, riešutai, daržovės, taip pat ir ankštinės, vaisiai, juodasis šokoladas.

Tačiau kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, špinatuose, esantys oksalatai slopina geležies pasisavinimą. Taip pat prastina hemo formos absorbciją juodojoje ir žaliojoje arbatoje, kavoje esantys taninai, sojos produktuose randami fitatai. Geležies greičiau pritrūksta vartojantiems daug pieno produktų. Ją pasisavinti trukdo piene esančios kalcio druskos. Tiesa, hemo geležis pagerina ne hemo formos pasisavinimą. Todėl, pavyzdžiui, mėsą, geriausia valgyti su daržovėmis.

Tačiau ne visada mityba padeda apsirūpinti reikiamu geležies kiekiu, tai vargu ar įmanoma, jeigu reikia atkurti jau sumažėjusias jos atsargas. Į geležies trūkumą yra linkusios reprodukcinio amžiaus moterys, netenkančios šio mikroelemento su krauju, ir nėščiosios. Taip pat – intensyviai augantys vaikai.

Tuomet padeda šio mikroelemento preparatai. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą: vienuose preparatuose yra hemo geležis, kituose – ne hemo.

Organizmui sava hemo geležis

Kaip ir iš maisto produktų, preparate esančią hemo geležį (geležis su hemoglobinu) organizmas pasisavina geriau. Ne hemo geležies preparatai blogiau toleruojami. Dažnam jų vartojimo periodas asocijuojasi su nemaloniais virškinimo sutrikimais: pykinimu, vėmimu, skrandžio skausmais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl prasto pasisavinimo tokie preparatai mažiau efektyvūs ir reikia didesnių dozių.

Preparate esanti hemo geležis (geležis su hemoglobinu) praktiškai nedirgina virškinamojo trakto. Mat ji yra natūralios gyvūninės kilmės mikroelementas. Šios formos geležis lengvai pasisavinama, tam neturi poveikio nei maisto produktai, nei skrandžio rūgštingumas. Taigi, nereikia apkrauti organizmo didelėmis dozėmis. Tai itin svarbu, nes geležies preparatą tenka vartoti ne vieną mėnesį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Fizinis augimas ir atsistatymas

Miego metu organizmas išskiria hormoną, kuris skatina fizinį augimą ir atsistatymą. Tyrimai parodė, kad didžiausias augimo hormono kiekis išsiskiria gilaus miego metu, ypač vaikams ir paaugliams. Šis hormonas palengvina audinių atsistatymą, raumenų augimą ir kaulų tankio vystymąsi, o tai labai svarbu augimo šuoliui brendimo laikotarpiu.

Miego trūkumas arba sutrikęs miego režimas siejamas su sumažėjusia augimo hormono sekrecija, o tai gali turėti įtakos bendram vaiko augimui. Todėl tėvai turėtų stengtis užtikrinti kuo geresnę vaikų miego aplinką, apsvarstydami įvairius jos aspektus: nuo optimalios temperatūros kambaryje palaikymo iki tinkamo čiužinio pasirinkimo. Pastarąjį patogu išsirinkti ir internetu – ten kokybiški čiužiniai įvairiems poreikiams už patrauklią kainą.

Pažintinis vystymasis

Miegas svarbus kognityvinei raidai ir atminties konsolidacijai. Remiantis tyrimų duomenimis, vaikai, kurie miega pakankamai, pasižymi geresniais kognityviniais gebėjimais, įskaitant dėmesio išlaikymą, atmintį ir problemų sprendimo įgūdžius. Miego metu smegenys įtvirtina budrumo metu gautą informaciją, sukuria nervinius ryšius, kurie padeda mokytis ir siekti akademinių rezultatų.

Emocijų reguliavimas ir nuotaika

Tinkamas miegas yra glaudžiai susijęs su emocijų reguliavimu ir nuotaikos stabilumu. Tyrimai parodė, kad miego trūkumas gali padidinti vaikų dirglumą, impulsyvumą ir emocinį pažeidžiamumą. Be to, jis siejamas su didesne nuotaikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, rizika. Pakankamas miego kiekis leidžia smegenims efektyviai apdoroti ir reguliuoti emocijas, o tai prisideda prie bendros vaiko emocinės gerovės ir atsparumo.

Imuninės sistemos palaikymas

Kokybiškas miegas reikalingas stipriai imuninei sistemai palaikyti. Miego metu organizmas gamina ir išskiria imuninę sistemą stiprinančius citokinus, kurie padeda apsisaugoti nuo infekcijų ir skatina gijimą. Augančiam organizmui stipri imuninė sistema yra gyvybiškai svarbi siekiant apsisaugoti nuo ligų ir palaikyti sveiką vystymąsi. Nuolatinis miego trūkumas gali pakenkti imuninei sistemai, todėl padidėja jautrumas infekcijoms ir pailgėja sveikimo laikotarpis.

Neabejotina, kad miegas yra labai svarbus vaiko organizmui augti ir vystytis. Nuo fizinio augimo ir atsistatymo iki pažintinio vystymosi, emocijų reguliavimo ir imuninės sistemos palaikymo – miegas atlieka įvairiapusį vaidmenį užtikrinant gerą savijautą vaikystėje ir paauglystėje.

Užsakomasis turinys

Vasarą bakterijos tyko maiste ir ant rankų

Žarnyno infekcijos priežastis gali būti virusai, bakterijos, taip pat jų gaminami toksinai. Rotavirusų, norovirusų ir kt. virusų sukeltos infekcijos labiau plinta žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės žarnyno ligos, tokios kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ir kt. – šiltuoju metų laiku. Bakterijos mėgsta šilumą ir greitai joje dauginasi.

 Karštuoju metų laiku mikrobai lengviau patenka į mūsų organizmą, nes:

• šviežių daržovių ir vaisių dažnai paskanaujame darže ar sode, nespėję parsinešti namo ir nuplauti;
• atsigaiviname šaltinio vandeniu, kelionėje geriame nevirintą vandentiekio vandenį, nors vandens iš čiaupo gerti daugelyje šalių nedera;
• maisto produktai (ypač mėsa, pienas, žuvis) genda greičiau, o tai sunku pastebėti, nes maistas gali būti beveik nepakitęs. Gamindami grilyje ne visada gerai iškepame mėsą, o iškylaudami ne visada pasiimame šaltkrepšį;
• atsiranda labai daug vabzdžių. Pavyzdžiui, musės, ant savo kojų gali pernešti net 6 mln. bakterijų;
• išvykus svetur pasikeičia aplinka ir valgome kitokį maistą, todėl virškinamajame trakte atsiranda kitokių nei įprasta bakterijų, kurios sutrikdo mikrobiotos pusiausvyrą.

Pavojingiausi tampa netinkamai laikomi ir gaminami šie produktai: nepakankamai termiškai apdorota mėsa, ypač paukštiena, žali kiaušiniai, kuriuose gali tūnoti salmonelės. Pieno produktai, mėsa ir pyragaičiai su kremu gali būti pavojingi dėl auksinio stafilokoko. Ešerichiozę sukeliančiomis E. coli bakterijomis užsikrečiama per dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas.

Pagrindiniai žarnyno infekcijų platintojai – sergantys žmonės, o dažniausiai kaltos mūsų pačių rankos. Mikrobai ant jų patenka pirmiausia – tereikia paliesti durų rankeną ar klozeto vandens nuleidimo mygtuką ir pamiršti nusiplauti rankas.

Nuo užterštų rankų mikrobai arba jų gaminami toksinai gali patekti į maistą. Ligos sukėlėjai patenka ant rankų ir plaunant jas užterštu vandeniu. Taip pat galite užsikrėsti gurkštelėję vandens maudydamiesi upėje ar ežere.

Infekcijos keliami pavojai – dehidratacija ir imuniteto susilpnėjimas

Patekę į skrandį, o iš ten į žarnyną, mikrobai pradeda aktyviai daugintis ir gaminti įvairius toksinus. Pirmieji ligos simptomai atsiranda po 6–48 valandų. Žarnyno infekcija sukelia viduriavimą, vėmimą, silpnumą, sunkumą skrandyje, pilvo skausmą, suprastėja apetitas. Gali pakilti kūno temperatūra ir krėsti šaltis.

Žarnyno infekcija yra rimta liga. Viduriavimas ir vėmimas gali sukelti dehidrataciją, kuri sunkiu atveju sutrikdo normalią smegenų, širdies ir inkstų veiklą. Persirgus šia infekcija pažeidžiama žarnyno mikrobiota ir susilpnėja imunitetas.

Vaikai yra imlesni žarnyno infekcijoms, nes jų organizmo gynybiniai mechanizmai dar nėra pakankamai išsivystę, jie dažnai pamiršta asmens higienos taisykles. Skysčių praradimas vaikui yra ypač pavojingas, greičiau vystosi dehidratacija.

Nepamirškite, kad vėmimas ir viduriavimas yra apsauginė reakcija – organizmas atsikrato svetimų medžiagų. Todėl esant infekcinei žarnyno ligai negalima gerti viduriavimą stabdančių vaistų. Gydant žarnyno infekcijas svarbu pašalinti iš organizmo mikrobus ir toksinus, atkurti mikrobiotą ir prarastus skysčius.

Viduriuojant patariama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapsunkina virškinimo sistemos, kol susitvarkys žarnynas. Reikėtų valgyti lengvai virškinamus maisto produktus, pavyzdžiui, avižinius dribsnius, bananus, skrebučius, ryžius, vengti riebių, saldžių patiekalų, pieno produktų, prieskonių.

Kodėl sergant žarnyno infekcija reikia probiotikų?

Žarnyno mikrobiotą sutrikdo ir infekcinės žarnyno ligos, ir pakitusi mityba bei antibiotikai. Naudingieji mikroorganizmai atlieka daug svarbių funkcijų: skaido nesuvirškintą maistą, dalyvauja sintetinant vitaminus ir įsisavinant tam tikrus mikroelementus, šalinant toksinus. Žarnyno mikrobiota lemia sveikatą ir atsparumą infekcinėms ligoms.

Todėl gydant viduriavimą būtina atkurti infekcijos sutrikdytą žarnyno mikrobiotą, o tam patariama vartoti probiotikus. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių nuo viduriavimo, taip pat padedanti išvengti šio nemalonumo. Probiotikų preparatai gali būti naudingųjų bakterijų, taip pat –nebakteriniai. Patekę į žarnyną probiotikai pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais.

Jei organizmas stiprus, gali užtekti simptominio gydymo – skys­čių arba elektrolitų tirpalų, probiotikų. Bet gydytojas gali skirti antibiotikus, kurie taip pat dažnai sukelia viduriavimą. Tuomet nepakeičiamas yra grybelinės kilmės probiotikas Saccharomyces boulardii, nes jis, skirtingai nuo bakterinių probiotikų, yra atsparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniais vaistais.

Mieliagrybis Saccharomyces boulardii  atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, kasos fermentams, todėl jis nepažeistas patenka į žarnyną. Šis mieliagrybis veikia kaip normali mikrobiota – slopina patogeninių organizmų ir jų toksinų poveikį. Toks probiotikas, vartojamas nuo infekcijos pradžios, sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą, padeda greičiau pasveikti esant bet kurios kilmės viduriavimui. Vartoti probiotikus patariama ne tik užklupus viduriavimui, bet ir keliaujant, ir prieš kelionę, tuomet gerosios bakterijos efektyviau įsitvirtins žarnyne ir neleis daugintis ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Akinukus gali nešioti ir kūdikis

Vaiko akys jautresnės negu suaugusiųjų: akies lęšiukas į tinklainę praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių. Pavojingesnis šių kenksmingų spindulių neigiamas poveikis vaiko akies lęšiui ir tinklainei. Be to, UV spindulių poveikis tinklainei yra susijęs su kataraktos (lęšiuko drumstėjimas) ir geltonosios dėmės degeneracijos vystymusi ateityje, o tai labai pablogina regėjimą. Žalingas UV spindulių poveikis ilgainiui didėja, todėl saugoti vaikų akis nuo saulės reikia nuo kūdikystės.

Akinukus nuo saulės galima uždėti jau kūdikiui, jeigu jis nesipriešina, jų nenuima, nenumeta. Pavėsio, kad apsisaugotume nuo saulės spindulių, neužtenka, nes akis veikia nuo apšviestų ar blizgančių paviršių atsispindinti saulė. Vanduo ir smėlis, taip pat ir sniegas, ryškiai saulės apšviesti daiktai atspindi dar daugiau ultravioletinių spindulių.

Jeigu vaikas turi regėjimo sutrikimų ir jam reikia nešioti specialiai gydytojo parinktus akinius, jam reikia korekcinių saulės akinių.

Kas svarbiausia renkantis akinius?

Pirkdami vaikui akinius turguose ar gatvėse galite įsigyti falsifikatą, kuris neatliks svarbiausios funkcijos – apsaugoti vaiko akis. Todėl ieškokite akinių optikos salonuose. Išrinkti akinius nuo saulės vaikui padės šios taisyklės.

• Geriausi akiniai blokuoja 100 % UVA, UVB ir UVC spindulių. Rinkdami saulės akinius atkreipkite dėmesį į tam tikrus žymėjimus. Dažniausiai ant vidinės kojelės pusės esantis CE ženkliukas reiškia, kad akiniai yra sertifikuoti ir kokybiški. Užrašas UV 400 reiškia, kad jie sulaiko 100 proc. UV spindulių.
• Bėgiodami, žaisdami aktyvius žaidimus, vaikai dažnai nugriūna, susitrenkia. Jų akiniai nuo saulės turėtų atitikti tokias ekstremalias sąlygas. Todėl rinkitės akinius su atsparesniais smūgiams ir įbrėžimams lęšiais, tinkamiausias nedūžtantis plastikas. Rėmeliai turi būti iš lanksčios ir patvarios medžiagos.
• Geriau didesni akinių lęšiai, dengiantys daugiau odos. Tokie akinukai nesiaurina regėjimo lauko ir neleidžia saulės spinduliams patekti pro jų kraštus. Taip pat įsitikinkite, kad akiniai tvirtai priglunda prie vaiko veido.
• Geriausia, kad vaiko akiniai nuo saulės būtų be papildomų papuošimų, nes jis, vis bandydamas į juos žvilgtelėti pro kamputį, pradės žvairuoti.
• Akinukus nešios vaikas, o ne jūs, todėl leiskite jam pasirinkti. Akinukai turi būti jam gražūs, patogūs, nespausti smilkinių ir nosies, gerai laikytis. Vaikai (ypač vyresni ir paaugliai) yra linkę nešioti pačių pasirinktus akinius.
• Nuolat apžiūrėkite akinius, ar mažasis nenuorama nesubraižė lęšių, ar nėra kitų matymą iškreipiančių trūkumų. Įbrėžimai ne tik pablogina matymą, bet per juos prasiskverbia ultravioletiniai saulės spinduliai. Akiniai net su smulkiausiais įbrėžimais nebetinkami, taigi reikia pirkti naujus.
• Vaikai sparčiai auga, o per maži akiniai gerai neapsaugos, todėl nepamirškite patikrinti, ar mažylis neišaugo akinių.

Papildoma apsauga nuo saulės gali būti plačiabrylė skrybėlė – jos kraštai padės apsaugoti ir akis, ir veidą, ir kaklą. Buvimas šešėlyje intensyviausios saulės valandomis (10–16 val.) suteikia dar vieną papildomą apsaugą.

Parengė Undinė Gilė

Kokie simptomai yra signalas kreiptis į gydytoją?

Erkės gali pernešti įvairių infekcijų sukėlėjus. Dvi pagrindinės ligos – Laimo liga, kurią sukelia bakterijos (borelijos), ir virusų sukeliamas erkinis encefalitas. Juo galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu inkubacinis periodas, kol atsiranda pirmieji požymiai, gali trukti iki 30 dienų. Šios ligos simptomai panašūs į gripo – staiga pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, krėsti šaltis, pykinti. Šie negalavimai paprastai išnyksta po savaitės. Tačiau esant silpnam imunitetui prasideda antroji ligos fazė – ypatingai pavojingas smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris gali būti net mirtinas.

Užsikrėtus Laimo liga atsiranda odos bėrimų, tačiau ne visada. Kiti požymiai: raumenų ir sąnarių skausmai, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra. Gali atsirasti nervų sistemos, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Pavojingos ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip ištraukti erkę?

Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti. Tai darykite atsargiai, kad jos nesutraiškytumėte ir neliktų įstrigusios galvos. Nesukiokite, nes gali nutrūkti erkės galva. Šio gyvio pašalinimui palengvinti nedera naudoti aliejų, riebių kremų ir pan., nes ji dar giliau įsisiurbs į odą. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite staigiu judesiu į viršų.

Ištraukti erkę galima medicininiu pincetu, nes jo galai smailūs ir nesuspaus pilvelio (taip nutikus į kraujotaką pateks dar daugiau užkrato). Pincetu paspauskite odą prie įsisiurbimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės, kad jos nenuplėštumėte. Tačiau neišsigąskite, jeigu erkės galvutė liko odoje: ji iškris savaime po kelių dienų.

Įgudusieji gali ištraukti erkę ir pirštais. Galima įsigyti specialų erkių šalinimo įtaisą, kuriuo ištrauksite šį gyvį pagal gamintojo instrukciją.

Ištraukę erkę būtinai dezinfekuokite įsisiurbimo vietą bet kokia antiseptine priemone. Po to stebėkite savijautą 30 dienų. Jeigu atsirado karščiavimas, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, odos paraudimų – kreipkitės į gydytoją.

Pašalintą erkę galima ištirti laboratorijoje ir nustatyti, ar ji nėra užkrėsta įvairių ligų sukėlėjais: erkinio encefalito virusu, Laimo ligos patogenu ir kt. Tiriama erkė turi būti dar gyva. Ją gabenkite švariame indelyje, į kurį įdėta keletas žolių, dangtelyje praduriamos skylutės.

 Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Miške patartina vilkėti vienspalvius, šviesius drabužius, kurie kuo labiau dengia odą, kad erkės neįlįstų po drabužiais ir būtų lengviau jas pastebėti apžiūrint. Patariama naudoti repelentus (priemones, kurios atbaido erkes). Būdami miške nuolat apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno nėra erkių. Grįžę iš miško būtinai apžiūrėkite visus iš ten atsineštus daiktus, ir būtinai persirenkite. Nepamirškite, kad erkė gali įsisiurbti ir šuniui ar katei. Šie gyvūnai taip pat gali susirgti, o nuo jų gali užsikrėsti žmonės.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai

Nuo Laimo ligos apsaugančios vakcinos nėra, bet šią ligą galima gydyti antibiotikais. O susirgus erkiniu encefalitu nėra specifinio gydymo. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai veiksminga apsaugos priemonė, padedanti išvengti šios ligos arba sušvelninti negalavimus. Skiepijami ir vyresni negu metų vaikai.

Imunitetui susidaryti reikalingos 3 vakcinos dozės, antrą kartą skiepijama po 1–3 mėnesių, trečią – po antrojo skiepo praėjus 5–12 mėn. Todėl skiepytis reikėtų gerokai prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui. Imunitetas susiformuoja po dviejų skiepo dozių praėjus dviem savaitėms ir apsaugo vienerius metus. Po trečios skiepo dozės susiformavęs imunitetas apsaugo  3–4 metus.  Po to reikia dar sykį pasiskiepyti. Palaikomųjų dozių dažnumas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus.

Prasidėjus erkių aktyvumo periodui galima pasiskiepyti pagreitinta skiepijimo schema, kuri įvairių gamintojų vakcinų gali skirtis. Antra vakcinos dozė suleidžiama po 2 savaičių, trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios.

Parengė Undinė Gilė

Folio rūgšties stokos pasekmės – nuo anemijos iki depresijos

Folio rūgštis reikalinga daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Ši medžiaga yra svarbi ląstelių augimui ir dalijimuisi, baltymų apykaitai, dalyvauja palaikant normalų kepenų darbą. Ji reikalinga nukleino rūgščių (DNR) sintezei, o DNR pakitimai lemia itin rimtas ligas, tokias kaip vėžys. Be to, ji būtina tinkamai imuninės sistemos veiklai, širdies ir kraujagyslių darbui. Folio rūgštis mažina homocisteino, kuris skatina cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių, kiekį. Taigi, padeda apsisaugoti nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir dažnai skiriama gresiant miokardo infarktui.

Folio rūgštis teigiamai veikia nervų sistemą, taigi ir mūsų nuotaiką bei darbingumą. Ji būtina kraujodarai, t. y. eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybai – o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

Folio rūgšties stoka gali būti megaloblastinės anemijos priežastis. Tai anemijos rūšis, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų skaičius ir sutrinka normalus jų funkcionavimas. Dėl folio rūgšties trūkumo susidaro dideli, nesubrendę eritrocitai – megaloblastai, kurie negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Todėl pamažu didėja audinių deguonies badas. Atsiranda silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, odos blyškumas.

Folio rūgšties stokos pasekmė – bloga nuotaika, kuri laikui bėgant gali išsivystyti į klinikinę depresiją. Ilgą laiką trūkstant šio vitamino gali susilpnėti atmintis, kamuoti nemiga, nuolatinis nuovargis, nervingumas, nepagrįstas nerimas.

Pritrūksta dažnam

Šio vitamino stoką lemia netinkama mityba, alkoholis, disbiozė, įvairios žarnyno ligos, kuriomis sergant jis neįsisavinamas, onkologinės, kepenų ligos. Suprastėja šio vitamino įsisavinimas vartojant traukulius slopinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus.

Folio rūgšties stoka yra viena iš labiausiai paplitusių avitaminozių rūšių. Pirmieji požymiai – nuovargis, apetito stoka, irzlumas – yra nespecifiniai, todėl dauguma tiesiog nekreipia į juos dėmesio. Norint palaikyti normalią vitamino B9 koncentraciją kraujyje, reikia užtektinai jo gauti kasdien.

Folio rūgšties poreikis didėja sveikstant po traumų ir operacijų, aktyviai sportuojant. Daugiau jos reikia linkusiems į anoreksiją, griežtai besilaikantiems veganinės mitybos, t. y. tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų.

Gausus vitamino B9 šaltinis žalios spalvos daržovės: špinatai, brokoliai, salotos, žiediniai ir briuselio kopūstai, taip pat jo yra burokuose, avižiniuose dribsniuose, mielėse. Vitamino B9 nemažai svogūnuose, graikiniuose riešutuose, žemės riešutuose, pomidoruose, citrusiniuose vaisiuose, grikiuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose.

Tačiau folio rūgštis nėra patvari, ji suyra veikiant aukštai temperatūrai. Daug šio vitamino praranda šviesoje laikomi produktai. Be to, mažiau jo yra šiltnamyje užaugintuose vaisiuose ir daržovėse.

Nuolat vartoti reikia vaisingo amžiaus ir nėščioms moterims

Folio rūgštis ypač svarbi nėštumo periodu, jos reikia placentos augimui. Trūkstant šio mikroelemento, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo, depresijos po gimdymo rizika.

Pakankamas folio rūgšties kiekis būtinas besivystančiam vaisiui. Ji svarbi nugaros smegenų ir nervų sistemos formavimuisi. Folio rūgštis padeda išvengti labai sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų, įgimtų širdies ydų. Esant šio vitamino trūkumui dažniausiai pasitaiko tokie stuburo patologijos defektai kaip įskilas stuburas (su plyšiu, kai yra nesuaugę slankstelių lankai) ir anencefalija (neišsivysčiusios smegenys).

Vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė, pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Todėl pradėti vartoti folio rūgštį patariama jau bent prieš 2–3 mėnesius iki planuojamo nėštumo, ir tęsti toliau. Dar geriau, jeigu šį vitaminą papildomai vartos kiekviena vaisingo amžiaus moteris.

Nėštumo planavimo laikotarpiu folio rūgšties neturi pamiršti ir vyrai, ji turi įtakos vaisingumui, reikalinga stipriems spermatozoidams, o jos trūkstant sumažėja ir jų kokybė, ir kiekis.

Geriausiai organizmo įsisavinama forma L-metilfolatas

Natūrali vitamino B9 forma, esanti maisto produktuose, yra folatai. Folio rūgštis – dirbtinai susintetinta medžiaga, kuri yra maisto papilduose ir vaistuose.

Tiek natūralūs folatai, tiek sintetinė folio rūgštis nėra metaboliškai aktyvūs junginiai, t.y. negali dalyvauti organizmo biocheminėse reakcijose. Kad pradėtų efektyviai veikti, organizme pirmiausia turi įvykti daug cheminių reakcijų, kurių rezultatas yra L-metilfolato susidarymas. Būtent L-metilfolatas yra biologiškai aktyvus folatas, kuris apsaugo nuo folio rūgšties trūkumo pasekmių. Bėda ta, kad dėl specifinio genetinio fermento trūkumo minėtos cheminės reakcijos ne kiekvieno žmogaus organizme vyksta sklandžiai, todėl vitaminas B9 gali nebūti įsisavintas.

Štai kodėl geriausia yra lengvai pasisavinama biologiškai aktyvi vitamino B9 forma – L-metilfolatas. Tai jau paruoštas vitaminas B9: apeinant ilgą transformacijos stadiją, L-metilfolatas iš karto absorbuojamas organizme.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Virusai skirtingi, saugotis reikia taip pat

Kaip ir bet kuri kvėpavimo takų infekcija, gripas ir COVID-19, perduodamos per ore tvyrančius lašelius, tačiau šios ligos yra labai užkrečiamos. Viruso šaltinis – sergantis žmogus, o jam kosint ar čiaudint virusų sklidini lašeliai oru nukeliauja pas netoliese esančius žmones, kurie juos įkvepia. Todėl gripu ir COVID-19 lengva užsikrėsti ten, kur yra daug žmonių – mokykloje, darbe, autobuse ir pan. Taip pat galima užsikrėsti kontaktiniu būdu, pavyzdžiui, palietus durų rankeną, turėklus, paspaudus ranką. Todėl, palietę paviršius prekybos centre ar viešajame transporte, nelieskite rankomis veido, akių, nosies, burnos, nes virusai lengvai plinta per gleivines.

Didelės rizikos žmonėms gripas ir COVID-19 gali sukelti sunkią ligą arba mirtį. Šioms grupėms priklauso pagyvenę žmonės, nėščios moterys, sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).

Stipri apsauga nuo virusų ir sunkiausių sezono ligų – gripo ir COVID-19 – skiepai. Gripo vakcinos sudėtis kasmet keičiama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į cirkuliuojančių viruso padermių prognozę. Žinoma, vakcinos  nėra šimtaprocentinė apsauga nuo virusų, bet susirgus paskiepytam žmogui jos gali apsaugoti nuo sunkių ligos formų ir sumažina komplikacijų bei mirties tikimybę.

Saugodamiesi virusinių ligų turime naudoti daugybę kitų priemonių, kuriomis neleisime virusams mūsų pasiekti.

Apsisaugoti nuo gripo, COVID-19 ir kitų ligų padeda higiena

Virusai išlieka ant daiktų ir perduodami bendrai juos naudojant, taip pat – per nešvarias rankas. Sergančio žmogaus rankos yra ne mažiau svarbus viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus veidą, virusas patenka ant rankų, o nuo jų ant aplinkos daiktų, kuriuos palietęs gali užsikrėsti sveikas žmogus. Todėl po apsilankymo viešose vietose, taip pat grįžę namo iš gatvės, kruopščiai nusiplaukite rankas. Jeigu sergate sloga, audinio nosinę pakeiskite popierinėmis servetėlėmis, kad kišenėje nesinešiotumėte mikrobų.

Laikykitės higienos taisyklių ir mokykite jų vaikus: paaiškinkite, kad būtina plauti rankas su muilu ir vandeniu apsilankius tualete, paglosčius gyvūną, pažaidus su kitais vaikais ir pan. Kuo dažniau plausite rankas, tuo mažesnė tikimybė, kad užsikrėsite virusu. Jeigu rankų nusiplauti negalite, turėkite specialų valomąjį skystį ar servetėlių.

Vėdiname namus

Tikimybė pasigauti virusą gerokai padidėja prastai vėdinamose patalpose. Sausame, šiltame ir nejudančiame ore virusai išlieka ilgai, tačiau vėsiame ir cirkuliuojančiame ore jų sumažėja. Todėl patalpas būtina vėdinti bent tris kartus per dieną, dažniau atlikti drėgną valymą.

Atsargiau bendraujame

Epidemijos metu venkite vietų, kuriose daug žmonių, visur laikykitės saugaus atstumo. Kuo mažiau kontaktuosite su kitais, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti. Užsidaryti namuose nereikia, tačiau virusinių ligų epidemijos laikotarpiu geriau rinktis ne prekybos centrą, o atokesnę vietą pasivaikščiojimui gamtoje.

Jeigu namuose yra kūdikis, virusų siautėjimo sezoną geriau rečiau susitikti su šeimos draugais ir giminaičiais, nesiveskite vaiko į parduotuvę ir pan.

Apsauga nuo virusų – tinkamai dėvimos medicininės kaukės

Labai svarbios ir efektyvios COVID-19 ligos, taip pat ir gripo prevencijos priemonės yra medicininės kaukės ir respiratoriai. Pagal Europos standartus pagamintos veido apsaugos priemonės mažina užsikrėtimo riziką, nes geriausiai sulaiko žmogaus į aplinką iškvepiamus seilių lašelius.

Nepamirškite, kad veiksmingą apsaugą suteikia tik tinkamai dėvima kaukė: vienkartinę kaukę galima dėvėti tik vieną kartą, ji turi dengti nosį, burną bei smakrą, turi būti keičiama kas 3–4 valandas arba kai sudrėksta. Nepamirškite, kad apsaugines kaukes reikia keisti kas dvi valandas, kitaip apsauga nuo virusų gerokai susilpnės.

Stipriname organizmą

Stiprinkite imuninę sistemą: laikykitės sveikos mitybos taisyklių, valgykite daugiau šviežių ir termiškai apdorotų daržovių ir vaisių. 80 % mūsų imuniteto sukuria žarnynas, t. y. žarnyno mikroflora. Kad galėtų gyventi naudingos bakterijos, kurios rūpinasi mumis ir mūsų imunitetu, reikia vartoti pakankamai maistinių skaidulų ir skysčių. Virusinių infekcinių ligų piko metu nebadaukite ir atsisakykite griežtų dietų. Nepamirškite, kad daugelio kvėpavimo takų infekcijų rizikos veiksniu yra laikomas rūkymas.

Vienas iš svarbiausių ligų prevencijos veiksnių, stiprinančių apsaugines organizmo savybes, sveikas gyvenimo būdas. Žinoma, sveika gyvensena, kaip ir daugybė apsaugos nuo gripo, COVID-19 ir kitų virusinių ligų priemonių, nėra garantija, kad nesusirgsite. Tačiau sveikam ir stipriam organizmui lengviau susidoroti su virusu ir išvengti komplikacijų. O nuolat neišsimiegantys ir prastai besimaitinantys arba besilaikantys organizmą silpninančių dietų – ilgiau ir dažniau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vena iš viduriavimo priežasčių – virusai

Viduriavimu laikomas tuštinimasis skystomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną. Tokiam negalavimui būdingas nekontroliuojamas noras pasituštinti, pilvo skausmas. Viduriuojantis vaikas gali vemti ir karščiuoti, pasidaro mieguistas, gali atsisakyti valgio ir gėrimų. Dažniausios viduriavimo priežastys yra virškinamojo trakto infekcijos, kurias sukelia virusai, rečiau mikrobai ar parazitai. Prisivalgius kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, turinčių daug cukraus, išgėrus daug saldžių sulčių, taip pat galima suviduriuoti.

Nereta viduriavimo priežastis yra virusinis gastroenteritas – skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas, galintis sukelti pykinimą ir vėmimą. Dažniausi virusinių gastroenteritų kaltininkai rotavirusai ir noravirusai, kuriais užkrečia sergantis žmogus, infekcija taip pat plinta per užterštą maistą ir gėrimus. Šiais virusais lengva užsikrėsti namuose, mokykloje ar darželyje. Simptomai paprastai trunka tik kelias dienas, tačiau vaikams, jeigu jie negeria pakankamai skysčių, gresia dehidratacija.

Rotavirusinė infekcija yra dažna vaikų viduriavimo priežastis ir gali sukelti stiprų vandeningą viduriavimą, vėmimą ir didelį karščiavimą. Paprastai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.   Rotavirusinės infekcijos protrūkiai dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku, o labiausiai serga vaikai. Suaugusiesiems rotavirusinė infekcija dažniausiai sukelia nestiprius simptomus, o vaikui tai gali būti rimtas išbandymas. Vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl viduriavimas jiems pavojingas. Laimei, nuo šios infekcijos galima pasiskiepyti.

Disbiozės sukeltas viduriavimas

Mažesniems arba ilgiau viduriuojantiems bet kokio amžiaus vaikams šis negalavimas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, ir ne tik dėl dehidratacijos. Viduriuojant sutrinka žarnyno darbas ir pakinta mikrobiotos sudėtis, t.y. atsiranda disbiozė.  O disbiozė yra stiprus smūgis imuninei sistemai.

Kai esame sveiki, išlaikoma pusiausvyra tarp organizme gyvenančių naudingųjų ir galinčių sukelti ligas bakterijų, kurių kiekio nepakanka, kad prasidėtų liga. Tačiau kai ši pusiausvyra sutrinka, pasikeičia mikroorganizmų santykis, tokius pokyčius atspindi įvairūs žarnyno disbiozės simptomai: be viduriavimo gali atsirasti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo, pablogėja savijauta.

Naudingoji žarnyno mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų: apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų ir virusų, dalyvauja virškinime, skaidydama likusį nesuvirškintą maistą. Naudingosios bakterijos svarbios imuninei sistemai, jų reikia sintetinant gyvybiškai svarbias medžiagas, tarp jų ir kai kuriuos vitaminus, padeda įsisavinti kalcį, geležį. Šios bakterijos neutralizuoja į organizmą patekusias kenksmingas medžiagas, palaiko sveiką žarnyno gleivinę.

Naudingoji mikrobiota dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų, todėl bet koks pusiausvyros disbalansas veikia sveikatą ir savijautą.

Žarnyno mikrobiotos balansą gali sutrikdyti daugybė priežasčių: bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos, lėtinės virškinimo sistemos ligos, virškinimo sutrikimai, netinkama mityba, nuolat užklumpantis stresas.

Neigiamą poveikį mikrobiotai turi ilgai vartojami vidurius laisvinantys vaistai, antidepresantai, geriamieji kontraceptikai. Ir, žinoma, antibiotikai, kurie dažnai vartojami be gydytojo recepto. Piktnaudžiavimo vaistais sukelta disbiozė yra sunkiai įveikiama.

Antibiotikų sukeliamo viduriavimo galima išvengti

Šiandien atsparumas antibiotikams tampa viena didžiausių grėsmių sveikatai, bet ne visada įmanoma apsieiti be šių vaistų. Deja, antibiotikų sukeltas viduriavimas gali būti viena iš kovos su bakterine liga pasekmių. Antibiotikai naikina ne tik patogenines bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus. Kad taip nenutiktų, turime apsaugoti savo naudingąsias bakterijas nuo šių vaistų. Štai kodėl gydantis antibiotikais kartu skiriamas ir probiotikas, kuris gali užkirsti kelią žarnyno disbiozei, bet tai turi būti probiotikas, kurio nesunaikins šie vaistai.

Toks yra mieliagrybio Saccharomyces boulardii (S. boulardii ) probiotikas. Patekęs į virškinamąjį traktą, jis apsaugo normalią žarnyno mikroflorą. Tai atsparus mieliagrybis, kurio nesunaikina rūgštinė skrandžio aplinka. Vartojant šio mieliagrybio probiotiką žarnyne greitai susidaro didelė jo koncentracija. Bet žarnynas kolonizuojamas tik laikinai, ir, nutraukus S. boulardii vartojimą, per 3–5 dienas jis pasišalina iš organizmo.

10 kartų didesnis už bakteriją mieliagrybis S. boulardii gali prisijungti ir pašalinti iš organizmo daugiau ligų sukėlėjų.  Šis mieliagrybis pasižymi gebėjimu slopinti patogeninių, sąlyginai patogeninių mikroorganizmų ir grybelių dauginimąsi, kurie trikdo žarnyno mikrobiotą. Šie probiotikai sintezuoja virškinimą skatinančius fermentus.

Didelis S. boulardii pranašumas yra šio mieliagrybio atsparumas antibiotikų poveikiui, todėl jo probiotiką galima vartoti su šiais vaistais nuo pirmosios gydymosi dienos. S. boulardii probiotikas gali būti vartojamas bet kokios kilmės viduriavimo trukmei ir tuštinimosi dažnumui sumažinti.

Pagalba žarnynui – probiotikai ir tinkama mityba

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sutrikdo mikrobiotos balansą. Todėl suprastėja virškinimas ir blogiau pasisavinami vitaminai, mineralai, amino rūgštys, taigi, organizmas gauna mažiau maistinių medžiagų. Sumažėjus naudingųjų bakterijų, susilpnėja imunitetas ir organizmas negali atsispirti virusams bei kitoms infekcijoms, kartojasi ligos.

Todėl viduriuojant, kai svarbu palaikyti naudingąją mikrobiotą, rekomenduojami naudingųjų bakterijų dauginimuisi palankūs probiotikai.

Atkurti mikrofloros pusiausvyrą žarnyne padeda tinkama mityba, virškinimą gerina valgymas tuo pačiu laiku. Nedera piktnaudžiauti maisto produktais, kurie kenkia žarnyno mikroflorai: riebia mėsa ir žuvimi, mėsos ir žuvies pusgaminiais, gazuotu vandeniu, greitu maistu. Taip pat daugumoje šių produktų yra konservantų ir dažiklių, kurie neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.

Į mitybos racioną įtraukite virškinimą ir naudingos mikrofloros augimą skatinančius maisto produktus. Tarp jų – įvairias kruopas, rugius, kukurūzus ir sėlenas. Taip pat reikia valgyti daug ląstelienos turinčių daržovių: cukinijų, morkų, pomidorų, agurkų, kopūstų; naudingi švieži vaisiai, riešutai ir rauginto pieno produktai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė