Dažniausiai pasitaiko šios vaikų reumatinės ligos: juveniliniai idiopatinai artritai, mechaninės-ortopedinės sąnarių problemos, kitos autoimuninės ligos ir iš dalies reumatas (jis pagal TLK-10 AM klasifikaciją nėra priskiriamas šiai susirgimų grupei, nors kartais pažeidžia tik sąnarius).

Svarbiausia ir dažniausiai pasitaikanti šios grupės liga – jaunatvinis idiopatinis artritas. Taip vadinama visa grupė ūmių ir lėtinių susirgimų, kurių priežastys nėra tiksliai nustatytos. Šių ligų požymis: vaikystėje atsiradęs vieno ar kelių sąnarių uždegimas. Į šią susirgimų grupę įeina jaunatvinis (juvenilinis) reumatoidinis artritas, jaunatvinis (juvenilinis) ankilozinis spondilitas,  jaunatviniai (juveniliniai) artritai sergant kitomis ligomis (psoriaze, Krono liga). Pirmas ligos periodas trunka ne trumpiau kaip 4-6 savaites (o kartais net metus) ir dažniausiai suserga mokyklinio amžiaus vaikai (iki 16 metų).

Ligos priežastys

Mokslinėje literatūroje nurodomos šios priežastys: dažnos infekcijos, autoimuniniai organizmo pokyčiai, ilgalaikis stresas, paveldimas polinkis sirgti reumatinėmis ligomis, tačiau tikslios priežastys iki šiol nežinomos.

Ligos simptomai

Liga dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu rytais ir vakarais, kuris daugeliui vaikų trunka nuo 2 savaičių iki mėnesio. Pagrindiniai simptomai: kelių sąnarių skausmas, patinimas bei rytinis sustingimas, taip pat sąnario judesių ribotumas. Kartais vienas ar keli skausmingi sąnariai vaikui tiesiog trukdo sėkmingai dalyvauti kūno kultūros pamokose ar būti fiziškai aktyviam. Mergaitės serga dažniau negu berniukai.
Ligai įsisenėjus ar negydant gali deformuotis sąnariai, dėl pažeistų kaulų sutrumpėja galūnės. Todėl vaikui tampa sunku judėti. Didžiausia diagnostikos problema, kad daugelis simptomų tokie, kaip ir kitų infekcinių susirgimų.

Išskiriamos 2 svarbiausios šios ligos formos.

Vidaus organus apimantis artritas (sisteminis arba visceralinis), dar vadinamas Stilio sindromu (arba Stilio liga) pavojingas gyvybei, todėl vaiką būtina nedelsiant gydyti ligoninėje.

Sisteminio jaunatvinio poliartrito pagrindinis požymis- karščiavimas, dažnai atsiranda blyškiai rausvas odos bėrimas, pažeidžiami sąnariai. Kiti požymiai: bendras silpnumas, raumenų skausmas, padidėjusios kepenys, inkstai, blužnis ir limfmazgiai, akių uždegimai bei perikarditas (širdies maišelio uždegimas) ar pleuritas (pleuros uždegimas). Karščiuojama ne mažiau kaip 2 savaites, labiausiai nukenčia vidaus organai.

Neapimantis vidaus organų (nevisceralinis) artritas lėtai progresuoja ir pažeidžia tik sąnarius, todėl nepavojingas gyvybei. Dažniausiai pažeidžiami stambūs sąnariai: kelių, riešų, čiurnos ir alkūnių. Išskiriamos 3 susirgimų rūšys.

Jaunatvinis idiopatinis oligoartritas pažeidžia nuo 1 iki 5 sąnarių per pirmuosius 6 ligos mėnesius. Gali būti pažeistos akys ir labai retai – vidaus organai.

Jaunatvinis idiopatinis poliartritas. Per pirmus 6 ligos mėnesius pažeidžiami 5 ir daugiau sąnarių. Vidaus organai pažeidžiami itin retai, akys – taip pat. Retesnė jaunatvinio idiopatinio artrito forma – juvenilinis ankilozinis spondilitas, kurį sudaro grupė ligų, visų pirma pažeidžiančių stuburą ir kojų sąnarius (dažniausiai klubo ir kelio). Kita reta jaunatvinio idiopatinio artrito forma –jaunatvinis psoriatinis artritas, išsivysto vienodai dažnai ir mergaitėms, ir berniukams, sergantiems odos žvyneline. Kitos jaunatvinio idiopatinio artrito formos pasitaiko sergant Krono liga, opiniu kolitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.

Diagnostika

Nėra vieno tikslaus metodo jaunatviniam idiopatiniam artritui nustatyti, todėl atliekama nemažai tyrimų, ir kruopščiai renkama ligos anamnezė. Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai: biocheminiai ir imunologiniai kraujo tyrimai (eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvaus baltymo kiekio (CRB), reumatoidinio faktoriaus (Rh) nustatymas, specifiniai antikūnių testai ir kt.), kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai, genetiniai tyrimai. Jeigu pažeistas vienas sąnarys, dažniausiai taikomas rentgenologinis, ultragarsinis sąnario tyrimas, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinė tomografija. Jais galima nustatyti vietinį minkštųjų audinių uždegimą, sąnarinio tarpo pokyčius, sąnarinio skysčio sankaupas, lokalią osteopeniją ar osteoporozę, erozijas, cistas, sąnario ankilozę ir pan.

Maždaug pusė sergančių vaikų iki pilnametystės nepasveiksta ir juos būtina toliau gydyti.

Gydymas

Gydymo pagrindas – uždegimą slopinantys cheminiai preparatai. Papildomai taikomos balneologinės, fizioterapinės ar reabilitacinės procedūros, psichosocialinė pagalba, kartais homeopatija ir fitoterapija. Mokomi pacientai ir jų tėvai, koreguojama mityba, moksleiviams rengiama speciali mokymosi programa. Jaunatviniu idiopatiniu artritu sergantys vaikai  dažniausiai gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir kartu  kitais medikamentais.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo sumažina karščiavimą, sąnarių skausmą ir patinimą. Vaikui šie vaistai (ypač vartojami ilgai ir didelėmis dozėmis) gali sukelti įvairių nepageidaujamų reiškinių: kraujavimą, kepenų, inkstų, skrandžio, dvylikapirštės žarnos pažeidimus.

Kartais naudojami antibiotikai, dažniausiai – pačioje gydymo pradžioje, siekiant atmesti ar įveikti galimą infekciją, kai diagnozė yra neaiški.

Hormoniniai preparatai. Kortikosteroidai gali būti skiriami tabletėmis kartu su kitais medikamentais. Žymiai rečiau tiesiogiai į pažeistą sąnarį daromos jų injekcijos.

Imunomoduliatoriai ir antinavikiniai vaistai: metotreksatas, cikolfosfamidas, aztioprinas ir kt. veikia virškinimo trakto uždegimus, pavyzdžiui, sulfasalazinas. Jie skiriami, kai vartojant vien nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir hormoninius vaistus sąnarių skausmas, patinimas bei kiti simptomai nesumažėja. Šie vaistai dažnai sukelia rimtų nepageidaujamų reiškinių. Dažniausi jų – pykinimas, viduriavimas, kepenų, inkstų, kraujo ir limfos bei imuninės sistemos pažeidimai.

Tumoro nekrozės faktoriaus blokatoriai (etanerceptas, infliksimabas ir kt.) ir kiti naujieji biologiniai preparatai (interleukino-6 receptorių blokatoriai, interleukino-1 ir kt.). Jie labai specifiškai veikia ar blokuoja aktyvius imuninius mechanizmus, todėl slopina uždegimą. Nors dėl šios vaistų grupės dar aktyviai diskutuojama, akivaizdu, kad jie padeda sumažinti sąnarių skausmą, patinimą, rytinį sąnarių sąstingį ir kitus simptomus, tačiau sukelia rimtus pašalinius reiškinius.

Fizioterapija ir medicininė reabilitacija taip pat svarbūs gydymo metodai. Tai fiziniai pratimai, koreguojamieji įtvarai, šiluminės ar šalčio procedūros, elektros, šviesos ir kitos procedūros. Gydymą vaistais ir reabilitaciją reikia pradėti kiek įmanoma anksčiau, kad išliktų normalus sąnarių lankstumas, raumenų jėga ir tonusas.

Reabilitacija leidžia išvengti sąnarių deformacijų arba padeda jas koreguoti. Taikant aktyvų kompleksinį gydymą, vaikas beveik nejaučia jokių simptomų. Aktyviai gydant pagerėja funkciniai vaiko gebėjimai, mažiau lieka artrito apimtų sąnarių, sumažėja  eritrocitų nusėdimo greitis, pagerėja artrito pažeistų sąnarių lankstumas (jie nebetinsta, sumažėja sąnarių skausmas ir rytinis sąstingis, nebeprogresuoja sąnarių pokyčiai). Tačiau nemaža dalis susirgimų išlieka subrendusiems vaikams.

Ši liga turi neigiamos įtakos  ne tik vaikui, bet ir visai jo šeimai. Todėl ypač svarbu ramybė, supratimas ir darna šeimoje. Emociškai susidoroti su lėtine liga sunku net suaugusiam žmogui. Vaikai emociškai ir fiziškai nepasiruošę susidurti su ilgalaike, skausmą ar net negalią sukeliančia liga. Šeimos nariai turi suprasti, kad sergantis vaikas gali būti piktas, jautrus, irzlus ar liūdnas. Tai natūrali vaiko reakcija į ilgai trunkančią ligą. Mažasis ligoniukas tebėra tas pats vaikas, kuris nori džiaugtis vaikyste: žaisti smagius žaidimus, bendrauti su draugais. Todėl reikia kiek įmanoma ilgiau nekeisti įprasto vaiko dienos režimo, neriboti jo pomėgių, nes tai sukels jam dar didesnę emocinę įtampą ir stresą, kuris gali lėtinti gijimą. Svarbu padėti vaikui susitaikyti, kad artritas – neatskiriama jo gyvenimo dalis ir būtina gyventi aktyvų gyvenimą su šia liga. Labai svarbu, kad sergantį vaiką palaikytų jo broliai bei seserys.

Pagal Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Remigijus Zumero mokslinių straipsnių apžvalgą, parengtą pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą

Vaiko apetitas gali dingti dėl netinkamos aplinkos, keliančios emocinę įtampą. Vaikas jaučia, nors ir slepiamą, jūsų emocinę įtampą ir tai gali būti priežastis, dėl kurios jis nevalgo.

Valgymas turi būti malonus vaikui, o jeigu valgio metu vaikas verkia, susimąstykite. Galbūt labai lėtai arba per greitai teka pienas. Skausmą ir įtampą sukelia uždegimo pažeisti mamos speneliai. Visais vaiko maitinimo klausimais kreipkitės į savo gydytoją.

Kai kuriuos vaikus kankina pilvo diegliai (Pilvo diegliai ).  Skauda valgant, jeigu vaikas serga burnos uždegimu, kurį dažniausiai sukelia infekcija. Šį negalavimą galite lengvai nustatyti: mažylio burna paraudusi, gleivinėje gali būti baltų dėmelių ( pienligė, grybelinis susirgimas) arba skaudamų pūslelių ( herpeso viruso infekcija).

Ką daryti?

Herpeso sukeltą burnytės bėrimą išgydo laikas. Nors yra gijimą pagreitinančių tablečių ir tepalų, kurie sumažina galimybę ligai atsinaujinti.  Atsikratyti pienligės padeda lašiukai ar gelis nuo grybelio, kuriuos jums išrašys gydytojas.

Jeigu vaikui pienligė, žindanti mama spenelius turėtų tepti specialiu tepalu, nes ši infekcija gali persimesti į juos.

Raugėjimas ir atpylimas – normalūs reiškiniai mažyliams. Jeigu kūdikis atpila nedaug, bet normaliai priauga svorio, nerimauti neverta.

Žįsdamas mažylis prisivalgo ir oro, o atsirūgdamas ir atpildamas jį pašalina iš skrandžio. Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai, kiti – sunkiau. Vienintelis būdas išvengti atpylimo, stengtis kad kūdikis prarytų kuo mažiau oro. Žindomą ar iš buteliuko valgantį kūdikį reikia maitinti su pertraukomis. Kūdikis pailsės ir, jeigu reikės, atsirūgs. Nemaitinkite verkiančio kūdikio, nes jis prisivalgys daugiau oro.

Žindyti kūdikį reikia taisyklingai: kartu su speneliu jis turi apžioti ir plotelį aplink jį. Jei kūdikį maitinate iš buteliuko, jį laikykite taip, kad žindukas būtų sklidinas pieno, o čiulptuko skylutė turi būti optimalaus dydžio. Jeigu žinduko skylutė pernelyg didelė, vaikas springs, jeigu per maža – jis prisivalgys daugiau oro negu maisto.

Ką daryti?

Maždaug 6 mėnesių vaikas, kuris jau sėdi valgydamas, neberaugės ir neatpils, nors kartais šios problemos baigiasi tik sulaukus vienerių, kai mažylis pradeda vaikščioti.

Susirūpinkite, jeigu vaikas vemia praėjus kuriam laikui po maitinimo išgėręs daug pieno arba suvalgęs tirštos nepakankamai išmaišytos pieno miltelių masės. Todėl būtinai kreipkitės į gydytoją. (Vėmimas).

Būtinai reikia kreiptis į gydytoją, jeigu:

– vaikas nuolat vemia,

– priauga nepakankamai svorio,

– mažylio burnytėje vystosi uždegimas,

– vaikui skauda pilvuką.

 Naktiniai košmarai

Naktiniai košmarai – miego sutrikimai, kai sapnuojami baisūs sapnai. Juos dažnai patiria net 80 proc. 4–12 metų vaikų. Jie pažadina vaiką dažniausiai antroje nakties pusėje. Tuomet vaiko sapnai aktyviausi. Naktinių košmarų priežastis gali būti stresas, sunkumai darželyje, mokykloje arba namuose. Tai normalus dalykas ir dažniausiai nebyloja apie emocinius sutrikimus. Naktinio košmaro priežastis gali būti infekcija, pavyzdžiui, peršalimai,  o kartais – paprasčiausiai triukšmas naktį.

Nakties košmarai – tai tik blogi sapnai. Tik atsibudęs vaikas atsimins tokį sapną, bet greitai pamirš jo detales. Jeigu susapnavęs blogą sapną vaikas nenubunda, ryte sapnas paliks tik sunkius neaiškius prisiminimus. Sapnuojantis baisų sapną vaikas gali blaškytis lovoje, dejuoti, net šaukti, bet tuo jo nevalingi  veiksmai apsiriboja.

Košmarus sapnuoja lakios vaizduotės, kūrybingi vaikai, kitos šių sapnų priežastys – psichologinė trauma, kai kurie vaistai.

Ką daryti?

Paprastai nieko daugiau nereikia kaip nuraminti vaiką. Jeigu jis bijo miegoti dėl baisių sapnų, palikite atviras jo kambario duris arba neišjunkite šviesos.

Naktinės baimės

Yra dar vienas – rečiau pasitaikantis reiškinys, kai vaiką apninka paniškos baimės jausmas. Iš pradžių vaikas ramiai miega, po valandos – kitos jis staiga surinka ir atsisėda, kartais šoka iš lovos ir bėgioja po kambarį. Vaikas atsimerkęs, akyse – siaubas, lyg jį būtų kas užpuolęs. Vaikui pradeda dažnai plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išpila prakaitas. Vaiką sunku pažadinti. Jis negirdi ir nemato, neatpažįsta tėvų, nesiorientuoja aplinkoje ir guodžiamas nenurimsta.

Nakties baimės paprastai ateina nakties pradžioje gilaus miego fazėje, dažniausiai 1–3miego valandą.

Tokia būklė trunka 2 – 15 minučių  ir vaikas vėl ramiai miega. Dažniausiai šią problemą patiria 2–5 metų vaikai. Jeigu iš karto pažadinsite vaiką, jis nieko neprisimins ir ryte sunkaus jausmo nebus.

Naktinės baimės dažniausiai nėra nei emocinės, nei psichologinės problemos požymis. Vaikas jų nė neprisimena, o po kelių metų ši problemėlė išnyksta.

Lunatizmas

Lunatizmas  sunkesnė to paties sutrikimo kaip ir nakties baimės forma. Paprastai ją patiria vaikai nuo 5 metų. Lunatizmas ištinka vaiką taip pat  po poros miego valandų. Išlipęs iš lovos vaikas gali vaikščioti kambaryje, įsiropšti į spintą arba atlikti kitus veiksmus. Vaiką sunku pažadinti, jis nereaguoja į aplinką, nesiorientuoja. Kartais vaikai – lunatikai kalba arba atlieka sudėtingus veiksmus, bet taip nutinka labai retai.

Šio miego sutrikimo trukmė – kelios dešimtys minučių.

Ką daryti?

Polinkis lunatizmui gali būti paveldėtas. Akivaizdžios priežasties nustatyti paprastai nepavyksta. Gausus maistas prieš miegą didina naktinių klajonių tikimybę. Tėvai nerimauja dėlto, kad vaikui gali atsitikti nelaimė, pavyzdžiui, jis persisvers pro langą arba nusiris nuo laiptų.

Svarbu nustatyti miego sutrikimų priežastis. Šiems miego sutrikimams gali turėti įtakos vaiko traumos, stresas, paveldimumas, santykiai šeimoje. Kartais miego sutrikimai sukelia mieguistumą dieną, kenkia vaiko ugdymui. Dažniausiai šie sutrikimai nesusiję su jokia liga ir praeina savaime paauglystės pabaigoje.

Jei miego sutrikimo požymiai stiprūs ir nerimaujate, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.

Įtemptas naujagimio kaklas nebylos apie meningitą, bet, jeigu vaikas dar ir blogai jaučiasi, būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Dažna priežastis būna kaklo raumenų uždegimas. Kaklo raumenys gali užsispausti dėl gimdymo traumos. Vaikas negalės pasukti galvos į vieną kurią nors pusę, o šios kaklo pusės raumenys gali būti skausmingai jautrūs.

Gydymas fizioterapija padės susidoroti su skausmu. Negydomi raumenys gali išlikti pažeisti ir kaklas bus nuolat įtemptas.

Nuolat užspaustas kaklas vyresniam vaikui gali būti negydyto kaklo raumenų uždegimo pasekmė. Gydytojas skirs reikiamas gydomąsias procedūras.

Staigūs kaklo diegliai vyresniam vaikui gali būti raumenų spazmų priežastis. Vaikas gali atsibusti nuo kaklo skausmo, paprastai – vienos pusės. Priežastis gali būti neaiški arba galbūt vaikas sėdėjo skersvėjo perpučiamoje vietoje. Kankinamas šio skausmo vaikas pasuka palenktą galvą į šoną, o šios kaklo pusės raumenys įtempti ir skausmingi. Kaklo judrumą padės atstatyti poilsis, šiluma ( karšta vonia arba pūslė), lengvi fiziniai pratimai. Šias procedūras teks atlikti 1–2 savaites.

Staigius dieglius sergančiam vaikui, dažnai lydimus ausų, gerklės skausmo ir aukštesnės temperatūros gali sukelti kaklo limfmazgių uždegimas. Bet tai gali būti ir meningito požymis, todėl būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Meningitas

Meningitas – smegenų dangalų infekcija. Paprastai ši liga pažeidžia vaikus iki penkerių metų. Ši liga labai pavojinga, ypač patiems mažiausiems. Ligą sukelia virusai arba bakterijos. Dažniau suserga nusilpę po persirgtų ligų, pavyzdžiui, gripo, vaikai. Inkubacinis meningito periodas trunka 2–10 dienų.

Liga prasideda prasta bendra vaiko savijauta, jis vemia, pakyla temperatūra. Vyresniems vaikams skauda galvą ir kaklą, sustingsta sprando raumenys, todėl lenkiant vaiko galvą, jis smakru negali pasiekti krūtinės. Vaikas jaučiasi vis blogiau. Dar neturinčio metukų vaiko momenėlis (minkšta vieta viršugalvyje) nuo vidinio spaudimo įsitempia ir nepulsuoja. Mažylis gali nuolat atlošti galvytę, jį gali nuolat ištikti periodiniai priepuoliai ir sąmonės netekimai.

Šia liga užsikrečiama nuo kosinčio ir čiaudinčio ligonio bei jo daiktų, pavyzdžiui žaislų.

Mažų plokščių alyvinių spuogelių bėrimas – sunkaus meningito, kurį sukėlė meningokokinė bakterija, požymis.

Virusinis meningitas – lengvesnė liga. Negydomas bakterinis meningitas gali baigtis mirtimi arba sukelti nuolatinį smegenų funkcijos sutrikimą.

Ką daryti?

Pastebėję vaikui minėtus požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat – jeigu vaikui aukšta temperatūra, jis blogai jaučiasi, jei dėl kaklo įtampos ir skausmo krūtinės negalima nė paliesti.

Rečiau pasitaikančios kaklo skausmo priežastys: šalutinis kai kurių vaistų poveikis, artritas ( Sąnarių ir kojų skausmas), kaklo slankstelių netaisyklingas vystymasis arba defektai ir vaikų cerebrinis paralyžius.

Vaiko, kaip ir suaugusiųjų, kaklo skausmas gali būti ir streso pasekmė. Tai taip pat sukelia galvos skausmą. (Galvos skausmas).

Vaikas gali šlubuoti dėl per ankštų batukų arba į juos patekusio smulkaus daikto, kojos piršto uždegimo arba įaugusio nago, pėdos čiurnos arba kelio sąnario uždegimo. Reikia atkreipti dėmesį į bet kurią patinusią, paraudusią arba skaudamą vietą. Atsargiai sulenkite vaiko kojytę per klubo, kelio, pėdos čiurnos sąnarius ir įsitikinkite, ar jų neskauda. Apžiūrėkite, ar vaiko kirkšnyse nėra guzelių arba ištinusių limfmazgių.

Vaiko šlubumą gali sukelti stresas ir stiprios emocijos. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas nėra labai susijaudinęs arba nusivylęs.

Neradę jokios priežasties, paguldykite vaiką į lovą. Jeigu kitą dieną jis taip pat šlubuos be akivaizdžios priežasties, kreipkitės į gydytoją.

Traumos ir sužalojimai – dažniausios šlubumo priežastys. Aktyvūs vyresni vaikai dažnai patempia raumenis ir raiščius, kurie sugyja savaime.

Susirūpinkite, jeigu vaiko šlubumo priežastis – klubo skausmas. 5–10 metų vaikai gali sirgti klubo sąnario osteochondropatija (Perteso liga). Tai liga, kuria sergant sutrinka klubo sąnario kraujotaka, apmiršta ir ima irti šlaunikaulio galvutė. Ši liga sukelia klubo skausmą ir šlubumą. Vaikas gali jausti ne klubo, o kelio skausmą. Pirmieji ligos simptomai – vaiko šlubčiojimas ilgiau pabėgiojus arba pavargus. Vaikui gali skaudėti šlaunį ar kelią. Pailsėjus skausmas ir šlubčiojimas išnyksta, bet po kurio laiko vėl kartojasi. Vėliau vaikai nuolat šlubuoja ir skundžiasi kojos skausmu.

Perteso liga sergantį vaiką turi nuolat stebėti gydytojas, nes vėliau gali išsivystyti artritas.

10 –20 metų vaiko klubo skausmą gali sukelti epifiziolizė.

Suaugusio žmogaus kaulas – vientisas, o vaiko kaulas susideda iš 2 arba daugiau sluoksnių, sujungtų epifizės ( sustorėjęs kaulo galas) tarpsluoksnio. Tai leidžia kaului augti. Vienas iš epifizės plotų formuoja viršutinę blauzdikaulio dalį, kuri ir yra kelio sąnario dalis. Šis sluoksnis išlaiko didelę vaiko svorio dalį ir kartais epifizė nebeišlaiko tokios apkrovos. Tuomet kaulo galas spaudžiamas žemyn ir tai sukelia skausmą ir šlubumą. Šiuo atveju dažnai taikomas chirurginis gydymas.

Ilgai trunkantis vaiko šlubumas, atsiradęs ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai tuomet, kai vaikas pradeda vaikščioti, nėra normalus reiškinys. Kartais tai būna kaulų deformacijos arba ligos, pavyzdžiui, raumenų distrofijos, poliomielito arba smegenų pažeidimų pasekmė.

Žinoma, rimtos problemos gali ir nebūti, bet tuo įsitikinsite tik vaiką apžiūrėjus gydytojui.

Būtinai kreipkitės į gydytoją

– Įtariate, kad lūžo kaulas arba vaiką ištiko sunki trauma.

–Vaikas keletą dienų šlubuoja be akivaizdžios priežasties.

– Patino arba paraudo vaiko pėdos čiurnos, kelio arba klubo sąnarys.

Jeigu gydytojas nenustatys rimtos ligos arba pažeidimo, būsite ramūs, kad jūsų vaikas sveikas.

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search traumos]

Kvėpuojantis pro burną vaikas linkęs sirgti kvėpavimo organų ligomis, nes jis nuolat įkvepia neapvalomą nuo dulkių šaltoką orą. Vaikas gali prasčiau girdėti ir dažniau sirgti ausies uždegimu, nes išvešėję adenoidai užkemša klausomojo vamzdelio angą.

Dauguma vaikų serga lėtiniu kosuliu ir peršalimu, todėl adenoidai dažnai būna padidėję. Tai blokuoja erdvę nosytėje. Paprastai vaikas dar gali kvėpuoti nosimi, bet jam tai daryti sunkiau ir jis kvėpuoja triukšmingai. Gulint kvėpuoti dar sunkiau, ypač miegančiam vaikui, kai raumenys atpalaiduoti, tuomet vaikas įkvėpdamas knarkia.

Nuolat dideli adenoidai gali įtakoti vaiko kalbą: jis negali ištarti garsų, kuriuos tariant oras turėtų cirkuliuoti  nosyje.

Tokio vaiko burnytė nuolat atvira ir išsausėjusi. Vaikui sunkiau valgyti, maitinimas sukelia jam nemalonius pojūčius, nes jis turi tuo pat metu įkvėpti burna ir praryti maistą.

Ką daryti?

Padidėjusių ikimokyklinuko adenoidų paprastai gydyti nereikia: sulaukus maždaug 7 metų, jie paprastai pradeda mažėti ir po kurio laiko tampa normalaus dydžio.

Jeigu adenoidai sukelia rimtas kvėpavimo, kalbos problemas, nuolatines ausų infekcijas, užkemša klausomojo ( Eustachijaus) vamzdelio angą ( Ausų skausmas ), gali prireikti juos pašalinti.

Šnarpšimo ir nosies užgulimo peršalus priežastis gali būti tiek padidėję adenoidai, tiek visos nosiaryklės patinimas, taip pat – gleivių išskyros. Peršalimas praeina maždaug per 1–2 savaites, jo požymius palengvins nosies lašai ir drėgnas kambario oras.

Užsikimšusios nosies priežastis gali būti ir kita, pavyzdžiui, alergija, peršalimas arba į vaiko nosytę patekęs svetimkūnis.

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search sloga]

Atsiranda rausva dėmė, kuri keletą dienų didėja. Iš pradžių spuogelis kietas, vėliau centre atsiranda gelsvas skystas pūlinys. Spuogelio viršūnėlė pasidaro balta arba geltona. Kai pūlinys turi greitai atsiverti, jis pritvinksta. Paprastai pūlinys atsiveria pats, tuomet skausmas nuslūgsta. Didelis abscesas gali sukelti temperatūros padidėjimą, taip pat panašius į gripo simptomus, padidėja tos vietos limfmazgiai ir dariniai po oda, čiuopiant panašūs į įtemptus mazgelius. (Guzeliai).

Ką daryti?

Furunkulas gali absorbuotis savaime. Pirmąją dieną šunvotę galima patepti 2 proc. jodo tinktūra, uždėti šildomąjį kompresą.

Pirmosiomis 2 – 3 dienomis, kai furunkulas dar kietas, pažeistas odos plotelis paraudęs ir patinęs, greičiau pasveikti padės antibiotikų kursas.

Jeigu jau formuojasi abscesas, antibiotikai nepadės ir vienintelis gydymo metodas – chirurginis drenažas. Nebandykite savarankiškai atverti pūlinio – jums nepavyks išspausti visų pūlių. Gydytojas nuskausminęs padarys platesnį pjūvį ir išvalys pūlius. Svarbus operacijos laikas – ją reikia atlikti tuomet, kai pūlinys jau pritvinkęs.

Nuolat atsirandantys įvairiose vaiko kūno vietose furunkulai – didelė problema. Dažniau ji pasitaiko berniukams. Jos priežastis gali būti diabetas, egzema, kraujo ligos, todėl reikia būtinai kreiptis į gydytoją.

Paprastai akivaizdžios priežasties nebūna. Problema kyla todėl, kad ant kai kurių žmonių odos nuolat yra stafilokokų bakterijų, sukeliančių furunkulų atsiradimą. Šių bakterijų nešiotojas gali būti bet kuris šeimos narys, pats neimlus jų poveikiui arba nuolat kenčiantis nuo jų sukeliamos infekcijos vaikas.

Gydymas

Gydymo tikslas –  atsikratyti šių mikroorganizmų. Dažnai jie tūno nosies ertmėje, todėl gydytojas gali visai šeimai rekomenduoti specialų nosies kremą. Jūsų vaikui gali prireikti ilgo gydymo antibiotikais (maždaug 6 savaites), kurio metu jam kasdien reikės praustis antiseptiniu muilu. Taip pat gydytojas gali pasiūlyti specialią dietą arba pratimus. Nuolat atsirandantys furunkulai byloja apie silpną organizmą.

Karbunkulas (piktvotė)

Tai keletas šalia išsidėsčiusių furunkulų, susiliejančių į vieną didelę raudoną, sklidiną pūlių pūslę. Jis ims tvinkti ir atsivers keliose vietose. Karbunkulo gydymas labai sudėtingas ir būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

-Vaikui nuolat atsiranda furunkulų arba karbunkulų.

-Vaikui jau buvo atsiradęs didelis furunkulas ir formuojasi dar vienas.

-Tvinksta ir skauda furunkulą, kuris ilgai neatsiveria.

Staiga atsiradęs vaiko nuovargis paprastai reiškia, kad jis pradeda sirgti, pavyzdžiui, peršalimu. Dėl nuovargio, atsiradusio po ligos gali atrodyti, kad vaikas tebeserga. Pasveikęs vaikas vėl bus toks pat aktyvus, bet persirgus kai kuriomis infekcijomis vaikas atsigauna tik po kelių savaičių.

Staigus vaiko nuovargis, jeigu vaiką dar ir nuolat kankina troškulys, jis daugiau negu įprasta

geria ir šlapinasi, gali būti diabeto požymis. Ypač, jeigu vaikui skauda pilvą ir krenta svoris. Pastebėjus šiuos simptomus, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Daugiau kaip 3 savaites besitęsiantis nuolatinis vaiko nuovargis gali būti virusinės infekcijos pasekmė. Paprastai gydyti šio negalavimo nereikia. Per daug vaiko nevarginkite, leiskite jam daryti tiek, kiek jis gali. Nuovargis praeis savaime.

Vaikai ne mažiau negu suaugusieji patiria emocinių problemų ir jos sukelia daug požymių, tarp kurių ir didelis nuovargis. Vaikas gali būti susijaudinęs, jį gali kankinti miego problemos, jis gali prarasti norą eiti į darželį arba mokyklą. Greitą nuovargį gali sukelti vien tik miego trūkumas. (Miego sutrikimai).

Jei vaikas greitai nuvargsta dėl to, kad nesugeba prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, jis ima miegoti ilgiau už bendraamžius, atsikelia prastas nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, būna apsnūdęs, jam sunku susikaupti. Kad už bendraamžius silpnesnis vaikas nepervargtų, reikia riboti jo fizinius ir psichologinius krūvius, pasitarti su psichologu.

Kai kurio amžiaus vaikams nuovargis – natūralus reiškinys. Ikimokyklinukų labai aktyvios veiklos periodai dažnai kaitaliojasi su prislopintos būklės laikotarpiais. Pernelyg energingi vaikai dažnai praranda labai didelį energijos užtaisą, sulaukę tam tikro amžiaus.

Greitas nuovargis gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Todėl reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaiko vartojamų vaistų.

Greitą nuovargį kartais sukelia anemija (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas). Jeigu įtariate vaikui anemiją, kreipkitės į gydytoją, kuris pagal kraujo tyrimą nustatys, ar vaikas serga šia liga. ( Odos blyškumas).

Greito nuovargio drauge su augimo sumažėjimu priežastis gali būti nuolatinės silpnos infekcijos, kurių šie  požymiai – gali būti vieninteliai. Greitai nuvargsta kai kuriomis inkstų ir plaučių ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, sergantis vaikas.

Kada reikia būtinai kreiptis į gydytoją?

–Greitai nuvargstančio vaiko po apatiniu voku esanti junginė –balta (ji tūri būti raudona).

–Yra kitų ligos simptomų: karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dingęs apetitas, nebedidėja svoris ir t.t.

-Vaikas labai nuvargsta palyginti su bendraamžiais.

Angina ir šiaip skaudanti gerklė gali apsunkinti vaikui rijimą, nes padidėja tonzilės, bet priepuolį ši priežastis sukelia retai. Didesnių problemų gali sukelti antgerklio uždegimas – epiglotitas (Švilpiamas kvėpavimas).

Dusulys gali būti ūmus, pavyzdžiui, ištikus bronchų astmos priepuoliui, arba lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu. Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams (pavyzdžiui, sergant krupu) sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas. Dusulys, kurio metu sunkiai iškvepiama, būdingas bronchų astmai, bronchiolitui, ir kitoms ligoms, dėl kurių susiaurėja bronchų ir bronchiolių spindis.

Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas? Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis. Dusuliui palengvinti skiriama deguonies, kvėpavimo takų paburkimą bei spazmus mažinančių ir kitų vaistukų.

Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis – į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės. Įtarti, kad kad vaiko kvėpavimo takai užkimšti svetimkūniu galite tuomet, kai vaikui staiga sutrinka kvėpavimas, jis kosėja, sunku įkvėpti ir iškvėpti, pamėlsta lūpos.

Pirmoji pagalba. Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint. Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės. Vienas žmogus turi suteikti pagalbą, o kitas skubiai kviesti medikus.

Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą. (Pirmoji pagalba užspringus. Svetimkūniai).

Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu. Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono. (Apalpimas).

Didesnė problema vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Bet tai nėra dažna problema. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai. Taip pat – smegenų pažeidimai, cerebrinis paralyžius, kurie gali pažeisti kvėpavimą kontroliuojančius nervus ir raumenis, ir jį sutrikdyti.

Stiprus naujagimio dusulys gali byloti apie sunkią ligą, pavyzdžiui, netinkamą stemplės vystymąsi.

Ką daryti?

Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Taip pat – jeigu žįsdamas krūtį kūdikis ima dažnai kvėpuoti, pamėlsta nosies ir burnos trikampis: reikėtų ištirti ar jis neserga įgimta širdies liga.

Jeigu vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas. Drėkinkite patalpos, kurioje yra vaikas, orą, pavyzdžiui, nuneškite jį į vonią leisdami vonioje karštą vandenį ir skubiai kvieskite gydytoją.

Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Vaikui prireiks kvėpavimo takus plečiančių vaistų, padės krūtinės ląstos įtrynimas eterinių aliejų turinčiais balzamais.

Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39–40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą – epiglotitą. Šiuo atveju skubiai vežkite vaiką į ligoninę arba kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Staiga ištinkančių dusulio priepuolių gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo ( Svetimkūniai . Švilpiamas kvėpavimas).

Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Tačiau visą dieną jį reikia stebėti, nes galvos traumos požymiai gali išryškėti vėliau.

Galvoje pasirodęs kraujas – dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą. ( Įpjovos, įbrėžimai, mėlynės). Jeigu abejojate, nuvežkite vaiką į traumatologijos punktą.

Smegenų sukrėtimas

Tai lengvas smegenų audinio sumušimas. Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per  artimiausias 2–3 valandas, neprireikia kokio gydymo – pakanka poilsio. Gali prireikti tik paracetamolio skausmui numalšinti.

Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1–2 dienas. Jeigu įtariate stipresnį smegenų sukrėtimą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis. Ligoniukui keletą dienų rekomenduojamas lovos režimas, kurį laiką reikėtų vengti didesnių fizinių krūvių. Dauguma simptomų praeina per 3 mėnesius.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

– Susitrenkęs vaikas prarado sąmonę.

– Vaikas neprisimena smūgio arba įvykių prieš traumą.

– Vaiko būklė nepasidarė normali per 6 valandas.

– Vaikas vemia.

– Vaikas labai mieguistas, vis labiau stiprėja galvos skausmas.

– Sutriko regėjimas, dvejinasi akyse.

– Sulėtėjo kvėpavimas.

– Vaiko neaiški kalba.

– Vaikui iš nosies arba ausies kraujuoja arba išsiskiria kraujingos išskyros (tai gali būti rimtos traumos požymis – gali ištekėti smegenų skysčio)

– Įtemptas ir išsikelia į viršų momenėlis.

Galvos traumų profilaktika

Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu. Nepalikite be priežiūros mažų vaikų, ypač žaidžiančių kieme, žaidimų aikštelėse.

Naujagimio ar kūdikio nepalikite vieno toje vietoje, nuo kurios jis gali nukristi (ant stalo, sofos, sėdinčio kūdikio – vežimėlyje), prie laiptų kraštų reikia pritvirtinti apsaugines tvoreles, nepalikti atidarytų langų.