MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vena iš viduriavimo priežasčių – virusai

Viduriavimu laikomas tuštinimasis skystomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną. Tokiam negalavimui būdingas nekontroliuojamas noras pasituštinti, pilvo skausmas. Viduriuojantis vaikas gali vemti ir karščiuoti, pasidaro mieguistas, gali atsisakyti valgio ir gėrimų. Dažniausios viduriavimo priežastys yra virškinamojo trakto infekcijos, kurias sukelia virusai, rečiau mikrobai ar parazitai. Prisivalgius kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, turinčių daug cukraus, išgėrus daug saldžių sulčių, taip pat galima suviduriuoti.

Nereta viduriavimo priežastis yra virusinis gastroenteritas – skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas, galintis sukelti pykinimą ir vėmimą. Dažniausi virusinių gastroenteritų kaltininkai rotavirusai ir noravirusai, kuriais užkrečia sergantis žmogus, infekcija taip pat plinta per užterštą maistą ir gėrimus. Šiais virusais lengva užsikrėsti namuose, mokykloje ar darželyje. Simptomai paprastai trunka tik kelias dienas, tačiau vaikams, jeigu jie negeria pakankamai skysčių, gresia dehidratacija.

Rotavirusinė infekcija yra dažna vaikų viduriavimo priežastis ir gali sukelti stiprų vandeningą viduriavimą, vėmimą ir didelį karščiavimą. Paprastai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.   Rotavirusinės infekcijos protrūkiai dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku, o labiausiai serga vaikai. Suaugusiesiems rotavirusinė infekcija dažniausiai sukelia nestiprius simptomus, o vaikui tai gali būti rimtas išbandymas. Vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl viduriavimas jiems pavojingas. Laimei, nuo šios infekcijos galima pasiskiepyti.

Disbiozės sukeltas viduriavimas

Mažesniems arba ilgiau viduriuojantiems bet kokio amžiaus vaikams šis negalavimas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, ir ne tik dėl dehidratacijos. Viduriuojant sutrinka žarnyno darbas ir pakinta mikrobiotos sudėtis, t.y. atsiranda disbiozė.  O disbiozė yra stiprus smūgis imuninei sistemai.

Kai esame sveiki, išlaikoma pusiausvyra tarp organizme gyvenančių naudingųjų ir galinčių sukelti ligas bakterijų, kurių kiekio nepakanka, kad prasidėtų liga. Tačiau kai ši pusiausvyra sutrinka, pasikeičia mikroorganizmų santykis, tokius pokyčius atspindi įvairūs žarnyno disbiozės simptomai: be viduriavimo gali atsirasti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo, pablogėja savijauta.

Naudingoji žarnyno mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų: apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų ir virusų, dalyvauja virškinime, skaidydama likusį nesuvirškintą maistą. Naudingosios bakterijos svarbios imuninei sistemai, jų reikia sintetinant gyvybiškai svarbias medžiagas, tarp jų ir kai kuriuos vitaminus, padeda įsisavinti kalcį, geležį. Šios bakterijos neutralizuoja į organizmą patekusias kenksmingas medžiagas, palaiko sveiką žarnyno gleivinę.

Naudingoji mikrobiota dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų, todėl bet koks pusiausvyros disbalansas veikia sveikatą ir savijautą.

Žarnyno mikrobiotos balansą gali sutrikdyti daugybė priežasčių: bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos, lėtinės virškinimo sistemos ligos, virškinimo sutrikimai, netinkama mityba, nuolat užklumpantis stresas.

Neigiamą poveikį mikrobiotai turi ilgai vartojami vidurius laisvinantys vaistai, antidepresantai, geriamieji kontraceptikai. Ir, žinoma, antibiotikai, kurie dažnai vartojami be gydytojo recepto. Piktnaudžiavimo vaistais sukelta disbiozė yra sunkiai įveikiama.

Antibiotikų sukeliamo viduriavimo galima išvengti

Šiandien atsparumas antibiotikams tampa viena didžiausių grėsmių sveikatai, bet ne visada įmanoma apsieiti be šių vaistų. Deja, antibiotikų sukeltas viduriavimas gali būti viena iš kovos su bakterine liga pasekmių. Antibiotikai naikina ne tik patogenines bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus. Kad taip nenutiktų, turime apsaugoti savo naudingąsias bakterijas nuo šių vaistų. Štai kodėl gydantis antibiotikais kartu skiriamas ir probiotikas, kuris gali užkirsti kelią žarnyno disbiozei, bet tai turi būti probiotikas, kurio nesunaikins šie vaistai.

Toks yra mieliagrybio Saccharomyces boulardii (S. boulardii ) probiotikas. Patekęs į virškinamąjį traktą, jis apsaugo normalią žarnyno mikroflorą. Tai atsparus mieliagrybis, kurio nesunaikina rūgštinė skrandžio aplinka. Vartojant šio mieliagrybio probiotiką žarnyne greitai susidaro didelė jo koncentracija. Bet žarnynas kolonizuojamas tik laikinai, ir, nutraukus S. boulardii vartojimą, per 3–5 dienas jis pasišalina iš organizmo.

10 kartų didesnis už bakteriją mieliagrybis S. boulardii gali prisijungti ir pašalinti iš organizmo daugiau ligų sukėlėjų.  Šis mieliagrybis pasižymi gebėjimu slopinti patogeninių, sąlyginai patogeninių mikroorganizmų ir grybelių dauginimąsi, kurie trikdo žarnyno mikrobiotą. Šie probiotikai sintezuoja virškinimą skatinančius fermentus.

Didelis S. boulardii pranašumas yra šio mieliagrybio atsparumas antibiotikų poveikiui, todėl jo probiotiką galima vartoti su šiais vaistais nuo pirmosios gydymosi dienos. S. boulardii probiotikas gali būti vartojamas bet kokios kilmės viduriavimo trukmei ir tuštinimosi dažnumui sumažinti.

Pagalba žarnynui – probiotikai ir tinkama mityba

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sutrikdo mikrobiotos balansą. Todėl suprastėja virškinimas ir blogiau pasisavinami vitaminai, mineralai, amino rūgštys, taigi, organizmas gauna mažiau maistinių medžiagų. Sumažėjus naudingųjų bakterijų, susilpnėja imunitetas ir organizmas negali atsispirti virusams bei kitoms infekcijoms, kartojasi ligos.

Todėl viduriuojant, kai svarbu palaikyti naudingąją mikrobiotą, rekomenduojami naudingųjų bakterijų dauginimuisi palankūs probiotikai.

Atkurti mikrofloros pusiausvyrą žarnyne padeda tinkama mityba, virškinimą gerina valgymas tuo pačiu laiku. Nedera piktnaudžiauti maisto produktais, kurie kenkia žarnyno mikroflorai: riebia mėsa ir žuvimi, mėsos ir žuvies pusgaminiais, gazuotu vandeniu, greitu maistu. Taip pat daugumoje šių produktų yra konservantų ir dažiklių, kurie neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.

Į mitybos racioną įtraukite virškinimą ir naudingos mikrofloros augimą skatinančius maisto produktus. Tarp jų – įvairias kruopas, rugius, kukurūzus ir sėlenas. Taip pat reikia valgyti daug ląstelienos turinčių daržovių: cukinijų, morkų, pomidorų, agurkų, kopūstų; naudingi švieži vaisiai, riešutai ir rauginto pieno produktai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Itin pavojinga savigyda

Antibiotikų paprastai neprireikia lengvoms bakterinėms ligoms gydyti, kai imuninė sistema gali savarankiškai susidoroti su patogeniniais mikrobais. Šie vaistai skiriami sergant ūminėmis ir lėtinėmis bakterinėmis ligomis, kai didelė sunkesnių komplikacijų rizika. Kai kuriems gydymo antibiotikais kursas yra skiriamas kaip prevencinė priemonė pooperaciniu laikotarpiu, padedanti išvengti chirurginių žaizdų infekcijų, po sudėtingų odontologinių procedūrų, pavyzdžiui, implantacijos.

Deja, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai gali padėti greičiau išsigydyti visas ligas ir skiria sau šiuos vaistus patys. Kai tik suskausta gerklę, atsiranda kosulys, sloga, jie nedelsdami griebiasi antibiotikų, pavyzdžiui, likusių nuo ankstesnio gydymo. Visų pirma, gydyti virusines infekcijas antibakteriniais vaistais beprasmiška. Tokių antibiotikų, kurie galėtų sunaikinti virusus, nėra, toks vaistas ne tik visiškai nereikalingas sergant gripu ar peršalus, bet ir žaloja organizmą.

Antibiotikus gydytojas gali skirti ir sergant virusine liga, jeigu prie jos prisijungė bakterinė infekcija. Virusai labai susilpnina imuninę sistemą, ir jeigu sergant virusine infekcija po dviejų ar trijų dienų temperatūra nesumažėja, galima įtarti, kad prie šios ligos prisijungė dar ir bakterinė infekcija. Bet patiems imti vartoti antibakterinius vaistus nedera. Infekcijas sukelia įvairiausios bakterijų rūšys, todėl ir antibiotikai yra skirtingi, kovojantys su tam tikrų rūšių bakterijomis. Tik gydytojas turėtų nuspręsti, ar tikslinga skirti antibiotiką, parinkti konkretų vaistą, dozę ir nustatyti vartojimo trukmę. Netinkamai vartojant antibiotikus galima labai pakenkti sveikatai, taip pat skatinamas šiems vaistams atsparių bakterijų atsiradimas ir disbiozė.

Tiksliai pagal gydytojo nurodymus

Dažnai atsitinka taip, kad vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus po kelių dienų pasijuntama geriau, ir gydymas nutraukiamas savo nuožiūra. Gydytojai perspėja, kad taip elgtis pavojinga. Nustojus vartoti antibiotikus per anksti, didelė tikimybė, kad kamavę ligos simptomai sugrįš, liga netgi gali paūmėti, pereiti į lėtinę. Tada komplikacijų rizika bus dar didesnė, o tie patys vaistai jau nebepadės, nes mikroorganizmai pasidarys jiems atsparūs.

Jei pradėjote vartoti gydytojo skirtus antibiotikus, būtinai turėtumėte baigti visą kursą, tik, atsiradus alergijai, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų kitą antibiotiką. Net jei po poros dienų sveikatos būklė pagerės, nutraukus gydymą antibiotikais, vaisto kiekis organizme bus nepakankamas visoms ligas sukeliančioms bakterijoms sunaikinti, o išlikusios ateityje nebereaguos į šį antibiotiką. Be to, išgyvenusios patogeninės bakterijos perduos informaciją kitoms jų rūšims, kaip kovoti su antibakteriniu vaistu. Tokio netinkamo gydymo rezultatas – atsparios bakterijos, nebijančios antibiotikų.

Negalima koreguoti vaisto dozę, pavyzdžiui, gerti ne visą tabletę, o pusę, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Nedera praleisti vaisto dozę, jis turi būti geriamas tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Per mažas vaisto kiekis bakterijų nesunaikina, bet, priešingai, jas grūdina.

Kaip išvengti antibiotikų sukeliamos disbiozės?

Ligas sukeliančias bakterijas antibiotikai sunaikina arba užkerta kelią jų dauginimuisi. Taip gydomos infekcijos. Tačiau bet kuris antibiotikas neskiria organizmui naudingų bakterijų nuo sukeliančių ligas, t. y. naikina visas organizme esančias bakterijas (taip pat ir naudingas). Dėl naudingųjų žarnyno bakterijų žūties atsiranda disbiozė – sutrinka normali žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Pagrindiniai jos simptomai: nemalonūs pojūčiai pilve, viduriavimas, pilvo pūtimas, viduriai kartais užkietėja, burnoje atsiranda nemalonus skonis, gali sutrikti virškinimas.

Todėl nuo pirmos gydymosi antibiotikais dienos būtina vartoti probiotikų – gyvųjų bakterijų, sudarančių naudingą mikrofloros dalį, preparatą. Tačiau tarp antibiotiko ir probiotiko vartojimo turi būti bent dviejų valandų skirtumas, kad naudingosios bakterijos galėtų įsitvirtinti žarnyne. Vartojant antibiotikus, rekomenduojami atsparūs jų poveikiui probiotikai. Norint atkurti normalią žarnyno mikroflorą, probiotikus reikėtų vartoti dar 1–2 savaites po gydymosi.

Naudingųjų bakterijų turi ir maisto produktai: fermentuoti pieno produktai, kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai ir agurkai, gira. Nedera pamiršti ir prebiotikų, kurie sudaro probiotinėms bakterijoms daugintis reikalingą terpę – yra naudingųjų bakterijų maisto šaltinis. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje.

Vartojant antibiotikus reikia gerti daugiau skysčių – geriausia vandens, nes šie vaistai yra toksiški. Šie vaistai užgeriami tik su paprastu vandeniu. Po antibiotikų kurso, kad neapsunkintumėte organizmo, valgykite lengvai virškinamą maistą: neriebią mėsą, daržoves, kruopas, visagrūdę duoną, nepamirškite raugintų pieno produktų (kefyro ar jogurto), venkite gazuotų ir saldintų gėrimų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Maži vaikai dažniausiai suserga ūminiu virusiniu tonzilitu, į tokią ligą ypač linkę mažyliai nuo vienerių iki trejų metų. Vyresni dažniau serga bakteriniu tonzilitu.

Tonzilito požymiai

Ūminiu tonzilitu vaikas suserga nusilpus imunitetui, o taip gali nutikti peršalus, geriant šaltus gėrimus, čiulpiant ledo varveklius.

Užsikrėtus simptomai atsiranda jau pirmą ar antrą dieną. Šiai ligai būdingi požymiai:
• aukšta temperatūra (didesnė kaip 38° C);
• stiprus ryklės perštėjimas ir skausmas, dar labiau stiprėjantis ryjant;
• padidėjusios ir paraudusios tonzilės (ant jų gali būti pūlingų apnašų);
• padidėję pažandiniai limfmazgiai, kuriuos paspaudus skauda;
• galvos skausmas.

Prie šių tonzilito simptomų vaikams dažnai prisideda ir kiti negalavimai: apetito praradimas, mieguistumas ir silpnumas.

Stebėkite ūminiu tonzilitu sergantį vaiką: jei atsiranda odos bėrimų – ypač veide, galima įtarti skarlatiną. Smarkiai patinę kaklo limfmazgiai gali būti infekcinės mononukleozės požymis. Abiem atvejais būtinai kreipkitės į gydytoją.

Gerklytės gydymas

Įtarę tonzilitą, vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją, nes tik jis gali nustatyti ligos sukėlėją.
Tai svarbu išsiaiškinti prieš pradedant gydymą – kovai su virusų ir bakterijų sukeltomis infekcijomis reikia skirtingų vaistų. Virusinis tonzilitas praeina be specialaus gydymo, vaiko būklei palengvinti reikalinga tik simptominė terapija. Bet kai ligą sukelia bakterijos, o dažniausiai tai yra A grupės beta hemolizinis streptokokas, būtina vartoti antibiotikus. Ši bakterija gali sukelti rimtas širdies, inkstų ir sąnarių komplikacijas.

Ligos sukėlėjui nustatyti gali būti imamas tepinėlis nuo tonzilių, atliekamas kraujo tyrimas. Pagal bakterinius tyrimus gydytojas gali tiksliai pasakyti, kokia bakterija sukėlė ligą ir kokiam antibiotikui ji jautriausia.

Jei ligos priežastis yra virusas, galite pamiršti apie antibiotikus. Esant aukštai temperatūrai, vaikui reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų, o esant stipriam gerklės skausmui – pastilių, turinčių nuskausminamąjį poveikį. Vaiką slaugykite namuose ir duokite gerti daugiau skysčių.

Kadangi sergant tonzilitu kiekvienas kąsnelis tiesiog drasko gerklę, gydytojai pataria vaikams duoti nekarštą, minkštą ir lengvai virškinamą maistą. Patiekalai neturėtų būti aštrūs ar rūgštūs.
Pirmosiomis ligos dienomis vaiką atskirkite nuo kitų šeimos narių, nepatartina jį bučiuoti, ligoniukas turi naudotis ne tik atskiru rankšluosčiu, bet ir indais.

Bakterinio tonzilito gydymas

Jei tonzilitas yra bakterinis, vartokite tik gydytojo išrašytus antibiotikus – vaistą specialistas parenka tokį, kuris padeda susidoroti būtent su jūsų vaiko ligos sukėlėju. Gydytojo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kuriuos vaistus galima vartoti tik nuo tam tikro amžiaus, taip pat atsižvelgiama į mažylio sveikatą: galbūt yra preparatų, kurie jūsų vaikui gali sukelti alerginę reakciją.

Antibiotikus svarbu vartoti tiksliai taip, kaip nurodė medikas, griežtai laikantis kurso trukmės, net jei vaiko sveikata pagerėja daug anksčiau. Jei antibiotikų vartojimą nutrauksite savavališkai, liga gali atsinaujinti ir sukelti komplikacijas. Pradėjęs gerti antibiotikus vaikas po paros jau nebeužkrečiamas, bet visą gydymo šiais vaistais laikotarpį turi būti slaugomas namuose. Kartu su antibiotikais vaikui reikia duoti žarnyno probiotikų.

Be antibiotikų, gydant bakterinį tonzilitą, vartojami ir vietiniai antiseptikai: gerklės skalavimo skysčiai, pastilės ir purškikliai, kurie dezinfekuoja ryklę ir mažina skausmą. Karščiavimui mažinti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat malšina ir ryklės skausmą, ir iš dalies apsaugo nuo grėsmingos komplikacijos – reumato.

Liaudiškos gydymo priemonės

Mokančiam skalauti gerklytę vaikui galite paruošti šalavijų ar ramunėlių nuovirus. Tinka ryklę skalauti šiltu valgomosios druskos tirpalu: pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinama stiklinėje vandens. Uždegimui sumažinti naudinga palaikyti burnoje šiek tiek medaus, kol jis visiškai ištirps, tačiau tik tuo atveju, jei vaikas vyresnis negu vienerių metų ir nėra alergiškas.

Tačiau nepamirškite, kad bakterinės kilmės tonzilito negalima išgydyti vien nuovirais. Negydomas ar per trumpai gydomas ūminis bakterinis tonzilitas gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatą, inkstų uždegimą, prie tonzilių gali susidaryti pūlinys, todėl vaikas dažnai sirgs šia liga. Taigi liaudiški gydymo būdai tinka kaip papildoma priemonė ir tik tuo atveju, jei gydytojas pataria jais pasinaudoti.

Lėtinis tonzilitas

Dažnai pasikartojantys ūminiai tonzilitai lemia lėtinę ligą. Vaikas nuvargęs, prastas apetitas, nuolat peršti gerklę, burnoje atsiranda nemalonus skonis, skauda galvą, kamuoja subfebrili temperatūra (iki 37,8° C). Tonzilės pasidaro randėtos, suauga su priekiniais žiočių lankais, tonzilių nišose atsiranda skystų pūlių. Lėtinės ligos gydymas trunka iki 3 savaičių, veiksmingos ir fizioterapinės procedūros, o sunkesniais atvejais tonzilės šalinamos.

Stenkimės išvengti ligos

Pagrindinė tonzilito prevencijos priemonė yra kruopštus rankų plovimas. Turėtumėte kuo anksčiau įpratinti vaiką tai daryti. Prevencijos rekomendacijos yra gana bendros: neperšalkite, grūdinkitės, dažniau būkite gryname ore ir tinkamai maitinkitės. Visa tai stiprina imuninę sistemą, saugančią nuo infekcijų. Šia liga lengva užsikrėsti nuo kito vaiko, todėl geriau vengti draugystės su tais, kurie jau serga kvėpavimo takų infekcija ir tonzilitu.

Parengė Undinė Gilė

Vištos gauna daugiausiai antibiotikų

Mitybos ekspertė, sportininkė Inga Žuolytė sako, kad vištieną renkasi dažnai, nes tai yra liesa mėsa, kurioje puikus baltymų balansas, reikalingas raumenims. Anot Ingos, tai vienas iš tų produktų, kurį reguliariai valgant ir derinant su kitais ne tik pagerėja savijauta, bet ir prireikus galima priaugti arba numesti svorio.

Vištienos kokybė priklauso nuo paukščių auginimo sąlygų ir pašaro. Tai lemia, ar vištos serga, ar tenka jas gydyti antibiotikais. Valgydami su šiais vaistais užaugintą vištieną, žalingą jų poveikį pajusime ir mes patys, ir mūsų vaikai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2015 m. Lietuvos žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Šie skaičiai ir toliau auga. Daugiausia antibiotikų pastaraisiais metais sunaudojo paukštienos augintojai – net 46 proc. visų mėsos pramonės per metus naudotų antibiotikų, kurių gausiausiai teko vištoms. Europos medicinos agentūra (EMA) nustatė, kad Europos fermose antibiotikų naudojama apie 300 proc. daugiau, negu rekomenduoja ekspertai. Stipriausių antibiotikų, kuriuos PSO įvardija kaip gyvybiškai svarbius žmonių gydymui, daugelis Europos valstybių sunaudoja rekordiškais kiekiais.

Tiesa, antibiotikais gydomų gyvulių ir paukščių mėsoje nelieka pačių vaistų – tai kontroliuoja mėsos produktus tiriančios ir kontroliuojančios institucijos (Lietuvoje – VMVT). Tačiau lieka dėl šių vaistų mutavusių bakterijų ir mes jų gauname. Todėl bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams, t.y. prireikus gydymo šiais vaistais, jie nebeatlieka savo funkcijos.

Išskirtinė vištiena – užauginta be antibiotikų

Galime rasti ir be antibiotikų užaugintos vištienos. Pirmasis tokius viščiukus Lietuvos pirkėjams pasiūlė paukštynas „Kekava“, kuriame per 90 proc. vištų užauga nesirgdamos ir negauna antibiotikų. Kuo išskirtinės šiame fabrike auginamos vištos, kad jų nereikia gydyti? Paukščių auginimo ekspertas „Kekavos” paukštyno valdybos narys Saulius Petkevičius sako, kad vištos yra tokios pačios kaip ir kituose paukštynuose, tačiau skiriasi sąlygos, kuriomis užauga sveiki paukščiai.

„Mūsų įmonėje griežtai kontroliuojami visi mėsinių viščiukų auginimo procesai – nuo padėto kiaušinio, inkubatoriuje išsiritusio viščiuko, kuris vėliau gabenamas į paukštidę. Čia pat esančioje gamykloje daromės lesalus, kuriems renkamės kokybiškas žaliavas. Naudojame daug natūralių fitobiotikų, tokių kaip česnakai, pipirmėtės, cinamonas, raudonieji pipirai, taip pat – natūralius fermentus. Vištos šeriamos tik vegetarišku lesalu – be gyvulinės kilmės (greitai gendančių) priedų. Todėl paukščių imunitetas stiprus. Juos stebime visas 24 val. per parą, paukštidėse geros higienos sąlygos, kontroliuojame oro apykaitą, temperatūrą bei drėgmę. Paukščių gyvenimą mūsų fabrike dažnai lyginu su atostogomis Turkijoje, kai viskuo yra pasirūpinta“, – pasakoja S. Petkevičius.

Didelio antibiotikų vartojimo pasekmės ypač skaudžios vaikams

Pasaulyje vis aktyviau kalbama apie nuolat augančią problemą – antibiotikų sukeltą žmonių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris lemia, jog susirgus šie vaistai nebegydo. Tą ypatingai svarbu žinoti auginantiems vaikus. Jei vaiką nuo mažumės maitinsime vištiena, užauginta su antibiotikais, rizikuosime jo sveikata ateityje. Norėdami šeimai pagaminti tikrai sveiką ir naudingą patiekalą iš vištienos, pirmiausia įvertinkime informaciją ant pakuotės, kad namo parsineštume kokybišką produktą.

Šiuo metu Inga Žuolytė laukiasi pirmagimio, tad sveika mityba jai itin svarbi. „Per didelis antibiotikų suvartojimas šiandien yra gana opi problema, apie kurią, gaila, žino bei susimąsto mažuma. Dėl antibiotikų bakterijos tampa atsparios antimikrobinėms medžiagoms, o tai lemia mikroorganizmų gebėjimą išgyventi ir daugintis veikiant antibiotikams. Todėl didėja ir sunkiau išgydomų ir net neišgydomų ligų tikimybė. Turėdama galimybę rinktis, perku vištieną, kuri yra užauginta be antibiotikų, kad nuo aukščiau išvardintų pasekmių apsaugočiau tiek save, tiek savo vaiką. Kadangi pasirinkdamos tinkamus produktus galime pasirūpinti savo bei savo atžalų sveikata, manau, verta pasistengti“,– dalinasi mintimis Inga.

Užrašai ant pakuotės – ne visi byloja apie produkto kokybę

Vištieną renkamės pagal informaciją ant pakuotės, bet paukščių auginimo ekspertas Saulius Petkevičius paaiškino, kad ne visi pakuočių ženkliukai ką nors pasako. „Užrašas – kaimiškas, augintas atsakingai ir kt. tėra rinkodaros triukai. Vertingi tik tie teiginiai, kurie yra patvirtinti atsakingų institucijų, pavyzdžiui, ženkliukai, žymintys ekologiškus produktus ar užrašai „Užauginta be antibiotikų“. Beje, pastaruoju užrašu „Kekavos“ paukštynas pirmasis pažymėjo savo produktus“, – sako specialistas.

Anot S. Petkevičiaus, pagrindinė informacija tėveliams yra galiojimo terminas, o jis priklauso nuo pakavimo būdo. Fasuota vištiena paprastai ilgiausiai galioja nuo 7 iki 10 dienų. Bet jei namo ją vešite įkaitusiame automobilyje, sulig kiekvienu pakilusiu laipsniu galiojimo laikas mažės viena diena. Nefasuota vištiena šviežia išliks tik 24 val. O ar žinosite, kiek laiko ji buvo ant prekystalio lentynos?

„Parsineštus maisto produktus dažnas paskubomis švysteli į šaldytuvą ir kuriam laikui pamiršta. Jeigu paukštiena galioja tik kelias dienas, tikimybė, kad ji suges anksčiau, nei bus suvalgyta, tikrai didelė. Siūlyčiau rinktis sufasuotus produktus, kurių šviežumą užtikrina gamintojas“, – pataria S. Petkevičiaus.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – gresia katastrofa

Gydant paukščius antibiotikais, mutavusios bakterijos per paukščių išmatas patenka į žemę, vandenį, po to – į visą ekosistemą, tad tokių bakterijų atsiranda visur – net kepiniuose. Europos Komisijos duomenimis, dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms per metus miršta per 700 tūkst. žmonių. Manoma, kad iki 2050 metų mirčių skaičius pasieks 10 mln. – bus didesnis negu nuo vėžinių susirgimų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nekeisdami antibiotikų vartojimo įpročių sugrįšime į laikus, kai mirštamumas nuo bakterinių susirgimų taps katastrofa.

 „Apie šią problemą pradėta kalbėti gana neseniai, o staiga uždraudę antibiotikus sunaikintume didelę dalį gyvulių tam nepasirengusiuose mėsos gamybos ūkiuose. Šiuo metu antibiotikų atsisako vis daugiau mėsos gamintojų, tačiau tokiam lygiui, kaip pasiekėme „Kekavos“ paukštyne, reikia ne vienerių metų darbo bei didelių investicijų. Tikimės, kad ir kitos įmonės prisijungs prie globalios antibiotikų problemos sprendimo ir palaikys pirkėjai, kurie rinkdamiesi mūsų produktus, ženklinamus užrašu „Užauginta be antibiotikų“ rūpinasi ne tik šia diena, bet ir investuoja į savo vaikų ateitį“, – sako Saulius Petkevičius.

 Prekinio ženklo „Kekava“ ambasadorė Inga Žuolytė patikina: „Džiugu, kai reprezentuodama prekinį ženklą galiu būti rami dėl gaminio kokybės bei atvira ir nuoširdi kalbėdama su žmonėmis apie „Kekavos” produktus, nes tai tikrai yra višta, kuri neturi ko slėpti.”

Atsigauti po gydymo antibiotikais reikia net metų

„Plataus spektro antibiotikai pažeidžia žarnyno mikroflorą taip, kad mažai tikėtina, jog ji kada nors sugrįš į ankstesnę pusiausvyrą, taip pat – didina prastos sveikatos ir žarnyno ligų pavojų ateityje“, – prie tokių išvadų prieita Šiaurės Karolinos Djuko universitete atlikus mokslinį tyrimą, apie kurį rašoma mokslo žurnale „eLife“.

Antibiotikai, vartojami vidutinį arba ilgą laikotarpį, ne tik neapsaugo, bet ir kelia ligų riziką. Pasak Aspen Reese, kuri vadovavo tyrimui būdama šio universiteto doktorantūros studente, žarnyno mikroflorą sudaro mikrobų bendrija, kurią sutrikdžius kyla infekcijos pavojus pačiam kolonijos šeimininkui, šiuo atveju žmogui.

Atliekant tyrimus, pelėms 5 dienas buvo skiriami plataus spektro antibiotikai, kurie naikina pačias įvairiausias bakterijas. Tyrėjai pastebėjo, kad šie vaistai ne visas mikroorganizmų rūšis paveikė vienodai. Kai kurios naudingosios bakterijos visiškai išnyko. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad antibiotikai sunaikina tik dalį patogeninių bakterijų, o išlikusios gali pasinaudoti palankia situacija ir daugintis greičiau. Taigi, susiklosčius tokioms sąlygoms, žarnyną gali užvaldyti naujos bakterijos.

Po antibiotikų gavusių pelių kontakto su kitomis pelėmis, kurioms antibiotikai nebuvo skirti, pirmosios įgijo naujų bakterijų – tiek gerųjų, tiek blogųjų. Žarnynas susitvarkė gana greitai, tačiau, kaip teigia Aspen Reese, mikroflora, kuri atsirado po gydymo antibiotikais, labai skyrėsi nuo buvusios – prieš gaunant šių vaistų.

Manoma, kad svarbiausias dalykas vartojant antibiotikus yra kontaktai su sveikaisiais. Gydomiems antibiotikais tai padeda atkurti sveiką mikroflorą. Taip teigia ir tyrime dalyvavęs Djuko universiteto molekulinės genetikos ir mikrobiologijos docentas Lawrence’as Davidas. Jo nuomone, blogiausia vartoti antibiotikus ligoninėje, apsuptiems žmonių, turinčių patogeninių bakterijų.

Buvęs Oksfordo universiteto biochemikas Chrisas Woollamsas papildė: „Aišku tai, kad antibiotikai pakeičia žarnyno mikroflorą ir padidina žarnyno ligų riziką, galimi ir blogesni variantai. Ne kartą esu sakęs, kad jaunesniems negu 7 metų vaikams antibiotikai turėtų būti skiriami tik skubiu atveju, kai kyla mirties rizika. Antibiotikai nėra nekaltos mažos tabletės – po jų organizmui atsikurti, kaip teigia daug JK gydytojų, reikia apie metų. Jie gali pakenkti visam gyvenimui.“

Antibiotikai didina ligų pavojus

Harvardo medicinos mokyklos ir Broudo instituto Masačusetse mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu trejus metus stebėjo 39 kūdikius iš Suomijos. Mažyliai buvo pradėti tirti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nustatyta, kad vaikų, kuriems kelis kartus buvo paskirti antibiotikai (paprastai dėl kvėpavimo takų negalavimų arba infekcijų), organizmuose buvo mažiau naudingųjų bakterijų, būtinų imuninės sistemos vystymuisi. Žurnale „Science Translational Medicine“ rašoma, kad nustatytas vienos bakterijų rūšių – Clostridium difficile, kurios skatina imuninių T ląstelių puolimą trūkumas. Be šių padermių kyla didesnis pavojus susirgti autoimuninėmis ligomis, taip pat tikėtina, kad suprastės cukraus kiekio reguliavimas.

Vaikų, kuriems dažniau buvo skiriama antibiotikų, žarnyne buvo mažiau bakterijų rūšių, o pačios rūšys turėjo mažiau padermių. Trumpai tariant, šių vaikų žarnyno mikroflora buvo skurdesnė, o tai didina ligų pavojų.

Mokslininkai rado įrodymų, kad antibiotikų atsparumo genai yra užkoduoti mikrofloros bakterijose. Broudo instituto specialistas, Masačusetso bendrosios ligoninės kompiuterinės ir integracinės biologijos centro gastroenterologas Ramnikas Xavieras teigia, kad vaikai tirti dar nedaug kartų, nors žarnyno mikrofloros tyrimai pastarajame dešimtmetyje atliekami dideliais mastais.

Per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus mikroflora yra ypač dinamiška, jos sudėtis vis keičiasi. Deja, panašu, kad, praėjus šiam laikotarpiui, ji išlieka stabili visą likusį gyvenimą. Tyrėjai nustatė ne tik naikinantį antibiotikų poveikį, tačiau pastebėjo, kad tokie vaikai turi daugiau atsparumo antibiotikams genų.

Tyrėjai taip pat palygino kūdikių, gimusių natūraliu būdu, ir kūdikių, gimusių po Cezario pjūvio operacijos, mikroflorą, taip pat – motinos pienu ir dirbtiniais mišiniais maitintų kūdikių mikroflorą. Vaikų, gimusių po Cezario pjūvio operacijos, mikrofloroje buvo mažiau normalios sudėtinės dalies – bakteroidų, vaikų, maitintų mišiniais – naudingųjų bifidobakterijų.

Planuojami tolesni tyrimai. Vienas iš jų bus skirtas pirmiesiems dvejiems vaiko gyvenimo metams, o kitas – aprėps ilgesnį laikotarpį. Mokslininkams kelia nerimą tai, kad antibiotikai dažnai net kūdikiams skiriami dėl menkiausių priežasčių. Specialistai perspėja, kad ši praktika turi būti nutraukta, nes yra pavojinga sveikatai ateityje. Antibiotikai turėtų būti skiriami tik tada, kai jie kritiškai būtini.

Be reikalo duodami vaikui antibiotikų, atimame iš jo galimybę pasveikti susirgus rimta liga

Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus, todėl nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų nepadeda. Deja, kai kurie tėveliai vos tik vaikui susirgus savarankiškai duoda antibiotikų, kurių gydytojas buvo išrašęs anksčiau ir dalis jų liko. Tėvai tikisi, kad vaikas greičiau pasveiks, bet savo nuožiūra vartojami antibiotikai gali veikti atvirkščiai – trukdyti organizmui kovoti su virusine infekcija, kurios jie iš viso negydo.

Antibiotikus turi skirti gydytojas. Lietuvoje 2–7 metų vaikams atliekamas specialus tyrimas, kuriuo nustatomi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sukėlėjai. Gydant antibiotikais svarbu parinkti tokius, kurie veikia konkrečią ligą sukėlusius mikrobus, turi reikšmės vaisto dozė ir vartoti jį reikia tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas. Jei medikų rekomendacijų nepaisoma, bakterijos nesunaikinamos ir tampa atsparios antibiotikams. Taigi, susirgus sunkia liga, šie vaistai gali nebeišgelbėti.

Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė apie antibiotikų pasekmes vaikų sveikatai

Per ilgametę praktiką aiškiai stebiu tendenciją: kuo anksčiau savo gyvenime vaikas gauna antibiotikų, tuo rimtesnės ir ilgiau sveikatą žalojančios pasekmės. Vyresniame amžiuje, ypač – suaugus, žarnyno mikroflora jau stipri, stabili – ją palaužti nėra taip lengva. Suaugusiesiems retas antibiotikų vartojimas dažniausiai nepalieka reikšmingų pėdsakų. Tačiau vaikų mikroflora, kuri dar tik formuojasi, be galo trapi. Ją pažeisti gali ir vieną kartą vartoti antibiotikai. O pasekmės išties ilgalaikės ir sunkios – lėtinės disbakteriozės, lėtiniai virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimai, autoimuninės ligos, alergijos. Praktiškai kasdien tenka matyti perdėm gausios antibiotikų terapijos pasekmes. Ir tai labai liūdina, nes iš tiesų didžiąją dalį kasdienių virusinių bei bakterinių infekcijų galima įveikti natūraliomis priemonėmis.

Parengta pagal informaciją portale www.chriswoollamshealthwatch.com

Nuo ko priklauso vaiko imuninė sistema, kodėl vienų vaikų imunitetas silpnesnis, o kiti atsparesni?

Imunitetą lemiantys veiksniai priklauso nuo vaiko amžiaus. Imuninė sistema pradeda formuotis dar įsčiose ir rūpintis ja reikia jau besilaukiant, o ne išleidus vaiką į darželį. Nėštumo laikotarpiu visas maisto medžiagas – kenksmingas ar naudingas – vaikas gauna iš mamos organizmo. Svarbūs veiksniai per nėštumą – būsimos mamos sveikata, jos gyvenimo būdas ir mityba. Pavyzdžiui, jeigu nėščioji rūko, netinkamai maitinasi, vaiko imunitetas gali nusilpti jam dar negimus.

Nėštumo metu atsiranda ir alergijos. Dauguma nėščiųjų mėgsta pasmaguriauti: vienos valgo daug jogurto, kitos neatsilaiko prieš sūrelius arba egzotinius vaisius, ir dėl to vaiko organizmas įsijautrina dar įsčiose. Mažylis jau gimsta linkęs į alergijas, o paskui dažniau serga. Alergiški vaikai serga sunkiau ir sveiksta lėčiau, nes jų imuninė sistema vis kovoja su kokiu nors alergenu, o kartu susidoroti dar ir su virusais neužtenka jėgų.

Antras imuniteto formavimosi etapas yra laikotarpis po gimdymo. Labai svarbios pirmosios gyvenimo minutės, valandos, dienos. Daug mokslinių tyrimų įrodė, kad žymiai stipresni ilgai mamos pienu maitinti vaikai, ypač gavę priešpienio. Imuninę sistemą labai pažeidžia jau pirmosiomis dienomis vartoti antibiotikai.

Imuniteto pagrindas formuojasi nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir anksti pradėjus žindyti pagimdžius. Gera pradžia padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie gyvenimo, vėliau – darželyje, kai daugumai atsiranda problemų.

Kodėl neturinčio polinkio į alergijas, gana atsparaus vaiko imunitetas nebeapsaugo darželyje?

Darželinuko imunitetas ne tiek medicininė, kiek socialinė problema. Vienuose darželiuose serga daug vaikų, kituose – tik vienas kitas, o yra grupių, kuriose ligos labai retos. Tai priklauso nuo paprastų aplinkos sąlygų: vėdinimo, šildymo, oro temperatūros; ir, žinoma, auklėtojų priežiūros. Tėvai papasakoja daug istorijų iš darželio gyvenimo. Pavyzdžiui, auklėtoja prieš pietų miegą gerai išvėdina patalpą, ir lovytės įšąla. Vaikas nusirengia ir atsigula į ledinę lovą, o galbūt jis ką tik grįžęs į darželį po ligos. Pusvalandį drebėdamas stengiasi sušilti, tik spėja užmigti, ir jau laikas keltis. Suprantama, vėdinti reikia, bet svarbiausia tinkamai tai daryti. Kai kurių darželių personalui trūksta tokių žinių, įgūdžių, kartais net geranoriškumo.

Iniciatyvūs tėvai matavo darželyje ir oro taršą, ir anglies dioksido koncentraciją, teikė siūlymų savivaldybei, kaip pagerinti sąlygas, net apskaičiavo, kiek būtų sutaupyta, jeigu vaikai mažiau sirgtų, deja, pastangos nesulaukė atgarsio.

Bėda, kad neturime organizacijos, kuri stebėtų situaciją darželiuose ir imtųsi veiksmų ją gerinti. Teko girdėti, kad Prancūzijoje virtuvės šefai susirenka į konferenciją ir aptaria, kaip pagaminti, pavyzdžiui, brokolių suflė, kad vaikai pamėgtų šią daržovę. O mūsų darželiuose nuo sovietmečio taip ir liko juodoji arbata su cukrumi – nei aplinka, nei valgiaraštis nesikeičia. Vaikams organizuojama daug švenčių, kuriama žaidimų, bet apie sveikatą galvojama mažai. Tai yra didžiausia problema.

Didelė tikimybė užsikrėsti, jeigu grupėje yra kosėjančių ir sloguojančių vaikų. Tėvai dažniausiai nekreipia dėmesio į tokius negalavimus ir sergantį vaiką atveda į darželį. Pavyzdžiui, viena mama guodėsi: „Pričiaudė mano vaikui į lėkštę, tai kaipgi jis nesusirgs.“ Mamos piktinasi, kad yra vaikų, kurie ateina į darželį net snargliuotais rankogaliais. Akivaizdu, kad ligos ne visada konkretaus vaiko problema. Iš saugių namų patekęs į labai nepalankias sąlygas, net sveikas vaikas vargu ar sugebės atsilaikyti.

Gal tėvai per mažai pratina vaiką prie tų nepalankių sąlygų? Kiek įtakos vaiko atsparumui ligoms turi, pavyzdžiui, grūdinimas?

Grūdinimas prasideda nuo gryno oro, o kiek jame būna miesto vaikas? Kaime gyvenantis mažylis išbėga į didelį kiemą, pievą ar miškelį. Daugiabučių apsuptyje esantis miestiečio kiemas dažniausiai betonuotas, po langais stovi keliasdešimt automobilių, o balkone rūko kaimynas. Kiek yra kiemų su vaikų žaidimų aikštelėmis, kur galima pasikapstyti smėlio dėžėje, kiek žiemą įrengtų čiuožyklų? Vyresniam vaikui dar sunkiau rasti, kur ir ką nuveikti lauke. Ne visuose miesto rajonuose yra parkų ir žaliųjų zonų, o ar dažnai tėvai išvyksta su vaikais už miesto – į gamtą? Pagrindinis ir paprasčiausias grūdinimo būdas – buvimas gryname ore, gamtoje – sunkiai įmanomas miestiečiams.

Kitas dalykas, kad tėvai laisvalaikiu dažnai įbruka vaikui į rankas kompiuterį arba telefoną, kad leistų ramiai pailsėti jiems patiems, pavyzdžiui, panaršyti feisbuke. Paskui sutemsta ir per vėlu kur nors eiti – taip diena ir baigiasi. Ką jau kalbėti apie tokias grūdinimo procedūras, kaip apipylimai vandeniu, jei vaikas net į lauką neišleidžiamas?

Pradėti reikėtų nuo paprastų dalykų: išvėdinti namus ir neprisirūkyti prieš grįžtant į juos. Daugybė rūkančių tėčių ir mamų nežino, kad nuodingos cigarečių medžiagos iš plaučių išsiskiria dar ištisą parą – rūkymas lauke ar balkone namų neapsaugo. Tabako teršalai pasklinda namų ore ir vaikas, galima sakyti, rūko, nors ir be cigaretės.

Dar viena būtina stipraus imuniteto sąlyga – fizinis aktyvumas, o judėjimo vaikams trūksta. Mažylius tėvai vežioja automobiliu, lauke, užuot pabėgiojęs, vaikas prasėdi vežimėlyje. Taip pat ir mokykloje – liepiama ramiai sėdėti, ir net per pertraukas. Mažai judančio vaiko kraujotaka sulėtėja, dėl to organizmas gauna mažiau maisto medžiagų. Ko tuomet galime tikėtis iš imuniteto?

Dažnai netinkamai valgome ir patys, ir vaikus taip maitiname. Kokios didžiausios imunitetui kenkiančios vaikų mitybos klaidos?

Grynas vanduo ir maistas labai svarbus vaiko, kaip ir suaugusiojo, sveikatai. Ar kuriame nors darželyje duoda vaikams atsigerti vandens? Nepratina jo gerti ir mamos.

Daugiausia imuninių ląstelių gyvena žarnyne, ir tas ląsteles turime maitinti. Sveikas maistas reikalingas ne vien tam, kad gautume užtektinai vitaminų, antioksidantų ir visų kitų gyvybei svarbių medžiagų, bet ir normaliai žarnyno mikroflorai maitinti, nes nuo jos priklauso imunitetas.

Pavojingiausias imuniteto žudikas – antibiotikai. Vaikas suserga, geria antibiotikus, paskui vėl suserga, ir jam vėl duodama šių vaistų – užburtas ratas toliau sukasi. Antibiotikai žudo gerąją žarnyno florą, todėl gydytis jais verta tik būtiniausiais atvejais. Deja, daugelis šiuolaikinių mamų antibiotikų kaskart griebiasi net nuo slogos. Žarnyno mikroflorą suardome labai greitai, o atkurti ją ypač sunku. Nemanykite, kad po antibiotikų kurso išgelbės gerosios bakterijos.

Dažnai tėvams tenka priminti, kad žarnyno bakterijos yra kaip gyvūnas augintinis, kuris žus, jeigu neduosime jam valgyti. Taip ir gerosios bakterijos – neužtenka jų išgerti, turime duoti ir maisto – ląstelienos. Jeigu esame įpratę maitintis batono ir dešros sumuštiniais, dribsniais su pienu, saldžiais sūreliais, blynais ir makaronais, – ląstelienos negauname. Išgertos bakterijos nemaitinamos žūsta ir jų gėrimas neatneša jokios naudos.

Žarnyno mikroflorą maitina sveiki grūdai su visomis savo vertingosiomis dalimis, virtos ir šviežios, ypač raugintos, daržovės, ankštinių augalų gaminiai, vaisiai, sėklos, riešutai. Pavyzdžiui, keptą patiekalą vaikui galima pagaminti iš visų grūdo dalių miltų, įberti sėlenų, kad būtų daugiau ląstelienos.

Vis dalinu tėvams atmintines, kad didžiausias imuniteto priešas – cukrus. Daugybė tyrimų įrodė, kad cukrus žudo imuninės sistemos ląsteles, pašalina iš organizmo vitaminą C ir t. t. Nebūtina visiškai atsisakyti saldumynų – yra daug saldžių vaisių, uogų, o vaikai nuolat maitinami cukrumi. Iš didelės meilės visokiausiais dirbtiniais saldumynais vaikus lepina seneliai. Jais maitiname ir prastai valgantį vaiką – kad tik ką nors suvalgytų, tik jokios naudos iš tokio maisto nėra. Paradoksalu, bet net gydome vaiką sirupu su cukrumi arba duodame vitamino C saldainiukų. Taip maitinamam ir gydomam susirgusiam vaikui labai sunku pasveikti.

Kada vaikui derėtų duoti imunitetą stiprinančių preparatų ir kokie iš jų tinkamiausi?

Tėvai žino, kad imunitetui padeda vitaminas C, bet vertingiausias yra maiste esantis natūralus vitaminas C, nes tabletėje – sintetinė askorbo rūgštis. Be to, yra daug problemų, kurių neišspręs vien koks nors preparatas. Imunitetas priklauso nuo veiksnių visumos.

Pirmiausia pagalvokime, ką galime padaryti patys. Pavyzdžiui, geriau vėdinkime namus, būtinai išnaikinkime pelėsį, įpratinkime šeimą gerti vandenį ir sveikai maitintis, taip pat išspręskime socialines, psichologines problemas. Preparatai imunitetui stiprinti – paskutinė grandis. Jie reikalingi vaikams, kurie vartojo daug vaistų, ypač antibiotikų, taip pat  dažnai sergantiems. Geriausia, kad tai būtų natūralios augalinės priemonės. Savo praktikoje kiekvienam vaikui siūlau individualų sprendimą – pagal problemą sukėlusias priežastis.

Daug rašoma ir kalbama apie tai, kad vaiko sveikatą lemia ir emocinė būsena. Posakį „visos ligos nuo nervų“ galima prisiminti ir kalbant apie vaikus. Jeigu namie tvyro tėvų nesantaika, kelianti nuolatinį stresą, arba vaikas gyvena slegiamas nerimo, nežinios, baimės ir pan., nesitikėkime, kad jo imunitetas bus stiprus. Tuomet nei vitaminas C, nei sveika mityba stebuklo nepadarys.

Kaip patartumėte tėveliams tinkamai gydyti susirgusį vaiką šaltuoju periodu, kai ypač puola ligos?

Greičiau pasveikti padeda rami aplinka, vaikui duokite daug skysčių, vitaminingų gėrimų, pavyzdžiui, su spanguolėmis, šaltalankiais, greipfrutais. Sunkiausias darbas yra girdyti vaiką. Jeigu karščiuojantis ligoniukas nenoriai geria, prisėskite šalia ir girdykite po truputį su šaukšteliu, pipete arba per šiaudelį.

Daug kalbama ir rašoma, kad nereikia baimintis vaikų karščiavimo. Tėvams patariu ne tik žiūrėti į termometrą, bet atsižvelgti ir į vaiko savijautą. Kai vaikas geria užtektinai skysčių ir yra žvalus, neverta pasiduoti panikai. Temperatūra duoda ir naudos – vaiko imuninė sistema kovoja, gamina antikūnus, įgyja patirties. Jei neleisime pasipriešinti pačiam organizmui, kitą kartą jis neatpažins to paties viruso ir vaikas vėl susirgs.

Karščiuojančiam vaikui galima apmauti vėsiame vandenyje su actu sudrėkintas kojines, ant alkūnių ir riešų uždėti šaltą kompresą. Temperatūrą galite numušti be vaistų: drungnu vandeniu sudrėkinta ir išgręžta audinio skiaute nušluostykite kūnelį ir leiskite nudžiūti. Stebėkite karščiuojančio vaiko savijautą. Jeigu jis gerai jaučiasi, taip gydykitės 1–2 dienas, duokite daug natūralių produktų, turinčių vitamino C, ir pasveiks.

Sunkesniais atvejais rinkitės natūralius preparatus. Savo praktikoje naudoju homeopatinius preparatus – jie padeda ir nuo temperatūros, ir nuo uždegimo, natūraliomis priemonėmis sėkmingai gydau bronchitą ir anginą. Žinoma, jeigu vaiko liga rimta, prireikia ir antibiotikų, bet retai.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema