Kada vištieną tikrai sveika valgyti

Vištiena – vienas geriausių baltymų šaltinių, ši maistinė medžiaga svarbi vaiko augimui. Mitybos specialistai pataria vištieną dažniau rinktis vaikų patiekalams dar ir dėl to, kad šioje mėsoje mažiau sočiųjų riebalų, ji lengviau virškinama. Vištienoje yra B grupės vitaminų, geležies, magnio, cinko. Tiesa, turi reikšmės paruošimo būdas: vištieną reikia virti, troškinti garuose arba kepti be riebalų. O pirmiausia – labai svarbu parduotuvėje pasirinkti kokybišką produktą.

Vištos gauna daugiausiai antibiotikų

Mitybos ekspertė, sportininkė Inga Žuolytė sako, kad vištieną renkasi dažnai, nes tai yra liesa mėsa, kurioje puikus baltymų balansas, reikalingas raumenims. Anot Ingos, tai vienas iš tų produktų, kurį reguliariai valgant ir derinant su kitais ne tik pagerėja savijauta, bet ir prireikus galima priaugti arba numesti svorio.

Vištienos kokybė priklauso nuo paukščių auginimo sąlygų ir pašaro. Tai lemia, ar vištos serga, ar tenka jas gydyti antibiotikais. Valgydami su šiais vaistais užaugintą vištieną, žalingą jų poveikį pajusime ir mes patys, ir mūsų vaikai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2015 m. Lietuvos žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Šie skaičiai ir toliau auga. Daugiausia antibiotikų pastaraisiais metais sunaudojo paukštienos augintojai – net 46 proc. visų mėsos pramonės per metus naudotų antibiotikų, kurių gausiausiai teko vištoms. Europos medicinos agentūra (EMA) nustatė, kad Europos fermose antibiotikų naudojama apie 300 proc. daugiau, negu rekomenduoja ekspertai. Stipriausių antibiotikų, kuriuos PSO įvardija kaip gyvybiškai svarbius žmonių gydymui, daugelis Europos valstybių sunaudoja rekordiškais kiekiais.

Tiesa, antibiotikais gydomų gyvulių ir paukščių mėsoje nelieka pačių vaistų – tai kontroliuoja mėsos produktus tiriančios ir kontroliuojančios institucijos (Lietuvoje – VMVT). Tačiau lieka dėl šių vaistų mutavusių bakterijų ir mes jų gauname. Todėl bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams, t.y. prireikus gydymo šiais vaistais, jie nebeatlieka savo funkcijos.

Išskirtinė vištiena užauginta be antibiotikų

Galime rasti ir be antibiotikų užaugintos vištienos. Pirmasis tokius viščiukus Lietuvos pirkėjams pasiūlė paukštynas „Kekava“, kuriame per 90 proc. vištų užauga nesirgdamos ir negauna antibiotikų. Kuo išskirtinės šiame fabrike auginamos vištos, kad jų nereikia gydyti? Paukščių auginimo ekspertas „Kekavos” paukštyno valdybos narys Saulius Petkevičius sako, kad vištos yra tokios pačios kaip ir kituose paukštynuose, tačiau skiriasi sąlygos, kuriomis užauga sveiki paukščiai.

„Mūsų įmonėje griežtai kontroliuojami visi mėsinių viščiukų auginimo procesai – nuo padėto kiaušinio, inkubatoriuje išsiritusio viščiuko, kuris vėliau gabenamas į paukštidę. Čia pat esančioje gamykloje daromės lesalus, kuriems renkamės kokybiškas žaliavas. Naudojame daug natūralių fitobiotikų, tokių kaip česnakai, pipirmėtės, cinamonas, raudonieji pipirai, taip pat – natūralius fermentus. Vištos šeriamos tik vegetarišku lesalu – be gyvulinės kilmės (greitai gendančių) priedų. Todėl paukščių imunitetas stiprus. Juos stebime visas 24 val. per parą, paukštidėse geros higienos sąlygos, kontroliuojame oro apykaitą, temperatūrą bei drėgmę. Paukščių gyvenimą mūsų fabrike dažnai lyginu su atostogomis Turkijoje, kai viskuo yra pasirūpinta“, – pasakoja S. Petkevičius.

Didelio antibiotikų vartojimo pasekmės ypač skaudžios vaikams

Pasaulyje vis aktyviau kalbama apie nuolat augančią problemą – antibiotikų sukeltą žmonių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris lemia, jog susirgus šie vaistai nebegydo. Tą ypatingai svarbu žinoti auginantiems vaikus. Jei vaiką nuo mažumės maitinsime vištiena, užauginta su antibiotikais, rizikuosime jo sveikata ateityje. Norėdami šeimai pagaminti tikrai sveiką ir naudingą patiekalą iš vištienos, pirmiausia įvertinkime informaciją ant pakuotės, kad namo parsineštume kokybišką produktą.

Šiuo metu Inga Žuolytė laukiasi pirmagimio, tad sveika mityba jai itin svarbi. „Per didelis antibiotikų suvartojimas šiandien yra gana opi problema, apie kurią, gaila, žino bei susimąsto mažuma. Dėl antibiotikų bakterijos tampa atsparios antimikrobinėms medžiagoms, o tai lemia mikroorganizmų gebėjimą išgyventi ir daugintis veikiant antibiotikams. Todėl didėja ir sunkiau išgydomų ir net neišgydomų ligų tikimybė. Turėdama galimybę rinktis, perku vištieną, kuri yra užauginta be antibiotikų, kad nuo aukščiau išvardintų pasekmių apsaugočiau tiek save, tiek savo vaiką. Kadangi pasirinkdamos tinkamus produktus galime pasirūpinti savo bei savo atžalų sveikata, manau, verta pasistengti“,– dalinasi mintimis Inga.

Užrašai ant pakuotės – ne visi byloja apie produkto kokybę

Vištieną renkamės pagal informaciją ant pakuotės, bet paukščių auginimo ekspertas Saulius Petkevičius paaiškino, kad ne visi pakuočių ženkliukai ką nors pasako. „Užrašas kaimiškas, augintas atsakingai ir kt. tėra rinkodaros triukai. Vertingi tik tie teiginiai, kurie yra patvirtinti atsakingų institucijų, pavyzdžiui, ženkliukai, žymintys ekologiškus produktus ar užrašai „Užauginta be antibiotikų“. Beje, pastaruoju užrašu „Kekavos“ paukštynas pirmasis pažymėjo savo produktus“, – sako specialistas.

Anot S. Petkevičiaus, pagrindinė informacija tėveliams yra galiojimo terminas, o jis priklauso nuo pakavimo būdo. Fasuota vištiena paprastai ilgiausiai galioja nuo 7 iki 10 dienų. Bet jei namo ją vešite įkaitusiame automobilyje, sulig kiekvienu pakilusiu laipsniu galiojimo laikas mažės viena diena. Nefasuota vištiena šviežia išliks tik 24 val. O ar žinosite, kiek laiko ji buvo ant prekystalio lentynos?

„Parsineštus maisto produktus dažnas paskubomis švysteli į šaldytuvą ir kuriam laikui pamiršta. Jeigu paukštiena galioja tik kelias dienas, tikimybė, kad ji suges anksčiau, nei bus suvalgyta, tikrai didelė. Siūlyčiau rinktis sufasuotus produktus, kurių šviežumą užtikrina gamintojas“, – pataria S. Petkevičiaus.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gresia katastrofa

Gydant paukščius antibiotikais, mutavusios bakterijos per paukščių išmatas patenka į žemę, vandenį, po to – į visą ekosistemą, tad tokių bakterijų atsiranda visur – net kepiniuose. Europos Komisijos duomenimis, dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms per metus miršta per 700 tūkst. žmonių. Manoma, kad iki 2050 metų mirčių skaičius pasieks 10 mln. – bus didesnis negu nuo vėžinių susirgimų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nekeisdami antibiotikų vartojimo įpročių sugrįšime į laikus, kai mirštamumas nuo bakterinių susirgimų taps katastrofa.

 „Apie šią problemą pradėta kalbėti gana neseniai, o staiga uždraudę antibiotikus sunaikintume didelę dalį gyvulių tam nepasirengusiuose mėsos gamybos ūkiuose. Šiuo metu antibiotikų atsisako vis daugiau mėsos gamintojų, tačiau tokiam lygiui, kaip pasiekėme „Kekavos“ paukštyne, reikia ne vienerių metų darbo bei didelių investicijų. Tikimės, kad ir kitos įmonės prisijungs prie globalios antibiotikų problemos sprendimo ir palaikys pirkėjai, kurie rinkdamiesi mūsų produktus, ženklinamus užrašu „Užauginta be antibiotikų“ rūpinasi ne tik šia diena, bet ir investuoja į savo vaikų ateitį“, – sako Saulius Petkevičius.

 Prekinio ženklo „Kekava“ ambasadorė Inga Žuolytė patikina: „Džiugu, kai reprezentuodama prekinį ženklą galiu būti rami dėl gaminio kokybės bei atvira ir nuoširdi kalbėdama su žmonėmis apie „Kekavos” produktus, nes tai tikrai yra višta, kuri neturi ko slėpti.”

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook