MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kosulys – daugelio ligų palydovas

Kosulys yra apsauginis organizmo refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus. Kosint staigiai iškvepiamas oras išstumia viską, kas trukdo kvėpuoti – skreplius ir visokius svetimkūnius. Taigi slopinti kosulį dažniausiai nedera, o skystiname skreplius, kad galėtume lengviau atsikosėti, ir skatiname kosulį.

Dažniausia kosulio priežastis yra virusinė infekcija. Virusai gali pažeisti net ik viršutinius kvėpavimo takus (nosį, prienosinius ančius, ryklę), jie gali nukeliauti iki bronchų, bronchiolių ir plaučių. Kosulys yra įprastinis įvairių kvėpavimo takų ligų simptomas. Jis kamuoja sergant sloga, gerklės uždegimu, adenoidų ir tonzilių ligomis, sinusitu, bronchitu, laringitu ir kitomis.

Sergant sloga kosulį sukelia nosyje susikaupęs gleivių perteklius, slenkantis užpakaline ryklės sienele ir dirginantis nosiaryklę. Kosulys yra ir vienas iš sinusito simptomų, kartu su perštėjimu ryklėje, dusuliu, balso užkimimu ir nemaloniu kvapu.

Jeigu virusas pažeidžia gerklų gleivinę, pasunkėja vaiko įkvėpimas, jis pasidaro triukšmingas ir atsiranda į lojimą panašus kosulys. Tuomet galima įtarti laringitą. Susirgus ūminiu bronchitu ligos pradžioje vargina sausas kosulys, po kelių dienų jis pasidaro drėgnas ir vaikas atkosėja skreplių.  

Sergant bronchiolitu iš pradžių atsiranda viršutinių kvėpavimo takų simptomai – sloga, gerklės skausmas, kosulys. Vėliau pasunkėja kvėpavimas, vaikas pradeda švokšti, dažniau kvėpuoja. Plaučių uždegimui būdingas varginantis kosulys, skrepliavimas ir aukšta temperatūra. 

 Kaip gydyti kosulį?

Taigi, kosulio priežasčių daug, ir gerokai rimtesnių negu paprastas peršalimas. Kiekvienu sunkesniu atveju skiriasi ir gydymas. Todėl, įtarę tokią ligą, būtinai nuveskite vaiką pas gydytoją.

Itin vargina ir dirgina sausas kosulys, kai neatkosima gleivių. Jis gali atrodyti grėsmingas, nors priežastis paprasta: toks kosulys atsiranda viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Po 2–3 dienų jis pasidaro drėgnas ir atkosėjama skreplių.

Palengvinti neproduktyvų (sausą) kosulį galima sumažinus kvėpavimo takų dirginimą. Norėdami sušvelninti kosulį ir nuraminti kvėpavimo takus, duokite vaikui vandens, daug šiltų gėrimų, tai padeda ir esant kosulio priepuoliui. Venkite gazuotų ar citrusinių gėrimų, nes jie gali sudirginti uždegimo pažeistas gleivines. Jei vaiko miegamajame oras sausas, įsigykite drėkintuvą.

Jei kosėjant yra skreplių (drėgnas, produktyvus kosulys), reikia skatinti jų išsiskyrimą, kad būtų lengviau atsikosėti. Kaip ir esant sausam kosuliui, padės gėrimai, galite vaikui duoti šilto vištienos sultinio. Gėrimai padeda sumažinti kvėpavimo takų dirginimą, sudrėkina gleivinę, suskystina gleives, todėl palengvina kosulį. 

Paprasto peršalimo sukeltas kosulys dažniausiai nesunkiai praeina kartu su virusine infekcija – tinkamai prižiūrint ligoniuką, padedant simptomus silpninančioms priemonėms. Vaistinėse galima įsigyti kosulį lengvinančių nereceptinių preparatų: sirupų, pastilių ir kt.

Renkantis preparatą, reikėtų prisiminti, kad drėgno kosulio negalima slopinti – jį turime skatinti. Pirmenybę geriausia teikti priemonėms, pagamintoms iš natūralių medžiagų, ir vartoti jas būtina taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje.  

 Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jeigu kosulį sukėlė ūmi kvėpavimo takų infekcija, jis neturėtų trukti ilgiau kaip iki trijų savaičių. Šis periodas gali apimti ir kelias pasikartojančias ligas, jeigu, pavyzdžiui, po savaitės, vaikas pasveiko, o išleistas į mokyklą ar darželį tuojau pat vėl susirgo. Tačiau kai kosulys ir kiti ligos simptomai užsitęsia, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Užsitęsęs kosulys gali būti susijęs su bronchine astma ir kitomis rimtesnėmis kvėpavimo takų ligomis. Ilgai tęsiasi itin pavojingos ligos – kokliušo kosulys. Spazminiai kosulio priepuoliai dažniausiai paūmėja naktimis, labai vargina, sukelia net vėmimą. Prasideda kokliušas įprastiniais peršalimo simptomais: nestipriu kosuliu ir karščiavimu, o po 1–2 savaičių atsiranda stiprus kosulys.

Jeigu kosulio varginamam vaikui pakyla aukšta temperatūra, kamuoja šaltkrėtis, skrepliavimas, tai gali būti pneumonijos požymiai ir būtina gydytojo pagalba. Sunerimti reikėtų, jei vaiko savijauta blogėja, stiprėja kosulys, atsiranda dusulys, trūksta oro ar kvėpuojant girdėti švokštimas.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kada dėl kosulio reikia kreiptis į gydytoją?

Susirgus ūmia kvėpavimo takų infekcija iš pradžių kamuojantį sausą kosulį keičia drėgnas, kurio metu atkosėjami skrepliai.

Drėgnas kosulys dažniausiai atsiranda sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (vadinamosiomis peršalimo ligomis ir gripu), bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Sergant peršalimo liga ar gripu, prie kosulio prisideda karščiavimas, sloga, bendras silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmas. Jei simptomai nėra stiprūs, paprastą peršalimą galime nesunkiai išsigydyti, bet savijautai pablogėjus ar įtarus gripą reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu kosulį sukėlė ūminis bronchitas ar plaučių uždegimas, nustatyti šių ligų sukėlėjus ir skirti vaistus gali tik gydytojas. Ūminį bronchitą – bronchų gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia virusinė infekcija, bet prie jos gali prisijungti ir bakterinė. Sergant bronchitu kosulys gali liautis per 2 savaites, bet gali tęstis ir ilgiau negu mėnesį. Sergant obstrukciniu bronchitu atsiranda dusulys, triukšmingai iškvepiamas oras, padidėja bronchų sekrecija, jie kemšasi ir dėl sunkaus kvėpavimo atsiranda gargaliavimas.

Įvairių kvėpavimo takų ligų sukeltas kosulys gali tęstis iki 3 savaičių. Užsitęsęs kosulys trunka 3–8 savaites. Lėtinis kosulys kamuoja ilgiau nei 8 savaites, o jo priežastis gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sinusitas bei kitos ligos.

Į nosiaryklę patekę virusai ir bakterijos dėl silpnos imuninės sistemos gali prasiskverbti ne tik į bronchus, bet ir į plaučius, ir sukelti jų uždegimą. Apie plaučių uždegimą (pneumoniją) praneša intensyvus drėgnas kosulys, skrepliuose atsiranda kraujo. Išryškėja kiti simptomai: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, oro trūkumas, padažnėja kvėpavimas. Plaučių uždegimu gali komplikuotis peršalimo ligos, bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Pneumonija sunki liga, kuri gali būti net mirtinai pavojinga.

 Ką daryti užpuolus kosuliui?

Infekcinės ligos pradžioje atsiradusio erzinančio sauso kosulio, nors jis ir nėra produktyvus, slopinti dažniausiai nepatariama, nes po kelių dienų toks kosulys dažnai virsta drėgnu, t. y. produktyviu. Be to, jo pokyčiai padeda nustatyti ligą. Sausas kosulys slopinamas tik tada, kai jis labai vargina, trukdo miegoti. Svarbu žinoti, kad sauso kosulio gydymui netinka atsikosėjimą skatinantys vaistai, nes tuomet kosulys kamuos dažniau ir dar labiau dirgins kvėpavimo takus.

Esant sausam kosuliui padeda vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, šalpusnio, vaistinių svilarožių šaknų, paprastųjų saldymedžių šaknų. Svarbu drėkinti kvėpavimo takus, todėl vartokite daug skysčių, darykite inhaliacijas, drėkinkite kambarius.

Esant drėgnam kosuliui, išsiskiria skrepliai – sekretas, kurį gamina bronchų liaukos. Drėgno kosulio negalima gydyti jį slopinančiais vaistais, nes bronchų sekretas kaupsis kvėpavimo takuose, todėl gali atsirasti dusulys, pakilti temperatūra ir rizikuosite susirgti plaučių uždegimu.

Kvėpavimo takuose besikaupiančiose gleivėse sparčiai dauginasi mikroorganizmai, todėl infekcija išplinta ir ją gydyti sunkiau. Drėgnas kosulys padeda, nes atkosėjant skreplius iš organizmo pašalinami virusai ir bakterijos, todėl pasidaro lengviau kvėpuoti ir pagerėja savijauta. Taigi, labai svarbu neleisti situacijai įsibėgėti ir padėti organizmui greičiau atsikratyti susikaupusių gleivių, kad greičiau pasveiktume. Skatinant skreplių atkosėjimą kosulys lengviau praeina, be to, taip galime išvengti rimtesnių jį sukėlusios ligos komplikacijų. 

Jeigu skrepliai skysti ir gausūs, juos lengviau atkosėti. Sunkiau, kai jie klampūs ir negausūs, tada jie kaupiasi giliau kvėpavimo takuose, kamuoja gilus kosulys. Esant tokiam kosuliui reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai rodo, kad liga slypi gilesniuose kvėpavimo takuose. Taip kosėjama sergant bronchų ir plaučių ligomis, taip pat – sinusitu. Ypač sunkiai atkosėja susikaupusį sekretą vaikai.

Gydant įvairias bronchų ir plaučių ligas padeda ambroksolio hidrochloridas, kuris efektyviai skystina gleives ir skatina sekreto pasišalinimą. Tuomet palengvėja atsikosėjimas, geriau išsivalo kvėpavimo takai ir greičiau pasveikstama. Ligonio būklę palengvina šilti gėrimai, pavyzdžiui, raudonėlių, čiobrelių, šeivamedžio žiedų, liepžiedžių, aviečių arbatos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Peršalimas ir COVID-19

Koronavirusinė infekcija, kaip ir peršalimas bei gripas, priskiriama ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms. Bet ši liga gali būti daug sunkesnė, dažniau sukelia komplikacijas ir net mirtį. COVID-19 infekcijos inkubacinis laikotarpis yra ilgesnis – gali tęstis iki 2 savaičių, o peršalus jis trunka 2–3 dienas, kol pajuntame pirmuosius simptomus. Užkrėsti pavojinga liga gali ir dar nejaučiantis jokių simptomų žmogus, todėl koronavirusinę infekciją svarbu atskirti nuo kitų ligų ir laiku diagnozuoti.

Peršalimas paprastai išgydomas per savaitę, o nuo COVID-19, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visiškai pasveikstama maždaug per 2 savaites, bet sunkesniais atvejais liga gali labai užsitęsti. Sunkesni simptomai, t. y. dusulys ir kvėpavimo nepakankamumas, gali atsirasti per 10 dienų nuo ligos pradžios.

Bendrų peršalimo ligų ir koronaviruso simptomų netrūksta: gerklės perštėjimas ir skausmas, kosulys, galvos skausmas. Kuo skiriasi koronavirusas ir peršalimas?

• Kosulys, sergant koronavirusine infekcija, dažnai būna sausas, kankinantis, prisideda apsunkintas kvėpavimas ir krūtinės skausmas, o taip nebūna sergant peršalimo liga, nors sausas kosulys taip pat atsiranda.
• Sloga retai pasitaiko užsikrėtus COVID-19, tai vienas iš pagrindinių peršalimo simptomų.
• Būdingas peršalimui simptomas yra čiaudulys, kurio nebūna sergant COVID-19 infekcija.
• Karščiavimas yra dažnas COVID-19 simptomas, o sergant peršalimo liga temperatūra paprastai pakyla nedaug ir retai, arba yra normali.
• Koronavirusas gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą, o segant peršalimo liga taip nenutinka.
• Sergantį koronavirusine infekcija kamuoja silpnumas ir nuovargis, bet šie simptomai kai kuriems atsiranda ir peršalus.
• Uoslės ir skonio praradimas gali būti ir COVID-19, ir slogos padarinys.

Gripas ar koronavirusinė infekcija?

Prasidėjus gripo sezonui, svarbu žinoti COVID-19 infekcijos ir gripo skirtumus. Atskirti patiems, kuria iš šių ligų susirgome, dar sunkiau ir jas dar lengviau supainioti. Abu virusai perduodami oru ir labai užkrečiami. Panašūs simptomai trukdo nuspėti ligą, tad reikėtų įvertinti jų visumą ir, žinoma, kreiptis į gydytoją.

• Ir gripui, ir COVID-19 infekcijai būdingas simptomas yra pakilusi temperatūra ir sausas kosulys.
• Oro trūkumas, dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas gali būti koronavirusinės infekcijos požymiai. Tačiau dusulys gali atsirasti ir dėl gripo komplikacijos – plaučių uždegimo.
• Maudžia kūną ir skauda galvą tiek sergant gripu, tiek koronavirusine infekcija.
• Abiems ligoms galime priskirti silpnumą ir nuovargį.
• Sloga sergant gripu pasitaiko retai, dar rečiau užsikrėtus COVID-19. Abiems ligoms nebūdingas čiaudulys.
• COVID-19 infekcijos požymiai vėmimas ir viduriavimas sergant gripu nėra dažni.

Svarbu, kad gydytojas nustatytų, kuria liga susirgome, nes gripu sergančiam žmogui taip pat reikia gydymo. Be to, abi ligos gali sukelti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Kitos ligos

Taip pat svarbu atskirti koronavirusinę infekciją ir jos komplikacijas nuo kitų ligų. Pavyzdžiui, plaučių uždegimas, gali būti ir COVID-19 infekcijos, ir gripo komplikacija, ligą gali sukelti kitos priežastys. Plaučių uždegimo priežastis gali būti peršalimas, ligą sukelia ir virusai, ir bakterinė infekcija.

Stiprus kosulys, karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys ir silpnumas – tai plaučių uždegimo požymiai, kurie gali atsirasti ir sergant koronavirusine infekcija. Spausti ir skaudėti krūtinę gali ne tik užsikrėtus COVID-19, bet ir sergant plaučių uždegimu. Nustatyti ligą gali tik gydytojas, apžiūrėjęs ligonį ir atlikęs tyrimus.

COVID-19 infekcijai būdingas dusulys ir uoslės problemos – simptomai, kurie gali atsirasti ir dėl alergenų: dulkių, maisto produktų ir kt. Alergijos gydomos antihistamininiais vaistais, kurie neefektyvūs esant virusinei infekcijai.

Koronaviruso sukeltas padažnėjęs kvėpavimas, dusulys, sausas kosulys taip pat būdingas bronchinei astmai.  Dažna astmos priežastis – alergija įkvepiamiesiems alergenams (žiedadulkėms, gyvūnų plaukams, namų dulkių erkutėms, pelėsiui ir kt).

Kaip apsisaugoti nuo virusų?

Labiausiai COVID-19 plinta per orą, sklidiną kvėpavimo takų sekreto lašelių, kuriuos sergantis žmogus išskiria kosėdamas, čiaudėdamas, net kvėpuodamas. Užsikrėsti galima ir palietus virusais užterštus daiktus ir po to nešvariomis rankomis – akis arba nosį. Užkrėsti kitus gali ir nežinantis, kad serga žmogus, todėl apsaugos priemonės yra būtinos kiekvienam.

Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo koronavirusinės infekcijos, kaip ir nuo kitų kvėpavimo takų ligų, medicininė kaukė. Bet ją svarbu tinkamai užsidėti, kitaip veiksmingumas bus mažesnis.

• Medicininė kaukė turi gerai priglusti prie veido iš visų pusių, uždengti burną ir nosį, surišama taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų, viršutinė dalis priglaudžiama metaliniu nosies spaustuku.
• Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis, o nusiimkite laikydami už raištelių.
• Palietę kaukę, nusiplaukite rankas.
• Jeigu kaukė sudrėko, pakeiskite nauja.
• Vienkartinių kaukių negalima užsidėti dar sykį – panaudotas išmeskite.

Kai tokią kaukę dėvi sergantis žmogus, ji sulaiko kvėpavimo takų sekreto lašelius ir gali apsaugoti nuo užkrato šalia esančius žmones. Bet yra pavojus užsikrėsti artimai kontaktuojant. Saugus kontaktas yra didesniu nei 2 metrų atstumu ir trumpesnis nei 15 minučių pokalbis.

Taigi, vien tik medicininė kaukė nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Efektyviau apsaugo nuo virusų respiratoriai. Tačiau bet kuriuo atveju nedera pamiršti kitų svarbių infekcijos prevencijos priemonių – rankų plovimo, kosėjant ir čiaudint prisidengti veidą alkūne ar vienkartine servetėle, mūvėti pirštines.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nemaloni trijulė – bėganti nosis, kosulys ir gerklės skausmas

Peršalimo požymiai nesunkiai atpažįstami, svarbiausia, kad jie neužsitęstų. Sloga, t. y. nosies gleivinės uždegimas, trunka apie savaitę. Liga prasideda kutenimo pojūčiu ir sausumu nosyje, po to atsiranda čiaudulys. Iš pradžių gausiai teka skystas sekretas, nosies gleivinė patinsta, todėl vaikui sunku kvėpuoti. Po kelių dienų išskyros iš nosies sutirštėja. Nuo pat peršalimo pradžios svarbu plauti ir drėkinti nosį. Sausa nosies gleivinė negali atlikti oro valymo funkcijos. Organizmo apsivalymui ir apsaugai nuo virusų naudingas tik skystas nosies sekretas – sausose gleivėse palanku veistis bakterijoms.

Drėkinimui galima naudoti specialius tirpalus (preparatus, kurių pagrindas yra jūros vanduo) arba atlikti inhaliacijas. Šios priemonės ir drėkina nosies gleivinę, ir skystina sekretą, todėl jis greičiau pasišalina, o kartu išplaunami iš nosies mikrobai.

Peršalus užklupęs sausas kosulys po 2–3 dienų virsta drėgnu, o paskui išnyksta. Vaikas neturėtų kosėti ilgiau kaip 10 dienų. Jeigu kosulys užsitęsia, sustiprėja, trukdo kvėpuoti, atsiranda švokštimas, mažylį būtina nuvesti pas gydytoją, nes tai gali būti apatinių kvėpavimo takų ligos, pavyzdžiui, bronchito, požymiai. Nueiti pas gydytoją būtina atsiradus lojamam kosuliui, nes jis gali byloti apie pavojingą mažam vaikui ligą – laringitą.

Kosulys yra ne liga, o refleksinė organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takuose susikaupusias išskyras, tad slopinti jo nedera. Sausas kosulys labai dirgina gerklę, todėl turime jį greičiau paversti produktyviu – drėgnu kosuliu, o tada reikia palengvinti skreplių išsiskyrimą. Pagal kosulio pobūdį gydytojas skirs vaistus.

Vienas iš pagrindinių peršalimo simptomų – gerklės skausmas. Nuslopinti jį padeda gerklės drėkinimas ir dezinfekavimas. Galima skalauti šiltais ramunėlių arba medetkų nuovirais, kurie turi antiseptinį poveikį, gydytojo paskirtu dezinfekuojamuoju skysčiu. Vaikas turi užtektinai gerti skysčių: duokite jo mėgstamų gėrimų (arbatos, kompoto, vandens).

Temperatūra peršalus retai kada pakyla daugiau kaip iki 38,5 °C, o žemesnės numušti nereikia, nes ji yra organizmo ginklas su infekcija. Užtenka gerti daug skysčių (arbatos su citrina, avietėmis, medumi). Bet jeigu temperatūra perkopė 38,5 °C, gali prireikti vaistų.

Inhaliacijos – greita pagalba peršalus

Netinkamai gydomas peršalimas užtrunka ilgiau ir nemalonūs požymiai kamuoja stipriau. Įkyrus kosulys, užkimšta ir bėganti nosis vaikui daug sunkiau pakeliami simptomai negu suaugusiajam.

Veiksmingas būdas greičiau pagerinti savijautą – inhaliacijos. Šios procedūros, atliekamos su eteriniais aliejais ir vaistažolių nuovirais, žinomos seniai. Tik šiuolaikinės inhaliacijos kitokios – kvėpuoti karšto vandens garais virš puodo gydytojai nepataria. Saugiai atlikti jas namuose galima naudojant specialų prietaisą – inhaliatorių. Jis išpurškia vaistinį preparatą kaip rūką, kurį įkvepia ligoniukas.

Kompresorinis inhaliatorius skystus vaistus paverčia smulkučių lašelių aerozoliu, todėl jų veiksmingumas itin didelis: vaistinės medžiagos greičiau absorbuojasi ir veikia tiesiogiai uždegimo židinį, aplenkdamos kitas organizmo sistemas. Inhaliuojami vaistai iš karto patenka į virusų susikaupimo vietas – nosies ertmę, gerklės gleivinę. Palyginti su injekcijomis ir tabletėmis, tokios procedūros kompresoriniu inhaliatoriumi praktiškai nesukelia šalutinių poveikių ir neturi kontraindikacijų, joms galima naudoti visus gydytojo skiriamus vaistus.

Inhaliacijos drėkina kvėpavimo takus ir skystina juose susikaupusias gleives, todėl vaikas greičiau pasveiksta. Iš pradžių kamuojantis sausas kosulys greičiau virsta drėgnu, o esant drėgnam kosuliui vaikui lengviau atkosėti suskystėjusias gleives, greičiau baigiasi sloga, sumažėja nosies paburkimas. Sudrėkinta gerklės gleivinė pasidaro mažiau dirgli, susilpnėja perštėjimas ir skausmas, sumažėja uždegimas.

Kompresoriniu inhaliatoriumi atliekamos procedūros yra saugiausias gydymo būdas, tinkantis ir patiems mažiausiems kūdikiams, be to, jas galima atlikti vaikui patogioje padėtyje – ligoniukas gali ir sėdėti, ir gulėti.

Kompresorinis inhaliatorius pasitarnaus visiems šeimos nariams, jis naudojamas gydant ne tik peršalimą, bet ir astmą, bronchitą, bronchiolitą, laringitą. Inhaliacijas pradėkite tik pastebėję pirmuosius peršalimo simptomus, o kol gydytojas dar nepaskyrė vaistų, joms tiks paprastas mineralinis vanduo.

Parengė Undinė Gilė

Sloga leidžia išplisti infekcijai

Paprasto peršalimo požymiai visiems gerai pažįstami. Vaikas tampa vangus, kaprizingas, pradeda kosėti, ima perštėti gerklę, užgula nosį, pakyla temperatūra (maždaug iki 37– 37,5 laipsnių).

Staiga užklupusi sloga yra susijusi su daugeliu virusinių kvėpavimo takų infekcijų, nes nosiaryklė, kurios gleivinė pirmiausia reaguoja į virusų puolimą, yra vartai patekti jiems į organizmą. Laikoma, kad sloga praeina per 7 – 10 dienų, bet tai nereiškia, kad reikia paprasčiausiai palaukti jos negydant. 

Negydoma sloga sukelia ne tik nuolatinį diskomfortą (nosies užgulimas, bėgančios išskyros), bet gali komplikuotis sunkesnėmis ligomis – lėtiniu rinitu, sinusitu (prienosinių ančių – sinusų – uždegimu), otitu (vidurinės ausies uždegimu), konjunktyvitu (akių junginės uždegimu). Nosis – geriausias organizmo filtras, nepraleidžiantis įvairių teršalų, taip pat ir bakterijų bei virusų.  Jeigu neįmanoma kvėpuoti nosimi, infekcija gali patekti ir į apatinius kvėpavimo takus.

Pirmoji pagalba sloguojančiam vaikui – išvalyti užsikimšusią nosytę. Ją galima plauti, pavyzdžiui, su jūros vandeniu, pagamintais preparatais. Greitai palengvinti kvėpavimą sloguojančiam vaikui padeda inhaliacijos. Nosies gleivinė iš karto sudrėkinama, atsikemša nosis ir lengviau pasišalina gleivės. Drauge su jomis išstumiami ir gleivinėje susikaupę virusai. Todėl ligoniukui greitai pasidaro lengviau. Ši procedūra nepakeičiama sloguojančiam kūdikiui, kuris nemoka pats išsipūsti nosytės.

Užsitęsęs kosulys gali komplikuotis bronchitu

Kosulys – vienas iš pagrindinių peršalimo požymių. Jis gali būti sausas ir drėgnas – produktyvus kosulys. Į kosulio pobūdį atsižvelgiama parenkant vaistus: esant sausam kosuliui reikia paspartinti jo perėjimą į drėgną, jeigu kosulys produktyvus, svarbu palengvinti skreplių išsiskyrimą. Vaikams kosulys praeina maždaug per 10 dienų, per kurias turėtumėte atidžiai stebėti mažylio būklę.

Tinkamai gydant, po kelių dienų sausas kosulys tampa drėgnu ir padaugėja skreplių.

Jeigu kosulys nesiliauja daugiau kaip 2 savaites, kyla didelė grėsmė atsirasti dažnai peršalimo komplikacijai – bronchitui. Kai drauge su kosuliu tebesilaiko 37,1–37,5 laipsnių temperatūra, skauda krūtinę, girdimas švokštimas, vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas, nes šie požymiai būdingi bronchitui.

Kosėjančiam vaikui greitai palengvėja po inhaliacijos. Esant sausam kosuliui, į smulkias daleles suskaidyti vaistai greitai sudrėkina bronchų gleivinę, skystina skreplius ir padeda jiems greičiau pasišalinti. Inhaliacijomis patariama gydyti ir drėgną kosulį, įkvepiant gydytojo skirtus atsikosėjimą skatinančius vaistus.

Kalbėdami apie inhaliacijas neturime omenyje praeityje populiaraus garuojančio vandens puodo, kuris nėra saugus – ypač vaikui. Saugios ir veiksmingos procedūros atliekamos elektriniu prietaisu – inhaliatoriumi.

Inhaliacijos – greita ir sveikatą tausojanti pagalba peršalusiam vaikui

Kad paprastas peršalimas neužsitęstų ir nevirstų rimtesne liga, jo gydymas turėtų prasidėti pirmosiomis dienomis, vos pajutus ligos požymius. Inhaliacijos specialiu prietaisu laikomos vienu iš efektyviausių vaikų ir suaugusiųjų peršalimo ligų gydymo būdų, nes tiesiogiai veikiamos virusų susikaupimo vietos – nosies ertmė, gerklės gleivinė, bronchai.

Kompresoriniu inhaliatoriumi išpurkšti vaistai pasklinda visame kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje, todėl veikia iš karto. Toks inhaliatorius sukuria aerozolinį debesį, sudarytą iš vaisto mikrodalelių, galinčių pasiekti net smulkiausias bronchų atšakas. Inhaliuojami vaistai veikia tik kvėpavimo takus ir beveik nesukelia šalutinių poveikių, skirtingai negu geriamieji preparatai, kurie suvirškinti skrandyje patenka į kraują ir pasiekia kitus organus.

Be to, inhaliatorius padeda greičiau pašalinti mikrobus ir virusus – drauge su gleivėmis ir skrepliais, todėl pagreitina gijimą. Inhaliacijos rekomenduojamos gydant faringitą, laringitą, sinusitą, tonzilitą, taip pat ir bronchitą, plaučių uždegimą. Šis gydymo būdas padeda ne tik sergant ūmia, bet ir lėtine kvėpavimo takų liga.

Kompresorinį inhaliatorių galima naudoti bet kurio amžiaus vaikams, net naujagimiams, tinka visi gydytojo paskirti vaistai. Kol sulauksite gydytojo, inhaliacijas galima atlikti su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Parengė Dalia Petrutytė

Kosulys

Kaip padėti kosėjančiam vaikui?

Uždegimas gali atsirasti įvairiose kvėpavimo takų vietose. Viena iš kosulio priežasčių gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kai pažeidžiama gerklė, vaikas suserga faringitu, jei uždegimas apninka gerklas – laringitu,  pasiekus jam trachėją – tracheitu. Sunkesniais atvejais  infekcija nusileidžia dar giliau ir vaikas suserga bronchitu, net plaučių uždegimu. Kosulio pobūdis priklauso nuo jį sukėlusios ligos: jis gali būti sausas, drėgnas, kai atkosėjama gleivių, priepuolinis, lojamas, paviršutiniškas, gilus. Pagal kosulį gydytojui lengviau nustatyti ligą. Pavyzdžiui, lojamas kosulys yra balso stygų uždegimo – laringito požymis, peršalimo kosulys iš pradžių sausas, vėliau pasidaro drėgnas. Užklupus kosuliui reikia pasitelkti jį į pagalbą, kad infekcija nepasiektų gilesnių kvėpavimo takų vietų.

Sauso kosulio kamuojamam mažyliui palengvės, jeigu sudrėks kvėpavimo takų gleivinė. Šiltas ir sausas oras išdžiovina gleives, o kai oras drėgnesnis, atsikosėti lengviau. Sudrėkinti orą namuose galite ant radiatoriaus užmetę šlapią rankšluostį arba įjungę oro drėkinimo prietaisą. Ligos periodu stenkitės apsaugoti vaiką nuo staigių oro temperatūros svyravimų.

Jeigu kosulio priežastis – viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, padeda šilti gėrimai (arbata, kompotas, kisielius), gurkšnoti derėtų dažnai ir nedideliais kiekiais. Mokančiam skalauti gerklytę vaikui, nemalonius pojūčius nuramins vaistažolių nuoviros – ramunėlių, šalavijų, eukaliptų.

Vaistai – į pagalbą kosuliui

Esant sausam kosuliui vaikui dažniausiai skiriami sekretą skystinantys bei jo išsiskyrimą skatinantys vaistai. Jeigu vaikas atkosėja gleivių (drėgnas kosulys), skatiname atsikosėjimą. Kosulys pasidaro drėgnas tuomet, kai vaiko kvėpavimo takuose susikaupia skreplių, kuriuose gausu gleivių bei dėl uždegimo susidariusių pūlių. Skrepliuose yra ir virusų bei mikrobų, todėl jeigu vaikas nuolat jų neatkosėja, šios išskyros nuteka į gilesnes kvėpavimo takų vietas ir infekcija išplinta. Vadinamieji vaistai nuo kosulio iš tikrųjų yra vaistai kosuliui, kurie skatina atsikosėjimą stimuliuodami kosulio refleksą ir padeda pašalinti žalingas išskyras. Tik tokiu būdu išvalius kvėpavimo takus, atlikęs savo darbą kosulys liaujasi.

Sausą kosulį slopinantys vaistai vaikams skiriami tik išimtiniais atvejais. Jeigu jų duosite savo nuožiūra, ligoniuko būklė gali pablogėti ir liga komplikuosis. Šių vaistų vaikui duokite tik gydytojui patarus. Jie skiriami, kai sausas, dirginantis kosulys užsitęsia, labai išvargina, vaikas vemia, alpsta, sutrinka miegas.

Tik vaikiški vaistai

Daugumą suaugusiesiems skirtų veiksmingų vaistų nuo kosulio gamintojai pritaiko vaikams. Vaikiškuose preparatuose parinkti atskiroms amžių grupėms reikalingi veikliųjų medžiagų kiekiai. Be to, mažylių vaistai skanūs, maloniai kvepia, todėl tėvams nereikia įkalbinėti jų išgerti. Populiariausia tokių vaistų forma – sirupai, kurie ne tik padeda kosuliui, bet ir sudirgusiai gerklytei.

Iš cheminių medžiagų pagamintų preparatų mažyliui duoti neskubėkite. Švelnesni ir tausojantys – augaliniai preparatai, vieni jų gaminami iš gebenės lapų ekstrakto. Natūralių augalinių vaistų pakanka įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems vaikams. Jie padės suskystinti išskyras, kurias bus galima lengviau atkosėti, greičiau iškosėti teršalus esant drėgnam, pavyzdžiui, bronchito, kosuliui.

Gebenės galios

Nuolat žaliuojanti gebenė – ne vien tik dekoratyvinis vijoklis, puošiantis namus, balkonus ir sodybas. Liaudies medicinoje šis augalas jau seniai naudojamas kosuliui gydyti. Dėl gebenės lapuose esančių gydomųjų savybių turinčių medžiagų iš jų gaminami vaistai. Augalas turi veikliųjų medžiagų saponinų, todėl sirupai ir tirpalai iš gebenės lapų ekstrakto atpalaiduoja bronchų spazmus, padidina jų spindį ir gleivės lengvai pašalinamos. Taip pat šios medžiagos skystina gleives, kurias tokio pavidalo lengviau iškosėti. Kvėpavimo takai greičiau išsivalo ir ligoniukas gali lengviau kvėpuoti. Gebenių lapų ekstrakte esančios medžiagos pasižymi ir uždegimo slopinamuoju veikimu, taigi  atlieka dar vieną gerą darbą – sumažina gleivinės uždegimą ir pagreitina gijimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kosulys

Pats kosulys, kaip ir padidėjusi temperatūra – nėra liga, o jos požymis ir organizmo gynyba. Paprastai dėl jo ligoniuko savijauta labai nepablogėja, o pasidėjęs kosulys nebūtinai ilgos ligos pradžia. Jeigu vaikas kaskart pasigavęs peršalimo ligą kosėja, bet kosulys nesikomplikuoja bronchitu ar plaučių uždegimu, viskas gerai. Bet stiprus kosulys gali sukelti vėmimą, sutrikdyti miegą, pasunkinti pagrindinę ligą, tuomet vaikas tampa dirglus, jį kamuoja galvos skausmas.

Kaip atsiranda kosulys?

Užsikrėtus ūmia kvėpavimo takų infekcija, dirginamos šių takų nervų galūnėlės, todėl prasideda kosulys. Uždegimas gali susitelkti nosyje, ryklėje, nukeliauti giliau – į gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius.

Kai vaikas peršąla, jo imunitetas nusilpsta, o tokia situacija paranki infekcijai. Tuomet agresyviais gali tapti savi virusai ir bakterijos, kurie įprastinėmis sąlygomis taikiai gyvena organizme. Jiems suaktyvėjus, prasideda kvėpavimo takų gleivinės uždegimas ir gaminasi daugiau gleivių. Ligos pradžioje vaiko kosulys paprastai būna sausas. Uždegimas paskatina kvėpavimo takų apsivalymo refleksus ir kosulys stiprėja. Kai susikaupia daugiau gleivių, jas vaikas ima atkosėti. Tuomet svarbu, kad gleivės suskystėtų, nes tirštas sunku atkosėti. Kaip tik tada atsiranda problemos – vaiko kvėpavimo takuose susikaupia daug tirštų gleivių, kurios sunkiai pašalinamos. O gleivių sankaupos – puiki terpė virusams ir mikrobams.

Koks būna kosulys?

Kokia liga sukėlė kosulį, galima nuspėti iš jo pobūdžio. Sausas kosulys (neproduktyvus) paprastai būna pirmąją kvėpavimo takų infekcijos dieną, jo palydovai – nedidelė temperatūra ir nestiprus negalavimas. Sausas kosulys vargina ir sergant laringitu arba kai vaikas kosėja dėl gerklės uždegimo.

Lojamas kosulys atsiranda sergant laringitu, krupu ar trachėjos uždegimu, jis gali užpulti staiga naktį. Dažni kosulio priepuoliai, kai vaikas triukšmingai įkvepia, sukeliantys net vėmimą – kokliušo požymis. Jeigu kosėjant girdimas švokštimas, vaikas gali sirgti bronchine astma, bronchiolitu, plaučių uždegimu arba į apatinius kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.

Naktinis kosulys paprastai kamuoja viršutinių kvėpavimo takų uždegimais (rinitu, sinusitu) sergančius vaikus, jis būdingas kokliušo kosuliui. Rytinis vaiko kosulys dažniausiai byloja apie lėtinę ligą, ypač, jeigu mažylis atkosėja geltonų arba žalsvų gleivių. Dieninio kosulio priežastys peršalimo ligos, virusų sukelta sloga, faringitas, bronchitas, bakterinės kvėpavimo takų infekcijos – sinusitas, plaučių uždegimas.

Greičiau pasveikti padeda drėgnas kosulys, kai vaikas atkosėja gleivių. Drėgnu virsta iš pradžių atsiradęs peršalimo ligų sukeltas sausas kosulys. Šis kosulys gydomas atsikosėti padedančiais preparatais, kurie skystina gleives.

Kosulio gydymas

Pirmiausia reikia nustatyti kosulio priežastį, koks kosulys vargina mažylį – sausas ar drėgnas. Atkreipkite dėmesį į vaiko savijautą, ar kosulys jį pravirkdo, priverčia dusti, keisti kūno padėtį. Taip pat atkreipkite dėmesį į atkosėjamas gleives – jų kiekį, spalvą bei kvapą. Pavyzdžiui, sergant paprastoms peršalimo ligoms skrepliai bespalviai arba gelsvi, esant bronchų uždegimui – žali. Jei mažylį užklupo rimtesnė liga negu paprastas peršalimas, be gydytojo neapsieisite.

Peršalimo ligų sukeltas kosulys gali tęstis 1-3 savaites. Jokiu būdu negalima iš karto griebtis antibiotikų, juo labiau kad virusų sukelto kosulio šie vaistai negydo. Pagrindinis gydymo tikslas – padėti pasišalinti skrepliams. Slopinti net sauso kosulio mažam vaikui nedera, nes gleivės kaupsis plaučiuose ir vaikas gali dar sunkiau susirgti, pavyzdžiui, bronchitu ar plaučių uždegimu. Taigi drėgno kosulio gydymo esmė – skatinti ir padėti atsikosėti. O padeda gleives skystinantys preparatai, šilti gėrimai – atsikosėjimą skatinančios vaistažolių, pavyzdžiui, čiobrelių, gysločių lapų arbatos, taip pat – drėgnas kambario oras.

Sausas kosulys gydomas jį minkštinančiomis, skreplius skystinančiomis bei bronchų liaukių sekreciją skatinančiomis priemonėmis. Gali pagelbėti ir paprasčiausios arbatos, pavyzdžiui, mėlynių, aviečių, taip pat drėgnas oras. Sausą kosulį gydytojas gali patarti slopinti tik tada, kai jis užsitęsia, labai išvargina vaiką, sutrikdo miegą, sukelia alpimą, kitų komplikacijų.

Ligoniuko neuždarykite namuose, jeigu jo temperatūra nepakilusi, nes grynas oras – puiki gleivių išsausėjimo profilaktika. Nekarščiuojančiam ligoniukui, kurį kamuoja drėgnas kosulys, rekomenduojamas vibracinis masažas nestipriai – pirštais stuksenama vaiko nugarytė nuo apačios į viršų. Tuomet skrepliai nesunkiai teka burnos link ir juos lengviau iškosėti. Išmokti tokio masažo nesudėtinga.

Parengė Dalia Petrutytė

Kosulys kosuliui nelygu

Pagal kosulio pobūdį patyręs gydytojas gali nustatyti preliminarią diagnozę. Pirmaisiais gyvenimo metais kosulį vaikams dažniausiai sukelia įvairios virusinės peršalimo ligos. Sauso kosulio, kai vaikas atkosėja nedaug gleivių, priežastis – kvėpavimo takų (ryklės, gerklų, trachėjos) uždegimai, taip pat bronchitas, sinusitai, plaučių uždegimas ligos pradžioje. Toks kosulys labai erzina ir nukamuoja mažylį. Esant trachėjos uždegimui, kosulys duslus, lyg iš statinės, specifinė sauso kosulio rūšis – lojamas kosulys, kuris atsiranda dėl gerklų uždegimo – laringito bei tracheito. Jei kosulį sukelia virusai, paburksta kvėpavimo takai, todėl prikimsta balsas, sunkiau įkvėpti.

Švokščiamam kosuliui būdingas garsas, orui veržiantis iš plaučių. Kartais dar prisideda sunkus, triukšmingas iškvėpimas ir dusulys, kurie atsiranda dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo ( obstrukcijos). Toks kosulys būna sergant obstrukciniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, bronchų astma.

Drėgnas kosulys

Ligoniukui sveikstant sausas kosulys virsta drėgnu ir vaikas atkosėja skreplių. Skystas gleives lengviau iškosėti negu tirštas ir klampias, kurios reikalauja didelių pastangų, o kosulys tampa gilesnis. Iškosėjus skreplius, priepuolis paprastai liaujasi, kol jų vėl neprisikaupia.

Sloguojantis vaikas gali pakosėti rytais, atsikėlęs iš lovos, dienomis kosulys paprastai išnyksta. Taip atsitinka todėl, kad gulinčiam vaikui iš nosies ir prienosinių ančių išsiskiriantis sekretas kaupiasi nosiaryklėje, dirgina jos gleivinę ir sukelia kosulį. Tai neturi kelti nerimą, nes vaikas iškosėja nosies gleives, nutekėjusias į žemiau esančius kvėpavimo takus. Dieną sekretas pamažu teka žemyn užpakaline nosiaryklės sienele, o vaikas jį praryja, todėl kosėja mažiau.

Ūminių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų arba bronchito sukeltas varginantis sausas kosulys po 2-3 dienų pasidaro drėgnas ir vaikas lengviau atsikosėja. Tokia ligos eiga natūrali ir vaikas ima sveikti. Jeigu šiuo ligos periodu, kai kosulys jau pasidarė drėgnas, vaiko būklė pablogėja, tėveliams derėtų sunerimti ir parodyti vaiką gydytojui. Mat tai panašu į galimas komplikacijas.

Kosulys – daugelio vaikiškų ligų palydovas, taip pat ir kokliušo. Šiai ligai būdingas sausas kosulys, naktį sustiprėjantys jo priepuoliai. Vaikas nepaliaujamai kosėja, po to triukšmingai įkvepia oro ir jį vėl ištinka kosulio priepuolis.

Lėtinis kosulys

Jeigu vaikas kosėja ilgiau kaip mėnesį, toks kosulys vadinamas lėtiniu. Jis nebūna intensyvus, kartais sustiprėja, kartais nurimsta. Dažniausiai toks kosulys kamuoja alergine sloga, sinusitu, bronchų astma sergančius vaikus.

Kaip padėti kosinčiam mažyliui?

Kadangi kosulys – natūralus organizmo valymosi mechanizmas, slopinti nepatariama net sauso kosulio. Šį neproduktyvų kosulį tereikia paversti drėgnu, kad vaikas galėtų iškosėti nereikalingus teršalus, atsiradusius dėl ligos. Kadangi kosulys – nėra liga, o tik jos simptomas, jo niekaip neatsikratysime, kol nepašalinsime sukėlusios priežasties. Todėl pirmiausia reikia gydyti infekciją, kurią nustatys vaiką apžiūrėjęs gydytojas. Jis patars ir dėl kosulio.

Jeigu vaiką kosulys labai vargina, jam sunku atsikosėti, esant sausam kosuliui arba jeigu gleivės tirštos, gydytojas skirs atsikosėjimą palengvinančių preparatų. Sausas kosulys labai išsekina vaiką, todėl reikia jį švelninti ir drėkinti, vartojant gleives skystinančius preparatus. Mažiems vaikams jie gaminami sirupo arba lašiukų pavidalo. Juos lengva sugirdyti mažyliui, galima praskiesti nedideliu kiekiu skysčio (arbatos, sulčių, vandens).

Kosėjantį vaiką kuo daugiau girdykite šiltais skysčiais, atsikosėjimą skatinančiomis vaistažolių arbatomis, pavyzdžiui, čiobrelių, duokite iš augalų pagaminto sirupo, pavyzdžiui – gebenių lapų ekstrakto.

Paūgėjusiam vaikui, prieš guldant miegoti, pamirkykite kojytes karštame vandenyje apie 10-15 minučių. Paskui jas gerai nušluostykite ir apmaukite nakčiai vilnonėmis kojinėmis.

Jeigu vaiko kosulys drėgnas, skatinkite jį dažniau kosėti. Kūdikį galima stengtis prajuokinti kutenant ar žaidžiant ir sukelti kosulį, vyresnis vaikas gali pakosėti paprašytas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė