Svarbiausia – saugus maistas ir higiena

Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.

Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).

Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.  

Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).

Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.

Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.

Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.

Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?

Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.

Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.

Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.

Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai

Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.

Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii  yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.

Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Kodėl maži vaikai dažnai suserga otitu?

Vidurinės ausies uždegimą (otitą) skatina vaiko anatominiai ypatumai. Vidurinės ausies ertmė yra sujungta su nosiarykle Eustachijaus vamzdžiu. Šis vamzdis, reguliariai atsiverdamas, reguliuoja oro cirkuliaciją ir slėgį vidurinėje ausyje, pro jį pašalinamas sekretas. Skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpas, platus ir išsidėstęs horizontaliau. Todėl infekcija lengviau per jį prasiskverbia iš nosiaryklės į vidurinę ausį, o joje susikaupęs sekretas sunkiau pasišalina.

Otitas paprastai yra peršalimo ligų komplikacija, jį sukelia tie patys virusai ir bakterijos, dėl kurių atsirado viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šie patogenai iš nosies gleivinės per Eustachijaus vamzdį nukeliauja į vidurinę ausį. O maži vaikai itin dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaiko imuninė sistema dar silpna, todėl nesugeba tinkamai kovoti su infekcijomis. Otito priežastis gali būti alerginis rinitas, kuris taip pat dažnas vaikams.

Ne kiekvienas mažas vaikas moka taisyklingai išsipūsti nosį. Stiprus nosies pūtimas – galima vidurinės ausies infekcijų priežastis. Išskyros iš nosies dėl didelio slėgio pasiekia ausį.

Dar viena priežastis, lemianti otitą vaikams, jog jų adenoidai dažnai yra padidėję. O šie išsidėstę greta Eustachijaus vamzdžio ir gali užblokuoti jo nosiaryklinę angą. Nors ir adenoidai – imuninės sistemos dalis, juose užsilikusios bakterijos sukelia lėtines kvėpavimo takų ligas. Šios bakterijos pro Eustachijaus vamzdį gali patekti į vidurinę ausį.

Kas išduoda ligą?

Vidurinės ausies uždegimas atsiranda staiga. Kartais temperatūra pakyla iki 39 °C. Stiprus ausies skausmas nuolat pravirkdo mažylį, jis prastai miega ir atsisako žįsti. Ligoniukas nuolat tampo skaudamą ausį, trina ją į pagalvę. Vyresni vaikai jau gali pasiskųsti ausies skausmu, užgulimu, pasidaro irzlūs, neramūs. Iš ausies gali pasirodyti išskyrų.

Vidurinės ausies būgninėje ertmėje yra 3 maži klausomieji kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpa; perduodantys garsus į vidinę ausį. Susirgus vidurinės ausies uždegimu ši funkcija sutrinka, todėl susilpnėja vaiko klausa. Ausies uždegimas gali sukelti net pykinimą ir vėmimą. 

Patekę į ausį mikrobai gali lemti ūminį pūlingą vidurinės ausies uždegimą, kurio dažna kaltininkė bakterinė infekcija. Ligos priežastys – ilgalaikė sloga, sinusitas, adenoiditas, angina, faringitas. Esant tokiam uždegimui už būgnelio susikaupia pūlių. Pirmiausia pajuntamas ausies skausmas, kuris gali būti pulsuojantis ir plisti į skruostą arba kaklą, pakyla temperatūra. Pūlių spaudžiamas būgnelis gali pratrūkti. Tada pūliai išteka ir sumažėja skausmas.

Susirgus bet kuria ūmine kvėpavimo takų liga, būtina tinkamai gydytis. Taip galime išvengti komplikacijos – vidurinės ausies uždegimo.

Ar būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai otitas nėra sunki ir pavojinga liga, ypač vyresniems vaikams. Uždegimas būna vienpusis, labai stipriai nekarščiuojama ir gali praeiti savaime per dvi– tris dienas. Tuomet pirmomis dienomis užtenka nuskausminamųjų vaistų.

Todėl vos suskaudus ausiai galima neskubėti pas gydytoją. Ausies skausmas signalizuoja tėvams apie negalavimo priežastį. Jei temperatūra itin nevargina, vaikas aktyvus, jį galima kelias dienas stebėti namuose ir gydyti nuskausminamaisiais vaistais. Tačiau jei skausmas stiprėja, pradeda bėgti pūliai, atsirado kitų pablogėjusios savijautos požymių, reikia gydytojo.

Kad sloguojantis vaikas nesusirgtų otitu, svarbu tinkamai prižiūrėti nosį, jog iš jos pasišalintų sekretas. Kuo mažiau jo bus nosyje, tuo mažiau ir virusų. Ją reikia nuolat praplauti, pavyzdžiui, jūros vandeniu, ir lašinti gleivinę sutraukiančius vaistus. Jei mažylis nemoka išsipūsti nosies, naudokite specialius aspiratorius, kad išsiurbtumėte gleives. Sloguojantį mažylį guldykite ant aukštesnės pagalvės, kad nosies išskyros nepatektų į ausies ertmę.

Pirmiausia – nuskausminame

Ausies skausmas yra labai stiprus ir erzinantis, išsekina vaiką, todėl svarbiausia jį numalšinti ir tai reikia padaryti greitai. Pirmąją pagalbą vaikui gali suteikti mama.

Greitai skausmą numalšina vietiniam simptominiam gydymui skirti ausų lašai ir mažylio savijauta pagerėja. Ausų skausmui malšinti tinka lašai, kurių sudėtyje yra anestetikų, pavyzdžiui, lidokaino, taip pat – uždegimą slopinančios medžiagos, pavyzdžiui, fenazono. Tokius lašiukus pravartu turėti namų vaistinėlėje.

Šiuos lašus galima naudoti esant nekomplikuotam vidurinės ausies uždegimui, jeigu nėra trūkęs būgnelis. Jie bus nepakeičiama skubi pagalba skausmui užpuolus staiga, pavyzdžiui, savaitgalį ar kelionėje. Vaistai lašinami gulint ant šono (sveikoji ausis turi būti išorėje), šiek tiek patraukus ausies kaušelį į viršų, kad jie nutekėtų iki ausies būgnelio. Po to reikėtų keletą minučių pagulėti. Jei pakilo aukšta temperatūra, sugirdoma karščiavimą mažinančių vaistų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Susargdina užterštas maistas ir prasta higiena

Laimei, daugumai atostogautojų viduriavimas nėra sunkus. Tačiau vaikams, vyresniems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą, gali prireikti gydytojo. Bet kuriuo atveju ši atostogaujant užklupusi bėda gali rimtai sujaukti planus, sugadinti atostogas.

Nors virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl mitybos pokyčių, dažniausiai viduriavimą kelionėje lemia infekcijos. Infekcinį viduriavimą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, vienas iš parazitų –  Giardia lamblia. Žarnyno infekcijas sukeliantys adenovirusai ir rotavirusai – ypač dažni vaikų negalavimų kaltininkai.

Bakterijos, virusai ir parazitai gali patekti į organizmą išgėrus mikrobais užteršto skysčio: vandens, sulčių, bet kokio gėrimo su ledukais. Dauguma žarnyno infekcijas sukeliančių mikrobų gerai toleruoja žemą temperatūrą ir lede gali išgyventi net kelias dienas. Patekę į maisto produktus, jie ilgai išlieka gyvybingi ir išskiria didelį kiekį toksinų. Dažni užkrato šaltiniai yra nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, pieno produktai ir jų sudėtyje turintys desertai.

Taigi, rizika užsikrėsti yra proporcinga maisto ir vandens higienos normoms, taikomoms lankomoje šalyje. Keliautojai, perkantys maistą ar vandenį iš gatvės pardavėjų, ypač besivystančiose šalyse, rizikuoja labiau nei atsargesni, valgantys tik restoranuose ir viešbučiuose. Ruošiant maistą lauke dažnai neužtikrinama reikiama apsauga.

Viduriavimo kelionėje priežastis gali būti netinkama rankų higiena. Žarnyno infekcijų sukėlėjai ilgai išsilaiko ant įvairių daiktų paviršiaus. Jei nepaisoma higienos taisyklių, užkratas gali būti perduodamas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi.

Kaip atsikratyti viduriavimo?

Viduriavimo simptomai ir jų trukmė skiriasi priklausomai nuo sukėlėjo. Tuštinamasi laisvomis išmatomis ne mažiau kaip tris kartus per dieną. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas ir spazmai, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Kartais išmatose pasirodo kraujo ar gleivių. Nesigydant paprastai viduriuojama 4–5 dienas.

Visais viduriavimo atvejais svarbu gerti daug negazuoto vandens, kad išvengtume dehidratacijos. Viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams, nes jie labai greitai gali netekti skysčių. Didžiausią grėsmę kelia rotavirusinė infekcija, kuria serga dauguma vaikų: šios ligos sukeltas viduriavimas ir karščiavimas trunka ilgiausiai. Todėl sukurti nuo šios ligos apsaugantys skiepai.

Geriant per mažai vandens, patariami rehidraciniai tirpalai, atkuriantys viduriuojant netenkamus skysčius ir druskas. Toks tirpalas geriamas mažais gurkšneliais. Jį galima pasigaminti ir patiems – litre negazuoto vandens ištirpinus 4 valgomuosius šaukštus cukraus, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir pusę šaukštelio geriamosios sodos. 

Svarbu žinoti, kad dauguma žarnyno infekcijų antibiotikais negydomos, be to, prireikus juos skiria tik gydytojas. Patariama neskubėti vartoti viduriavimą stabdančius vaistus. Jeigu viduriavimas užsitęsė, tuštinantis pasirodė kraujas, karščiuojate, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas visada sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, t. y. sukelia disbiozę. Viena iš mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeniniams mikroorganizmams patekti į žarnyną. Todėl suviduriavus rekomenduojami žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą reguliuojantys preparatai – probiotikai.

Normalioje žarnyno mikrobiotoje dominuoja gerosios bakterijos, pagrindinės iš kurių bifidobakterijos ir laktobakterijos. Šios bakterijos slopina patogeninių mikroorganizmų augimą ir palaiko sveiką mikrobiotą, kuri padeda įsisavinti maisto medžiagas ir kai kuriuos vitaminus. Probiotinės bakterijos padeda skaldyti maistą, šalinti toksinus ir mažinti virškinimo problemų sukeltus simptomus – vidurių pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Be to, žarnyno mikrobiota turi nemažą įtaką imuninei sistemai.

Kuo ypatingas mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas?

Vienas iš viduriuojant rekomenduojamų preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šis mieliagrybis nėra natūralios žarnyno mikrobiotos sudėtinė dalis, bet jo poveikis panašus kaip normalios mikrobiotos. Jis slopina tam tikrų mikroorganizmų ir jų toksinų patogeninį poveikį. Būdamas 10 kartų didesnis už bakteriją, gali prisijungti daugiau patogeninių mikroorganizmų, kuriuos pašalina iš žarnyno. Vartojant tokį preparatą nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios sumažėja viduriavimo trukmė ir greičiau pasveikstama.

Tyrimais nustatyta, kad S. boulardii stimuliuoja imunoglobulino A (IgA) sintezę, didindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Šis antikūnas yra imuninės sistemos sudedamoji dalis.

Skrandžio terpė yra rūgštinė, o daugelis probiotinių bakterijų, patekusios į tokią aplinką, neišgyvena. Taigi, kai kurie probiotiniai preparatai gali būti mažiau veiksmingi. S.boulardii geba atsispirti skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl mieliagrybis gali pasiekti žarnyną nepakitęs ir gyvybingas. Be to, šis mieliagrybis yra atsparus antibiotikams, taigi jį drąsiai galima vartoti kartu su gydytojo skirtais šiais vaistais. S. boulardii nepasilieka žarnyne visam laikui – nutraukus preparato vartojimą pasišalina per kelias dienas.

Kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų?

Keliaudami gerkite tik į butelius išpilstytą ir sandariai uždarytą vandenį, kuris parduodamas parduotuvėse. Venkite gėrimų su ledukais, atsargiai rinkitės desertus su pienu ar grietinėle.

Nevalgykite gatvėje parduodamo maisto. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite ir nulupkite.

Nepamirškite dažnai nusiplauti rankų: ypač prieš valgydami ir gamindami maistą. Taip pat – pasinaudoję tualetu.

Pasirūpinkite, kad kelionių vaistinėlėje kartu su pleistrais ir skausmą malšinančiais vaistais būtų preparatas nuo virškinimo sutrikimų. Viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo kelionėje ar jį sušvelninti, – probiotikai, vienas iš kurių S. boulardii. Juos patariama gerti ir prieš išvykstant, ir visą kelionės laiką – nesvarbu, viduriuojate, ar ne.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Nuolatinis stresas labai paveikia virškinimo sistemą. Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp virškinamojo trakto ir centrinės nervų sistemos. Prasta emocinė būsena (apatija, nerimas, dirglumas, baimė ir kt.) gali paveikti mikroorganizmų pusiausvyrą žarnyne ir, atvirkščiai, sutrikus žarnyno mikrobiotai, nukenčia nervų sistema.

Stresas – dažna motinystės problema

Motinystė – net tik didelis džiaugsmas, bet ir begalės užgriūnančių rūpesčių bei pareigų. Vaikelio gimimas kardinaliai pakeičia įprastinį gyvenimą, o kai kurie pokyčiai yra didelis iššūkis moteriai.

Mamos dirba 24 valandas per parą ir tai išties didelis krūvis. Rūpinimasis vaiku, jo priežiūra, užsiėmimai su mažyliu reikalauja daug pastangų, jėgų ir kantrybės. Dar reikia pagaminti maistą, palaikyti tvarką namuose, kai kurioms dar ir skirti dėmesį vyresniems vaikams. Ne ką lengviau ir paūgėjus vaikams. Dirbantys tėvai turi pasirūpinti vaikų auklėjimu, maistu, sveikata, pamokų ruoša, vedžioti į darželį ar mokyklą ir t.t.

Didžiausia motinystės našta paprastai užgula moters pečius – ir ne tik fizinė, bet ir psichologinė. Vargina ir nervina kasdien vis ta pati rutina: mama nuolat užsiėmusi visos šeimos reikalais. O jos pačios pomėgiai, profesinė karjera, išvaizda lieka toli antrame plane. Dėl to gali užplūsti neigiamos emocijos.

Beveik visas jėgas ir energiją išeikvojančiai kasdienėms pareigoms mamai dažnai reikia suktis kaip vijurkui, o toks gyvenimo tempas lemia nuovargį. Išsekus jėgoms mažėja produktyvumas, atsiranda nepasitenkinimas, erzina net menkiausios smulkmenos, užvaldo bloga nuotaika. Pailsėti taip pat ne visada pavyksta, o dažnas fizinio ir emocinio nuovargio padarinys yra stresas.

Nuolatinis stresas ne tik gadina nuotaiką, bet ir sveikatą. Pirmiausia nukenčia virškinimo sistema: dėl streso organizme padaugėja hormono kortizolio, kuris sutrikdo virškinimą, o kartu ir žarnyno mikrobiotą, todėl organizmui ima trūkti įvairių medžiagų, silpnėja imuninė sistema.

Žarnynas ir nuo streso saugantis laimės hormonas

Žarnyno mikrobiotą sudaro gausi mikroorganizmų įvairovė: ne tik bakterijos, bet ir virusai, grybeliai, pirmuonys. Svarbią reikšmę turi tam tikras mikroorganizmų santykis. Daugiausia žarnyno mikrobiotos sudėtyje bakterijų, o pagrindinė jų dalis – gerosios bakterijos, iš kurių svarbiausios bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Žarnyno mikrobiotos sudėtis turi didelę įtaką kitų organizmo sistemų veiklai. Subalansuota mikrobiota svarbi sveikatai, atlieka daug funkcijų: neleidžia daugintis žalingoms bakterijoms, dalyvauja virškinimo procesuose, padeda pasisavinti tam tikras medžiagas. Be to, žarnyno mikrobiota dalyvauja nervų sistemai svarbių B grupės ir kitų vitaminų sintezėje. Žarnyne yra didžioji dalis imuninių ląstelių, todėl jis turi didelę reikšmę apsaugai nuo infekcinių ir kitokių ligų.

Sutrikus žarnyno veiklai, sumažėja fermentų gamyba, suprastėja maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų pasisavinimas, kaupiasi toksinai. Dėl to susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija ir organizmo imuninės gynybos mechanizmai.

Mikrobiotos sudėtis gali pasikeisti dėl įvairių nepalankių veiksnių, pavyzdžiui, netinkamos mitybos, prastos ekologijos, ligų, ilgalaikio streso. Tai sutrikdo normalią mikroorganizmų pusiausvyrą, nes sumažėja gerųjų bakterijų ir padaugėja ligas sukeliančių. Tai yra, atsiranda disbiozė.

Užsitęsęs stresas labai paveikia žarnyną – gali sulėtinti ar pagreitinti jo darbą, dėl to užkietėja viduriai arba dažnai tuštinamasi. Sutrikus maisto virškinimo procesams, išsibalansuoja žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Be to, egzistuoja abipusis ryšys: ne tik stresas veikia mikrobiotos sudėtį, bet ir mikrobų pusiausvyros būklė veikia nervų sistemą.

Žarnynas gamina iki 90 proc. organizme susidarančio laimės hormono serotonino, kuris lemia emocijas ir nuotaiką. Sutrikus žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, serotonino gamyba taip pat susilpnėja. Todėl žarnyno mikrobiota gali turėti įtakos nuotaikai, reakcijai į stresą, psichologinei sveikatai, net depresijos vystymuisi.

Gerųjų bakterijų šaltiniai

Žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti yra svarbios bifidobakterijos ir laktobakterijos –probiotikai, kurių gauname su maistu. Jų yra rauginto pieno produktuose, fermentiniuose sūriuose ir sojos produktuose, raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai, dažnai rekomenduojamas vartoti probiotinių bakterijų preparatas. Taip pat jis patariamas esant tam tikroms situacijoms profilaktiškai.

Svarbu paįvairinti mitybą produktais, kuriuose gausu prebiotikų – probiotinėms bakterijoms daugintis reikalingo maisto. Prebiotikai nesuvirškinti patenka į storąją žarną, kurioje gyvena probiotinės bakterijos, ir yra jų maisto šaltinis.  Prebiotikų yra skaidulų turinčiuose produktuose: riešutuose, daržovėse ir vaisiuose, žalumynuose, visagrūdžiuose produktuose.

Vitaminai ir prieskonis gerai nuotaikai

Nervinei sistemai būtinų antioksidantų gausa gali pasigirti egzotiškas prieskonis šafranas. Jame esančios medžiagos veikia emocijas ir kognityvines funkcijas. Nuotaiką pakeliantis šafranas vadinamas saulės prieskoniu. Tai yra vienas brangiausių prieskonių pasaulyje, nes auga mažais kiekiais, kruopščiai renkamas rankomis, o jo džiovinimas itin sudėtingas. Šafranas suteikia patiekalams egzotinį skonį, neprilygstamą kvapą ir auksinę apelsino spalvą. Juo galima pagardinti žuvų, ryžių patiekalus, sriubas, įvairius kepinius ir kt. 

Vieni iš svarbiausių vitaminų kamuojant nuovargiui, esant nervinei įtampai, dirglumui,– B grupė. Šie vitaminai būtini nervų sistemai, taip pat – kraujo gamybai. Didesnė rizika, kad pritrūksime reikiamo kiekio B grupės vitaminų, intensyvaus darbo ar mokymosi periodais bei patiriant nuolatinį stresą. Šių vitaminų turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės, vaisiai, visagrūdžiai produktai, riešutai, sėklos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakterijų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzilitas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.

Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės

Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniausiai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skausmą dažnai sukelia paprastos virusinės infekcijos, kurios ilgai nesitęsia.

Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, atsiranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.

Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skausmas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsigyti nemalonius simptomus slopinantį preparatą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pastilės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skarele arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šiltais skysčiais.

Paprastos virusinės ligos gydomos tik simptomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.

Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skausmo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali valgyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija dažniausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai.

Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, sergančių bakterine liga, gerklės gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos ligos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius. 

Svarbu neuždelsti

Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegimas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei uždegimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bakterinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios priemonės.

Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, manydami, kad gerklės skausmo galima atsikratyti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą sukėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti.

Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, savarankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų.

 Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio?

Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas dažnas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai), bet kartais ir bakterijos (streptokokai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir alergenai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.

Sergant virusiniu faringitu užtenka simptominio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio faringito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.

Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės infekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš nosies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti virusinę ligą.

Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas rijimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakterinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą

Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomurio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunkumas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai nenustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku nepradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paūmėjimas daug sunkesnis.

Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerklės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skauda galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusinis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma.  Uždegimas pažeidžia tik tonzilių paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 dienas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklisti blogas kvapas.

Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Folikulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla komplikacijų pavojus.

Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusinė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gydytojas gali skirti antibiotikus.

Užkimęs balsas praneša apie laringitą

Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavojingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vaikams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia virusai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gripu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.

Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmingas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui patariama kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonioje paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvėpuotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietaisu. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų paburkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvėpuoti.Gydytojas gali skirti simptominius vaistus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė