Pilvo pūtimas, gurgimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas – tai simptomai, kurie gali būti susiję su stresu. Jį patiriame susidūrę su įvairiais gyvenimo pokyčiais, grėsmėmis ar problemomis. Dėl streso metu išsiskiriančių hormonų mobilizuojama energija, kad galėtume susidoroti su situacija. Todėl trumpalaikis ir nestiprus stresas kai kuriose situacijose naudingas. Tačiau dažnai besikartojantis ir užsitęsęs gali sutrikdyti įvairių organų veiklą ir lemti įvairias ligas.
Nuolatinis stresas labai paveikia virškinimo sistemą. Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp virškinamojo trakto ir centrinės nervų sistemos. Prasta emocinė būsena (apatija, nerimas, dirglumas, baimė ir kt.) gali paveikti mikroorganizmų pusiausvyrą žarnyne ir, atvirkščiai, sutrikus žarnyno mikrobiotai, nukenčia nervų sistema.
Stresas – dažna motinystės problema
Motinystė – net tik didelis džiaugsmas, bet ir begalės užgriūnančių rūpesčių bei pareigų. Vaikelio gimimas kardinaliai pakeičia įprastinį gyvenimą, o kai kurie pokyčiai yra didelis iššūkis moteriai.
Mamos dirba 24 valandas per parą ir tai išties didelis krūvis. Rūpinimasis vaiku, jo priežiūra, užsiėmimai su mažyliu reikalauja daug pastangų, jėgų ir kantrybės. Dar reikia pagaminti maistą, palaikyti tvarką namuose, kai kurioms dar ir skirti dėmesį vyresniems vaikams. Ne ką lengviau ir paūgėjus vaikams. Dirbantys tėvai turi pasirūpinti vaikų auklėjimu, maistu, sveikata, pamokų ruoša, vedžioti į darželį ar mokyklą ir t.t.
Didžiausia motinystės našta paprastai užgula moters pečius – ir ne tik fizinė, bet ir psichologinė. Vargina ir nervina kasdien vis ta pati rutina: mama nuolat užsiėmusi visos šeimos reikalais. O jos pačios pomėgiai, profesinė karjera, išvaizda lieka toli antrame plane. Dėl to gali užplūsti neigiamos emocijos.
Beveik visas jėgas ir energiją išeikvojančiai kasdienėms pareigoms mamai dažnai reikia suktis kaip vijurkui, o toks gyvenimo tempas lemia nuovargį. Išsekus jėgoms mažėja produktyvumas, atsiranda nepasitenkinimas, erzina net menkiausios smulkmenos, užvaldo bloga nuotaika. Pailsėti taip pat ne visada pavyksta, o dažnas fizinio ir emocinio nuovargio padarinys yra stresas.
Nuolatinis stresas ne tik gadina nuotaiką, bet ir sveikatą. Pirmiausia nukenčia virškinimo sistema: dėl streso organizme padaugėja hormono kortizolio, kuris sutrikdo virškinimą, o kartu ir žarnyno mikrobiotą, todėl organizmui ima trūkti įvairių medžiagų, silpnėja imuninė sistema.
Žarnynas ir nuo streso saugantis laimės hormonas
Žarnyno mikrobiotą sudaro gausi mikroorganizmų įvairovė: ne tik bakterijos, bet ir virusai, grybeliai, pirmuonys. Svarbią reikšmę turi tam tikras mikroorganizmų santykis. Daugiausia žarnyno mikrobiotos sudėtyje bakterijų, o pagrindinė jų dalis – gerosios bakterijos, iš kurių svarbiausios bifidobakterijos ir laktobakterijos.
Žarnyno mikrobiotos sudėtis turi didelę įtaką kitų organizmo sistemų veiklai. Subalansuota mikrobiota svarbi sveikatai, atlieka daug funkcijų: neleidžia daugintis žalingoms bakterijoms, dalyvauja virškinimo procesuose, padeda pasisavinti tam tikras medžiagas. Be to, žarnyno mikrobiota dalyvauja nervų sistemai svarbių B grupės ir kitų vitaminų sintezėje. Žarnyne yra didžioji dalis imuninių ląstelių, todėl jis turi didelę reikšmę apsaugai nuo infekcinių ir kitokių ligų.
Sutrikus žarnyno veiklai, sumažėja fermentų gamyba, suprastėja maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų pasisavinimas, kaupiasi toksinai. Dėl to susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija ir organizmo imuninės gynybos mechanizmai.
Mikrobiotos sudėtis gali pasikeisti dėl įvairių nepalankių veiksnių, pavyzdžiui, netinkamos mitybos, prastos ekologijos, ligų, ilgalaikio streso. Tai sutrikdo normalią mikroorganizmų pusiausvyrą, nes sumažėja gerųjų bakterijų ir padaugėja ligas sukeliančių. Tai yra, atsiranda disbiozė.
Užsitęsęs stresas labai paveikia žarnyną – gali sulėtinti ar pagreitinti jo darbą, dėl to užkietėja viduriai arba dažnai tuštinamasi. Sutrikus maisto virškinimo procesams, išsibalansuoja žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Be to, egzistuoja abipusis ryšys: ne tik stresas veikia mikrobiotos sudėtį, bet ir mikrobų pusiausvyros būklė veikia nervų sistemą.
Žarnynas gamina iki 90 proc. organizme susidarančio laimės hormono serotonino, kuris lemia emocijas ir nuotaiką. Sutrikus žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, serotonino gamyba taip pat susilpnėja. Todėl žarnyno mikrobiota gali turėti įtakos nuotaikai, reakcijai į stresą, psichologinei sveikatai, net depresijos vystymuisi.
Gerųjų bakterijų šaltiniai
Žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti yra svarbios bifidobakterijos ir laktobakterijos –probiotikai, kurių gauname su maistu. Jų yra rauginto pieno produktuose, fermentiniuose sūriuose ir sojos produktuose, raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai, dažnai rekomenduojamas vartoti probiotinių bakterijų preparatas. Taip pat jis patariamas esant tam tikroms situacijoms profilaktiškai.
Svarbu paįvairinti mitybą produktais, kuriuose gausu prebiotikų – probiotinėms bakterijoms daugintis reikalingo maisto. Prebiotikai nesuvirškinti patenka į storąją žarną, kurioje gyvena probiotinės bakterijos, ir yra jų maisto šaltinis. Prebiotikų yra skaidulų turinčiuose produktuose: riešutuose, daržovėse ir vaisiuose, žalumynuose, visagrūdžiuose produktuose.
Vitaminai ir prieskonis gerai nuotaikai
Nervinei sistemai būtinų antioksidantų gausa gali pasigirti egzotiškas prieskonis šafranas. Jame esančios medžiagos veikia emocijas ir kognityvines funkcijas. Nuotaiką pakeliantis šafranas vadinamas saulės prieskoniu. Tai yra vienas brangiausių prieskonių pasaulyje, nes auga mažais kiekiais, kruopščiai renkamas rankomis, o jo džiovinimas itin sudėtingas. Šafranas suteikia patiekalams egzotinį skonį, neprilygstamą kvapą ir auksinę apelsino spalvą. Juo galima pagardinti žuvų, ryžių patiekalus, sriubas, įvairius kepinius ir kt.
Vieni iš svarbiausių vitaminų kamuojant nuovargiui, esant nervinei įtampai, dirglumui,– B grupė. Šie vitaminai būtini nervų sistemai, taip pat – kraujo gamybai. Didesnė rizika, kad pritrūksime reikiamo kiekio B grupės vitaminų, intensyvaus darbo ar mokymosi periodais bei patiriant nuolatinį stresą. Šių vitaminų turi mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės, vaisiai, visagrūdžiai produktai, riešutai, sėklos.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
