MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA VASARA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Nedidelės vaiko nelaimės. Kad vaiko vasara būtų saugi

VASAROS VAISTINĖLĖ. Vasarinė alergija – kaip gelbėtis? Kodėl į kelionę reikia pasiimti ir probiotikų?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Kaip atpažinti ir palengvinti pilvuko dieglius?

MAMYTĖ. Kodėl skilinėja speneliai? Psichologė K. Tarnauskienė Žindau naujagimį, o jau anksčiau nujunkytas vyresnėlis prašosi vėl būti žindomas

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Svarbiausia – saugus maistas ir higiena

Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.

Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).

Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.  

Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).

Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.

Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.

Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.

Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?

Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.

Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.

Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.

Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai

Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.

Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii  yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.

Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Priežastys:

• patirtos neigiamos emocijos, išgyvenimai, susiję su valgymu, pavyzdžiui, užspringo duona – prie jos ilgai bijos prisiliesti; kitam gali nepatikti koks nors valgio kvapas – jis to valgio daugiau neragaus. Dar kitas ko nors suvalgęs vėmė – jis to produkto daugiau nebelies;
• dėl ligos, pavyzdžiui, autizmo <…>;
• dėl fiziologinio (normalaus) augimo vaikas negali ilgėliau ramiai sėdėti ir valgyti. Jo gyvybinis poreikis yra judėti;
• dėl fiziologinio (normalaus) augimo vaikas negali ilgėliau sukaupti dėmesio. Tai dar viena mažų vaikų savybė, galinti apsunkinti valgymą;
• vaiką labiau domina tai, kas dedasi aplink, o ne maistas;
• maži vaikai valgo tik tada, kai yra alkani. Sočiam sėdėti prie stalo ir valgyti yra per sunki užduotis;
• vaikas gali gerai valgyti kelis kartus per dieną kelias dienas, o paskui kelis kartus iš eilės nieko nevalgyti arba kelias dienas ar savaitę valgyti tik vieną patiekalą ir daugiau nieko. Tai normalu, nes tik pats valgytojas žino, kiek maisto reikia jo organizmo poreikiams patenkinti.

Ką daryti?

• neparodyti vaikui, kad jo elgesys jaudina. Vaikui nepriekaištauti;
• patiekti vieną patiekalą visai šeimai ir atsispirti norui gaminti kitą, jei vaikas atsisako to, kas siūloma;
• pasiūlyti paragauti paruoštą patiekalą – gal patiks? Jei vaikas pasakys: „Atrodo neskanu, nevalgysiu ar panašiai“, ramiu tonu ištarti: „Paragauk ir jeigu bus neskanu – nevalgysi, tačiau tai viskas, ką dabar paruošėme. Jei atsisakysi, teks palaukti kito valgymo“;
• patiekti įvairų namuose iš kokybiškų produktų gamintą maistą (pvz., be pridėtinio cukraus, druskos) nesvarbu, ar vaikas jį valgo ar ne. Jei vaikas suvalgė sočius pusryčius ar priešpiečius, jam gali nesinorėti valgyti vėliau;
• nuolat siūlyti naujų maisto produktų, kurių vaikas anksčiau nemėgo. Nesijaudinti, jei nevalgys. Dažnai vaikui naujas maistas tampa skanus, kai jis jo paragauja 10–15 ir daugiau kartų. Patiekalus gardinti žolelių prieskoniais;
• valgyti kartu tik prie stalo gerai nusiteikus ir kaskart pasiūlyti vis kitą patiekalą;
• valgyti kas 3–4 valandas. Vienas vaikas išalksta greičiau, kitas lėčiau;
• nesijaudinti – nepanikuoti, jei linksmas, žaismingai nusiteikęs vaikas atsisakė valgyti. Jei vaikas atsisakė valgyti kelis kartus ir pakito elgesys, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju, galbūt mažylis susirgo;
• patiekalus patiekti su išmone, pavyzdžiui, mėsą, daržoves supjaustyti skirtingomis formomis, košę paspalvinti įvairiomis pertrintomis uogomis, vaisiais. Kitaip tariant, prigalvoti visokiausių gudrybių, kurios sutelktų mažylio dėmesį į patiekalą, ir jam taptų smalsu jį paskanauti;
• į lėkštutę nepridėti daug valgio. Vaikai mėgsta mažas porcijas;
• valgydinti iš vaikui skirtų lėkštučių, turėti skirtingos spalvos šaukštelių, šakučių. Pavyzdžiui, jei nevalgo su vienu šaukšteliu ar šakute, pakviesti valgyti su kitu įrankiu, žodžiu, žaisti valgymą. Jei vaikui nepatinka valgyti su įrankiais, leisti maistą imti rankute. Svarbu, kad maisto gabaliukai būtų ne mažesnio kaip 4 cm skersmens – taip bus išvengta rizikos užspringti;
• įtraukti vaiką į maitinimo planavimą (procesą). Leisti jam pasirinkti, kuriuos vaisius ir daržoves nusipirkti, iš kokių gaminti pietus ar vakarienę. Vaikui patinka daržoves rūšiuoti, plauti, sijoti, maišyti, t. y. būti „svarbiam“. Tai motyvuoja vaiką valgyti.

Išrankumas valgiui yra normalus mažų vaikų vystymosi tarpsnis.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Susargdina užterštas maistas ir prasta higiena

Laimei, daugumai atostogautojų viduriavimas nėra sunkus. Tačiau vaikams, vyresniems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą, gali prireikti gydytojo. Bet kuriuo atveju ši atostogaujant užklupusi bėda gali rimtai sujaukti planus, sugadinti atostogas.

Nors virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl mitybos pokyčių, dažniausiai viduriavimą kelionėje lemia infekcijos. Infekcinį viduriavimą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, vienas iš parazitų –  Giardia lamblia. Žarnyno infekcijas sukeliantys adenovirusai ir rotavirusai – ypač dažni vaikų negalavimų kaltininkai.

Bakterijos, virusai ir parazitai gali patekti į organizmą išgėrus mikrobais užteršto skysčio: vandens, sulčių, bet kokio gėrimo su ledukais. Dauguma žarnyno infekcijas sukeliančių mikrobų gerai toleruoja žemą temperatūrą ir lede gali išgyventi net kelias dienas. Patekę į maisto produktus, jie ilgai išlieka gyvybingi ir išskiria didelį kiekį toksinų. Dažni užkrato šaltiniai yra nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, pieno produktai ir jų sudėtyje turintys desertai.

Taigi, rizika užsikrėsti yra proporcinga maisto ir vandens higienos normoms, taikomoms lankomoje šalyje. Keliautojai, perkantys maistą ar vandenį iš gatvės pardavėjų, ypač besivystančiose šalyse, rizikuoja labiau nei atsargesni, valgantys tik restoranuose ir viešbučiuose. Ruošiant maistą lauke dažnai neužtikrinama reikiama apsauga.

Viduriavimo kelionėje priežastis gali būti netinkama rankų higiena. Žarnyno infekcijų sukėlėjai ilgai išsilaiko ant įvairių daiktų paviršiaus. Jei nepaisoma higienos taisyklių, užkratas gali būti perduodamas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi.

Kaip atsikratyti viduriavimo?

Viduriavimo simptomai ir jų trukmė skiriasi priklausomai nuo sukėlėjo. Tuštinamasi laisvomis išmatomis ne mažiau kaip tris kartus per dieną. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas ir spazmai, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Kartais išmatose pasirodo kraujo ar gleivių. Nesigydant paprastai viduriuojama 4–5 dienas.

Visais viduriavimo atvejais svarbu gerti daug negazuoto vandens, kad išvengtume dehidratacijos. Viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams, nes jie labai greitai gali netekti skysčių. Didžiausią grėsmę kelia rotavirusinė infekcija, kuria serga dauguma vaikų: šios ligos sukeltas viduriavimas ir karščiavimas trunka ilgiausiai. Todėl sukurti nuo šios ligos apsaugantys skiepai.

Geriant per mažai vandens, patariami rehidraciniai tirpalai, atkuriantys viduriuojant netenkamus skysčius ir druskas. Toks tirpalas geriamas mažais gurkšneliais. Jį galima pasigaminti ir patiems – litre negazuoto vandens ištirpinus 4 valgomuosius šaukštus cukraus, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir pusę šaukštelio geriamosios sodos. 

Svarbu žinoti, kad dauguma žarnyno infekcijų antibiotikais negydomos, be to, prireikus juos skiria tik gydytojas. Patariama neskubėti vartoti viduriavimą stabdančius vaistus. Jeigu viduriavimas užsitęsė, tuštinantis pasirodė kraujas, karščiuojate, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas visada sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, t. y. sukelia disbiozę. Viena iš mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeniniams mikroorganizmams patekti į žarnyną. Todėl suviduriavus rekomenduojami žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą reguliuojantys preparatai – probiotikai.

Normalioje žarnyno mikrobiotoje dominuoja gerosios bakterijos, pagrindinės iš kurių bifidobakterijos ir laktobakterijos. Šios bakterijos slopina patogeninių mikroorganizmų augimą ir palaiko sveiką mikrobiotą, kuri padeda įsisavinti maisto medžiagas ir kai kuriuos vitaminus. Probiotinės bakterijos padeda skaldyti maistą, šalinti toksinus ir mažinti virškinimo problemų sukeltus simptomus – vidurių pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Be to, žarnyno mikrobiota turi nemažą įtaką imuninei sistemai.

Kuo ypatingas mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas?

Vienas iš viduriuojant rekomenduojamų preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šis mieliagrybis nėra natūralios žarnyno mikrobiotos sudėtinė dalis, bet jo poveikis panašus kaip normalios mikrobiotos. Jis slopina tam tikrų mikroorganizmų ir jų toksinų patogeninį poveikį. Būdamas 10 kartų didesnis už bakteriją, gali prisijungti daugiau patogeninių mikroorganizmų, kuriuos pašalina iš žarnyno. Vartojant tokį preparatą nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios sumažėja viduriavimo trukmė ir greičiau pasveikstama.

Tyrimais nustatyta, kad S. boulardii stimuliuoja imunoglobulino A (IgA) sintezę, didindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Šis antikūnas yra imuninės sistemos sudedamoji dalis.

Skrandžio terpė yra rūgštinė, o daugelis probiotinių bakterijų, patekusios į tokią aplinką, neišgyvena. Taigi, kai kurie probiotiniai preparatai gali būti mažiau veiksmingi. S.boulardii geba atsispirti skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl mieliagrybis gali pasiekti žarnyną nepakitęs ir gyvybingas. Be to, šis mieliagrybis yra atsparus antibiotikams, taigi jį drąsiai galima vartoti kartu su gydytojo skirtais šiais vaistais. S. boulardii nepasilieka žarnyne visam laikui – nutraukus preparato vartojimą pasišalina per kelias dienas.

Kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų?

Keliaudami gerkite tik į butelius išpilstytą ir sandariai uždarytą vandenį, kuris parduodamas parduotuvėse. Venkite gėrimų su ledukais, atsargiai rinkitės desertus su pienu ar grietinėle.

Nevalgykite gatvėje parduodamo maisto. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite ir nulupkite.

Nepamirškite dažnai nusiplauti rankų: ypač prieš valgydami ir gamindami maistą. Taip pat – pasinaudoję tualetu.

Pasirūpinkite, kad kelionių vaistinėlėje kartu su pleistrais ir skausmą malšinančiais vaistais būtų preparatas nuo virškinimo sutrikimų. Viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo kelionėje ar jį sušvelninti, – probiotikai, vienas iš kurių S. boulardii. Juos patariama gerti ir prieš išvykstant, ir visą kelionės laiką – nesvarbu, viduriuojate, ar ne.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Subalansuojame mitybą

Nors ir žiemą apetitas padidėja, nepamirškime, kad norėdami išlaikyti normalų kūno svorį neturime persivalgyti, taip pat – rinktis vien tik riebų ar saldų maistą. Maisto produktai turėtų būti įvairūs, kad gautume skirtingų maistinių medžiagų. Būtinas subalansuotas angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekis. 

Valgyti reikia reguliariai, tuo pačiu metu kas 3–4 valandas, kad neišalktume, nes išbadėję persivalgome. Taip valgant ir virškinimas normalus, ir svoris neauga kaip ant mielių, o organizmas nuolat turi reikiamos energijos šilumai ir žvalumui palaikyti.

Deriname baltymus, riebalus ir angliavandenius

Šaltu oru, ypač žiemą, neapsieisime be angliavandenių, kurių yra grūdų košėje, visagrūdėje duonoje, dribsniuose, makaronuose ir ankštinėse daržovėse. Šie maisto produktai ilgam suteikia energijos. Nereikėtų pamiršti ir kalorijomis aprūpinančių riebalų, kurių galima gauti, pavyzdžiui, valgant avokadą ar riešutus. Naudingi produktai žiemos mitybos racione riebi žuvis, mėsa, aliejus, sviestas, tačiau riebų maistą derėtų valgyti saikingai.

Žuvis ir jūros gėrybės laikomos vertingais baltymų šaltiniais. Baltymų galime gauti ir iš raudonos mėsos, ankštinių augalų, riešutų bei sėklų. Nereikėtų pamiršti ir fermentuotų pieno produktų, naudingų žarnyno mikrobiotai, tiesiogiai veikiančiai mūsų imuninę sistemą.

Mėgaujamės karšto maisto šiluma

Žiemą greitai sušildys troškinys arba sriuba. Ilgiau būsite sotūs ir gausite papildomų naudingųjų medžiagų, jeigu į šiuos patiekalus įdėsite ankštinių daržovių, pavyzdžiui, pupelių ar avinžirnių, kitų daržovių.

Dar vienas puikus šilumos šaltinis – arbatos. Žolelių arbatos padės kovoti su peršalimu ar kita infekcija. Juodoji ir žalioji arbata dar ir tonizuoja, o tai yra daug kam aktualu niūrią žiemą.

Būtinai valgome naudingiausias žiemą daržoves

Žiemą dažnai norisi riebaus, kaloringo maisto, valgome mažiau daržovių ir vaisių, todėl negauname užtektinai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Naudinga valgyti raugintas daržoves, kuriose ne tik išlieka daug vitaminų, bet ir yra probiotikų, padedančių žarnyno veiklai ir didinančių atsparumą ligoms. Bet naudingos tik su druska užraugtos daržovės. Marinuotos su actu nėra tinkamas pasirinkimas.

Geriausia, jeigu pasirengėte žiemai iš anksto – užsikonservavote daržovių ir vaisių. Geras būdas išlaikyti daržoves, taip pat ir uogas, užšaldymas, nes išlieka didžioji dalis naudingų medžiagų, uogos gerai išsilaiko sutrintos su cukrumi.

Daug Lietuvoje užaugintų daržovių galime valgyti ištisus metus. Tai morkos, kopūstai, bulvės, burokai, salierai, svogūnai, pomidorai, agurkai. Vertingos žiemą ir tokios daržovės kaip moliūgai, cukinijos, baklažanai, avokadai, ankštinės daržovės, česnakai. Gamindami daržoves kuo trumpiau kaitinkite – išliks daugiau naudingų medžiagų.

 Geriame užtektinai skysčių

Skysčiai svarbūs organizmui ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku. Būdami šildomose patalpose išgariname gana daug vandens, be to, vanduo dalyvauja ir organizmo termoreguliacijos procesuose.

 Stengiamės, kad netruktų žiemą būtinų vitaminų

Itin svarbūs imuninei sistemai vitaminai C, A, ir E. Vitaminas A reikalingas dar ir riebalų ląstelių reguliavimui. Jo gausu jūros žuvyje, kepenyse, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, svieste. Vitamino A turi oranžinės bei geltonos spalvos daržovės ir vaisiai: paprikos, morkos, moliūgai, abrikosai. Vitamino E gausu augaliniuose aliejuose, avokaduose, žemės riešutuose, raudonosiose paprikose, ankštinėse daržovėse.

Vitamino C yra raugintuose kopūstuose, bulvėse, petražolėse, špinatuose. Svarbi šaltuoju metų periodu geležis, kuri reikalinga medžiagų apykaitai, daugiausia geležies turi mėsa ir kepenys.

Šaltuoju metų periodu daugumai trūksta vitamino D, todėl reikėtų dažniau valgyti žuvies, ypač naudingos riebios jūrinės žuvys: silkė, skumbrė, lašiša, upėtakis, kurios turi daug omega-3 riebalų rūgščių. Vitamino D turi ir kiaušinių tryniai, pieno produktai.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl kenčia kūdikio pilvukas?

Vidurių pūtimas (meteorizmas) itin kamuoja kūdikius, nes ne visada sklandžiai jų virškinamasis traktas persitvarko funkcionavimui naujomis sąlygomis. Virškinamajame trakte susikaupusios dujos sukelia spazmus ir dėl to kamuoja pilvuko diegliai. Ši problema gali atsirasti pradėjus maitinti mišiniais arba perėjus prie mišraus maitinimo, ji dažnai kamuoja neišnešiotus, mažai sveriančius kūdikius, taip pat – permaitinamus mažylius. Dažna dujų kaupimosi priežastis – kartu su išgertu pienuku į organizmą patenkantis oras. 

Dėl nebrandžios ir jautrios kūdikių nervų sistemos dieglius gali paskatinti stiprios mažylio emocijos. Tai paspartina lygiųjų žarnyno raumenų tonusą, todėl atsiranda žarnyno spazmai ir skauda pilvuką.

Didelės reikšmės turi maistas

Bet kokio amžiaus vaikui gali pūsti pilvą gausiai prisivalgius saldaus maisto, pavyzdžiui, saldžių vaisių, uogų, taip pat išgėrus daugiau sulčių. Taip pat ši problema vargina valgančius daug riebių patiekalų mažylius. Dujų išsiskyrimą padidina kai kurių maisto produktų virškinimas. Vieni iš tokių pupelės, lęšiai, kopūstai, brokoliai, ridikai, svogūnai, obuoliai, kriaušės, vynuogės.

Pilvo pūtimą sukeliantis oras į žarnyną patenka kalbantis valgio metu, taip pat – vaikui verkiant ar rėkiant. Daug oro žarnyne atsiranda iš gazuotų gėrimų, geriant per šiaudelį, net ilgai čiulpiant ledinukus, kramtant gumą.

Virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl fermentų stokos. Dujos žarnyne susidaro pūvant nesuvirškinto maisto dalelėms. Pavyzdžiui, jeigu trūksta ar neužtenka laktazės – pieno baltymą laktozę skaldančio fermento, meteorizmą sukelia pieno produktai. Tuomet gera išeitis rinktis šiuos produktus be laktozės.

Virškinimas sutrinka dėl alergijos maistui. Tokių maisto produktų žarnyno bakterijos negali gerai suvirškinti ir jie žarnyno mikroorganizmų fermentuojami į dujas. 

Pilvo pūtimo priežastis gali būti disbakteriozė – gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas, pavyzdžiui, gydantis antibiotikais. Tuomet suaktyvėja puvimas ir rūgimas, dėl kurio susidaro daugiau dujų.

Vidurių pūtimą gali sukelti susilpnėjusi motorinė virškinamojo trakto funkcija. Tada maistui virškinti prireikia daugiau laiko, jis ilgiau išlieka žarnyne ir lėčiau pasišalina dujos. Dėl šios priežasties meteorizmas gali kamuoti žarnyno vystymosi sutrikimų turinčius vaikus.

Pūsti pilvą gali užkietėjus viduriams, nes dujos sunkiai pasišalina iš žarnyno. Tuomet patariama valgyti daugiau augalinio maisto. Virškinimui turi įtakos ir emocinė savijauta. Dujų kaupimąsi gali paskatinti psichologinės priežastys: nerimas, stresas, depresijos.

Kas padeda pilvukui?

Dažna vidurių pūtimo priežastis paūgėjusiam mažyliui – netinkamas maistas, saldumynai, gazuotas vanduo ir nesubalansuota mityba. Tėveliai turėtų stebėti, kokių produktų suvalgius vaikui pradeda pūsti pilvą. Tinkama mityba yra labai svarbi priemonė, padedanti išvengti virškinimo sutrikimų.

• Vaikas turėtų valgyti naudingą maistą ir reguliariai, gerti užtektinai vandens. Lengviau virškinama liesa mėsa, ne kepti, o troškinti patiekalai, sriubos. Vaikui mažiau duokite riebaus maisto, kramtomosios gumos, gazuotų gėrimų ir daug cukraus turinčių maisto produktų.
• Valgyti reikia lėtai, gerai sukramtyti. Tada išsiskiria daugiau seilių ir maistas geriau virškinamas.
• Kad oras nepatektų į virškinamąjį traktą, prie stalo nereikėtų kalbėtis.
• Vaikas turi daugiau judėti, mankštintis, tai gerina virškinamojo trakto peristaltiką.

Skubi pagalba išpūstam pilveliui

Esant vienai ar kitai virškinimo problemai, žarnyne su skysčiu susimaišiusios dujos tampa putomis. O jas sudaro daugybė burbuliukų, iš kurių dujos negali pasišalinti ir tempia žarnų sieneles. Todėl pučia ir skauda pilvą.

Kai pilvuko problemas sukelia tam tikri maisto produktai, galima mažinti jų kiekį. Tačiau, jeigu pilvą pučia nuolat ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris nustatys priežastį ir skirs vaistus.

Jeigu daugiau prisivalgius vieno ar kito produkto vaikui retkarčiais pučia pilvą, galbūt užteks padaryti pilvuko masažą pagal laikrodžio rodyklę. Taip paskatinsime maistą greičiau slinkti žarnynu ir sumažės puvimo ir rūgimo procesai.

Vaistinėje galima įsigyti preparatą, skatinantį dujų pertekliaus pasišalinimą. Vieni tokių preparatų yra pagaminti su veikliąja medžiaga simetikonu. Ši medžiaga suardo dujų burbulus ir tada jie lengvai pasišalina. Simetikonas nepatenka į kraują ir pašalinamas iš organizmo, todėl su juo pagamintas preparatas yra saugus vartoti ir mažiems vaikams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]