Kada reikia mažinti temperatūrą?

Pakilus temperatūrai gaminasi daugiau su infekcija kovojančių antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų, susidaro virusus neutralizuojantis baltymas interferonas. Taigi, aukštesnė temperatūra slopina ligos sukėlėjų dauginimąsi, mažėja toksinų gamyba, ir tai padeda pasveikti.

Jeigu vaikas žvalus, žaidžia, užtektinai geria, oda neišberta, galima gydytis namuose ligos simptomus slopinančiomis priemonėmis – vaistais nuo skausmo ir temperatūros, slogos. Kreiptis į gydytoją būtina, jeigu vaiko oda pabalo, pasidarė marmurinė, padažnėjo kvėpavimas, sumažėjo aktyvumas, šąla rankos ir kojos, išsausėjo gleivinės, sumažėjo šlapinimasis.

Kūdikiams iki 3 mėnesių reikia mažinti temperatūrą nuo 38 laipsnių, tokia temperatūra jiems yra laikoma aukšta. 3– 6 mėn. mažyliams būtina mažinti temperatūrą, kai ji pakyla iki 39 laipsnių.

Vyresniam vaikui, pakilus temperatūrai iki 39 laipsnių, jeigu jis gerai jaučiasi, skubėti duoti vaistų nereikėtų, tik būtina stebėti, kad ji nepasiektų 40 ir daugiau laipsnių.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į išskirtines ypatybes.

– Padidėjusi temperatūra turi būti numušama nuo mažesnių skaičių, jei vaikas ją sunkiai pakelia. Tai yra, jei jis pasidaro vangus arba pernelyg neramus, jei karščiavimas anksčiau yra sukėlęs traukulius.

– Karščiavimas gali būti pavojingesnis sergantiems sunkiomis įgimtomis širdies ir kraujagyslių ar nervų sistemos ligomis vaikams. Kada tokiam vaikui mažinti temperatūrą, geriausia pasitarti su gydytoju.

Pagrindinė taisyklė – pakilusi temperatūra mažinama tada, kai vaikas itin prastai jaučiasi arba ji labai didelė. Kitais atvejais leidžiama organizmui pačiam susidoroti su ligos sukėlėjais.

 Vaistai nuo temperatūros

Vaikams nuo temperatūros duodama paracetamolio arba ibuprofeno. Svarbu vaiko amžių ir svorį atitinkanti dozė (jos nepadidinkite ir nesumažinkite). Vaikams negalima duoti aspirino, nes jis gali sukelti gyvybei pavojingą Rejė sindromą, pažeidžiantį smegenis ir kepenis.

Vaistai nuo temperatūros vartojami ne tik karščiavimui mažinti, jų prireikia nuo skausmo, pavyzdžiui, galvos skausmui, kuris dažnai atsiranda karščiuojant, malšinti ir savijautai pagerinti.

Poveikio, sugirdžius karščiavimą mažinančių vaistų, reikia palaukti iki 60 minučių, kol jie pradės veikti. Tačiau nedera stengtis numušti temperatūros iki normalios, svarbu, kad ji sumažėtų.

Normali šiluma ir skysčiai

Krečiant šalčiui, vaiką aprenkite šiltesniais drabužiais ir užklokite šiltesne antklode, bet tik kol liausis šaltkrėtis. Tada drabužius pakeiskite plonesniais, antklodę keiskite lengvu užklotu, nes per šiltai apmuturiavus šiluma negalės išsiskirti per odą, todėl vaikas neatvės ir temperatūra gali dar labiau pakilti.

Sumažinti temperatūrą padeda aptrynimai drungname vandenyje suvilgytu rankšluosčiu. Vaiko aptrynimams nedera pilti į vandenį degtinės ar praskiesto spirito. Mažylių oda yra labai pralaidi ir visos kenksmingos medžiagos per ją greitai patenka į kraują.

Aptrynimai ir vėsinantys kompresai ant kaktos ar blauzdų yra tik pagalbinės priemonės ir nepakeičia temperatūrą mažinančių vaistų. Be to, jie tinka tada, kai vaiko oda šilta, jos spalva nepakitusi, galūnės nėra šaltos, t. y. nėra kraujotakos sutrikimo požymių.

Karščiuojantis vaikas prakaituodamas praranda daug skysčių, o jų trūkstant blogiau pasišalina toksinės medžiagos. Pakilus temperatūrai vaikui reikia duoti užtektinai skysčių, tačiau gerti būtina dažnai, po truputį. Tinka praskiestos vaisių ir uogų sultys, arbatos (liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, ramunėlių). 

Kada reikia greitosios pagalbos?

Kvieskite greitąją medicinos pagalbą:

• karščiuojančiam iki 3 mėnesių amžiaus kūdikiui;
• bet kurio amžiaus vaikui, kai nepavyksta numušti temperatūros vaistais;
• pakilus aukštesnei kaip 40 laipsnių temperatūrai;
• jeigu karščiuojant sutrinka sąmonė ir elgesys – staiga atsiranda mieguistumas ir silpnumas;
• kai kartu su temperatūros padidėjimu atsiranda traukuliai, haliucinacijos, vaiką išberia, jis vemia;
• sunkiai karščiuojantiems vaikams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ar nervų sistemos ligomis (įgimtos ligos, ydos, bronchinė astma, epilepsija, cerebrinis paralyžius).

Parengė Undinė Gilė

Drauge su pavasario saule ir šiluma peršalimo ligos, deja, nepasitraukia. Puola tos pačios kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali sukelti ir rimtesnes ligas, pavyzdžiui, bronchitą, net plaučių uždegimą. Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo vaikai serga ūmiu tonzilitu (angina). Bene labiausiai tėvus bauginantis šių ligų požymis – pakilusi temperatūra.

Temperatūrą mažiname vadovaudamiesi vaiko savijauta

Karščiavimas, sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, yra apsauginė reakcija ir reiškia, kad organizmas pats stengiasi nugalėti ligą. Esant aukštai temperatūrai susidaro antikūnai, kurie kovoja su ligų sukėlėjais, todėl nereikėtų skubėti jos numušti. Vaikai karščiavimą pakelia lengviau nei suaugusieji. Jeigu vaikas neserga kitomis ligomis, jam nėra buvę traukulių dėl temperatūros, jai šoktelėjus iki 38, 5 laipsnių, paprastai vaistų nereikia. Bet tik tada, kai vaiko savijauta gera, jis aktyvus, geria daug skysčių.

Duoti karščiavimą mažinančių vaistų būtina tik tada, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 ar net pasiekia 39 laipsnius. Tačiau jei karščiuojantis vaikas prastai jaučiasi, mieguistas, skundžiasi galvos ar raumenų skausmais, prireikia mažinti ir žemesnę temperatūrą. Jeigu karščiavimas anksčiau sukėlė traukulius, vaikas serga širdies ar kita sunkia lėtine liga, mažinama žemesnė nei 38 laipsnių temperatūra.

Pasveikti padeda ir tinkama priežiūra

Ligoniukas turi gerti daug vandens: temperatūra krenta prakaituojant, o tam reikia užtektinai skysčių. Vaikui galite duoti ir arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, čiobrelių. Karščiuojantį mamos pienu maitinamą kūdikį reikia kuo dažniau žindyti.

Nedera skatinti prakaitavimo per šiltai užklojus mažylį – temperatūra dar labiau pakils, nes tai trukdys šilumai išsiskirti per odą. Šiltai aprenkite ar apklokite vaiką tik krečiant šalčiui. Ligoniuką renkite laisvais, prakaitą sugeriančiais drabužiais, dažnai juos keiskite. Sergančio vaiko kambaryje neturi būti karšta ir tvanku, taigi dažniau vėdinkite.

Karščiuojant iš organizmo išsiskiria nuodingos medžiagos, todėl naudinga ligoniuką maudyti, tik ilgai jo nemirkykite, o švarų mažylį greitai nušluostykite. Maudyti vaiką galima, kai jo temperatūra yra iki 38 laipsnių.

Ką derėtų žinoti apie temperatūrą mažinančius vaistus

Namų vaistinėlėje esantys suaugusiųjų vaistai nuo temperatūros susirgusiam mažyliui netinka. Mažam vaikui negalima duoti aspirino ir analgino, nes jie gali sukelti Reye sindromą, kuris pažeidžia smegenis ir kepenis. Namų vaistinėlėje būtinai reikia turėti vaikiškų vaistų nuo karščiavimo, kurie kartu mažina ir uždegimą, ir skausmą, pagerina savijautą. Saugūs vaikams vaistai yra paracetamolis ir ibuprofenas, kuriuos galima įsigyti be recepto.

Vaistų kiekiai ir vartojimo dažnumas priklauso nuo vaiko svorio ir amžiaus, ši informacija nurodyta informaciniame lapelyje. Temperatūrą mažinantys vaistai pradeda veikti maždaug per valandą, todėl neskubėkite vaikui duoti jų pakartotinai. Jei temperatūra nukrenta itin mažai, dar sykį sugirdyti vaistų geriausia palaukus kelias valandas. Reikia turėti omenyje, kad nepageidautinas per greitas ir stiprus temperatūros kritimas – pakanka ją sumažinti vienu laipsniu. Nedera stengtis numušti temperatūros iki normalios padidinus vaisto dozę – tai skatina šalutinio poveikio riziką.

Per dažnai vartojami vaistai arba per didelis jų kiekis gali lemti komplikacijas, dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kepenys. Todėl neviršykite vienkartinės ir paros dozės, kurios nurodomos vaisto informaciniame lapelyje.

Sugirdžius karščiavimą mažinančių vaistų, kol jie pradės veikti, vaiką galima aptrinti kambario temperatūros vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, padeda ant kaktos ir blauzdų uždėtas vėsus kompresas. Nerekomenduojami aptrynimai spiritiniais skysčiais ar degtine, nes alkoholis per odą patenka į vaiko organizmą ir gali pakenkti centrinei nervų sistemai.

Kada būtinas gydytojas?

Jei karščiuojantis vyresnis vaikas neblogai jaučiasi, galima porą dienų palaukti, bet naujagimiui ir kūdikiui būtina kviesti gydytoją. Karščiavimas dažniausiai yra peršalimo požymis, tačiau šį simptomą sukelia ir daug rimtesnės ligos, be to, virusinės kvėpavimo takų ligos gali sukelti komplikacijas.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu geriančiam vaistus vaikui kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, kai atsiranda traukulių. Nors ir temperatūra nedidelė, bet vaikas yra vangus arba atvirkščiai – irzlus, sunkiai kvėpuoja, švokščia, taip pat būtinas gydytojas. Ir tada, kai karščiuojantis vaikas vemia, viduriuoja, skundžiasi pilvuko skausmu, ar atsirado bėrimų. Pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu vaikas serga širdies ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, dėl kurių virusinė liga yra sunkesnė ir greičiau vystosi komplikacijos.

Parengė Undinė Gilė

Dažniausiai sergantys darželinukai nemažai laiko praleidžia uždarose patalpose, kurios yra puiki gyvenamoji terpė virusams. Užsistovėjęs sausas patalpų oras išdžiovina gerklės ir nosies gleivinę ir susilpnina natūralų barjerą, saugantį nuo infekcijų. Todėl į organizmą lengvai patenka virusai, kurie sukelia kvėpavimo takų uždegimą.

Lengviau virusai palaužia lauke peršalusį arba sukaitusį vaiką. Oras rudenį nenuspėjamas: ryte gali merkti lietus, o po kelių valandų užkaitina saulė, arba giedrą dieną oras netikėtai subjūra. Tad parenkant drabužėlius bei avalynę sunku neapsirikti.

Pakilusi temperatūra gali padėti

Sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas ir perštėjimas, šoktelėjusi temperatūra– gerai tėveliams pažįstami peršalimo požymiai. Specifinio peršalimo ligų gydymo nėra, vartojami vaistai, palengvinantys šiuos simptomus.

Kai kurie tėvai itin bijo pakilusios temperatūros ir skuba ją numušti visais įmanomais būdais, bet mažinti neaukštos temperatūros pediatrai nerekomenduoja. Pakilusi temperatūra – yra apsauginė organizmo reakcija, ir ji byloja apie prasidėjusią kovą su ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Esant 39–39,5°C laipsnių temperatūrai geriausiai gaminasi baltymas – inferferonas, naikinantis ligų sukėlėjus. Jeigu numušime daug žemesnę temperatūrą, vaikas sirgs ilgiau. Intensyviausiai interferonas gaminasi antrą – trečią ligos dieną, o po to ligos požymiai silpnėja ir vaiko savijauta pradeda gerėti.

Gydytojai pataria mažinti didesnę kaip 38,5 laipsnių vaiko temperatūrą, jeigu vaikas dėl to blogai jaučiasi ir jį vargina skausmas, pavyzdžiui, gerklės. Bet šios ribos reikia laikytis ne visada. Kai kurie vaikai lengvai pakelia ir 39 °C temperatūrą, todėl patariama visada įvertinti vaiko savijautą. Stebėkite vaiką: jeigu temperatūra nevargina, jis puikiai jaučiasi, nėra irzlus ir užsiima įprastine veikla, neskubėkite. Bet kuriuo atveju nedera temperatūros numušti staiga – iš karto iki normalios, nes tai trukdys kovoti su liga.

Jeigu dėl temperatūros buvo traukulių

Šoktelėjusi temperatūra kai kuriems vaikams sukelia traukulius. Paprastai jie atsiranda ligos pradžioje, staigiai kylant temperatūrai. Tokie traukuliai dažniausiai ištinka kūdikius ir mažus vaikus (nuo 3 mėnesių iki 6 metų).

Jeigu anksčiau karščiavimas vaikui yra sukėlęs traukulius, dažniau matuokite temperatūrą ir ligoniuką atidžiai stebėkite. Vaistų nuo temperatūros pradėkite duoti jai pakilus iki 37,5–38 laipsnių.

Paprastai vaistai pradeda veikti po 20–30 minučių, o iki tol galite aptrinti vaiką drungnu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, padeda vandens kompresai ant blauzdų, ant kaklo šoninių dalių, kirkšnių bei pažastų srityse.

Vaistai nuo temperatūros mažina ir skausmą

Tinkamai vartojami temperatūrą mažinantys vaistai ne tik palengvina stipriai karščiuojančio vaiko būklę, bet ir padeda numalšinti skausmą. Todėl jeigu vaikui ir ne itin aukšta temperatūra, bet jį kamuoja, pavyzdžiui, gerklės, galvos ar ausies skausmas, galima duoti vaistukų.

Vaikams tinka įvairių pavadinimų temperatūrą mažinantys vaistai, kurių veiklioji medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenas. Negalima duoti aspirino, nes gali ištikti sunki komplikacija Rejė sindromas, kuris sukelia smegenų ir kepenų pažeidimus. Patiems mažiausiems lengvai sugirdysite suspensijos ar sirupo pavidalo vaistukus.

Vaistų nuo temperatūros sudėtyje būna įvairios veikliosios medžiagos dozės, visada pasidomėkite jūsų vaiko amžiui tinkama vienkartine, taip pat paros doze, ir jos neviršykite, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų nuo temperatūros, nes nežinia, kurią dieną mažylis grįš namo iš darželio jau susirgęs.

Karščiuojančio vaiko priežiūra

Sergantis vaikas turi būti gydomas namuose, bet gulėti lovoje nebūtina. Jis gali žaisti mažiau judrius žaidimus, užsiimti mėgstamais darbeliais.

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja ir netenka skysčių, todėl dažnai jam duokite natūralaus negazuoto vandens, arbatos, pavyzdžiui, aviečių, bruknių, liepžiedžių. Ligoniukas praranda apetitą, bet versti jį valgyti nereikia. Apetitas savaime pagerės vaikui sveikstant.

Ligoniuko kambaryje neturi būti šilčiau kaip 18–20 laipsnių, geriausias oro drėgnis – 60–70 proc. Vėdinkite kambarius, dažniau plaukite grindis, o įjungus šildymą įsigykite oro drėkintuvą arba ant radiatoriaus pakabinkite šlapią rankšluostį. Karščiuojančio vaiko per šiltai nerenkite ir neapklokite, nes temperatūra dar labiau pakils.

Parengė Undinė Gilė

Aklimatizacijos negalavimai

Aklimatizacijos negalavimus patiriančius suaugusiuosius gali pykinti, kamuoti galvos svaigimas ir skausmas, kraujospūdžio sutrikimai, šaltkrėtis.

Vaikus aklimatizacija kamuoja labiau. Tai gali būti pakilusi temperatūra, sloga ir kosulys, prastas apetitas, miego sutrikimai. Staiga perėjus prie naujos mitybos gali atsirasti viduriavimas ir pilvo skausmas. Vaikas tampa mieguistas, viskam abejingas, prastai jaučiasi. Kiti vaikai, priešingai – yra kaprizingi, dirglūs, verkia, negali užmigti.

Suaugusieji su tokiais nemalonumais susitvarko greitai – per porą dienų. Vaiko aklimatizacija gali trukti iki 10 dienų. Kuo toliau nusivešite vaiką nuo įprastinės vietos, tuo sunkiau bus
jo organizmui persiorientuoti.

Kaip elgtis pirmosiomis dienomis?

Paprastai su aklimatizacijos bėdomis organizmas susitvarko pats. Nuo kai kurių negalavimų, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų, galima duoti vaistų.

Tik atvažiavę į kurortą, leiskite vaikui pailsėti, geriausia jam būtų pamiegoti. Pirmosiomis dienomis apribokite vaiko buvimą saulėje. Apsaugokite jo odą – patepkite specialiu vaikišku kremu. Mažylio galvą būtinai apsaugokite kepure.

Jeigu vaikas nenori valgyti, neverskite. Netrukus jis pats paprašys, nes grynas oras skatina apetitą. Kiek įmanoma, maitinkite jį maistu, panašiu į tą, kurį valgo namuose.

Ar galime sumažinti aklimatizacijos nemalonumus?

Vaikas lengviau prisitaikys, jeigu pasirinktos poilsio vietos laiko skirtumas nebus didesnis kaip trys valandos. Į tolimesnę kelionę su vaikais važiuokite ne trumpiau kaip mėnesiui, kad mažylis turėtų laiko priprasti prie naujo klimato. Jei poilsio vietą galite pasiekti traukiniu, autobusu ar automobiliu, verta rinktis iš šių variantų. Laipsniškai keičiantis klimatui kelyje, vaikui lengviau prisitaikyti.

Prieš mėnesį iki kelionės pradėkite duoti vaikui vitaminų, kad jis sustiprėtų. Ilgiau pasivaikščiokite su mažyliu gryname ore, sportuokite, mankštinkitės rytais.

Sveikų vaikų aklimatizacija lengvesnė. Todėl stebėkite mažylio sveikatą, o kelias dienas iki išvykos neveskite jo į darželį ar mokyklą, geriau jam mažiau kontaktuoti su kitais vaikais, kad nesusirgtų.

Išvykoje negalima staiga pakeisti mažo vaiko mitybos. Pasiimkite jo mėgstamų košių, tyrelių ir vandens. Vyresniems vaikams turėkite įprastinių užkandžių. Karšto klimato sąlygomis vaiką kuo dažniau girdykite.

Vaikas lengviau įpras prie naujų sąlygų, jeigu jo dienos režimas bus panašus į įprastinį – bent per pirmąsias poilsio dienas.

Po kelionės taip pat nelengva

Parvažiavus namo laukia grįžimas į buvusias vėžias – reaklimatizacija. Vaikas turi iš naujo apsiprasti su anksčiau pažįstamomis sąlygomis. Šis etapas gali būti taip pat sunkus, todėl neskubėkite vesti vaiko į mokyklą, darželį ar sporto užsiėmimus. Mažylio organizmui vėl apsiprasti namuose taip pat reikia laiko.

Parengė Dalia Petrutytė

Jeigu vaikas suserga namuose, reikalingiausių vaistų dažniausiai yra, jų nedera pamiršti ir važiuojant į sodybą arba atostogų kelionę.

Kas sušaldo vasarą?

Vasarą intensyviai šaldomės patys ir atvėsti norime greitai. Bet spartūs temperatūros šuoliai – stresas organizmui, su kuriuo jis gali nesusidoroti. Tai ir yra pagrindinė peršalimo vasarą priežastis. Sunkiausia prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių termoreguliacinė funkcija dar netobula.

Sukaitę lauke, patalpoje gelbėjamės kondicionieriaus ar ventiliatoriaus skleidžiama vėsa. O šie prietaisai yra vieni iš pagrindinių peršalimo kaltininkų. Nuolat cirkuliuojantis oras džiovina nosies gleivinę, kuri yra apsauginis barjeras nuo infekcijos, ir virusai lengvai patenka į organizmą arba ima sparčiau daugintis bakterijos. Susargdina ir namų vėsinimas skersvėju.

Kondicionuojamas oras yra ne tik sausas, bet ir šaltas. Kad sau nepakenktume, kambario temperatūra neturėtų būti žemesnė kaip 21 laipsnis. Idealu, kai vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas yra ne didesnis kaip 5-7 laipsniai.
Automobilyje kondicionieriaus temperatūrą nustatykite ne žemesnę kaip 20 laipsnių šilumos ir nenukreipkite oro srovės į vaiką. Taip pat nepatariama sukelti skersvėjo automobilyje.

Vasarą gaivindamiesi lediniais gėrimais ir ledais negalvojame, kad jie gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Jausmas, kad šalti gėrimai su ledukais geriau numalšina troškulį, yra apgaulingas. Jie atvėsina tik trumpam, bet kūnui tai yra tikras šokas. Peršaldyta gerklės gleivinė praranda gebėjimą atsispirti virusams bei bakterijoms ir tampa vartais įvairioms infekcijoms. Neduokite vaikui šaltų gėrimų iš šaldytuvo, o ledus geriausia valgyti aptirpusius ir mažais kąsneliais, kad jie spėtų sušilti dar burnoje.

Persišaldyti vasarą galima per ilgai pasimaudžius, geriausia vaikui maudytis dažniau ir trumpiau. Didžiulė klaida – įkaitus saulėje pulti atsivėsinti į šaltą vandenį. Paplūdimyje gali sušaldyti šlapias maudymosi kostiumėlis, todėl išlipus iš vandens reikia iš karto nusišluostyti ir persirengti.

Vasarinis peršalimas gali užsitęsti

Vasarą užklupusio peršalimo, skirtingai negu šaltuoju sezonu, dažniausiai nelaikome rimta bėda ir neskubame gydytis, todėl negalavimai užsitęsia. Ne iš karto peršalimo ligą ir įtariame – pablogėjusią savijautą iš pradžių nurašome nuovargiui ar saulei.

Iš tikrųjų ligos, kuri vadintųsi peršalimas, nėra. Tiesiog taip vadiname kvėpavimo takų susirgimus, o persišaldymas išprovokuoja infekciją, kurią įprastinėmis sąlygomis vaiko imunitetas sėkmingai nugali.

Peršalimą sukelia bakterijos arba virusai, dėl kurių ir išsivysto uždegimas. Šių ligų sukėlėjų aplinkoje yra ištisus metus. Gerklės ir nosiaryklės gleivinėse gyvena daugybė bakterijų ir, kol imunitetas dirba gerai, savijauta normali. Bet persišaldžius, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę, pakyla temperatūra.

Padėkite vaikui nugalėti ligą

Vaiko liga visada sukelia nerimą mamai, bet nepamirškite, kad tai normalu – visi vaikai serga, o peršalimo sukelta liga treniruoja imunitetą. Kitą kartą susidūręs su tais pačiais ligų sukėlėjais organizmas iš karto pradės gaminti apsauginius antikūnus. Svarbiausia – leiskite vaiko organizmui pačiam nugalėti infekciją. Lengvas maistas, šilti gėrimai, drėgnas oras patalpoje, nosytės plovimas fiziologiniu tirpalu – dažnai tik to užtenka vaikui greitai pasveikti.

Nemažiname temperatūros be reikalo
Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas stojo į kovoja su infekcija. Jei vaiko apetitas normalus, o jis, nepaisant temperatūros, linksmas ir žvalus, suteikite organizmui galimybę pakovoti pačiam. Todėl stengiamės numušti tik aukštesnę kaip 38,5 laipsnio temperatūrą, o mažesnę tik tada, kai vaikas itin blogai jaučiasi. Vasarą, keliaudami toliau, vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų paracetamolio ar ibuprofeno vaistų.

Neleidžiam išsausėti namų orui

Jeigu namuose veikia orą sausinantis kondicionierius, patalpą reikia nuolat vėdinti ir drėkinti. Normalus oro drėgnis yra ne mažesnis kaip 40 proc. Sausu oru nosiaryklės gleivinei daug sunkiau kovoti su mikrobais ir uždegimu, nes nosies išskyros tirštėja ir sunkiau pašalinamos. Nusipirkite oro drėkinimo prietaisą arba pakabinkite drėgnų rankšluosčių.

Padedame vaikui kvėpuoti nosimi

Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, kvėpavimo takai dar labiau išsausėja, uždegimas plinta gilyn ir atsiranda kosulys. Lašinti vaikui kraujagysles siaurinančius vaistus į nosį nėra gera išeitis, juos naudokite tik kraštutiniu atveju ir atsargiai – ne ilgiau kaip 2–3 dienas.

Gerai nosį išplauna ir padeda sumažinti paburkimą fiziologiniai tirpalai, kurių purškiklį galima nusipirkti vaistinėje ir įsimesti į kelionės krepšį drauge su kitomis vaistinėlės priemonėmis.

Palengviname kosulį

Peršalus kosulį sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kuris negydomas gali pereiti į bronchus ir plaučius. Kol vaiko kosulys sausas, stengiamės jį paversti drėgnu, kad jis atkosėtų skreplius, o su jais – ir užkratą. Padės šilti gėrimai, skreplius skystinantys ir atsikosėjimą lengvinantys preparatai.

Grūdinamės

Kad vaiką rečiau perpūstų skersvėjai, skatinkime jo organizmą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Sveika bėgioti namuose basomis, taip pat –per smėlį ar žolę, žaisti lauke be megztuko, kai oras įšilęs iki 20 laipsnių. Nebijokite vaikštinėjant pūstelėjusio lengvo vėjelio, kambaryje neskubėkite užverti orlaidės. Būkite su vaiku lauke kuo ilgiau ir išeikite iš namų bet kokiu oru. Grūdinkite vaiką nuo pat kūdikystės – lankykite baseiną, mankštas, prausdamos mažylį apipilkite jį kiek vėsesniu vandeniu.

Parengė Dalia Petrutytė

Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis. Tėveliai turėtų žinoti gripo simptomus, o įtarę ligą būtinai kviesti gydytoją.

Kodėl vaikai dažnai užsikrečia gripu?

Gripu vaikas suserga ne tik todėl, kad išbėgo į lauką be kepurės arba sušlapo kojas. Peršalimas nesukelia ligos, o tik padidina tikimybę susirgti nusilpus imuninei sistemai. Nukritus temperatūrai, spazmuoja kraujagyslės, todėl į plaučius patenka mažiau deguonies, susilpnėja organizmo apsauga.

Gripas yra virusinė liga ir šis virusas plinta labai greitai, be to, jis nuolat kinta. Gripo virusas keičiasi beveik kiekvienais metais, ir nesvarbu, kad praėjusį sezoną sirgote – šįmet liga gali vėl užpulti, nes susidursite su kita viruso atmaina. Todėl nuo gripo skiepijamasi kasmet.

Užsikrėsti gripo virusu labai paprasta. Dažniausiai per orą jį perduoda kitas žmogus – užtenka kam nors nusičiaudėti šalia jūsų vaiko. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų. Atsidūręs ant sveiko žmogaus rankų gripo virusas lengvai patenka į nosies, burnos, akių gleivinę.

Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė – rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Deja, vaikai pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio. Todėl gripo virusas greitai plinta darželiuose ir mokyklose.

Gripo požymiai

Užsikrėtęs vaikas gali jaustis gerai iki 2–3 dienų, tačiau virusas plinta organizme ir būklė kaipmat pablogėja. Paprastai gripo pradžia yra ūmi: temperatūra staiga pakyla iki 39 laipsnių ir net 40 (tai ypač būdinga vaikams). Ima krėsti šaltis, skauda raumenis, laužo sąnarius, atsiranda galvos ir akių skausmas, kamuoja bendras silpnumas, gali prisijungti ir sausas kosulys, sloga, gerklės perštėjimas. Dėl gripo viruso išskiriamų toksinų vaikai vemia, sumažėja apetitas, sunkesniais atvejais pažeidžiama nervų sistema ir atsiranda kliedesys, traukuliai, haliucinacijos.

Sergančio vaiko gydymas

Vaistus bet kuriuo atveju skiria gydytojas. Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia. Gydytojas gali skirti ir kitų ligos simptomus lengvinančių vaistų, pvz., nuo slogos.

Karščiuojančiam vaikui svarbu numušti aukštą temperatūrą. Nors ir pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija, pernelyg didelis karštis pavojingas. Jis nualina visą organizmą: didelį krūvį patiria širdis, gausiai prakaituojant prarandama daug skysčių. Pakilus temperatūrai per 38,5 laipsnio, duokite vaikui, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tokių vaistų, tinkamų jūsų amžiaus vaikui, reikia visada turėti namų vaistinėlėje. Karščiuojantį vaiką atidžiai stebėkite, nes temperatūra gali šoktelti staiga.

Netinkamai gydant vaiką, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas. Sergančiam gripu vaikui gali prasidėti raumenų uždegimas miozitas, otitas (ausų uždegimas), sinusitas (prienosinių ančių uždegimas), bronchitas.

Gripu susirgusio vaiko būklė paprastai pagerėja per 3–4 dienas, bet kosulys ir gerklės perštėjimas gali išlikti dar ilgai.

Greičiau pasveikti ligoniukui padeda tinkama dienotvarkė ir mityba. Vaikas turi gulėti lovoje ne šaltame, bet gerai vėdinamame kambaryje, valgyti lengvai virškinamą maistą. Apetito netekusio ligoniuko nedera maitinti per prievartą.

Ligoniuko maiste turi užtekti baltymų, geriausi šilti, bet ne karšti patiekalai. Karštas maistas ar gėrimas nudegins uždegimo pažeistas gleivines ir apsunkins jų atsikūrimą. Geriausias meniu gripu sergančiam vaikui – sriubos, tyrės ir košės. Sergant virusine liga labai svarbūs skysčiai. Duokite vaikui šiltos arbatos, natūralių sulčių, kompoto arba paprasto vandens.

Kaip apsaugoti vaiką nuo gripo?

Išvengti susidūrimo su gripo virusu vargu ar pavyks, nes vaiko neįmanoma visiškai izoliuoti. Tegalima sumažinti tikimybę susirgti ir labai svarbu stiprinti imunitetą. Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius. Įpratinkite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko ir prieš valgį.

Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Vakcina sustiprina imuninę sistemą, padeda atpažinti šį virusą ir su juo kovoti.

Parengė Undinė Gilė

Kodėl pakilusi temperatūra gerai?

Organizmo kovos su infekcija pagrindas yra specialaus baltymo interferono, kuris mobilizuoja imuninę sistemą, gamyba. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau gaminasi interferono. Karščiuojant paspartėja antikūnų gamyba, aktyvesni tampa baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, kovojantys su infekcijos sukėlėjais.

Pakilus temperatūrai sumažėja apetitas, todėl mažiau energijos naudojama virškinimui, o visos organizmo jėgos sutelkiamos kovai su infekcija. Tuo metu sumažėja vaiko aktyvumas ir visa sutaupyta energija nukreipiama ligos sukėlėjų naikinimui.

Aukšta temperatūra gali būti pavojinga

Karščiuojant sutrinka įvairių organų funkcijos, padidėja deguonies poreikis. Gausiai prakaituojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Šie negalavimai prastina mažylio savijautą ir nuotaiką. Apie karščiavimą byloja išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti galva, bendra energijos stoka.

Aukšta temperatūra gali išprovokuoti dažnai vaikystėje ištinkančius febrilinius traukulius (sukeltus karščiavimo). Jie dažnai atsiranda nervų sistemos sutrikimų turintiems vaikams, bet gali ištikti ir sveikuosius.

Kada temperatūrą reikia numušti?

Tėvelių tikslas yra ne kuo labiau numušti temperatūrą, o ją sumažinti, kad pagerėtų vaiko savijauta. Klausimas – mažinti temperatūrą ar ne – nėra paprastas. Viena vertus, temperatūros padidėjimas yra ženklas, kad kūnas kovoja su liga, todėl, atrodytų, nedera kištis į šį procesą. Kita vertus, aukšta temperatūra gali būti pavojinga vaikui, ypač mažam.

Pediatrai pataria vadovautis ne tik termometro skaičiais, bet ir vaiko savijauta.  Mažinti derėtų aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Bet jeigu vaikui yra buvę febrilinių traukulių, jis serga širdies, kraujagyslių ar kita lėtine liga, pradedama mažinti žemesnė nei 38° C temperatūra.

Kada būtina kviesti gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu karščiuoja naujagimis arba kūdikis. Gydytojo apžiūra būtina, kai vyresniam vaikui atsiranda bėrimų, sunku kvėpuoti, jis ima vemti, pasidaro vangus, atsisako gerti, skundžiasi stipriu pilvo ar galvos skausmu. Taip pat – tėveliams pastebėjus neįprastus negalavimus. Susirūpinti reikėtų, kai vaikas karščiuoja ilgiau negu dvi paras, jeigu nepadeda vaistai nuo temperatūros. Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu karščiuojančiam vaikui atsirado traukulių.

Kaip padėti karščiuojančiam vaikui?

Orientuokitės į mažylio savijautą. Jeigu greitai kyla temperatūra, krečia drebulys, padėkite vaikui sušilti: aprenkite šiltesniais drabužiais, užklokite antklode ir duokite karštoko gėrimo. Kai temperatūra pasiekia maksimumą, drebulys liaujasi, vaiko oda paprastai parausta, ant kaktos pasirodo prakaito lašelių. Tuo metu vaiką nuklokite arba perrenkite plonesniais drabužėliais, kad jam būtų lengviau atlaikyti karštį. Atvėsti padeda ir aptrynimai drungnu vandeniu.

Nepamirškite, kad staiga numušus vaistais temperatūrą, mažylį gali ištikti febriliniai traukuliai, lygiai taip pat, kaip ir jai sparčiai kylant. Be to, esant dideliems temperatūros svyravimams padidėja krūvis širdžiai ir kraujagyslėms, kinta kraujo krešėjimas.

Mažo vaiko temperatūrai mažinti geriausia naudoti skysto pavidalo vaistukus, kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, ibuprofeno. Jie ne tik sumažins temperatūrą, bet ir numalšins skausmą. Vaistai nuo temperatūros dozuojami ir pagal amžių, ir pagal svorį. Temperatūrą mažinantys vaistai

suveikia greičiau negu žvakutė, be to, vos tik įkišus į išangę žvakutę, kūdikis gali pasituštinti ir vaistai nebus pasisavinti.

Nepamirškite, kad vaikams negalima duoti aspirino ir analgino. Aspirinas gali pažeisti kepenis ir smegenis, analginas slopina kraujodarą ir gali sukelti alerginę reakciją.

Karščiuojančio mažylio priežiūra

Kovojančio su infekcija organizmo sugebėjimas skaidyti maisto medžiagas mažėja. Todėl ligoniuką reikia maitinti lengvai virškinamu maistu, papildomai duodama šviežių vaisių ir uogų tyrelių, sulčių, nes jose esantis vitaminas C sutelkia organizmo sistemas. Ligoniukui naudingos daržovių tyrės, skystos kruopų košės, kuriose yra imunitetą stiprinančių B grupės vitaminų.

Prakaituodamas mažylis netenka daug skysčių, todėl labai svarbu, kad jis užtektinai gertų. Duokite vaiko mėgstamų gėrimų, natūralaus negazuoto mineralinio vandens.

Parengė Undinė Gilė

Kokia temperatūra normali jūsų vaikui?

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė (matuojant pažastyje 37–, vaiko temperatūra, matuokite temperatūrą, kaip matuoti vaiko temperatūrą, termometras vaikui, pam37,4 laipsniai). Vėliau ji svyruoja nuo 36 iki 37 laipsnių ir dažniausiai pasidaro 36,6. Kokia temperatūra jūsų vaikui normali, sužinosite pamatavę tuomet, kai jis sveikas ir ramus. Padarykite tai ryte, dieną ir vakare, o rezultatus užsirašykite. Vėliau, jeigu mažylis susirgs, galėsite įvertinti, kiek pakilo jo temperatūra.

Pakilusi temperatūra ne visada reiškia ligą

Kiek aukštesnė negu 36,6 laipsnių temperatūra gali būti individuali jūsų vaiko ypatybė. Vakare ji paprastai šiek tiek aukštesnė negu ryte, be to, gali staiga pakilti dėl didelio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, po intensyvių žaidimų ar mankštos. Didesnius skaičius termometras parodys iš karto po valgio ar po maudynių, jeigu vaikas sukaito tvankiame kambaryje, po emocijų protrūkio. Kai matuojant temperatūrą vaikas blaškosi, verkia ar rėkia, tikslių rezultatų nepamatysite. Temperatūrą geriausia matuoti praėjus 1,5–2 valandoms po valgio, kai kambaryje 18–20 laipsnių šilumos.

Pamatę didesnius skaičius neišsigąskite – temperatūra gali pakilti ne tik dėl virusinės ar bakterinės infekcijos, bet ir po skiepų ar dygstant dantukams.

Nustatyti, kiek pakilo temperatūra, paprasta, tik reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

• Kaskart matuokite temperatūrą tuo pačiu laiku.
• Nedarykite to, kai vaikas ar kūdikis verkia, pernelyg įsijautrinęs, išsigandęs – leiskite jam nurimti.
• Jeigu matuojate pažastyje arba kirkšnyje, iš pradžių nusausinkite šios vietos odelę.
• Jeigu vaikas serga stomatitu, nematuokite temperatūros burnytėje, jeigu mažyliui otitas (ausies uždegimas) – termometras ausytėje neparodys realios temperatūros.
• Nematuokite temperatūros po antklode gulinčiam vaikui, nes šiltai apmuturiavus, kūno temperatūra labai pakyla.
• Sergančio vaiko temperatūrą palyginkite su normalia, kurią anksčiau matavote tuo pačiu paros laiku.

Kiek kartų per dieną tikrinti sergančio vaiko temperatūrą?

Tai daryti užtenka tris kartus per dieną: ryte, per pietus ir vakare. Matavimų rezultatus užsirašykite – pagal juos gydytojui bus lengviau stebėti ligos eigą.

Dažniau matuoti temperatūrą reikia šiais atvejais:

• mažylis stipriai karščiuoja (nuo 39 laipsnių),
• norite įvertinti vaistų nuo karščiavimo efektyvumą,
• vaikas yra patyręs febrilinius traukulius (kai kuriems mažyliams juos sukelia pakilusi temperatūra).

Skirtingi termometrai – kitokie rezultatai

Vaistinėse gausu įvairių termometrų: elektroniniai, infraraudonųjų spindulių, termometrai –čiulptukai, kuriais temperatūrą galima matuoti skirtingose kūno vietose, o nuo jų priklauso ir rezultatų vertinimas. Vaiko temperatūra, matuojant įvairiose vietose, gali labai skirtis. Pavyzdžiui, jeigu temperatūrą matuosite tiesiojoje žarnoje, ji bus 0,5 laipsnio didesnė negu burnos ertmėje ir visu laipsniu didesnė, negu pamatuota pažastyje ar kirkšnyje. Normali temperatūra pažastyje arba kirkšnyje gali būti 36,6, burnos ertmėje – 37,1, o tiesiojoje žarnoje – 37,6 laipsniai.

Aktyvų kūdikį mamai sunku nulaikyti ir įkalbėti ramiai pasėdėti su termometru. Storojoje žarnoje matuoti temperatūrą patogu tik patiems mažiausiems kūdikiams. 5–6 mėnesių mažylis vikriai išsisuks nuo šios procedūros, turėsite jį paimti ant rankų ir mėginti pamatuoti temperatūrą pažastyje. Bet ir tokiam būdui vaikas gali pasipriešinti, tuomet teks tai daryti miegančiam mažyliui. Atsargiai įstatykite termometrą į pažastį, priglauskite rankytę prie kūno ir prilaikydama ją pasėdėkite šalia, kol pamatuosite temperatūrą.

Naujausių technologijų sukurtas komfortas – bekontaktis termometras

Lengviausia ir paprasčiausia pamatuoti vaikui temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindulių termometru. Tai šiuolaikiškas prietaisas, kuris greitai veikia per atstumą ir patogus naudoti mažyliams. Rezultatą pamatote per vieną sekundę, o vaikas nė nepajunta, nes jo nepaliečiate – tik nukreipiate prietaisą į kaktą. Šis termometras mažus vaikus auginančioms šeimoms pravers dar ir dėl papildomų funkcijų. Juo mama galės pamatuoti buteliuke esančio pieno ar kito maisto temperatūrą, taip pat – kambario.   

Bekontaktį termometrą gali saugiai naudoti visi šeimos nariai – jo nereikia nei dezinfekuoti, nei kitaip paruošti, pavyzdžiui, sušildyti delnuose, kad mažylio nesuerzintų šaltas daiktas.

Parengė Undinė Gilė

Susirgęs vaikas geriau jaučiasi vėsoku ir drėgnu oru

Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveikojo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias išskyras.

Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra, ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys. Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Optimali temperatūra vaiko kambaryje yra18–22 laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organizmas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista.

Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65 proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko organizmas galės kovoti su mikrobais ar virusais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – ligoniukui svarbus švarus ir grynas oras.

Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoreguliacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto mažylio temperatūra pakils dar daugiau.

Kada temperatūrą reikia mažinti?

Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5 laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga sergančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis svetimomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius. Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pakilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis priklauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui kovoti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę termometre didesnius skaičius.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga, kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai pabogina savijautą, temperatūrą mažinančių vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau.

Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu paracetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8 valandas. Visada perskaitykite vaisto informacinį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės. Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar nepavalgiusiam mažyliui.

Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi, šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių.

Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų

Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turėkite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiausius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo nosytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosulio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patinimą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavimo skystis arba čiulpiamosios pastilės.

Svarbu daug gerti ir ilsėtis

Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gydyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas.

Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo organizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehidratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Galite duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinkimas yra motinos pienas.

Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu maistu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jeigu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite. Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti, o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Savijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir mažylis pats paprašys valgio.

Kaip neparsinešti viruso iš lauko?

Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti, negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiksta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidimų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą. Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudingos grūdinimo procedūros: apipylimai po maudynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, oro vonios namuose.

Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovimas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų, pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl prikimba peršalimo ligos?

Dažniausiai peršalimą sukelia virusai, kurių daugybė, o pagrindiniai ir vaikų, ir suaugusiųjų ligų kaltininkai – rinovirusai, jų yra daugiau negu 100 rūšių. Savo kelyje pirmiausia virusai susiduria su apsauginiu barjeru, kurį sudaro kvėpavimo takai, todėl pirmasis smūgis tenka jiems.

Virusai lengvai perduodami per orą sergančiam žmogui kosėjant ir čiaudint – jie pasklinda aplinkoje kelių metrų spinduliu. Todėl tose vietose, kur sutinkate daug žmonių (prekybos centre, biure, kino teatre, viešajame transporte), didelė tikimybė užsikrėsti kvėpavimo takų infekcija.

Dar daugiau – virusine liga galima užsikrėsti palietus durų rankeną, kurią čiupinėjo sloguojantis ar kosėjantis žmogus. Tada nenuplautais pirštais palietę akis arba nosį leidžiame virusui prasiskverbti į savo kvėpavimo takus. Todėl pagrindinė taisyklė – plaukime dažnai rankas.

Kodėl susirgus virusine liga skauda gerklę?

Vartai į organizmo vidų kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams yra nosiaryklė. Todėl peršalimas dažnai prasideda nuo gerklės perštėjimo ir skausmo. Patekę į nosiaryklę, virusai ima daugintis gleivinėje, pažeidžia ją ir todėl prasideda uždegimas. Dėl infekcijos į pažeistą gleivinę priplūsta daugiau kraujo ir ji paburksta, atsiranda skausmas, degina ryjant. Gerklė gali imti skaudėti ir vėliau, o jos uždegimą gali sukelti virusinės infekcijos sudarytomis palankiomis sąlygomis prisijungusi bakterinė infekcija.

Dėl panašių priežasčių užgula nosį ir atsiranda sloga. Nosies gleivinėje įsitvirtinę virusai sukelia uždegimą, o organizmas įjungia apsaugą – ima gaminti daug gleivių, kurios turi pašalinti nekviestus svečius. Ištinus gleivinei, susiaurėja nosies landos ir pasidaro sunku kvėpuoti.

Kita organizmo apsauginė reakcija yra pakilusi temperatūra – dauguma virusų žūna didesniame negu 38 laipsnių karštyje. Kosulys taip pat gali būti naudingas kovai su virusais, nes padeda pašalinti iš kvėpavimo takų gleives ir pūlines išskyras, susidarančias dėl uždegimo. Todėl kosulys dažniausiai ne slopinamas, o skatinamas, atsikosėjimas lengvinamas skystinant skreplius.

Kaip gydomės?

Dažnas mano, kad peršalimas nėra rimta liga ir praeis savaime, net tęsia darbus ar mokslus, sudarydami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Negydoma infekcija gali užsitęsti ir komplikuotis sunkesnėmis ligomis.

Pirmiausia, prasidėjus slogai, suskaudus gerklei ir apėmus silpnumui, derėtų pasimatuoti temperatūrą. Susirgusiajam, nors temperatūros beveik nėra, ypač vaikui, reikėtų bent 2-3 dienas pasigydyti namuose. Jeigu šio patarimo nepaisote, nusilpęs turėsite atsilaikyti prieš papildomus išbandymus: oro temperatūros svyravimus, peršalimus, susitikimus su kitais virusais. Didelė tikimybė, kad sirgsite ilgiau, liga bus sunkesnė ir gali komplikuotis bronchitu, tonzilitu ar net plaučių uždegimu.

Jeigu temperatūra mažesnė kaip 38,5 laipsnių, jos nenumuškite. Tai pagalba su infekcija kovojančiai imuninei sistemai. Termometro stulpeliui pakilus aukščiau, jau reikės išgerti temperatūrą mažinančių vaistų. Vaikams reikia duoti tik vaikiškus vaistus nuo temperatūros – tikslią ant pakuotės nurodytą dozę pagal mažylio amžių. Nuolat stebėkite temperatūrą, ypač vaiko, nes didelis karštis gali sukelti traukulius.

Skaudančią gerklę apraminsite antiseptiniais, uždegimą slopinančiais bei skausmą malšinančiais vaistais. Jie sumažins patinimą, galėsite lengviau nuryti maistą. Šiuos vaistus reikia pradėti vartoti iš karto, pajutus pirmuosius simptomus.

Užgultą nosį nuolat plaukite specialiu tirpalu. Jeigu sloga labai didelė, gali tekti palašinti gydomųjų preparatų. Kosuliui palengvinti gydytojas arba vaistininkas pasiūlys vaistų pagal jo pobūdį. Kartais nuo nestipraus kosulio užtenka paprasčiausių priemonių – geriamos gana šiltos aviečių, čiobrelių, liepžiedžių arbatos, sergančiojo kambarys drėkinamas specialiais prietaisais.

Tinkamas režimas

Sirgdami gerkite daug skysčių – jie reikalingi uždegimo metu susidariusiems toksinams išplauti iš organizmo. Tinka negazuotas vanduo, kompotai, sultys, vaistažolių arbatos. Skaudant gerklei, nevartokite karšto, aštraus maisto ir gėrimų. Prikimus balsui, kalbėkite pašnibždomis ir mažiau.

Reguliariai vėdinkite ligonio kambarį, o tuo metu jis turėtų palaukti kitoje patalpoje. Tik nepamirškite, kad sergantysis turėtų vengti skersvėjų.

Jeigu po 3-4 dienų būklė negerėja, sustiprėja gerklės skausmas ar kosulys, laikosi arba pradeda kilti temperatūra, padidėja kaklo limfmazgiai, atsiranda bėrimų, viduriavimas ar kiti netipiški peršalimo požymiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat – įtardami ausų uždegimą, jeigu vaikui ima skaudėti ausį.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė