Laiku ateina tik kalendorinis pavasaris, o tikrasis paprastai gerokai vėluoja. Bet daugelis, vos spėjus pasirodyti kelioms šiltesnėms dienelėms, suskuba paslėpti žieminius drabužius ir nebegalvoja apie sezoninių ligų pavojus. Kaip tik pavasario pradžioje jos itin suaktyvėja. Paprasčiausia peršalimo liga – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija. Pagrindiniai jos požymiai pažįstami kiekvienam: sloga, kosulys, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra.
Kodėl prikimba peršalimo ligos?
Dažniausiai peršalimą sukelia virusai, kurių daugybė, o pagrindiniai ir vaikų, ir suaugusiųjų ligų kaltininkai – rinovirusai, jų yra daugiau negu 100 rūšių. Savo kelyje pirmiausia virusai susiduria su apsauginiu barjeru, kurį sudaro kvėpavimo takai, todėl pirmasis smūgis tenka jiems.
Virusai lengvai perduodami per orą sergančiam žmogui kosėjant ir čiaudint – jie pasklinda aplinkoje kelių metrų spinduliu. Todėl tose vietose, kur sutinkate daug žmonių (prekybos centre, biure, kino teatre, viešajame transporte), didelė tikimybė užsikrėsti kvėpavimo takų infekcija.
Dar daugiau – virusine liga galima užsikrėsti palietus durų rankeną, kurią čiupinėjo sloguojantis ar kosėjantis žmogus. Tada nenuplautais pirštais palietę akis arba nosį leidžiame virusui prasiskverbti į savo kvėpavimo takus. Todėl pagrindinė taisyklė – plaukime dažnai rankas.
Kodėl susirgus virusine liga skauda gerklę?
Vartai į organizmo vidų kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams yra nosiaryklė. Todėl peršalimas dažnai prasideda nuo gerklės perštėjimo ir skausmo. Patekę į nosiaryklę, virusai ima daugintis gleivinėje, pažeidžia ją ir todėl prasideda uždegimas. Dėl infekcijos į pažeistą gleivinę priplūsta daugiau kraujo ir ji paburksta, atsiranda skausmas, degina ryjant. Gerklė gali imti skaudėti ir vėliau, o jos uždegimą gali sukelti virusinės infekcijos sudarytomis palankiomis sąlygomis prisijungusi bakterinė infekcija.
Dėl panašių priežasčių užgula nosį ir atsiranda sloga. Nosies gleivinėje įsitvirtinę virusai sukelia uždegimą, o organizmas įjungia apsaugą – ima gaminti daug gleivių, kurios turi pašalinti nekviestus svečius. Ištinus gleivinei, susiaurėja nosies landos ir pasidaro sunku kvėpuoti.
Kita organizmo apsauginė reakcija yra pakilusi temperatūra – dauguma virusų žūna didesniame negu 38 laipsnių karštyje. Kosulys taip pat gali būti naudingas kovai su virusais, nes padeda pašalinti iš kvėpavimo takų gleives ir pūlines išskyras, susidarančias dėl uždegimo. Todėl kosulys dažniausiai ne slopinamas, o skatinamas, atsikosėjimas lengvinamas skystinant skreplius.
Kaip gydomės?
Dažnas mano, kad peršalimas nėra rimta liga ir praeis savaime, net tęsia darbus ar mokslus, sudarydami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Negydoma infekcija gali užsitęsti ir komplikuotis sunkesnėmis ligomis.
Pirmiausia, prasidėjus slogai, suskaudus gerklei ir apėmus silpnumui, derėtų pasimatuoti temperatūrą. Susirgusiajam, nors temperatūros beveik nėra, ypač vaikui, reikėtų bent 2-3 dienas pasigydyti namuose. Jeigu šio patarimo nepaisote, nusilpęs turėsite atsilaikyti prieš papildomus išbandymus: oro temperatūros svyravimus, peršalimus, susitikimus su kitais virusais. Didelė tikimybė, kad sirgsite ilgiau, liga bus sunkesnė ir gali komplikuotis bronchitu, tonzilitu ar net plaučių uždegimu.
Jeigu temperatūra mažesnė kaip 38,5 laipsnių, jos nenumuškite. Tai pagalba su infekcija kovojančiai imuninei sistemai. Termometro stulpeliui pakilus aukščiau, jau reikės išgerti temperatūrą mažinančių vaistų. Vaikams reikia duoti tik vaikiškus vaistus nuo temperatūros – tikslią ant pakuotės nurodytą dozę pagal mažylio amžių. Nuolat stebėkite temperatūrą, ypač vaiko, nes didelis karštis gali sukelti traukulius.
Skaudančią gerklę apraminsite antiseptiniais, uždegimą slopinančiais bei skausmą malšinančiais vaistais. Jie sumažins patinimą, galėsite lengviau nuryti maistą. Šiuos vaistus reikia pradėti vartoti iš karto, pajutus pirmuosius simptomus.
Užgultą nosį nuolat plaukite specialiu tirpalu. Jeigu sloga labai didelė, gali tekti palašinti gydomųjų preparatų. Kosuliui palengvinti gydytojas arba vaistininkas pasiūlys vaistų pagal jo pobūdį. Kartais nuo nestipraus kosulio užtenka paprasčiausių priemonių – geriamos gana šiltos aviečių, čiobrelių, liepžiedžių arbatos, sergančiojo kambarys drėkinamas specialiais prietaisais.
Tinkamas režimas
Sirgdami gerkite daug skysčių – jie reikalingi uždegimo metu susidariusiems toksinams išplauti iš organizmo. Tinka negazuotas vanduo, kompotai, sultys, vaistažolių arbatos. Skaudant gerklei, nevartokite karšto, aštraus maisto ir gėrimų. Prikimus balsui, kalbėkite pašnibždomis ir mažiau.
Reguliariai vėdinkite ligonio kambarį, o tuo metu jis turėtų palaukti kitoje patalpoje. Tik nepamirškite, kad sergantysis turėtų vengti skersvėjų.
Jeigu po 3-4 dienų būklė negerėja, sustiprėja gerklės skausmas ar kosulys, laikosi arba pradeda kilti temperatūra, padidėja kaklo limfmazgiai, atsiranda bėrimų, viduriavimas ar kiti netipiški peršalimo požymiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat – įtardami ausų uždegimą, jeigu vaikui ima skaudėti ausį.
Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
