MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

 Priežastys:

– ligos atsiradimui didžiausios įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo: jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 procentų. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 procentų. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą;

– liga gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Būdinga:

– ryškiai raudoni degantys skruostai;

– jų oda sausa, skilinėjanti, niežtinti;

– taip pakisti gali kaktos, ausų kaušelių, liemens, rankų, kojų tiesiamųjų paviršių oda;

– mažylis neramus, irzlus, sutrinka miegas;

– niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi todėl, kad niežti, o niežti dėl to, kad kasosi;

– nukasyta oda šlapiuoja, nes ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai;

– liga paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja.

Ką daryti?

– atsiradus pirmiems ligos požymiams pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir jo patarti su vaikų alergologu;

– atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėkite maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė yra pagerėjusi ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;

– trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų.

Kaip padėti?

– odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis  nepadeda per 10–14 dienų tinkamai juo naudojantis – į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;

– kuo mažiau oda bus liečiama, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;

– mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vanduo turi būti maloniai šiltas. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;

– maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia odos apsauginio barjero ir nepakeičia odos rūgščių ir šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;

– drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;

– apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;

– nuolat kruopščiai valyti kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;

– patalpose palaikyti optimalią temperatūrą (18–22 ◦C) ir drėgmę (40–60 proc.);

– mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;

– yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos.

 Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas. Vaikui augant liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl vaikui atsiranda atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas arba egzema yra lėtinė uždegiminė odos liga. Egzema dažnai atsiranda kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Ligai gali turėti įtakos genetika, imunitetas ir išoriniai veiksniai. Didesnę tikimybę susirgti turi alergiškų tėvų vaikai.

Viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių – susilpnėjusios epidermio barjerinės funkcijos. Per odą į organizmą prasiskverbę alergenai ir kitos medžiagos provokuoja uždegimą ir imunines reakcijas. Kita svarbi priežastis – sutrikęs įgimtas imunitetas. 

Dažna vaikų atopinio dermatito priežastis epidermio struktūrinio baltymo filagrino mutacijos, taip pat epidermio lipidų sluoksnio pakitimai. Dėl to oda pasidaro sausa ir jautresnė įvairiems dirgikliams. 

Pagrindiniai vaikų atopinio dermatito sukėlėjai gali būti suskirstyti į dvi grupes, tai alergenai ir aplinkos veiksniai. Ligą ar jos paūmėjimą gali išprovokuoti maisto alergenai (jūros gėrybės, šokoladas, riešutai ir kt.), dulkės (konkrečiai – dulkių erkės), pelėsis, gyvūnų kailis ar žiedadulkės. Aplinkos veiksniai, turintys įtakos atopiniam dermatitui, yra sausas ir karštas oras, karštas vanduo arba prastos kokybės vanduo su dideliu chloro kiekiu, klimato kaita, stresinės situacijos, ūmios infekcijos, mechaniniai dirgikliai, skalbimo milteliai ir kita buitinė chemija, sauskelnės, ankštų ar odą dirginančių drabužių dėvėjimas, stresas.

Po kurio laiko liga gali pasitraukti, bet vėliau ir vėl atsinaujinti, ją gali išprovokuoti nepalankūs veiksniai – stresas, nesveika gyvensena ir kt. Atopinio dermatito eigai būdingi besikaitaliojantys simptomų paūmėjimo ir susilpnėjimo periodai.

Vaikų atopinio dermatito simptomai ir pavojai

Pagrindiniai vaikų atopinio dermatito simptomai:

• odos bėrimai, gali atsirasti žaizdelių, šlapiuojančių vietų, skysčio pripildytų pūslelių;
• paraudusi, sudirgusi, sausa oda, kuri nuolat pleiskanoja, gali būti patinimų;
• nuolat kamuojantis niežulys, ypač sustiprėjantis naktį.

Gali išberti atskiras kūno vietas: veidą, sėdmenis, kelių ir alkūnių linkius, riešus, čiurnas, plaštakas, šlaunis, bėrimai gali apimti kelias kūno vietas vienu metu.

Niežtinti sausa oda dar labiau sudirginama kasantis, o per pažeistą jos sluoksnį lengvai patenka bakterijos ir alergenai. Be to, dėl nuolatinio odos niežulio sutrinka miegas, vaikas tampa neramus, irzlus.  

Atskira šios ligos problema – vadinamasis atopinis maršas. Tai prie atopinio dermatito prisijungiančios kitos alerginės ligos: šienligė ar ištisus metus trunkantis rinitas, alerginis konjunktyvitas ir net bronchinė astma.

Gydant atopinį dermatitą svarbi tinkama odos priežiūra

Pastebėjus atopinio dermatito požymius, vaiką būtina nuvežti pas gydytoją, kuris skirs tyrimus ligą sukėlusioms priežastims nustatyti ir parinks gydymą.

Pirmas dalykas, kurį svarbu padaryti sergant atopiniu dermatitu, yra pašalinti provokuojančių veiksnių ar alergenų įtaką. Jeigu ligos ar jos paūmėjimo priežastis yra maisto produktai, jie pašalinami iš mitybos raciono. Jeigu dėl ligos kalti prausikliai ar skalbimo priemonės, jos keičiamos į švelnias, neturinčias agresyvių medžiagų.

Odos sausumas yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito požymių, o tokioje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie pasitarnauja kaip vartai patogeniniams mikroorganizmams, įvairioms dirginančioms medžiagoms ir alergenams. Jeigu oda išberta, sausa ir nukasyta, kyla antrinės infekcijos pavojus. Kad išvengtumėte tokios infekcijos, vaiko oda reikia tinkamai rūpintis. Nuolatinė odos priežiūra leidžia išlaikyti jos drėgmę ir barjerines funkcijas. Sausai odai prižiūrėti naudojamos įvairios drėkinamosios ir minkštinamosios, lipidinį epidermio sluoksnį atkuriančios kosmetikos priemonės.

Derėtų įsigyti specialius kremus, skirtus atopinės odos priežiūrai. Juos reikia tepti reguliariai, o ne tik paūmėjimo metu: 2–4 kartus per dieną ir po vandens procedūrų. Tokios kosmetikos priemonės sudrėkina odą, padeda sumažinti jos paraudimą ir niežėjimą.

Atopiniu dermatitu sergantį vaiką reikia maudyti kelis kartus per savaitę, nes sausa oda turi būti švari, prausiant pašalinami ir alergenai. Tinkamiausias maudynėms šiltas vanduo. Įprastas muilas ar dušo gelis atopinei odai netinka, nes gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti. Naudokite specialų atopinei odai skirtą skystą švelnų prausiklį ar muilą, kurio PH neutralus. Tokioje jautriai odai skirtoje kosmetikos priemonėje neturi būti jokių kvapiklių, dažiklių ir kuo mažiau konservuojamųjų medžiagų, nes jos sausina ir dirgina odą.

Iš karto po maudynių per 3 minutes odelę būtina patepti atopinei odai pritaikytu kremu. Jį tepkite ant nusausintos rankšluosčiu šiek tiek drėgnos odos.

Sveikstanti vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri mechaniniams dirgikliams bei infekcijoms. Taigi būtina toliau naudoti drėkinamąsias ir minkštinamąsias kosmetikos priemones.

Parengė Undinė Gilė

Jautri ir pažeidžiama išsausėjusi oda

Atopinis dermatitas – tai lėtinis odos uždegimas, kuriam būdingi paūmėjimo ir pagerėjimo periodai. Šia liga daugiausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Iš pradžių ant skruostų atsiranda pleiskanojančių, skilinėjančių, raudonų, sausų ir niežtinčių įvairaus dydžio plotelių, kurie greitai išplinta. Kūdikiams gali išberti visą kūną ir veidą, gali parausti oda už ausų. Vyresniems vaikams beria kaktą, kaklo šonus, sprandą, riešus, čiurnas, plaštakas, pėdas, rankų ir kojų linkius. Ilgainiui pažeistų vietų oda sustorėja ir suskeldėja. Niežtinčią odelę vaikas nukaso, ji pradeda šlapiuoti, o pro nukasytas vietas gali lengvai patekti infekcija: įvairūs virusai, grybeliai, bakterijos.

Atopinio dermatito apimtos odos hidrolipidinė plėvelė yra plona ir lengvai pažeidžiama, todėl gerai neapsaugo, odelė greičiau išsausėja ir tampa itin jautri aplinkos dirgikliams.

Mažylis pasidaro neramus ir irzlus, prastai miega, dėl niežulio dažnai prabunda. Dėl šios ligos neretai sumažėja imunitetas, vaikas dažniau negu kiti bendraamžiai serga kvėpavimo takų ligomis, jos užsitęsia ir komplikuojasi.

Atsiradęs kūdikystėje atopinis dermatitas dažnai kamuoja iki penkerių metų – dauguma vaikų šią ligą išauga ir vyresni serga rečiau. Subrendus ir sustiprėjus odai, susiformuoja tinkama odos mikroflora, paūgėjus sustiprėja ir imuninė sistema. Jeigu oda bus tinkamai prižiūrėta, didesnė tikimybė, kad vaikui augant atopinis dermatitas išnyks.

Paveldima liga, kuri paūmėja dėl daugelio priežasčių

Atopinį dermatitą lemia genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių visuma. Didelė tikimybė, kad kūdikis paveldės atopinį dermatitą, jeigu vienas iš tėvų sirgo šia liga. Liga siejama su astma, alergine sloga (rinitu). Todėl gydytojas pirmiausiai išsiaiškina, ar šeimoje yra sergančių tokiomis ligomis žmonių. Vaikas paveldi ne patį uždegimą, o organizmo savybes, padedančias ligai atsirasti, pavyzdžiui, sausą ir įvairiems aplinkos dirgikliams – cheminėms medžiagoms, šiurkštiems, vilnoniams ir sintetiniams drabužiams, temperatūros svyravimams, prakaitui – itin jautrią odą.

Atopinio dermatito kamuojamo mažylio odelę dar labiau žaloja įvairūs aplinkos veiksniai: karštis ir šaltis, itin sausas oras, tiesioginiai ultravioletiniai saulės spinduliai. Dirginti gali kvepalai, ore sklandančios dulkės, cheminiai valikliai, tabako dūmai, drabužiuose likę skalbimo milteliai.

Ligos paūmėjimą gali sukelti maisto produktai, net stresas ar infekcijos. Atopinio dermatito sipmtomus sunkiau sumažinti pervargusiam vaikui, nesilaikančiam dienotvarkės, kai namuose nuolatiniai barniai ir t.t. Bet kokia infekcija yra nemažas stresas organizmui. Sergant kaupiasi įvairiausi toksinai, kovai su infekcija, ypač karščiuojant, organizmas sunaudoja daug skysčių, todėl atopinis dermatitas paūmėja.

Padeda tinkama priežiūra

Svarbiausia gydant atopinį dermatitą – kiek įmanoma vengti provokuojančių veiksnių, kad liga nepaūmėtų. Taip pat – stiprinti odos apsauginę funkciją, sumažinti uždegimą bei niežulį. Tam gydytojai parenka įvairius kremus ir tepalus. Odą kasdien reikia tinkamai prižiūrėti, nuolat drėkinti, naudoti raminančias ir mažinančias uždegimą priežiūros priemones. Drėkinamąją priemonę švelniai paskirstykite ir tepkite keletą kartų per dieną, kad išnyktų sausumo jausmas.

Sergančius šia liga mažylius po dušu ar vonioje galima prausti tik vieną kartą per dieną, ne per karštame vandenyje ir ne ilgiau kaip 5–10 minučių. Naudokite odos nedirginančius prausiklius. Po maudynių odelę nusausinkite švelniu medvilniniu rankšluosčiu, jokiu būdu netrindami, ir patepkite specialia drėkinamąja priemone. Nepalikite vandens nudžiūti ant odos, nes tai sukels niežėjimą. Neleiskite vaikui be reikalo šlapinti išsausėjusios veido ir rankų odos.

Rūbų ir patalynės skalbimo priemonės turi būti skirtos jautriai odai, ligoniuko patalynė skalbiama kartą per savaitę 60 laipsnių temperatūroje. Skalbinius reikia gerai išskalauti nenaudojant minkštiklio.

Svarbu, kad vaikas kuo mažiau kasytųsi, nes, kasymasis didina odos uždegimą. Trumpai nukarpykite jo nagučius, kelis kartus per dieną juos valykite. Stenkitės, kad mažylis neprakaituotų ir nešustų, renkite jį lengvai. Kūdikio nerenkite blogai sugeriančiais prakaitą ir nepraleidžiančiais oro drabužėliais, pasiūtais iš sintetinio pluošto turinčių medžiagų, tinkamiausi – medvilniniai.

Nors maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, bet paskatina jos paūmėjimus. Dažniausiai kūdikiams atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai. Žindanti mama neturėtų vartoti daug pieno produktų, kviečių gaminių, grybų, medaus, įvairių konservuotų produktų, negerti gėrimų, į kurių sudėtį įeina dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai.

Namuose atopinį dermatitą gali išprovokuoti daug kas, pavyzdžiui, dulkių erkutės, šuns ar katės kailis, plaukai, pleiskanos, grybeliai. Nuolat plaukite vaiko kambarį arba naudokite dulkių siurblį su vandens filtru, kruopščiai valykite baldus drėgna šluoste, atsisakykite dulkes kaupiančių kilimų ir užuolaidų. Reikėtų palaikyti ir tinkamą kambario temperatūrą, pirkti patalynę, kurioje nebūtų alergiją sukeliančių medžiagų.

Parengė Undinė Gilė

Šildymo ir žiemos temperatūrų kontrastų išvargintą odą pavasarį pasitinka nauji iššūkiai: ryški saulė, vitaminų stoka ir prasidedantis alergijų sezonas. Nualinta šiuo laikotarpiu yra bet kokia oda, o ypatingai – jautri, kurią reikia itin kruopščiai prižiūrėti ir apsaugoti. Tai padaryti padeda specialiai jautriai odai skirtos kosmetikos priemonės.

Kodėl oda pasidaro jautri?

Daugeliui pažįstami jautrios odos požymiai: tempimo jausmas, paraudimas, pleiskanojimas, bėrimai. Iš tikrųjų jautri oda – nėra vieno iš odos tipų, tokių kaip riebi ar sausa, apibūdinimas. Tai bet kurio odos tipo būklė, kuriai būdingi nemažą diskomfortą sukeliantys požymiai. Jautri gali būti ir riebi, ir mišri oda, greičiausiai tokia pasidaro sausa oda, kuri veikiama tam tikrų dirgiklių sukelia nemalonius pojūčius.

Jautrią odą galime paveldėti iš tėvų ar senelių. Dar odą veikia daugybė vidinių ir išorinių faktorių, o kasdien susiduriant su jais silpnėja odos imunitetas, plonėja sluoksniai ir ji tampa vis labiau pažeidžiama. Silpną imunitetą turinti bet kurio tipo oda negali apsisaugoti nuo išorinių dirgiklių, joje greitai atsiranda raudonų, pleiskanojančių plotų, pradeda kamuoti niežulys, tempimas, deginimas ar dilgčiojimas.

Gyvename permainingo oro sąlygomis: vėjas, temperatūros svyravimai, šaltis, karštis; tai, atrodytų, turėtų užgrūdinti. Nuo gimimo pamažu prisitaikome prie tokios oro įvairovės, bet kai kurių oda vis tiek tampa jautri.

Nuo žalingų aplinkos veiksnių odą saugo išorinis sluoksnis – epidermis, jame esantys lipidai sulaiko ir vandenį joje. Pažeidus šį apsauginį barjerą, oda praranda ir vandenį, ir atsparumą aplinkai, todėl šį barjerą turime atkurti.

Drėgme epidermį aprūpina kitame odos sluoksnyje – dermoje esančios kraujagyslės ir limfagyslės. Nuo drėgmės praradimo taip pat saugo dar vieno odos dangalo – hipodermos riebalinis sluoksnis. Sulėtėjus limfotakai, kraujotakai, yrant lipidų struktūrai, mažėjant riebaliniam sluoksniui epidermis gauna mažiau drėgmės ir oda nukenčia.

Labiausiai odą nualina:

– užterštas, sausas oras, dulkės, oro kondicionieriai;
– stiprus vėjas, ultravioletiniai spinduliai, soliariumas;
– chloruotas, užterštas, kietas vanduo;
– netinkamai parinkta odos priežiūros kosmetika;
– odos pažeidimai: žaizdelės, uždegimo židiniai;
– pagrindinis sveikatos, taip pat ir odos, priešas – stresas;
– vaistai, sukeliantys neigiamas odos reakcijas;
– hormoniniai pokyčiai;
– nesveikas gyvenimo būdas: riebūs, aštrūs, kepti patiekalai, konditerijos gaminiai, greitas maistas, rūkymas, alkoholis.

Jautrioje odoje greičiau susidaro raukšlės, pigmentinės dėmės, atsiranda alergijos. Bet tinkamai ją prižiūrėdamos galime išvengti nemalonių, gyvenimą gadinančių, sudirginimo požymių.

Jautrios odos priežiūra

Prižiūrėti jautrią odą reikia nuosekliai ir naudoti specialią kosmetiką. Jos sudėtyje neturi būti dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, konservantų, kvapiklių, dažiklių, alkoholio. Jautriai odai netinka priemonės, kuriose yra naftos produktų. Jie sudaro sluoksnį, neleidžiantį odai kvėpuoti ir trukdantį prasiskverbti drėgmei. Turėtumėte laikytis pagrindinių jautrios odos priežiūros taisyklių.

Odą būtina valyti kasdien ryte ir vakare, nes susikaupę teršalai: dulkės, nešvarumai, prakaitas, negyvos odos ląstelės, trukdo odai kvėpuoti. Valyti patariama priemone be muilo ir rinktis tokią, kuriai sunaudojama mažiau vandens, nes jis taip pat gali dirginti, pavyzdžiui, micelinį vandenį. Šią procedūrą svarbu atlikti ypatingai atsargiai ir švelniai, kad nepažeistumėte sudirgusios odos ir dar labiau nesuprastintumėte jos būklės. Kadangi vienas iš odą dirginančių veiksnių yra temperatūrų skirtumai, praustis reikia ne karštu ir ne šaltu, o drungnu vandeniu.

Turinčioms jautrią odą derėtų pamiršti apie tokias procedūras kaip šveitimas valomąja priemone su kietomis dalelėmis, kurios žaloja ir dirgina. Geriausia rinktis švelnios sudėties priemonę, tinkančią konkrečiam odos tipui.

Rinkitės veido priežiūros kremus, skirtus jautriai odai, kuriose yra natūralių ingredientų. Tokie produktai skirti jautrios odos problemoms spręsti ir paprastai pagrindiniai juose yra raminamieji komponentai. Jautriai odai skirta kosmetika padeda atkurti natūralią odos drėgmę ir apsauginę funkciją.

Turinčioms jautrią odą reikia saugoti ją nuo karščio, saulės, vėjo. Dieną, ne tik vasarą, bet ir ištisus metus, būtina naudoti kremą, apsaugantį nuo ultravioletinių spindulių. Būnant patalpoje, kurioje veikia kondicionierius, drėkinamuoju kremu patariama tepti veidą kelis kartus per dieną.
Kosmetikos priemonių stenkitės naudoti kuo mažiau ir rinkitės tokias, kuriose nedaug sudedamųjų dalių.

Parengė Undinė Gilė

RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Oda kūdikystėje gali sukelti nemažai problemų – ji ypatingai jautri, greitai sudirginama. Dėl to kūdikį kamuoja ne tik diskomfortas, skausmas, bet ir odos infekcijos, nuo kurių apsaugo sveika oda. Išsausėjimas, niežulys ir bėrimai dažnai mamai pažįstamos gležnos odelės bėdos. Todėl pačių mažiausiųjų odelės priežiūrai keliami ypatingi reikalavimai.

Ypatinga ir pažeidžiama

Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis. Todėl oda yra lengvai pažeidžiama.

Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą. Iššusti gali ir pažastų bei šlaunų raukšlių oda. Taigi, kad išvengtume odelės problemų, turime ją tinkamai prižiūrėti.

Kūdikio drabužėliai turi būti natūralaus audinio, o sauskelnės kiek įmanoma minkštesnės, laidžios orui. Sauskelnės turėtų būti keičiamos nedelsiant, kai tik vaikas pasituština, ir ne rečiau kaip kas 3–4 valandas. Naujagimio ir kūdikių odą labai svarbu tinkamai valyti, drėkinti ir apsaugoti.

Rūpinamės švara ir leidžiame odelei atsikvėpti

Viena iš dažniausių kūdikio higienos procedūrų – užpakaliuko apiprausimai. Galite prausti kūdikį po čiaupu, nepamiršdamos, kad mergaitės prausiamos nuo priekio išangės link. Kruopščiai nuprauskite ir nusausinkite odos raukšles. Jose kaupiasi šiluma ir drėgmė, o trinantis pažeidžiama odelė. Kai esate tokioje vietoje, kurioje negalite apiprausti vaiko vandeniu, odą valykite kūdikiams skirtomis drėgnosiomis servetėlėmis.

Svarbi higienos procedūra – maudynės, bet dažnai maudant kūdikį oda netenka apsauginio rūgščių sluoksnio ir tampa dar labiau pažeidžiama. Užtenka 2–3 maudynių per savaitę, dažniau galima maudyti, jeigu atsiranda prakaitinis bėrimas. Vandens temperatūra turi būti maždaug 37 laipsniai. Kad mažylio odelė neišsausėtų, prausiklį naudokite tik 1–2 kartus per savaitę, rinkitės pagamintą specialiai kūdikiams, kurio pH yra neutralus.

Nupraustą mažylio odą kruopščiai nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po maudynių ar apipraususios, neskubėkite užmauti sauskelnių – trumpam palikite mažylį nuogą – kad odelė pakvėpuotų. Oro vonios yra svarbi prevencinė procedūra nuo bėrimų.

Drėkiname ir apsaugome specialiais kremais

Nors kūdikio odoje ir gausu vandens, plona ir mažai riebalinių liaukų turinti odelė greitai praranda drėgmę ir išsausėja. Naujagimių oda 2–3 savaites po gimimo būna sausa ir pleiskanoja, todėl po maudynių ją derėtų patepti drėkinamuoju kremu.

Po sauskelnėmis vargstančiai odelei padės apsauginis kremas, kuris sukurs ploną barjerą, saugantį nuo drėgmės, erzinančio išskyrų dirginimo ir neleis išsausėti. Ant švarios sėdmenų ir kirkšnių klosčių odos tepkite specialų vaikišką kremą ar tepalą, tolygiai paskirstykite jį plonu sluoksniu ir palaukite, kol gerai įsigers.

Jeigu odelę išbėrė, keisdamos sauskelnes kiekvieną kartą patepkite specialiu uždegimą slopinančiu bei gijimą skatinančiu kremu ar tepalu, kuris nuramins ir apsaugos išsausėjusią, niežtinčią ar sudirgusią odą.

Naudojame tinkamas odos priežiūros priemones

Odą taip pat sausina netinkamos kosmetikos priemonės. Dėl plono epidermio sluoksnio ir arti odos paviršiaus esančio tankaus kraujagyslių tinklo kūdikių oda lengvai sugeria iš išorės ant jos patenkančias įvairias medžiagas – taip pat ir žalingas, kurios ją sudirgina ir pažeidžia. Todėl jos priežiūrai svarbu naudoti tik alergijos nesukeliančias priemones, kuriose yra natūralių komponentų. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais. Kosmetika turi būti sukurta specialiai kūdikiams ir turėti atitinkamus sertifikatus.

Kūdikių odos priežiūrai patariama naudoti bekvapes, bespalves priemones, nes kvapą ir spalvą suteikia cheminės medžiagos, kurios sukelia alergiją ir dirgina odą.

Neleidžiame perkaisti

Plonytės odelės šilumos reguliavimo funkcija silpna, todėl ji nesugeba tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius ir kūdikiai greitai perkaista bei peršąla. Tai irgi dirgina odą ir joje greičiau plinta infekcija. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Tai rausvi mazgeliai ant krūtinės, kaklo ar veiduko.

Todėl mama visada turėtų stebėti kambario temperatūrą ir tinkamai aprengti bei užkloti lovelėje gulintį kūdikį. Kambaryje neturi būti šilčiau kaip 18–20 laipsnių, mažyliui reikalingas grynas oras, taigi kuo dažniau vėdinkite patalpas.

Parengė Undinė Gilė

Plonytė, sausa ir lengvai pažeidžiama

Ką tik gimusio vaikelio oda ištepta varškine mase – verniksu, kuris apsaugo, kad odelės nepažeistų vaisiaus vandenys. Verniksas drėkina, palaiko švarą, jis sušvelnina ką tik gimusio vaikelio prisitaikymą prie aplinkos, o po kelių dienų nusiplauna.

Kūdikio oda yra kelis kartus plonesnė negu suaugusiojo, išorinis raginis sluoksnis dar menkas – jį sudaro tik 2–3 eilės ląstelių, todėl silpnai teapsaugo. Tokia oda labai imli infekcijoms ir mažiau atspari įvairiems išorės veiksniams: šilumai, vėjui, vandeniui, saulei, didesnės įtakos jai turi prausikliai, kremai ir kita kosmetika.

Gležnutė odelė ne visuomet geba sureguliuoti šilumą. Padidėjus temperatūrai, kraujagyslės turėtų išsiplėsti ir atiduoti šilumos perteklių, bet jos gali imti spazmuoti, kaip tai įprastai vyksta esant šalčiui, kad būtų išsaugota šiluma. Todėl naujagimiai greitai sukaista.

 Kūdikių odoje labai mažai apsauginį pigmentą melaniną gaminančių ląstelių, todėl ji praktiškai neturi apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių. Iki dvejų metų mažylio odoje šis pigmentas nesikaupia.

Pagrindinė kūdikio odelės sudėtinė dalis – vanduo. Naujagimio odoje jis sudaro 80-90 procentų. Bet toks vandens kiekis plonoje odelėje nuolat neišsilaiko, ypatingai greitai jo sumažėja pakilus aplinkos temperatūrai, be to, mažų vaikų odelėje nedaug riebalinių liaukų, todėl ji greitai išsausėja ir ima pleiskanoti.

Dėl plono epidermio sluoksnio mažylio kraujagyslės yra labai arti odos paviršiaus ir sugeria viską, kas ant jo patenka. Tai padidina pavojų išplisti infekcijai per kraujotaką, juo labiau kad ploną odelę galima greitai sudirginti ir pažeisti.

Odelei padeda tinkama kūdikio higiena

Viena iš pagrindinių tinkamos odelės priežiūros sąlygų – optimali aplinkos temperatūra. Todėl vaiko kambaryje reikėtų palaikyti 20–21 laipsnio temperatūrą ir nepamiršti vėdinimo. Kūdikiui taip pat nepageidautinas nei perkaitimas, nei peršalimas.

Keletą kartų per dieną palepinkite mažylį oro voniomis – natūraliai nudžius sudrėkusi odelė ir grūdinsis organizmas. Kai mažylis nurengtas, venkite skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Paprastai naujagimį galima maudyti tą pačią dieną, grįžus iš gimdymo namų, kad odelė neišsausėtų, užtenka maudynių kas antrą dieną. Jeigu kūdikis labiau prakaituoja, ypač vasarą, prausti jį vonioje galima ir kasdien. Puikiai tinka paprastas vandentiekio vanduo be jokių priedų ir virinimo.

Kasdien prausti su muilu ar geliu nereikia, kad nenusiplautų apsauginis riebalinis odelės sluoksnis. Prausiklius naudokite 2–3 kartus per savaitę. Maudykite kūdikį šiltame vonios kambaryje (22–25 laipsnių), vanduo turi būti 36–37 laipsnių temperatūros. Išmuilavimui turėkite švelnią kempinėlę, kurią panaudoje gerai išskalaukite. Švarų mažylį atsargiai, netrindami odelės, nusausinkite minkštu rankšluosčiu.

Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas: sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pažastis; kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, pieneliu ar kremu. Kai odelė šiek tiek drėgna, kosmetika gerai pasiskirsto ir įsigeria.

Galvytę užtenka išplauti kartą per savaitę su kūdikiams skirtu šampūnu, kuris negraužia akyčių. Dažniau plauti galite tik labai prakaituojančio mažylio galvytę.

Pasišlapinusio kūdikio užpakaliukui nuprausti užtenka tekančio vandens, o pasituštinusį mažylį galima apiprausti su vaikišku prausikliu. Drėgnomis servetėlėmis valykite kūdikį tik tuomet, kai negalite jo nuprausti. Nelaikykite vaiko su šlapiomis sauskelnėmis. Jas reikia keisti 6–8 kartus per dieną ir būtinai po kiekvieno pasituštinimo, nes išmatose yra virškinimo fermentų, kurie dirgina jautrią odelę. Nupraustą ir sausą odelę patepkite vaikišku kremu ar tepalu, pavyzdžiui, su augaliniais aliejais.

Gležnos ir sausos odelės apsauga lauke

Nuosavi apsauginiai kūdikio odos mechanizmai dar nesusiformavę, todėl nuo vėjo, šalčio ir saulės spindulių reikia apsaugoti specialiais kremais, kuriais patepkite atviras kūno vietas prieš išeidami į lauką. Daugumą tokių kremų patariama naudoti nuo pat gimimo. Šaltuoju metų periodu odą nuo nušalimų, nugairinimo, pleiskanojimo saugantys kremai tepami prieš 20–30 minučių iki išeinant iš namų.

Kosmetika odelės drėgmei ir apsaugai

Kūdikių oda geriau negu suaugusiųjų absorbuoja įvairias ant jos patenkančias medžiagas, taip pat ir esančias kosmetikoje. Todėl kremus ir tepalus vaikui rinkitės tik iš natūralių medžiagų, kurios nesudirgins odos.

Odelės problemų (sauskelnių bėrimas, pleiskanojimas ir kt.) patiria dauguma kūdikių, o jos kyla būtent dėl silpno odos barjero. Naujagimio odos pH yra neutralus (dar nesusiformavusi apsauginė rūgštinė plėvelė), o ant odos susidarantis plonas riebalų sluoksnis lengvai nusiplauna. Todėl odelė greitai išsausėja ir ją itin lengvai pažeidžia bakterijos ir įvairūs nepalankūs veiksniai. Tokią odelę, net jeigu ji neatrodo sausa, patariama nuolat drėkinti, o tam naudokite tik specialiai kūdikiams sukurtas kosmetikos priemones.

Palaikyti odelės drėgmę padeda iš natūralių medžiagų pagaminti losjonai, pieneliai, kremai, kurie švelniai prausia, maitina ir apsaugo kūdikio odelę. Vienos tokių medžiagų kosmetikos sudėtyje – natūralūs augaliniai aliejai. Kai kurių aliejų, pavyzdžiui, migdolų, sudėtis panaši į odos riebalų, todėl jie lengvai įsigeria ir prisotina odelę naudingų medžiagų, kurios pagerina apsaugines funkcijas. Maudant kūdikį, specialaus aliejuko galima įlašinti į vandenį. Plona aliejuko plėvelė, susidariusi vandens paviršiuje, po maudynių liks ant mažylio odelės, ją pamaitins ir apsaugos nuo išsausėjimo.

Puikus drėkiklis – taukmedžio sviestas, kuriame yra vitamino A, E, riebiųjų rūgščių. Jis nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, mažina niežėjimą, slopina uždegimus. Kitas geras drėkiklis –  plačiai liaudies medicinoje naudojamas augalas alijošius, jis ramina sudirgusią odą, padeda nuo iššutimų.

Mažylio maudymui ir odelės priežiūrai rinkitės švelnias, neutralaus pH kosmetikos priemones su minimaliu sudėtinių dalių skaičiumi, be galinčių sudirginti kvapiklių, alkoholio, dažiklių, patikrintas dermatologų ir pediatrų.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo