Pavasaris – itin nepalankus metas sergančiam atopiniu dermatitu mažyliui. Mat odą dar labiau išsausina temperatūrų kaita ir vėjas. Todėl vaiką varginantys atopinio dermatito simptomai – odos niežulys ir šerpetojimas dar labiau sustiprėja.
Jautri ir pažeidžiama išsausėjusi oda
Atopinis dermatitas – tai lėtinis odos uždegimas, kuriam būdingi paūmėjimo ir pagerėjimo periodai. Šia liga daugiausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Iš pradžių ant skruostų atsiranda pleiskanojančių, skilinėjančių, raudonų, sausų ir niežtinčių įvairaus dydžio plotelių, kurie greitai išplinta. Kūdikiams gali išberti visą kūną ir veidą, gali parausti oda už ausų. Vyresniems vaikams beria kaktą, kaklo šonus, sprandą, riešus, čiurnas, plaštakas, pėdas, rankų ir kojų linkius. Ilgainiui pažeistų vietų oda sustorėja ir suskeldėja. Niežtinčią odelę vaikas nukaso, ji pradeda šlapiuoti, o pro nukasytas vietas gali lengvai patekti infekcija: įvairūs virusai, grybeliai, bakterijos.
Atopinio dermatito apimtos odos hidrolipidinė plėvelė yra plona ir lengvai pažeidžiama, todėl gerai neapsaugo, odelė greičiau išsausėja ir tampa itin jautri aplinkos dirgikliams.
Mažylis pasidaro neramus ir irzlus, prastai miega, dėl niežulio dažnai prabunda. Dėl šios ligos neretai sumažėja imunitetas, vaikas dažniau negu kiti bendraamžiai serga kvėpavimo takų ligomis, jos užsitęsia ir komplikuojasi.
Atsiradęs kūdikystėje atopinis dermatitas dažnai kamuoja iki penkerių metų – dauguma vaikų šią ligą išauga ir vyresni serga rečiau. Subrendus ir sustiprėjus odai, susiformuoja tinkama odos mikroflora, paūgėjus sustiprėja ir imuninė sistema. Jeigu oda bus tinkamai prižiūrėta, didesnė tikimybė, kad vaikui augant atopinis dermatitas išnyks.
Paveldima liga, kuri paūmėja dėl daugelio priežasčių
Atopinį dermatitą lemia genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių visuma. Didelė tikimybė, kad kūdikis paveldės atopinį dermatitą, jeigu vienas iš tėvų sirgo šia liga. Liga siejama su astma, alergine sloga (rinitu). Todėl gydytojas pirmiausiai išsiaiškina, ar šeimoje yra sergančių tokiomis ligomis žmonių. Vaikas paveldi ne patį uždegimą, o organizmo savybes, padedančias ligai atsirasti, pavyzdžiui, sausą ir įvairiems aplinkos dirgikliams – cheminėms medžiagoms, šiurkštiems, vilnoniams ir sintetiniams drabužiams, temperatūros svyravimams, prakaitui – itin jautrią odą.
Atopinio dermatito kamuojamo mažylio odelę dar labiau žaloja įvairūs aplinkos veiksniai: karštis ir šaltis, itin sausas oras, tiesioginiai ultravioletiniai saulės spinduliai. Dirginti gali kvepalai, ore sklandančios dulkės, cheminiai valikliai, tabako dūmai, drabužiuose likę skalbimo milteliai.
Ligos paūmėjimą gali sukelti maisto produktai, net stresas ar infekcijos. Atopinio dermatito sipmtomus sunkiau sumažinti pervargusiam vaikui, nesilaikančiam dienotvarkės, kai namuose nuolatiniai barniai ir t.t. Bet kokia infekcija yra nemažas stresas organizmui. Sergant kaupiasi įvairiausi toksinai, kovai su infekcija, ypač karščiuojant, organizmas sunaudoja daug skysčių, todėl atopinis dermatitas paūmėja.
Padeda tinkama priežiūra
Svarbiausia gydant atopinį dermatitą – kiek įmanoma vengti provokuojančių veiksnių, kad liga nepaūmėtų. Taip pat – stiprinti odos apsauginę funkciją, sumažinti uždegimą bei niežulį. Tam gydytojai parenka įvairius kremus ir tepalus. Odą kasdien reikia tinkamai prižiūrėti, nuolat drėkinti, naudoti raminančias ir mažinančias uždegimą priežiūros priemones. Drėkinamąją priemonę švelniai paskirstykite ir tepkite keletą kartų per dieną, kad išnyktų sausumo jausmas.
Sergančius šia liga mažylius po dušu ar vonioje galima prausti tik vieną kartą per dieną, ne per karštame vandenyje ir ne ilgiau kaip 5–10 minučių. Naudokite odos nedirginančius prausiklius. Po maudynių odelę nusausinkite švelniu medvilniniu rankšluosčiu, jokiu būdu netrindami, ir patepkite specialia drėkinamąja priemone. Nepalikite vandens nudžiūti ant odos, nes tai sukels niežėjimą. Neleiskite vaikui be reikalo šlapinti išsausėjusios veido ir rankų odos.
Rūbų ir patalynės skalbimo priemonės turi būti skirtos jautriai odai, ligoniuko patalynė skalbiama kartą per savaitę 60 laipsnių temperatūroje. Skalbinius reikia gerai išskalauti nenaudojant minkštiklio.
Svarbu, kad vaikas kuo mažiau kasytųsi, nes, kasymasis didina odos uždegimą. Trumpai nukarpykite jo nagučius, kelis kartus per dieną juos valykite. Stenkitės, kad mažylis neprakaituotų ir nešustų, renkite jį lengvai. Kūdikio nerenkite blogai sugeriančiais prakaitą ir nepraleidžiančiais oro drabužėliais, pasiūtais iš sintetinio pluošto turinčių medžiagų, tinkamiausi – medvilniniai.
Nors maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, bet paskatina jos paūmėjimus. Dažniausiai kūdikiams atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai. Žindanti mama neturėtų vartoti daug pieno produktų, kviečių gaminių, grybų, medaus, įvairių konservuotų produktų, negerti gėrimų, į kurių sudėtį įeina dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai.
Namuose atopinį dermatitą gali išprovokuoti daug kas, pavyzdžiui, dulkių erkutės, šuns ar katės kailis, plaukai, pleiskanos, grybeliai. Nuolat plaukite vaiko kambarį arba naudokite dulkių siurblį su vandens filtru, kruopščiai valykite baldus drėgna šluoste, atsisakykite dulkes kaupiančių kilimų ir užuolaidų. Reikėtų palaikyti ir tinkamą kambario temperatūrą, pirkti patalynę, kurioje nebūtų alergiją sukeliančių medžiagų.
Parengė Undinė Gilė
