Vasaros dauguma mūsų laukiame su ypatingu nekantrumu. Juk tai – viliojantis, intriguojantis, nutrūktgalviškų nuotykių ir įdomių pažinčių kupinas metas. Deja, neretai kai kurioms moterims „padovanojantis“ ir itin nemalonių sveikatos sutrikimų – makšties uždegimų. Kas juos sukelia ir kaip sau padėti?
Šiltuoju metu periodu įvairios kilmės ir pobūdžio makšties uždegimais skundžiasi kas ketvirta moteris – taip tvirtina medicinos mokslų daktarė, medicinos centro „Maxmeda“ gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė.
Kai kurioms dailiosios lyties atstovėms visos šios „bėdos“ nusitęsia iki vėlyvo rudens, o ilgainiui vėl atsinaujina.
Trumpai apie simptomus
Makšties uždegimai, pasak gydytojos Ž. Kasilovskienės, yra skirstomi į dvi rūšis: endogeninius (neužkrečiami) bei egzogeninius (užkrečiami). Endogeniniai makšties uždegimai – tai vadinamieji makšties mikrofloros pakitimai: bakterinė vaginozė, pienligė, citolitinė vaginozė, egzogeniniai – tai lytiniu keliu plintančios ligos, tokios kaip trichomonozė, bakteriniai vaginitai (bakteriniai makšties uždegimai), virusiniai vulvovaginitai (virusiniai išorinių lytinių organų ir makšties uždegimai). „Visiems makšties uždegimams būdingas vienas ar keli simptomai: niežulys, makšties išskyrų kiekio, kvapo ar konsistencijos pokyčiai, skausmas lytiškai santykiaujant, skausmingas šlapinimasis.
Jei tai lytiniu keliu „pasigauta“ liga, be minėtų simptomų gali varginti ir žaizdelės ar pūslelės lytinių organų gleivinėje. Kalbant apie pagausėjusias išskyras, svarbu atminti, kad jos ne visada būna uždegimo požymis. Išskyrų gali padaugėti ir dėl kitų priežasčių: ovuliacijos, po lytinių santykių, dėl gimdos kaklelio žaizdelės ar polipų. Normalios makšties išskyros būna baltai skaidrios spalvos, bekvapės, jų pH mažesnis nei 4,5“, – makšties uždegimų simptomatiką vardija bei į jų niuansus dėmesį atkreipia ginekologė. Ž. Kasilovskienės teigimu, dažniausiai gydytojo praktikoje pasitaikančiais uždegimais reikėtų laikyti bakterinę vaginozę, pienligę ir trichomonozę.
Ligą išduoda itin nemalonus kvapas
Bakterinei vaginozei būdingos pilkšvos, vientisos, nemalonaus „žuvies“ kvapo išskyros. „Žuvies“ kvapas gali dar labiau sustiprėti per mėnesines (kraujas – tai organinė terpė itin palanki daugintis bakterijoms), taip pat po lytinių santykių. Negydant arba netinkamai gydant bakterinę vaginozę, galimos tam tikros komplikacijos: gimdos kaklelio uždegimas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, jei moteris nėščia, gali prieš laiką nutekėti gemaliniai vandenys, prasidėti vaisiaus vandenų infekcija, priešlaikinis gimdymas, kūdikis gali gimti su įgimta infekcija”, – pasakoja “Maxmeda” gydytoja.
Anot ginekologės, bakterinė vaginozė gydoma žvakutėmis, geriamais antibiotikais, tačiau kartais pakanka naudoti preparatus, palaikančius normalų makšties pH. Gydymosi metodą, atlikus visus reikiamus tyrimus, gali parinkti tik gydytojas. „Visoms savo pacientėms, kurias vargina minėtas negalavimas, visada primenu, jog bakterinė vaginozė linkusi kartotis. Ją lengvai „pažadina“ imuninės sistemos ligos, prezervatyvai, kai kurie medikamentai, chloruotas baseino vanduo, stresas“, – tvirtina Ž. Kasilovskienė.
Jei vargina įvairaus intensyvumo niežulys…
Ryškiausias pienligės simptomas – niežulys, kuris gali būti įvairaus intensyvumo ir prasideda dažniausiai kelias dienas prieš mėnesines. Moteris skundžiasi graužimu ir deginimu po lytinių santykių ar pasišlapinus. Tarpvietės oda ir makšties gleivinė būna paraudusi, vargina tirštos, bekvapės, varškės konsistencijos išskyros“, – pasakoja medikė. Anot jos, pienligė dažniausiai nesunkiai pagydoma vartojant specialius preparatus. Ž. Kasilovskienė tvirtina pastebėjusi, jog kai kurios pacientės dėl pienligės ar ligos atsinaujinimo linkusios kaltinti hormoninės kontracepcijos priemones, neva jos padidina tikimybę susirgti. „Mokslinių įrodymų, patvirtinančių, jog kontraceptinės tabletės tiesiogiai veikia makšties mikroflorą ir sukelia uždegimą, nėra. Kita vertus, kartais didesnės progesterono dozės gali sukelti makšties sausumą, kai kurios sudėtinės preparatų dalys – sumažinti glikogeno kiekį ląstelėse, todėl makšties mikroflora gali sutrikti. Tačiau tai labai individualu. Svarbiausia, ką reikėtų atminti, yra tai, jog vartojant kontraceptines tabletes kitokiu būdu paprastai jau nebesisaugoma. O išskyros, susimaišiusios su sperma, taip pat gali pakeisti makšties mikroflorą bei skatinti vystytis pienligę“, – tvirtina ginekologė.
Deginimo pojūtis
Trichomonoze dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, retais atvejais per buitinį kontaktą: drėgnus, išskyromis išteptus rankšluosčius, klozeto paviršių. „Būdingiausias šios ligos simptomas – gausios, putotos, pilkai žalsvos išskyros, skausmingas šlapinimasis, skausmas lytiškai santykiaujant, niežulys, lytinių organų „deginimo“ pojūtis. Kadangi trichomonos geriausiai dauginasi šarminėje aplinkoje, ligos simptomai gali ypač paūmėti per mėnesines arba po lytinių santykių. Vyrams ši liga dažniausiai būna besimptomė“, – pasakoja „Maxmeda“ ginekologė. Anot Ž. Kasilovskienės, trichomonos sukelia išorinių lyties organų, makšties, šlaplės, šlapimo pūslės uždegimus, tačiau galimos ir rimtesnės komplikacijos, pavyzdžiui, gimdos uždegimas. Liga gydoma ambulatoriškai, gydyti reikia ir partnerį, net jeigu jis jaučiasi gerai. Iki gydymo pabaigos lytiniai santykiai nerekomenduojami.
Dažniausios neužkrečiamų (endogeninių) makšties uždegimų priežastys:
– Bikinio srities depiliacija (plaukeliai ant didžiųjų lytinių lūpų saugo normalią makšties prieangio mikroflorą ir odą nuo trinties bei išorės mikroorganizmų).
– Sintetinės aptemptos kelnaitės, ypač su juostele. Pastaroji, keičiant padėtį, slankioja nuo išangės iki makšties prieangio ir taip gali sukelti makšties uždegimą.
– Lytinių organų higienos priemonės – įvairiausi kremai, plovikliai, dezodorantai, higieniniai įklotai, tamponai taip pat gali sunaikinti normalią makšties mikroflorą.
– Kai kurie medikamentai, prezervatyvai, spermicidai (kontraceptinės žvakutės, putos, pastos, želė).
– Lytinių partnerių, oralinio, vaginalinio ir analinio sekso kaita.
– Maudynės baseine (pernelyg chloruotas vanduo), ežere (nėra srovės, plaukioja gausybė žmonių). Vanduo, patekęs į makštį, šarmina jos pH, todėl gali sutrikti mikroflora, sumažėti atsparumas kitiems mikroorganizmams.
– Įvairios sisteminės ligos, pavyzdžiui, žvynelinė, Krono liga (lėtinė žarnyno liga), angliavandenių apykaitos sutrikimai ir kt.
– Mitybos ypatumai.
Kaip sau padėti?
– Šiltuoju metų laiku derėtų nešioti tik medvilnines kelnaites, atsisakyti kelnaičių su juostelėmis.
– Jei įmanoma, nešluostyti išangės srities tualetiniu popieriumi, geriau apsiplauti vėsiu vandeniu.
– Vengti atsitiktinių lytinių santykių.
– Nesimylėti tamsoje – partneriui nepastebint, apžiūrėti jo lyties organus. Prieš lytinį aktą galima pasiūlyti kartu išsimaudyti vonioje ar duše – taip nuplaunami nešvarumai, prakaitas ar bakterijos.
– Nesigydyti pačioms. Ne visada tai, kas padeda draugėms, gali padėti ir jums. Po specifinio gydymo preparatais nuo uždegimo svarbu atstatyti ir makšties pH, kad buvęs uždegimas nepasikartotų.
Susijusios temos:
[inpagepostlist_search moterų ligos]
