Nuo šiol neišnešiotam naujagimiui atvykus į Vaikų ligoninės Neonatologijos centrą, nuo pat pirmųjų dienų kartu su gydytoju neonatologu, slaugos ir kitais specialistais naujagimiu ima rūpintis ir ankstyvosios raidos skatinimo grupė: ergoterapeutas, psichologas ir vaiko raidos specialistas. Šią komandą pirmieji Lietuvoje suformavo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės medikai.
Kaip teigia Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys, nuo pirmųjų valandų į ligoninę patekusį per anksti gimusį naujagimį reikia ne tik gydyti ir slaugyti, bet ir padėti jam greičiau adaptuotis aplinkoje, sveikti, pasivyti bendraamžius, o neišnešiotuko tėvams – nepasimesti, nenusivilti, nenuleisti rankų, o išmokti iš pažiūros paprastų, bet naujagimiui itin svarbių dalykų.
Vaikų ligoninės neonatologai norą per anksti gimusio vaikelio raidos problemas patikėti tarpdisciplininei komandai brandino jau seniai: reikėjo susisteminti turimas žinias ir veiksmus, kurie iki šiol buvo atliekami atskirai. „Kartais, iškilus problemų, pabendrauti su naujagimio tėvais ateidavo psichologas, kviesdavome ergoterapeutą, buvo ir neišnešioto naujagimio raidos elementų vertinimo, tačiau kompleksinio požiūrio į ankstyvąją vaiko raidą trūko“, – prisimena dr. A. Liubšys.
Komandos veiklos principus suformuoti padėjo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Laima Mikulėnaitė.
Grupės koordinatorė vaiko raidos specialistė Karolina Petrauskienė šiandien jau rengia ir adaptuoja specialias skales naujagimių raidai vertinti. Ji teikia rekomendacijas ergoterapeutui, psichologui, gydytojui neonatologui. Iš ligoninės išrašant naujagimį įvertina, ar priemonės, taikytos dirbant su naujagimiu ir tėvais, buvo efektyvios.
Ergoterapeutė Judita Dovydėnaitė padeda mamai parinkti tinkamą žindymo padėtį, moko skatinti vaiko čiulpimo refleksą, nes per anksti pasaulį išvydęs kūdikis nemoka žįsti ir čiulpti. Ergoterapeutė rūpinasi, kad naujagimiui būtų parinkta speciali vaisiaus padėtį motinos gimdoje primenanti padėtis, kad mažyliui būtų lengviau kvėpuoti, patogiau miegoti. Ji moko, kaip pritaikyti kūdikiui aplinką, sumažinant triukšmo ir kitų nemalonių dirgiklių lygį, aiškina, kaip mama turi bendrauti su kūdikiu, kalbėti, dainuoti. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje taikoma muzikos terapija.
Anot ergoterapeutės J. Dovydėnaitės, neišnešiotukas atrodo toks trapus, kad neretai mamos bijo paimti jį į rankas, jos tikslas yra išmokyti mamą vaikelį liesti, guldyti ant krūtinės, dėti prie krūties, mokyti žindyti. Mama turi išmokti atpažinti naujagimio streso požymius ir jam padėti.
Psichologo vaidmuo komandoje – taip pat labai svarbus. Mamos, patekusios į ligoninės Neonatologijos centrą, neretai turi psichologinių problemų, patiria daug sumaišties, neigiamų jausmų, nes laukė sveiko, išnešioto vaikelio. Su tėvais dirbančios psichologės Ievos Sidaravičiūtės pareiga rasti kontaktą su mama, paguosti, išklausyti, kad mama ligoninėje jaustųsi kiek įmanoma komfortiškiau, o jeigu mamai nepavyksta užmegzti kontakto su gydytoju, psichologės uždavinys – pagerinti specialisto ir tėvų bendradarbiavimą. Yra žinoma, kad ramesnė, pozityviai nusiteikusi mama netiesiogiai padeda vaikui augti ir sveikti.
Ankstyvojo raidos skatinimo specialistų komandą vienija bendras tikslas: siekti, kad Vaikų ligoninė taptų dar palankesnė sergantiems naujagimiams ir jų šeimoms.
