Vis tenka susidurti su situacija, kai moterys, žindančios vaikus, pasipasakoja, jog aplinkiniams pasiguodusios dideliu nuovargiu ar depresyvumu, pirmiausia sulaukia patarimo nutraukti žindymą. Tai labai skubotas sprendimas, kuris kai kuriose situacijose gali atnešti daugiau žalos negu naudos, o esant depresijos grėsmei – jai vartelius atverti dar plačiau. Šiame straipsnyje aptarsime nujunkymo grėsmes depresijai atsirasti, būdus, kaip rizikas sušvelninti, požymius, kaip atpažinti, kokie išgyvenimai nujunkius – normali emocinė reakcija, o dėl ko sunerimti, bei pagalbos sau būdus.
Kodėl nustojus žindyti rizika atsirasti arba atsinaujinti depresijai gali padidėti?
Nustojus žindyti sumažėja prolaktino ir oksitocino hormonų, kurie veikia raminančiai ir suteikia artumo jausmą. Dėl to gali atsirasti liūdesys, ašarojimas, emocinis dirglumas, nuotaikų svyravimai ir vidinės tuštumos jausmas. Kartu su šia fiziologine įtaka veikia ir psichologinis nujunkymo aspektas – emocinis atsiskyrimas. Prisiminkime, kad žindymas dažnai yra artumo ritualas tiek vaikui, tiek mamai ir jį nutraukus kai kurios mamos jaučia netekties ar gedėjimo jausmą, jog prarado labai svarbią ryšio su vaiku dalelę. Taip pat gali pajusti kaltę ir abejones, ar tai įvyko laiku? Gali kilti vidinio sąmyšio jausmas dėl tapatumo pokyčio – aš nebe žindanti mama, tad kiek reikalinga vaikui, kokia aš dabar mama?
Nors atrodo, kad nujunkymas turėtų palengvinti kasdienybę, kartais pajutęs, jog nebegauna to, ko gaudavo anksčiau, vaikas tampa irzlesnis, nekantresnis, ima dar dažniau ieškoti kontakto su mama. Nujunkiusi mama lieka be greito būdo nuraminti vaiką ir tenka įjungti visas pastangas ir kūrybiškumą gesinant tas intensyvesnes emocines audras. Tam reikia turėti fizinių, emocinių ir psichinių resursų. Jei jų nėra, nujunkymo pasekmės jau prieš tai pervargusią mamą gali išsunkti dar labiau.
Taip pat reikia įvertinti nakties pokyčius – miego kokybė kurį laiką gali net pablogėti, jei vaikas buvo įpratęs naktimis žįsti, o dabar to negaus. Teks apsiginkluoti kantrybe ir mobilizuotis kurį laiką pagyventi mažiau pamiegojus, nes tikėtina, kad naktimis teks keltis ir ieškoti būdų, kaip mažylį raminti. Miego trūkumas yra svarbus rizikos veiksnys depresijai atsirasti, tad kartu su depresyvumu, susijusiu su hormonų svyravimais, bei emocinės tuštumos atsiradimu netekus artumo ritualo – visa tai gali būti kaip tiksinti bomba depresijai atsirasti.
Vis dėlto, nors rizika nujunkius susirgti depresija egzistuoja, bet ji dažniau pasitaiko, jei mama jau anksčiau patyrė depresijos ar nerimo epizodų, labai sunkų laikotarpį po gimdymo, mažai palaikymo ar daug streso.
Normali adaptacija ar depresija?
Nutraukus žindymą normalu jausti emocinius svyravimus, bet yra požymių, kurie padeda atskirti normalią adaptaciją nuo depresijos, kai jau verta ieškoti profesionalios pagalbos.
Normali adaptacija po nujunkymo – tai laikinas prisitaikymas prie hormoninių ir emocinių pokyčių. Dažniausiai tai trunka nuo kelių dienų iki dviejų–trijų savaičių. Tokios adaptacijos metu nuotaika svyruoja, bet būna ir geresnių momentų, o apimantis liūdesys ar jautrumas susijęs su konkrečiomis mintimis, pvz., „gaila, kad baigėsi šis etapas“, „įdomu, ar dar kada nors patirsiu žindymą?”. Šalia sunkesnių minčių ir emocijų išlieka gebėjimas džiaugtis vaiku, atlikti kasdienes pareigas, jausti vis aplankančius palengvėjimą ar ramybę. Normalios adaptacijos metu sunkesnės emocijos palaipsniui silpnėja – tai ženklas, kad organizmas ir psichika prie pokyčių prisitaiko.
Kokie požymiai, kurie gali rodyti atsirandančią depresiją? Vietoj palaipsnio prisitaikymo emocinė būklė negerėja arba net blogėja. Trunka ilgiau nei dvi–tris savaites. Nuotaiką lydi nuolatinis liūdesys, bejėgiškumas, tuštuma, savęs nuvertinimas ir beviltiškumas, jausmas, kad niekas nebedžiugina. Galvoje nuolat sukasi stiprią kaltę keliančios mintys, pavyzdžiui, „esu bloga mama“, „esu nevykėlė, kad nepajėgiau žindymo tęsti”. Taip pat gali būti paveiktas santykis su vaiku, atsirasti emocinis atsiribojimas, jausmas, kad prižiūrėdama vaiką veikiu autopilotu. Svarbu atsižvelgti, ką išgyvena kūnas. Kylant depresijai dažnai labai sutrinka miegas ir apetitas, lydi nuolatinis nuovargio jausmas, kai atrodo, kad net poilsis nepakrauna jėgų, tampa labai sunku atlikti net įprastus buities ar vaiko priežiūros darbus.
Jei po gimdymo patyriau depresiją, ar tikėtina, kad ji atsinaujins pabaigus žindyti?
Jei moteriai anksčiau buvo depresija po gimdymo, vadinasi, jos nervų sistema jau yra buvusi jautresnė hormoniniams ir emociniams pokyčiams. Todėl nustojus žindyti ir sumažėjus prolaktino ir oksitocino hormonų kiekiui gali aktyvuotis pažįstamas emocinis savijautos modelis. Taigi, rizika atsinaujinti depresijai tokiu atveju gali būti didesnė, bet tai nereiškia, kad depresija būtinai atsinaujins. Daug moterų, turėjusių pogimdyminę depresiją, sėkmingai įveikia nujunkymo laikotarpį, arba, jei emocijos paaštrėja, greitai atsikuria minimaliai padedant. Tad anksčiau buvusi depresija nėra nuosprendis, kad ji būtinai pasikartos nujunkymo metu.
Rizika, kad gali atsinaujinti patirta ir jau praėjusi depresija po gimdymo, yra didesnė, jei ankstesnė depresija šiuo periodu buvo sunki ar ilgai truko, jei dabar žindymas yra nutrauktas staiga, jei patiriate miego trūkumą, didelį stresą, trūksta emocinio palaikymo, jei dar anksčiau esate patyrusi depresijos ar nerimo epizodų.
Jei buvote išgyvenusi ankstesnę depresiją arba po gimdymo patyrėte depresiją ir planuojate nutraukti žindymą, būkite sau atidi, švelni ir sąmoninga. Atsižvelkite į tai, kad galite būti jautresnė ir kad reikės atidžiau rūpintis savo gerove: miegu, maistu, galimybe pajudėti, pabūti gamtoje, pabendrauti ir gauti palaikymą. Stebėkite savijautą ir nedelskite reaguoti. Moterys, kurios atpažįsta artėjančios depresijos signalus anksti, dažnai išvengia stipraus depresijos epizodo.
Ar turi įtakos emocinei savijautai tai, kaip greitai žindymas nutraukiamas?
Emocinė reakcija labai priklauso nuo to, kaip staiga nutraukiamas žindymas. Grįžkime prie fakto, kad žindymas palaiko aukštesnį prolaktino ir oksitocino lygį, o kai žindymas nutraukiamas, šių hormonų mažėja. Kuo staigesnis nutraukimas, tuo staigesnis hormoninis kritimas, o tai gali stipriau paveikti emocijas. Taigi, organizmas neturi laiko prisitaikyti, hormonų pokytis įvyksta per kelias dienas, o žindymo palaikomas kūniškas artumas nutrūksta be pereinamojo laikotarpio, nespėjant susikurti kitų artumo ritualų. Tai ypač aktualu, jei žindymas nutraukiamas dėl ligos, vaistų, stipraus išorinio spaudimo, netikėtos situacijos. Staigus žindymo nutraukimas dažniau susijęs su ryškesniu liūdesiu ar ašarojimu, nerimu, dirglumu, tuštumos ar emocinio išsekimo jausmu, didesne depresinių simptomų rizika.
Palaipsnis nujunkymas dažniau susijęs su švelnesniais nuotaikų svyravimais, nuoseklesne adaptacija, mažesne emocinio šoko tikimybe. Nujunkant palaipsniui hormonai mažėja pamažu, mama ir vaikas turi laiko atsisveikinti su žindymo ritualais, atrandant naujus artumo patyrimo būdus. Nors kartais net ir palaipsniui nujunkant sunkių emocijų gali būti, bet jos dažniausiai lengviau pakeliamos.
Ką daryti, kai žindymas nutrauktas staiga ir dabar yra labai sunku emociškai?
Jei žindymas buvo nutrauktas staiga ir dabar emociškai sunku, padėti sau galime pirmiausia atvirai įvardinant, kas vyksta? Pripažinti, kad „man sunku, nes mano kūnas ir emocijos patyrė staigų pokytį”. Vien tai, kad suprantame priežastį, dažnai sumažina nerimą.
Padėkite kūnui atsigauti. Kadangi dalis sunkumų kyla dėl hormoninių pokyčių, svarbu miegas, reguliarus maistas, lengvas judėjimas – pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, fizinis kontaktas (apsikabinimai su vaiku ar artimu žmogumi). Visi šie išvardinti dalykai tiesiogiai veikia nervų sistemą ir padeda išgyventi emocinius sunkumus.
Sąmoningai pakeiskite prarastą artumo ritualą. Žindymas buvo ne tik maitinimas, bet ir ryšys. Staiga jam nutrūkus, atsiranda tuštuma. Pabandykite susikurti naujus pastovius artumo momentus, daugiau akių kontaktų, lėto buvimo kartu. Vis priminkite sau, kad ryšys neišnyko, o jis tik keičia formą.
Neizoliuokite savęs, nepasilikite viena su sunkiais išgyvenimais, pasakykite partneriui ar artimam žmogui apie tai, kaip jaučiatės. Kitam žmogui gali būti sunku iki galo jus suprasti, jei jis savo kailiu to niekada nepatyrė, tačiau net jei jie iki galo nesupranta, pats išsipasakojimas jau padeda.
Kokio amžiaus vaikui nutraukus žindymą mamai sunkiausia tai išgyventi emociškai?
Emocinis sunkumas dažniausiai priklauso ne tiek nuo vaiko amžiaus, kiek nuo to, kokią reikšmę tuo metu turi žindymas. Yra išskiriami keli jautresni laikotarpiai.
Pirmasis – kai vaikelis yra pie 6–12 mėnesių. Daugeliui mamų tai vienas jautriausių etapų, nes žindymas dar labai susijęs su ramybe ir artumu, hormonų sistema vis dar gana aktyviai reaguoja į pokyčius, dažnai tai pirmas didesnis atsiskyrimo žingsnis. Nutraukus žindymą šiame amžiuje dažniau pasireiškia liūdesys, tuštumos jausmas, hormoniniai nuotaikų svyravimai.
Kitas etapas 1–2 metų laikotarpis ir paradoksalu, bet daugeliui mamų emociškai šiuo laiku nutraukti žindymą net sunkiau nei anksčiau, kadangi žindymas tampa ne tik maistu, bet ryšio, paguodos, migdymo būdu. Šiuo etapu nutraukus žindymą mamai ateina suvokimas, kad baigiasi kūdikystės etapas, tad atsiranda gedėjimo išgyvenimai, paleidžiant praeitį. Tokiu atveju emocijos dažniau susijusios su tapatybės pokyčiu, laiko bėgimo suvokimu, netekties išgyvenimu.
Manoma, kad mamai emociškai lengviau nujunkyti, kai vaikas yra vyresnis nei 2–3 metų ir žindymas jau labiau simbolinis, kai nujunkymas lėtas, sąmoningas, pasirinktas pačios mamos, kai mama turi emocinį palaikymą ir žino, ko tikėtis. Vis dėlto sunkiausia ne tada, kai nujunkoma vienu ar kitu amžiaus tarpsnio etapu, o tada, kai žindymas yra labai svarbi mamos emocinės pusiausvyros dalis. Todėl dvi mamos gali nutraukti žindymą to paties amžiaus kūdikiams ir išgyventi tai visiškai skirtingai.
Pabaigai…
Mamos savo meilę vaikui išreiškia daugybe būdų. Žindymas yra tik vienas iš jų. Jeigu nebetęsiame žindymo kelionės, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesugebėjusios, kažko nesuteikusios, nusikaltusios savo vaikui. Kiekviena vaiko auginimo akimirka gali būti kupina meilės, kuri išreiškiama vaikui vienu ar kitu būdu. Jei nebežindome, vis dar galime turėti visus kitus meilės ir artumo būdus.
Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė
Feisbukas Išsipildymas Motinystėje
Instagramas issipildymas.motinysteje
Daugiau apie žindymo įtaką mamos ir vaiko santykiams skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)
