Aušros svajonė – nuvežti dukras į Tailandą

Pustrečių metukų Saulė ir jau beveik aštuoniolikmetė Greta – seserys, o jų mama –verslo vadybos specialistė ir pedagogikos psichologė Aušra – lyg vyresnioji sesuo. Ši draugiška trijulė nuolat šypsosi, smagiai leidžia laisvalaikį ir drauge keliauja. „Mano gyvenimas – tai nuopolių ir pakilimų maratonas, atrodo, kitaip gyventi būtų neįdomu,– sako Aušra Mažeikaitė. – Esu didele optimistė, žinau , kad gyvenime niekas nevyksta atsitiktinai. Žmonės susitinka, nes turi susitikti, išsiskiria, kažko pasimoko vienas iš kito ir gyvena toliau… Nuojauta kužda, kad viskas man ir mums bus gerai“.

Kaip jauteisi, po ilgos pertraukos vėl tapusi mama? Ar skyrėsi pirmas nėštumas nuo antro, pirmo ir antro vaiko auginimas? Jaučiausi be galo pakylėta. Buvo šv. Velykų rytas, kai pamačiau teigiamus testo rezultatus. Tai Dievo palaima ir dovana man. Nuo pat pirmos pastojimo dienos jaučiau, kad esu nėščia… Vis sapnuodavau mažą mergytę, kurią atvedė tėtis. Džiaugėmės abi su Greta, kad turėsim sesę….

Nėštumas buvo visiškai kitoks: laukdamasi Gretos vaikščiojau iki paskutinių dienų, net nesuprasdama, ką reiškia pykinimas ar kiti nemalonūs pojūčiai. Su mažąja iš pat pradžių jaučiausi prastai. Jau pirmąją savaitę pykino, nesinorėjo valgyti, krito svoris. Tai truko iki 22 savaitės. Dažnai gulėdavau ligoninėje. Valgydavau tik tiek, kad paeičiau, bet maisto galėjo ir nebūti. Auginti pirmagimę buvo lengviau, nes padėjo tėvai, o dabar auginame Saulytę vienos, su Greta, tolokai nuo tėvų. Saulę pagimdžiau trečiame kurse, reikėjo baigti mokslus, naktimis, kiek
leisdavo Saulė, rašiau kursinius darbus, diplomą. Mažoji buvo labai nerami iki dvejų metukų: pasitaikydavo naktų, kad, rodos, ir užsimerkus nebuvau.

Kaip mergaitės sutaria, ar vyresnioji padeda prižiūrėti mažylę, ar klauso mamos abi ? Vyresnioji ne tik padeda auginti, ji ir augina. Dėkinga būsiu jai visą gyvenimą. ir Saulė užaugus, manau, tai įvertins. Amžiaus skirtumas truputėlį baugino. Greta nerimavo, kad jei gims brolis – apie ką su berniuku reikės kalbėti? Labai norėjo sesės. Vardą jai seniai buvome išrinkusios:vadinom pilvelį Saulute, nesvarbu kas ten gyvena. Mergaitės sutaria gerai, mes visos gerai gyvename. Mažosios kaprizus išsprendžiame taikiai: jeigu Saulytė reikalauja būtent tų knygų, iš kurių rengiasi kontroliniam arba testui Greta, ar prireikia būtent jos sąsiuvinio ar pieštuko, ašarų upeliai išsenka sudominus mažylę žaislu, knygele ar kitkuo. Saulė laukia pareinančios iš mokyklos sesės. Jos drauge eina į parką, kartais Greta ją vedasi pas savo drauges. Vakare būtinas ritualas – pasakyti sesei „labanakt“ ir duoti butulį net kelis kartus, kad tik ilgiau neitų miegelio.

Mažylė lanko darželį. Kaip sekasi, ar nesiožiuoja? Kaip ir visiems vaikams, darželio pradžia buvo sunkoka. Dvi savaites vaikščiojom kasdien po kelias valandas, trečiąją – jau liko miegoti, taip ir įpratome per mėnesį. Į darželį Saulutę traukia dėl draugių: jas pamačiusi nusiramina ir pasako man atia. Rytais į darželį vedu aš, o pasiima paprastai sesė. Dažnai mus lydi taksų veislės kalytė vardu Brita. Saulei labai patinka jos draugija.

Kokį maistą renkiesi? Kaip rūpiniesi dukrų sveikata, gydai susirgusias?
Maistą valgome įvairų, tik aš jau 6 metai nevalgau kiaulienos ir jautienos. Vaikams maisto atskirai negaminu, tik stengiuosi nepiktnaudžiauti prieskoniais ir druska. Dukros neišrankios, valgo viską. Kartais rytais, kai verdu Saulytei manų ar grikių košę, prisijungia ir Greta. Saulė, kaip ir aš ,labai mėgsta žuvį…Ką dėti į burną, tikrai renkamės, jau seniai nevalgome rūkytų, keptų gaminių, pusfabrikačių. Žinoma, būna išimčių, kai Greta parsineša bulvių traškučių ar kepa šaldytas bulvytes…Nedraudžiu pasilepinti ir saldumynais, beje, Greta kepa labai skanius pyragus
su vaisiais: kai po darbų grįžtu namo ir jaučiu laiptinėje cinamono kvapą, žinau, kad manęs laukia šiltas pyragas. Saulė nesirgo iki dvejų metukų, gal todėl, kad iki pat metų ir 4 mėnesių maitinau krūtimi, o nuo darželio prasidėjo ligų maratonas… Suserga Saulė, tuomet nuo jos Greta ir atvirkščiai…Pavasaris buvo lengvesnis, bet žiemą labai sirgome. Stengiuosi gydyti liaudiškomis priemonėmis, vaistus geriame tik kraštutiniu atveju. Profilaktiškai kas vakarą dukros geria žuvų taukus, kalcį, kad būtų stiprūs kaulai ir sveiki dantukai.

Ar turi laisvalaikio sau, ar užtenka laiko pailsėti, atsipalaiduoti? Kaip praleidžiate vasaros atostogas? Visas mano poilsis orientuotas į vaikus, kad kuo daugiau pabūtume kartu. Dabar, kai nedirbu, stengiuosi būti su dukromis, ypač Saule, nes Gretai rūpi ir savos draugės, o mes padraugaujam su panašaus amžiaus vaikučių mamytėm. Kai noriu kur nors išvažiuoti, Saulę su malonumu prižiūri Greta. Šią gegužę išleido mane dviem dienom plaukti baidarėmis. Mėgstamiausios atostogos, žinoma, prie jūros, mums labai patinka Nida… Į Egiptą pirmą kartą visos trys išvažiavom, kai Saulei buvo vos 4 mėnesiai. Kelionė buvo puiki, be jokių rūpesčių, maitinau Saulę savo pienu. Maudėmės jūroje, plaukėme nardyti, stebėjome jūroje delfinus…vienu žodžiu – puikumėlis. Pusės metukų Saulytė taip pat pabuvojo Londone, Kembridže (Rytų Anglija). Puikiai jautėsi net apžvalgos rate Londone. Keliones mažoji atlaiko lengvai, kaip ir skrydžius. Svajojau nusivežti dukras į Tailandą – nuostabios gamtos ir begalinių šypsenų šalį – jis mane užbūrė. Šiemet atostogausiu rugpjūtį, tikriausiai aplankysime Nidą, o gal ir tolėliau patrauksime.

Ko labiausiai linkėtum savo dukroms? Kaip ir kiekviena mama, norėčiau kad jos augtų sveikos, protingos, turėtų gyvenimo tikslą, užaugtų nuostabiomis merginomis, moterimis, mamomis… mylėtų ir būtų mylimos, kad džiaugtųsi gyvenimu, priimtų visus iššūkius ir tikėtų savimi. Norisi, kad visuomet šalia jų būtų geri, patikimi draugai ir, žinoma, aš, mama. Esu labai, labai laiminga, nes Dievas man dovanojo tokias nuostabias dukras.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė (Nuotraukos – iš asmeninio archyvo)