Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Kaip jiems žinoti, ar jų vaikas auga normaliai? Fizinis augimas – tai proporcingas ūgio ir svorio didėjimas, bei kūno formų pokyčiai vaikui bręstant. Komentuoja vaikų endokrinologė R. Verkauskienė.
Kas yra normalu? Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka: kai nėra lėtinių ligų bei veiksnių, sutrikdančių ląstelių augimą, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlberg sąlygiškai suskirstė į tris periodus: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Kiekvieną iš jų įtakoja skirtingi metaboliniai ir hormonų veiksniai.
Kūdikių augimą daugiausiai lemia mityba. Šis laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Todėl šiuo laikotarpiu stebimi dideli augimo greičio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas auga greičiausiai – kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus. Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia maždaug po 6 mėnesių amžiaus, ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą.
Vaikystės augimo periodu (nuo maždaug 2 metų iki lytinio brendimo) didžiausią įtaką turi augimo hormonas. Maždaug nuo trijų metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6,0 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi, stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai.
Didžiausias augimo šuolis yra lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms – menstruacijų atsiradimas. Sutariama, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16-17 metus berniukams).
Augimo vertinimas
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pas pediatrą ar šeimos gydytoją. Vaiką prižiūrintis gydytojas matuoja ūgį ir svorį, bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar yra kokių nors problemų.
Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų – stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Siekiant sumažinti matavimo paklaidas, kūdikių ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius, vyresnių vaikų- kas 6-12 mėnesius, geriausiai tam pačiam matuotojančiąjam naudojant tą pačią matuoklę.
Galutinis ūgis yra daugiausia nulemtas genetiškai, o taip vadinamą taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę:
berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2;
mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2.
Kuo gali padėti tėvai?
Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikui netrūktų jo sveikatai labai svarbių dalykų:
– pakankamai miego: miego poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau daugumai vaikų reikia 10-12 val. miego per parą. Kokybiškas miegas ir poilsis būtinas normaliam vaiko augimui;
– sveika mityba: subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorijų, baltymų, pagrindinių vitaminų ir mineralų, padės vaikams pasiekti jų ūgio potencialą;
– adekvatus fizinis aktyvumas, nes nutukimas tampa vis aktualesnė vaikų ir paauglių problema. Tėvai turėtų pasirūpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu krūviu.
Parengė: vaikų endokrinologė R. Verkauskienė,
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė
