Žiemą džiaugiamės iškritusiu sniegu ir šaltuku, tačiau nesusimąstome apie šalčio pavojus. Visi žmonės, praleidžiantys daug laiko lauke (dirba, sportuoja, praleidžia laisvalaikį) priskiriami rizikos grupei patirti neigiamą šalčio poveikį sveikatai. Greitai gali sušalti vaikai.
Dėl šalčio atsiranda odos ir gilesnių audinių nušalimas. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Paprastai nušąla galūnės ir atsikišusios ir mažiausiai pridengtos kūno dalys (veidas, nosis, ausys, plaštakos, pirštai, pėdos). Nuo šalčio susiaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.
NUŠALIMO PRIEŽASTYS
Bet kas, būdamas ilgai didžiuliamem šaltyje, gali nušalti. Pavojus nušalti padidėja netinkamai apsirengus, neprisidengus galvos, rankų ir kojų, dėvint drėgnus drabužius, esant drėgnai odai, išgėrus alkoholio (alkoholis “blokuoja” šalčio pojūtį).Šalčio poveikį sustiprina vėjas.
Nušalimo simptomai
Pirmas požymis – odos badymas, tarsi adatėlėmis;
Nušalusi kūno dalis gali nutirpti, skaudėti, galiausiai tampa visiškai nejautri, tarsi medinė;
Oda susausėja, išbąla, tampa šalta;
Po nušalimo atšilę audiniai parausta, skauda nušalusios vietos;
Jei žmogus šaltyje išbūna labai ilgai, gali pasireikšti ir sisteminiai nušalimo simptomai: žmogus tampa vangus, abejingas aplinkai, sulėtėja kvėpavimas ir širdies veikla, aptemsta sąmonė, žmogus miršta.
Nušalimo laipsniai
Žalos dydis priklauso nuo šalčio poveikio ir intensyvumo. Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų:
Pirmojo laipsnio nušalimas–oda yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
Antrojo laipsnio nušalimas –tai paviršinių odos sluoksnių nekrozė. Ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės, pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.
Trečiojo laipsnio nušalimas – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės, oda pabalusi, pamėlusi („marmurinė“). Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o
po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.
Ketvirtojo laipsnio nušalimas – nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų.
PIRMOJI PAGALBA NUŠALUS
√ Esant bet kokio laipsnio nušalimui, būtina kuo greičiau susirasti šiltą patalpą.
√ Esant I laipsnio nušalimui, reikia nušalusią kūno dalį atšildyti kambario temperatūros vandenyje, tokias kūno dalis kaip nosis, ausys, skruostai – kambario temperatūros aplinkoje.
√ Kad nušalusi vieta vandenyje neskaudėtų, reikia prieš tai ją pašildyti priglaudus prie savo kūno. Šildomasi 30-60 minučių, kol oda įgauna rausvą atspalvį, o jos audiniai suminkštėja. Vėstantį vandenį reikia papildyti karštu. Jokiu būdu negalima šildytis karštoje vonioje!
√ Duokite gerti karštos arbatos, vandens.
√ Nušalusios vietos netrinkite, nekiškite į karštą vandenį, jei šildant atsiranda pūslių (II-IV laipsnio nušalimas), toliau nešildykit.
√ Stipriai nušalusias galūnių vietas apriškite steriliu tvarsčiu, susiformavusių pūslių negalima pradurti dėl galimos infekcijos.
√ Suteikus pirmąją pagalbą ligonį skubiai gabenkite į ligoninę, kad jam būtų suteikta kvalifikuota pagalba (nušalusią galūnę su steriliu tvarsčiu susukę į minkštą audinį (antklodę, megztinį)).
NUŠALIMŲ PREVENCIJA
Esant temperatūrai žemiau nulio nušalti galima labai greitai. Jei praleidžiate laiką lauke šaltyje, labai svarbu imtis tokių priemonių, kurių pagalba Jūsų oda bus tinkamai apsaugota.
· Vilkėkite daugiasluoksnius, neperšlampamus drabužius.Efektyviau yra nešioti kelis plonų sluoksnių drabužius nei kelis ir storus. Tarp plonų rūbų sluoksnių yra oro tarpas, kuris šildo kūną ir veikia kaip papildoma izoliacija. Rūbai neturi būti per maži ir kiekvienas drabužių sluoksnis turi būti didesnis už apatinį.
· Visada mūvėkite pirštines, galvą prisidenkite gobtuvu, šaliku ar šilta kepure.
· Pasirūpinkite kad rankogaliai būtų sandarūs ir neveržtų
· Mūvėkite gerai izoliuotus, nespaudžiančių kojų batus. Nepamirškite gerai priglundančių storų kojinių. Rekomenduotina nešioti porą kojinių – arčiau kūno turėtų būti medvilninės ir ant viršaus vilnoninės.
· Venkite sintetinių rūbų.
· Lauke būdami per šalčius daugiau judėkite ir visada pasinaudokite priedanga.
Atminkite – alkoholis niekada nepadės prie nušalimų, o tik pablogins situaciją.
