Psichologai tikina, kad nuo pat vaikystės pratindami mažylį prie gražios ir originalios aplinkos tėvai gali išugdyti kūrybingą asmenybę. Neatsiejama mažylio individualumo išraiška – drabužiai. Pomėgiai ir skonis pradeda formuotis nuo pat mažų dienų. Net mažiausias pypliukas parduotuvėje tiesia rankytes į patikusią striukytę arba kaulija mamos būtent šitų batukų ar kepurytės.
Judėjimas vaikui – gyvenimo būdas. Atrodo, kad mažyliai nuolat mankštinasi – ramiai nusėdėti vienoje vietoje – sudėtinga užduotis. Taigi drabužėliai neturi varžyti judesių. Apie vaikiškų drabužėlių grožį ir funkcionalumą kalbamės su „Modi du“ drabužių dizainere Diana Vapsviene.
Ko gero, Jūsų darbužiams turi įtakos sportas, kuris daug metų buvo jūsų gyvenimo dalis?
Prieš dešimt metų buvau sportininkė – dziudo imtynininkė, bet nepasakyčiau, kad mano drabužių kūrybą veikia praeitis. Sportas labiau išugdė dabartinį mano charakterį. Esu kantri, užsispyrusi ir ištverminga, o šis bruožas puikiai dera su kūryba ir verslu. Žinoma, kad judėjimas – visų vaikų gyvenimo būdas. Taigi kurdama rūbus, pirmiausiai stengiuosi, kad vaikai nesijaustų suvaržyti. Mano manymu, patogus rūbelis vaikui suteikia daugiau judėjimo laisvės, o stilius – džiaugsmas mamos akims.
Esate mama, kokiais drabužiais rengiate savo dukrelę ir kaip formuojate jos skonį? Juk aprengti dukrą daug sunkiau negu sūnų, jai reikia daugiau – drabužių, ir įvairiausių priedų, puošmenų.
Tai ir yra visa mano kūrybos ir verslo pradžios paslaptis. Kurti pradėjau tik tada, kai tapau mama. Motinystė ir daug kitų gražių jausmų mane įkvėpė imtis šio darbo. Kai dukrelė ūgtelėjo, susidūrėme su problemėle, kaip aprengti vaiką kokybiškais ir, žinoma, stilingais rūbeliais. Tuo metu tokių drabužių buvo tikrai mažai. Dabar dukrelę rengiu tik savo sukurtais rūbeliais, o jau papuošalai, lankeliai – dažniausiai tėčio rūpestis. Dukra nuolat stebi savo mamos išvaizdą, ir visais įmanomais būdais stengiasi būti į ją panaši. Mano dukrytei taip pat mamos požiūris į rūbus – pats tobuliausias. Žinoma, visos mergaitės išgyvena rožinį periodą, bet mūsiškis buvo labai trumpas.
Galbūt iš dukros semiatės idėjų savo modeliams. Kokios mažyliui patogaus ir patrauklaus drabužio savybės?
Dukra ne kartą man pateikė idėjų. Tad visos pūstos suknelės – mano dukrytės norai. Visada stebiu savo vaiko judesius, žaidimus, šokius, dainas ir dažnai kyla naujų idėjų. Taip sukūriau ne vieną modeliuką. Tad ne vienas mūsų vaikiškas rūbelis turi pavadinimą: šokėjo kelnės, dirigento švarkelis ir t.t. Tai reiškia, kad modelis gimė būtent tuo metu.
Visos mamos žino, kad vaikiškiems drabužėliams tinkamiausi natūralūs, minkšti audiniai. Kokias medžiagas renkatės Jūs?
Niekada nesiskelbėme, kad esame ekologiški ir žali, bet medžiagas atsirenkame labai atsakingai. Ir vaikams, ir suaugusiems dažniausiai siuvame iš tų pačių audinių. Manau, kad drabužio audinys vienodai svarbus ir tėveliams, ir vaikams. Pripažįstu sveikus ir natūralius audinius, labai retai mano drabužio audinyje yra šiek tiek poliesterio. Visi arti kūnelio dėvimi drabužėliai tik iš medvilnės, o neseniai pasiuvome marškinėlius vaikams ir suaugusiesiems iš ekologiškos medvilnės.
Mažas pypliukas darželyje jau turi pats apsirengti. Šaunu, kai kelnytes, sijonėlį ar džemperiuką patogu užsegti. Kokios „Modi du“ drabužėlių savybės jam padeda?
Stebėdama labai savarankišką dukrytę, atsižvelgiu į tai, kad vaikas galėtų apsirengti ir nusivilkti rūbelį pats. Stengiamės pasirinkti patogius megztukų užsegimus. Vaikas vaikui nelygus, kad ir dydis ar amžius vienodas. Vienas turi didesnį pilvelį, kitas visai jo neturi. Kad skirtingo sudėjimo vaikai galėtų dėvėti mūsų kelnytes, ties juosmeniu veriame reguliuojamas virveles.
Pasirinkote vienodo stiliaus kelnes – su nuleistu prarėžiu. Ar mamos jas mielai mūvi?
Šiandien siuvame įvairaus kirpimo kelnes. Aš moteris, ir puikiai suprantu, kad tokio kirpimo kelnės ne visur tinka. Esame labai universalūs, ir jau pasiūlėme ne vieną taisyklingų formų kelnių modelį, bet kitokio kirpimo nei klasika.
Daugelis „Modi du“ drabužėlių universalūs – ir berniukams, ir mergaitėms. Tai praktiška?
Labai dažnai mamos skundžiasi, kad berniukams gražių drabužėlių gerokai mažiau negu mergaitėms. Šis mamyčių požiūris pastūmėjo siūti universalius rūbelius. Tai padaryti nebuvo sunku, nes niekada nesirinkau ryškių rožinių audinių. Visos mūsų audinių spalvos universalios, tad tokias pačias kelnes: be blizgučių ir gėlyčių, galime siūti visiems.
Ar pasiteisino idėja aprengti vaiką, mamą ir tėtį. Ar dažnai įgyvendinate šią idėją jūs?
Mes – visi trys šeimos nariai esame visada susiderinę. Mano kūrybos braižas lengvai atpažįstamas. Jeigu tėtis, mama ir vaikas apsirengę skirtingom kelnėm bet visos jos iš „Modi du“, jie atrodo kaip stipri, vieninga komanda.
Kalbėjosi Ieva Grabauskienė
