Nors visuomenės sveikatos specialistai jau keletą metų nerekomenduoja naudoti gyvsidabrio termometrų, vis dar nemažai žmonių Lietuvoje juos naudoja ir neskuba atsisakyti. Gyvsidabrio termometrų problema dažniausiai paaštrėja šaltuoju metų laikotarpiu, kai daugiau žmonių užpuola įvairios peršalimo ligos.Į dažniausiai užduodamus klausimus atsako Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Gedvilienė.
Ką reikia daryti sudužus gyvsidabrio termometrui?
Pirmiausiai iš patalpos reikia kuo greičiau išvesti vaikus, nevaikščioti po ją. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Jeigu gyvsidabrio lašelių patenka į kokius nors plyšius, juos iš ten ištraukti galima su gumine kriauše. Gyvsidabrį galima rinkti drėgnu, klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Nepatartina gyvsidabrio siurbti siurbliu,nes siurblio variklis skleidžia karštį ir gyvsidabris dar greičiau garuoja. Atliekant valymą, reikėtų dėvėti medicinines kaukes, gumines pirštines. Visą surinktą gyvsidabrį supilti į butelį su vandeniu, nes gyvsidabris vandenyje negaruoja ir sandariai uždaryti. Surinkę matomą gyvsidabrį, patalpas išvalykite su kalio permanganato ar chlorkalkių tirpalu ir gerai išplaukite keletą kartų (rekomenduojama naudoti paprastą ūkinį muilą). Išplautas patalpas gerai išvėdinkite.
Kur dėti surinktą gyvsidabrį?
Jokiu būdu negalima gyvsidabrio išmesti į buitinių atliekų konteinerį! Indą su vandeniu, į kurį surinkote sudužusio termometro gyvsidabrį, galite nuvežti į pavojingas buitines atliekas surenkančias įmones.
Ar pavojingas įskilęs gyvsidabrio termometras?
Pavojingas, nes gyvsidabris garuoja, o jo garais galima apsinuodyti. Tokį termometrą taip pat reikėtų atiduoti įmonei, surenkančiai gyvsidabrio turinčius prietaisus.
Kaip apsinuodijama gyvsidabriu?
Gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktu, per kvėpavimo takus (įkvepiant), tuomet gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą. Dažniausiai apsinuodijama gyvsidabriu per kvėpavimo takus. Gyvsidabris yra skystas, sidabro baltumo, sunkus metalas, kuris yra toksiškas visoms gyvybės formoms. Ši medžiaga yra laki ir greitai garuoja kambario temperatūroje. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie bespalviai ir bekvapiai, todėl kartais galima nežinoti, kad apsinuodijai. Apsinuodyti galima net nuo vieno sudužusio termometro.
Kas atsitinka apsinuodijus gyvsidabriu?
Pirmieji ūmaus gyvsidabriu apsinuodijimo požymiai yra galvos skausmas, silpnumas, sutrinka miegas, pykina. Atsiranda metalo skonis burnoje, vėmimas, seilėtekis, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Gyvsidabrio garai sukelia ūmią pneumoniją. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus,jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu.
Esant lėtiniam apsinuodijimui gyvsidabriu, žmogus dažniausiai skundžiasi galvos svaigimu ir skausmais, metalo skoniu burnoje, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, pablogėjusia atmintimi, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, vystosi toksinė encefalopatija. Sunkūs apsinuodijimai gyvsidabriu gali baigtis mirtimi. Todėl ypač atsargiai reikia elgtis su bet kokiu prietaisu, kuriame yra gyvsidabrio metalo.
Gal iš viso reikėtų atsisakyti gyvsidabrio termometrų?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, siekiant uždrausti naudoti pavojingas medžiagas, gyvsidabrio termometrai į rinką nebetiekiami. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti termometrų be gyvsidabrio, skaitmeninių ir infraraudonųjų spindulių termometrų, kurie greitai ir tiksliai matuoja kūno temperatūrą.
