Nors dažnai alergijos yra nuvertinamos kaip menkas diskomfortas, jos gali progresuoti iki ūmių, gyvybei pavojingų būklių, o anafilaksija yra vienas ryškiausių pavyzdžių.
„Anafilaksija – ne tik stipri alergija. Tai – gyvybei pavojinga būklė, kurioje kiekviena pradelsta minutė gali būti lemtinga. Mūsų tikslas – ne tik gydyti alergijas, bet ir kad kiekvienas žinotų, kaip atpažinti ir reaguoti į šią grėsmę“, – pabrėžia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro gydytoja, vaikų alergologė Rūta Požerskytė, kasdien susidurianti su įvairaus amžiaus pacientų alerginėmis reakcijomis.
Kai organizmas tampa savo paties priešu
Alerginė reakcija – paradoksalus imuninės sistemos atsakas. Užuot gynusi nuo tikrų pavojų, ji pradeda atakuoti daugeliui visiškai nekenksmingas aplinkos medžiagas – alergenus. Tai tarsi klaidingas pavojaus signalas, sukeliantis kaskadinę (grandininę, savaime stiprėjančią imuninės sistemos) reakciją.
Anafilaksija – tai šios klaidingos reakcijos kulminacija. Anafilaksinis šokas yra žaibiškai besivystanti, sisteminė alerginė reakcija, kurios metu per kelias minutes gali būti pažeista ne viena gyvybiškai svarbi organų sistema. Be skubios medicininės pagalbos tokia reakcija gali baigtis mirtimi.
„Anafilaksija nėra tik nemalonus pojūtis ar stiprus diskomfortas. Tai – reali, grėsminga būklė, kurioje akimirksniu sprendžiasi žmogaus likimas“, – konstatuoja gydytoja R. Požerskytė.
Net 10–20 proc. visų sunkių alerginių reakcijų ištinka vaikus
Maždaug vienam iš 300 žmonių gyvenime gali pasireikšti bent viena anafilaksinė reakcija. Ir ši būklė, deja, dažnėja – pastaraisiais metais stebimas stabilus 5–7 proc. metinis hospitalizacijų dėl anafilaksijos augimas. Nors Lietuvoje išsamių duomenų apie šios būklės paplitimą dar nėra, Europos anafilaksijos registras atskleidžia, kad net 10–20 proc. visų sunkių alerginių reakcijų ištinka vaikus. Mirtinos baigtys yra palyginti retos, tačiau labai realios – kai kuriose šalyse fiksuojama iki penkių mirčių nuo anafilaksijos vienam milijonui gyventojų.
Kas sukelia audrą organizme?
Anafilaksiją gali išprovokuoti daugybė medžiagų. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai tai yra karvės pienas, kiaušiniai ir soja. Vyresni vaikai ir paaugliai dažniau reaguoja į riešutus, žuvį, sezamą. Suaugusiesiems didžiausią pavojų kelia tam tikri vaistai, ypač antibiotikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vabzdžių (pavyzdžiui, bičių, vapsvų) įgėlimai.
Organizmo reakciją gali sustiprinti netikėti veiksniai, pavyzdžiui, fizinis krūvis (net jei alergenas pateko į organizmą prieš kelias valandas), infekcijos, menstruacijos, alkoholis ar kai kurie vaistai (pavyzdžiui, beta-blokatoriai). Ypač pažeidžiami astma sergantys žmonės, jie patiria sunkesnes anafilaksines reakcijas.
„Tai prasidėjo nuo riešutinio batonėlio…“
Realus pavyzdys, kaip greitai ir netikėtai gali ištikti anafilaksija, Vilnius miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro pacientės 14-metės Gabrielės istorija.
„Tai buvo visiškai paprasta diena mokykloje. Suvalgiau riešutinį batonėlį, kurį buvau valgiusi daugybę kartų. Bet tąkart užteko vos kelių kąsnių – staiga pradėjau dusti, baisiai niežėjo rankos, burnoje atsirado keistas, deginantis jausmas, akyse viskas aptemo… To baimės jausmo niekada nepamiršiu. Tąkart mane išgelbėjo budri mokytoja, kuri nedelsdama iškvietė pagalbą.“
Šiandien Gabrielė visuomet nešiojasi adrenalino autoinjektorių – savo „gyvybės draugą” – ir kruopščiai tikrina kiekvieno maisto produkto sudėtį.
Simptomai – greiti, pavojingi ir klastingi
„Anafilaksijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kartais klaidina. Iš pradžių dažniausiai atsiranda odos pokyčiai – staigus paraudimas, intensyvus niežulys, dilgėlinis bėrimas, įvairūs tinimai. Kvėpavimo sistema reaguoja dusuliu, švokštimu, gali užkimti balsas. Dažnai staiga krenta kraujospūdis, pasidaro labai silpna, svaigsta galva, galima netekti sąmonės. Neretai atsiranda virškinimo sistemos sutrikimai – pykinimas, vėmimas, stiprus pilvo skausmas.
Vaikams, ypač kūdikiams, simptomai gali būti ne itin būdingi – neįprastas nerimas, vangumas, nepaaiškinamas verksmingumas, įvairūs odos bėrimai ar pamėlynavusios lūpos. Tėvai turi būti itin atidūs ir nedelsti, jei pastebi bent kelis iš šių požymių po galimo kontakto su alergenu“, – detaliai simptomus vardina vaikų alergologė R. Požerskytė.
Ypatingai svarbus mažųjų pacientų tėvų budrumas
Atpažinti anafilaksijos simptomus kūdikiui ir mažam vaikui gali būti tikras iššūkis, nes juos reikia atskirti nuo įprastų fiziologinių būklių ar kitų vaikų ligų.
„Maži vaikai dar negali aiškiai nusakyti savo pojūčių, todėl tėvų ir globėjų intuicija bei budrumas tampa gyvybiškai svarbūs. Staigus, nepaaiškinamas vaiko būklės pasikeitimas, ypač kartu su odos ar kvėpavimo problemomis, turėtų būti rimtas signalas kreiptis medicininės pagalbos“, – pataria vaikų alergologė.
Būdingi anafilaksijos simptomai šiame amžiuje gali būti neįprasti elgesio pokyčiai: staigus, neperstojantis verkimas be akivaizdžios priežasties, neįprastas neramumas, irzlumas ar net išgąstis. Gali atsirasti dilgėlinis bėrimas, intensyvus kasymasis, odos nukasymo žymės, veido, liežuvio ar gerklų patinimas.
„Jei mažylis staiga tampa neįprastai vangus, ima mėlynuoti lūpos, kvėpavimas pasidaro triukšmingas, švilpiantis ar apsunkintas – nė akimirkos nedvejokite. Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112“, – sako gydytoja Rūta Požerskytė.
Svarbu nedelsti
Tyrimai rodo, kad maždaug trečdaliui anafilaksiją patyrusių žmonių anksčiau nebuvo diagnozuota alergija. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų yra gyvybiškai svarbu žinoti, kaip atpažinti grėsmę ir kaip teisingai reaguoti.
Jei žmogus staiga pradeda dusti, tinsta veidas ar liežuvis, netenka sąmonės ar jo odą išberia iškart po kontakto su galimu alergenu, tai gali būti anafilaksija. Svarbus žingsnis – kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei žmogus žino apie savo alergiją ir turi vaistų ar adrenalino autoinjektorių (populiariai vadinamą „EpiPen”), svarbu nedelsiant jį panaudoti, nes tai dažniausiai yra vienintelis efektyvus pirmosios pagalbos būdas iki medikų atvykimo. Po adrenalino injekcijos žmogų reikia paguldyti ant nugaros, pakelti kojas (jei jis sąmoningas), nuraminti ir nuolat stebėti jo kvėpavimą bei bendrą būklę.
Anafilaksija – tai gyvybei pavojinga alerginė reakcija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. „Ūmios reakcijos metu mūsų pagrindinis tikslas yra kuo greičiau stabilizuoti paciento būklę. Tik tuomet, kai pavojus praeina, galime pradėti ieškoti tikrosios priežasties“, – sako Alergologijos centro gydytoja.
Kai paciento būklė stabilizuojasi, jis siunčiamas konsultacijai pas gydytoją alergologą. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre atliekamas išsamus alergologinis ištyrimas, padedantis nustatyti anafilaksijos priežastis, galimą alergeną ar kitą veiksnį bei suplanuoti individualią profilaktiką ir gydymą. Toks ištyrimas paprastai atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 4–6 savaitėms po įvykusios reakcijos.
Kiekvienas galime padėti išgelbėti gyvybę
Europos anafilaksijos registro duomenimis apie anafilaksiją patyrusius jaunesnius nei 18 metų asmenis, net 46 proc. šių reakcijų jiems įvyko namuose, apie 10 proc. – mokyklose, apie 13 proc. – parkuose ar soduose, apie 5 proc. – restoranuose ir tik 9 proc. – gydymo įstaigose. Taigi anafilaksija dažniausiai ištinka ten, kur jie gyvena, mokosi, sportuoja, keliauja. Todėl visuomenė yra pirmoji ir itin svarbi grandis suteikiant pagalbą.
Žinodami alergijos simptomus ir ką daryti ištikus anafilaksijai, kiekvienas iš mūsų galime padėti išgelbėti gyvybę.
„Būkime budrūs, mokykimės ir veikime greitai, nes kiekviena pradelsta minutė ištikus anafilaksijai iš tiesų gali būti lemtinga“, – apibendrina gydytoja vaikų alergologė Rūta Požerskytė.
