Tai toks vaisto poveikis, kuris konkrečiam vaikui ar suaugusiajam nėra gydomasis. Nėra vaistų, kurie neturėtų nepageidaujamo (šalutinio) poveikio. Todėl sunegalavus ar apsirgus nedera skubėti į vaistinę ir pirkti vaistų „nuo temperatūros“, „nuo kosulio“ ar duoti tų, kurie užsiliko namuose ir „padėjo, kai sirgo anksčiau“. Norint išvengti nepageidaujamo vaistų veikimo rizikos, dera kreiptis į gydytoją, nelaikyti namuose vaistų, kurie „padėjo anksčiau“.
Visame pasaulyje daugėja vaikų ir suaugusių vaistams jautrių žmonių,
kuriems nuo jų atsiranda daugiau ar mažiau pastebimų nepageidaujamų poveikių, tokių kaip odos išbėrimai, niežulys, patinimai, viduriavimas, miego sutrikimai, bloga nuotaika, dusulys, širdies ritmo pokyčiai. Todėl, vaikui duodant ar suaugusiajam vartojant tegu ir gerai žinomus vaistus, būtina nuolat sekti ligonio būklę. Nėra patikimo būdo išvengti nepageidaujamo vaisto veikimo. Tik paties paciento pastabumas leidžia laiku jį nustatyti. Todėl būtina atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį. Ten nurodomi visi žinomi vaisto poveikiai, savybės, įspėjimai, atsargumo priemonės.
Mamos, tėčiai ir seneliai turi suprasti, kad vaistas nėra maistas, o „aštrus dviašmenis kalavijas“. Nepageidaujamo vaistų poveikio rizika padidėja suaugusiajam, ir ypač vaikui, netinkamai parinkus vaisto dozę, ilgiau, nei gydytojo patarta, vartojant vaistą, iš karto vartojant kelis vaistus, juos vartojant kartu su vaistažolėmis, maisto papildais. Vaistažolės turi daug veikliųjų medžiagų. Jų arbatos, nuovirai, o ypač mišiniai, turi daug veikliųjų medžiagų, todėl jos veikia sudėtingai ir įvairiapusiškai, kartais pavojingai.
Taip pat žinotina, kad maisto papildai nėra vaistai, nors juos reklamuojant neretai priskiriamos nepagrįstos gydomosios ar profilaktinės savybės. Maisto papildai gali iškreipti paskirto vaisto veikimą, tai suaugusiojo, ypač vaiko organizmui yra žalinga. Kartais į maisto papildų sudėtį įeina visai nereikalingų medžiagų, kurių galima sąveika su vienu ar kitu vaistu nežinoma ir dėl to poveikis organizmui gali būti neprognozuojamas. Todėl visuomet būtina palaikyti glaudų kontaktą su gydytoju, be jo patarimų neduoti tuo pačiu metu vaistų, maisto papildų, vaistažolių.
Nepageidautiną poveikį turi ir neteisingai, t. y. gausiai vartojami vitaminų, vitaminų ir mineralinių medžiagų rinkiniai, t. y. maisto papildai. Mūsų organizmas evoliucionuodamas prisitaikė jam reikalingas medžiagas, tarp jų ir vitaminus, gauti su maistu, o ne koncentruotus. Organizmas pasisavina tik tam tikrą vitaminų kiekį. Jį viršijus atsiranda neigiamas poveikis.
Vaistai yra naudingi ir padeda, jei jie vartojami protingai ir atsakingai. Besaikio, savavališko ar dažno jų vartojimo būtina atsisakyti.
Nepageidaujamo vaistų poveikio rizika sumažėja, kai:
– vaistai vartojami tik taip, kaip skirta gydytojo;
– pastebėjus, kad vartojant gydytojo skirtų vaistų, vaikui atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas, odos niežėjimas ar bėrimas, nedelsiant konsultuojamasi su gydytoju;
– nedera tuo pačiu metu gerti kelių vaistų iš karto, juolab susidedančių iš kelių dalių;
– savavališkai nesigydoma bet kokiais vaistais;
– vaistai laikomi vaikams neprieinamoje vietoje;
– prieš duodant vaistų, ypač jei gydytojas paskyrė kelis, reikia pasitikrinti, ar tikrai duodate reikiamų vaistų ir reikiamą dozę;
– negalima leisti vaikams iki 12 metų ir senyvo amžiaus šeimos nariams duoti vaikui paskirtų vaistų;
– jei žinote, kad vaikas netoleruoja kokio nors vaisto, pavyzdžiui, jį pavartojus niežėjo oda, patino lūpos, atsirado bėrimas, vaikas vėmė, pasakykite apie tai gydytojui;
– kartu nereikia duoti kelių gydytojų paskirtų vaistų su vienu iš gydytojų nepasitarus, kad nebūtų viršytos dozės, nes tos pačios cheminės sudėties vaistas gali turėti kelis skirtingus prekinius pavadinimus;
– kai dažniausiai iš nekantrumo ar suabejojus vieno gydytojo paskirtais vaistais kreipiamasi į kitus, kiekvienam reikia parodyti vaistų, kurių skyrė anksčiau vaiką apžiūrėjęs gydytojas, pakuotes;
– žindančiai motinai negalima gydytis savavališkai, nes vaistai gali pakenkti ne tik jai, bet ir kūdikiui, kadangi daugelis jų patenka į pieną;
– bet kurio amžiaus vaikui neduodama vaistų, skirtų suaugusiesiems.
Jei atsirado reakcija į vaistą,
t. y. pastebėta anksčiau nebuvusių požymių, pavyzdžiui, niežulys, bėrimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, svaigimas, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, nes tik jis pasakys, ar tai vaisto netoleravimo požymiai, ar nauji ligos požymiai.
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
