Kosulys yra dažniausias ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų simptomas, atsirandantis dėl kvėpavimo takų uždegimo. Ar visada verta nerimauti dėl kosulio? Kada galima gydytis patiems ir kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kosulys gali būti rimtos ligos požymis
Kosulys yra apsauginis organizmo refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus – pašalinti iš jų virusus, bakterijas, alergenus, dulkes ir kitus teršalus.
Kosėti pradedame susirgę ūmiomis virusinės kilmės viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijomis: bronchitu, tracheitu, laringitu, rinitu (sloga), sinusitu, plaučių uždegimu. Kosulys gali būti sausas, kai gleivių nesusidaro arba drėgnas – produktyvus, kai atkosėjama gleivių. Virusinės ligos pradžioje kosulys sausas, po to pasidaro drėgnas ir kartu su gleivėmis pašalinami ligų sukėlėjai. Sausas kosulys gali pakamuoti, kai kvėpavimo takus sudirgina šaltas oras, alergenai, cheminės medžiagos ir kiti dirgikliai.
Sergant laringitu (gerklų gleivinės uždegimu) kosulys panašus į lojimą. Šią ligą, kuri ypač būdinga vaikams iki 3 metų, dažniausiai sukelia ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Pirmoji pagalba vaikui – karšto vandens garai vonioje, kuriais jis turėtų pakvėpuoti 5–10 minučių.
Kokliušui būdingi spazminiai kosulio priepuoliai, kurie dažniausiai kamuoja naktį, tačiau gali tęstis ir dieną. Tai bakterinė liga, kūdikiams ir mažiems vaikams galinti sukelti rimtas komplikacijas.
Sergant bronchiolitu, obstrukciniu bronchitu, bronchine astma ar plaučių uždegimu, kosėjant girdimas švokštimas.
Su infekcija nesusijusi kosulio priežastis – gastroezofaginio refliukso liga, jai būdingas skausmas ir graužimas gerklėje. Gulint simptomai sustiprėja, todėl kosulys kamuoja naktimis. Kosulį gali sukelti ir rinosinusitas – gleivėms iš nosiaryklės patekus į gerklę.
Ūminis kosulys, sergant kvėpavimo takų virusine infekcija, trunka iki 2–3 savaičių.
Užsitęsęs, persirgus virusine arba bakterine liga, gali kamuoti nuo 3 iki 8 savaičių. Po ligos kvėpavimo takai jautresni, juos greičiau paveikia šaltas oras, dulkės, įvairūs alergenai ir kiti dirgikliai.
Lėtinis kosulys tęsiasi daugiau nei 8 savaites. Dažniausios jo priežastys – sezoninės alergijos, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, sinusitas, gastroezofaginis refliuksas.
Kosuliui užsitęsus svarbu, kad jis nevirstų lėtiniu. Tam reikia nustatyti priežastį ir tinkamai gydytis.
Kaip gydyti kosulį?
Kosulys gali sukelti didelį diskomfortą, trukdydamas veiklai ir miegui. Stiprus, ypač priepuolinis kosulys, vaikui gali išprovokuoti vėmimą. Tačiau slopinti kosulį – dažniausiai netinkamas pasirinkimas. Drėgno kosulio slopinti negalima, nes jis atlieka svarbią apsauginę funkciją. Kvėpavimo takuose užsilikęs sekretas gali sukelti bakterinę komplikaciją, plaučių uždegimą. Turime skystinti susikaupusius skreplius bei palengvinti jų atkosėjimą. Sausas kosulys slopinamas tik išskirtiniais atvejais gydytojo skiriamais vaistais.
Dažniausia klaida, kad kosulį stengiamasi kuo greičiau išsigydyti griebiantis seniau gydytojo išrašytų užsilikusių vaistų, net antibiotikų, kurie virusinės ligos negydo.
Siekiant išvengti komplikacijų svarbu nustatyti kosulio priežastis ir gydyti jį sukėlusią ligą. Kosulį sukeliantis peršalimas, gripas, laringitas, sinusitas ar kokliušas, apatinius kvėpavimo takus pažeidžiantis bronchitas ar pneumonija – skirtingai gydomos ligos. Jų požymiai panašūs, bet gydymas priklauso nuo sukėlėjo, kurį nustatys tik gydytojas. Nelengva atskirti nuo kitų ligų ilgai trunkantį alerginį kosulį.
Susirgus virusine infekcija gydytojas gali skirti priešvirusinį vaistą, bet dažniausiai nesunkios viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos specifiniais vaistais negydomos. Tačiau prie virusinės ligos gali prisijungti bakterinė, tuomet gali būti skiriamas antibiotikas.
Ūmų virusinės infekcijos sukeltą kosulį pirmiausia galima gydytis namuose. Vaistinėse gausu nereceptinių sirupų bei kitų priemonių nuo kosulio, kurių galite įsigyti pasitarę su vaistininku. Kai kurios pagamintos iš vaistažolių, tokių kaip čiobreliai, pasižyminčių priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu.
Sergant bet kokia peršalimo liga, svarbu gerti daug skysčių, jei temperatūra pakyla per 38,5 °C, vartoti karščiavimą mažinančius vaistus, nosies užgulimui sumažinti galima naudoti specialius lašus ar purškalus.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Paprastai su peršalimu susijęs kosulys išnyksta per 1–2 savaites, tačiau jei simptomai užsitęsia, kreipkitės į gydytoją.
Apsilankyti pas gydytoją būtina, jeigu itin vargina sausas kosulys arba kosėjant girdisi į lojimą panašūs garsai, atsiranda švokštimas krūtinėje, dusulys arba pasunkėja kvėpavimas. Jei kosulys stiprėja – svarbu atmesti sunkias ligas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Gydytojo konsultacija reikalinga, jeigu skrepliuose pastebite kraujo priemaišą, blogėja bendra būklė, nekrenta temperatūra, kai serga mažesnis nei 3 mėnesių kūdikis.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
