Būna situacijų, kai maitinimas ištrauktu motinos pienu yra vienintelis būdas kūdikiui gauti šio geriausio, pačios gamtos sukurto „maisto ir vaisto“. Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimsta labai neišnešiotas ir laikomas inkubatoriuje. Vėliau laikinų atsiskyrimų priežastis gali būti mamos sugrįžimas į darbą. Pertraukų metu ištrauktą pieną parvežti į namus ir sugirdyti vaikui galėtų jį prižiūrintis žmogus. Arba šaltkrepšyje po darbo parsivežtą pieną mama padeda į šaldytuvą kitai dienai, kai jos vėl nebus namie.
Net jeigu mama susirgtų tokia liga, kurios metu žindyti laikinai negalima, arba vartotų vaistus, kurie patekdami į pieną, galėtų pakenkti jos vaikui, reguliariai ištraukti pieną iš krūties vis tiek būtų keleriopai naudinga: tai padėtų išlaikyti tolesnę pieno gamybą krūtyse, sumažintų savaiminį pieno tekėjimą iš pritvinkusios krūties ir apsaugotų mamą nuo pieno sąstovio keliamų problemų.
Būna, jog dėl įvairių priežasčių (pvz., neišnešiotumo, ligos ar nusilpimo nuolat neprivalgant) kūdikis žinda vangiai ir tiesiogiai iš krūties nesuvalgo tiek, kad sustiprėtų ir sparčiau augtų. Tokiais atvejais nebloga išeitis būtų kūdikį po žindymo dar pamaitinti papildomai. O geriausias maistas ir tuomet būtų dirbtinai ištrauktas (rankomis, ar pientraukiu) mamos pienas – tas, kuris liko krūtyje, nes mažylis nepajėgė išžįsti pats. Šis galinis riebesnis pienas yra labai naudingas kūdikiui augti ir vystytis, o pieno likučio ištraukimas užtikrintų tolesnės gausios pieno gamybos skatinimą.
Pieno tekėjimo paskatinimas
Kai kūdikis žinda krūtį pats, mama jam „padeda“ – tuo metu, refleksiškai reaguojant į spenelio dirginimą burna, iš jos hipofizio išsiskiria hormonas oksitocinas. Šis krūtyse sukelia alveoles supančių raumeninių ląstelių susitraukimus ir taip pienas pastumiamas ištekėti. Ištraukiant pieną dirbtinai, taip pat reikia sužadinti pieno tekėjimo refleksą.
Pieno tekėjimo refleksas ir ištraukiant dirbtinai taip pat stimuliuojamas dirginant spenelio nervinius receptorius. Padirginti spenelius galima juos nestipriai patampant ar pasukinėjant, švelniai pamasažuojant ir paglostant krūtis spiraliniais judesiais link spenelio. Pieno ištekėjimą paspartina ir nestiprus krūtų papurtymas pasilenkus keletą kartų ištraukimo metu. Tačiau vien tokio tiesioginio krūties dirginimo gali nepakakti.
Pieno tekėjimo refleksas yra sąlyginis. Žindymui palankios sąlygos pieno tekėjimo refleksą skatina, o nepalankiomis sąlygomis išsiskiriantys streso hormonai oksitocino veikimą blokuoja ir pieno tekėjimą stabdo. Tai galioja ir pieną ištraukiant dirbtinai. Todėl aplinka, kurioje mama imasi šio darbo, turi būti šilta, patogi ir rami, nekelianti įtampos ir neblaškanti jos dėmesio.
Dirbtinai ištraukti pieną iš krūties galima dviem būdais – rankomis arba pientraukiu.
Ištraukimas rankomis
Šis būdas patogus tuo, jog nereikalingos jokios daiktinės priemonės, galima atlikti bet kur ir bet kada. Pieną ištraukiant rankomis reikia atkartoti natūraliai krūtį žindančio kūdikio liežuvio veiksmus. O jis neslankioja ir nebrauko per krūtį ir spenelį, bet pieną į burną stumia peristaltiškai slenkančiomis raumeninėmis bangomis. Iš viršaus burnoje esanti krūties dalis su speneliu remiasi į gomurį.
Ištraukiant pieną rankomis kūdikio liežuvį ir gomurį „pavaduoja“ mamos pirštai – nykštys ir smilius. Nykštį uždėkite ant krūties gerokai aukščiau spenelio, maždaug ties išoriniu laukelio kraštu (maždaug už 2,5-3 cm nuo spenelio), o smilių – atitinkamai iš apačios po laukeliu, priešais nykštį (pav. A). Kitais pirštais krūtį galima prilaikyti iš apačios.
Pirmu judesiu spauskite pirštais krūtį prie krūtinės ląstos (B). Tada spauskite areolę artindama nykštį prie smiliaus (C) ir galop, neatleisdama pirštų, padarykite „melžimo“ judesį – analogišką tam, kurį atlieka žindančio kūdikio liežuvio banga – link spenelio (D). Šį judesių ciklą ritmiškai pakartokite keletą kartų, paskui pirštus perkelkite į kitas vietas, taip palaipsniui apeidama aplink visą areolę, kad pieną tolygiai ištrauktumėte iš visų krūties segmentų.
Kol krūtyse pieno pasigamina nedaug ir kūdikio pamaitinimui gali prireikti jo iš abiejų krūtų, traukite pieną iš vienos krūties keletą minučių, kol srovė sumažės, tada traukite iš antrosios krūties, paskui vėl iš pirmosios… Pieno ištraukimas vienam pamaitinimui trunka maždaug 20-30 minučių, ypač pirmosiomis dienomis, o kol mama dar neįgudusi, gali prireikti ir daugiau laiko. Pieną ištraukti reikėtų ne rečiau kaip kas tris valandas, taip pat ir naktį. Jeigu mama pieną ištraukinės retai su dideliais intervalais tarp ištraukimų, pieno gali mažėti.
Ištraukimas pientraukiu
Automatiniu elektriniu dviejų fazių pientraukiu lengviau naudotis ir pienas ištraukiamas greičiau. Pradžioje greitais siurbimo impulsais sužadinamas pieno tekėjimo refleksas, o paskui įsijungia lėtas intensyvus siurbimas. Pieno tėkmei sustiprėjus, pientraukio veikimo fazę galima ranka perjungti anksčiau. Naudojant pientraukį be automatinės stimuliacijos funkcijos, pieno tekėjimo refleksas sužadinamas iš anksto pastimuliuojant krūtį pirštais. Dvigubą siurbimo įtaisą turinčiu pientraukiu vienu metu galima traukti pieną iš abiejų krūtų.
Rankiniai pientraukiai pigesni, bet mažiau patogūs naudoti. Cilindriniai ir kai kurie kiti rankiniai pientraukiai yra naudojami pagal „trauk ir laikyk“ principą. Mama pirmiausia sužadina pieno tekėjimą ritmiškai pamasažuodama krūtį ir spenelį, o kai pienas pradeda tekėti – švelniai traukia pientraukio cilindrą, kol pieno tekėjimas sulėtėja. Tada ji pakartoja tuos pačius veiksmus su antrąja krūtimi, paskui vėl grįžta prie pirmosios krūties. Šiuo periodišku kaitaliojimu pieno tekėjimas sužadinamas labiau ir pieno ištraukiama gerokai daugiau, negu atkakliai stengiantis ištuštinti tik vieną krūtį. Iš kiekvienos krūties pienas traukiamas ne mažiau kaip 2-3 kartus. Tai trunka maždaug 15–20 minučių.
Labai svarbu traukimo metu nepanaudoti per didelės jėgos, nes galima sužaloti jautrius spenelio ir krūties audinius. Net mažiausias skausmas reiškia, jog kažkas daroma blogai.
Ištraukto pieno sugirdymas kūdikiui
Dar nesėdintis, nuolat tik ištrauktu pienu maitinamas kūdikis įprastai girdomas iš buteliuko per čiulptuką. Tačiau, jeigu ištrauktas pienas kūdikiui duodamas tik laikinai, o vėliau kūdikis bus vėl žindomas, tai jį (arba ir kaip papildą žindomam kūdikiui duodamą „pakaitalą“ – mišinuką ) geriau sugirdyti ne per čiulptuką. Žindimas iš krūties reikalauja aktyvesnio negu maitinantis iš buteliuko paties kūdikio dalyvavimo. Pirmomis savaitėmis prie buteliuko pripratintas kūdikis ir krūtį gali įprasti čiulpti tarsi čiulptuką – apžiojęs burna vien tik spenelį. O tai gresia ir vaiko neprivalgymu bei pieno krūtyse sumažėjimu, ir skausmingais spenelio sužalojimais. Todėl, kad gerų krūties žindimo įgūdžių nepakeistų įprotis čiulpti tik spenelį, ištrauktą mamos pieną (taip pat ir laikinai kaip papildą vartojamą mišinuką) kūdikiui ir ypač naujagimiui geriau duoti kitais būdais: iš mažo puodelio ar šaukšteliu, pipete ar švirkštu įpilant į burną. Tai pareikalaus kantrybės ir užtruks daugiau laiko, bet verta.
Dar geresnis ištraukto pieno sumaitinimo naujagimiui ar pirmųjų mėnesių kūdikiui būdas – pieno tiekimas per žindymo papildiklį (dar vadinamą papildoma maitinimo sistema). Tai toks įtaisas, kai ištrauktas pienas ar mišinukas į kūdikio burną, jam apžiojus krūtį, teka pro šalia spenelio atsiveriantį lankstų vamzdelį. Tuomet ir kūdikiui nesukeliama painiava tarp spenelio ir čiulptuko, ir papildomą maistą jis gauna tarsi tiesiogiai iš pačios krūties, o krūtys (net ir kita krūtis, refleksiškai veikiant krauju atneštiems hormonams) skatinamos intensyvinti naujo pieno gamybą.
Vyresniems kaip 4 savaičių kūdikiams čiulptuko ir krūties painiojimo rizika jau mažesnė, o trijų mėnesių kūdikiams, girdomiems iš buteliuko tik kartą-kitą per dieną, beveik nepasitaiko.
* * *
Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“
Naujausioji – penktoji knygos laida papildyta keturiais skyriais: „Kam reikalingi čiulptukai?“, „Maitinimas ištrauktu pienu”, „Kitos mamos pienas“ ir „Dvynukų maitinimas“.
Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!
Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt
